b19ef50b-b092-4e69-b897-485a96f2ae14 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-951-343/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00243-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.4; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Vilnius Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Synergy Soliutions“ atstovui advokatui M. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys UAB „Patvanka“, VieÅ¡oji įstaiga CPO LT dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Synergy Solutions“ (toliau – ieÅ¡kovė, tiekėja) ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, užsakovė) 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad UAB „Synergy Solutions“ 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiÅ«lÄ ; teikti pasiÅ«lymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Vadovaujantis ginčui aktualios iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) redakcijos 15 straipsnio 5 dalimi, ir vykdydama pastarojoje normoje nurodytÄ pareigÄ atsakovė nusprendė, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siÅ«lomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, todėl vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ elektroninio katalogo apraÅ¡yme nustatyta tvarka pateikė užsakymÄ , kuriame nurodė, jog perka statinio projektinių pasiÅ«lymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiÅ¡kų prisijungimo ir specialiosioms sÄ lygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 12 d. elektroninio katalogo priemonėmis pateikė konkursinį pasiÅ«lymÄ prie kiekvienos paslaugos nurodydama siÅ«lomÄ paslaugos suteikimo kainÄ (A) dalyje nurodytai paslaugai – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. TÄ pačiÄ dienÄ elektroninio katalogo priemonėmis buvo atplėšti vokai ir ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡rinktas laimėjusiu pagal mažiausios kainos kriterijų, kaip nustatyta elektroninio katalogo apraÅ¡ymo 4.1.

– 4.2. papunkčiuose. Buvo parengta pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovės praneÅ¡imÄ Nr. 44-2-11, kuriame tiekėja buvo informuota, jog perkančioji organizacija atsisako sudaryti pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su laimėtoja UAB „Synergy Solutions“ dėl to, jog atnaujinto varžymosi pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos. IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 28 d. atsakovei pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas įkainojo 0 Eur, o bÅ«tinuosius paslaugos teikimo kaÅ¡tus įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiÅ«ros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo).

Atsakovė 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡tu atsakydama į pretenzijÄ informavo, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė savo atsakyme į pretenzijÄ nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai bÅ«tų suteikęs teisę iÅ¡ naujo vertinti laimėtoja iÅ¡rinktos ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo turinį, todėl, atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPÄ® ir ginčo pirkimÄ reglamentuojančias nuostatas.

Dėl atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieÅ¡kovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) ir prarado galimybę gauti pelnÄ iÅ¡ sutarties vykdymo.

3. Neegzistavo visos pirkimui aktualiame VPÄ® nurodytos privalomos sÄ lygos nutraukti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedÅ«ras. Atsakovė kartu su skundžiamu sprendimu nepateikė įrodymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimo gavimo bei įrodymų apie tai, jog atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, todėl sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį ir nutraukti pirkimÄ yra nepagrįstas bei neatitinka iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies sÄ lygų.

4. Vadovaujantis pirkimo dokumentais ir pirkimÄ reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su laimėtoja pripažinta tiekėja (ieÅ¡kove). Atsakovė nei sprendime dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), nei atsakyme į pretenzijÄ nenurodė VPÄ® ar pirkimÄ reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyto teisinio pagrindo, kuris jÄ Ä¯galintų pakartotinai vertinti ieÅ¡kovės pateikto konkursinio pasiÅ«lymo turinį, kainas, pasiÅ«lymo dalių kainas ar jų pagrįstumÄ (o vietoj to iÅ¡ karto ėmėsi vertinti tiekėjos pasiÅ«lymo turinį – t. y. paslaugų dalių įkainojimÄ ), todėl atsakovės sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį – teisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas.

5. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti (duomenys neskelbtini) pirkime tiekėjos pasiÅ«lytos projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo. Pirkimo sÄ lygų reikalavimuose, nebuvo nustatyti konkretÅ«s ar tikslÅ«s projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kiekiai, tiekėja vadovaudamasi įprastine logika, bei atsižvelgdama į nustatytÄ pareigÄ Ä¯sitraukti visas paslaugos teikimui bÅ«tinas iÅ¡laidas, įvertino vidutinius projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos suteikimo kaÅ¡tus, juos įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ ir pasiÅ«lyme nurodė, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur.

Be to, nėra skirtumo ar tiekėja savo pasiÅ«lyme bÅ«tų nurodžiusi 0 Eur, ar 1 Eur, ar 100 Eur, ar 1 000 Eur kainÄ už projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ar Å¡ios paslaugos kaÅ¡tus bÅ«tų įskaičiavusi į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ ar įtraukusi į atskiras siÅ«lomų paslaugų dalių kainas dėl to, jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas tiekėja bet kokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) 36 straipsnio 1 dalimi, privalės atlikti, nes tai atlieka asmuo, parengęs techninį projektÄ ar techninį darbo projektÄ .

6. Atsakovei neatlikus neteisėtų imperatyvioms VPÄ® normoms ir pirkimo sÄ lygoms prieÅ¡taraujančių veiksmų, su ieÅ¡kove, kurios pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu pirkimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų sudaryta pagrindinė vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė turėjo gauti (tačiau negavo) pasiÅ«lyme nurodytÄ atlyginimÄ (pajamas ir pelnÄ ). Preliminariosios sutarties 10.7 papunktis, reguliuojantis ginčo Å¡alių atsakomybės sÄ lygas, taip pat nustato, jog užsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visÄ atsakomybę už dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

7. IeÅ¡kovės pateiktas konkursinis pasiÅ«lymas įrodo, jog visa iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo gautina suma atėmus pridėtinės vertės mokestį (PVM) sudarė 67 000 Eur, tačiau ženkliÄ Å¡ios sumos dalį sudarė su perkamų paslaugų teikimu susiję kaÅ¡tai, todėl skaičiuojant pelnÄ (t. y. priteistinÄ sumÄ ), jie iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ visų planuotų gauti ir negautų sumų. Taigi, ieÅ¡kovės dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vieÅ¡ajame pirkime patirta žala (negautas ikimokestinis pelnas) sudaro iÅ¡ viso 38 349,07 Eur.

8. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodo, kad statistinis tam tikros Å«kio srities pelningumo rodiklis nepaneigia ieÅ¡kovės planuoto gauti pelno iÅ¡ konkrečios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, kuriÄ neteisėtai atsisakė sudaryti atsakovė. Tokiam aiÅ¡kinimui pritaria ir Lietuvos Aukščiausias teismas savo 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-413-378/2015. IeÅ¡kovės nurodomas pelnas nėra kažkuo iÅ¡skirtinis ar dirbtinai padidintas, nes panaÅ¡aus dydžio pelnÄ tiekėjas gauna vykdydamas ir kitus užsakymus, kuriuose projektuojami bei prižiÅ«rimi visuomeninės paskirties statiniai. Duomenys pateikiami suvestinėse lentelėse. Å ie duomenys įrodo, kad ieÅ¡kovė sugeba iÅ¡ visuomeninės paskirties objektų projektavimo ir vykdymo priežiÅ«ros paslaugų teikimo sugeneruoti gerokai didesnį pelnÄ , negu statistinis Å«kio srities vidurkis. Mano, jog nėra pagrindo remtis atsakovės pateikiamais statistiniais duomenimis.

9. RaÅ¡ytiniuose PaaiÅ¡kinimuose Nr.2 ieÅ¡kovė nurodo, kad 2019 11 11 nutartyje Lietuvos Apeliacinis teismas 41 ir 44 punktuose dviem savarankiÅ¡kais pagrindais konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus. Tai yra prejudicinis faktas, kuris privalomas, nepaisant to, kad rezoliucinėje dalyje suformuluota - grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo; galima skirtinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pažeistų apeliacinės instancijos teismo sprendimo privalomumo principÄ , VPÄ® aiÅ¡kiai nustatyta, kad iki 2017 06 30 pradėtoms viešųjų pirkimų procedÅ«roms taikomos 2017 06 30 galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

Å i aplinkybė procese yra nustatyta. Pagrindinis motyvas atsisakyti sudaryti sutartį buvo vienaÅ¡alis atsakovės vertinimas, kad ieÅ¡kovė savo pasiÅ«lyme ir pagrindinėje sutartyje neįvertino projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, jos neįkainojo ir apskritai nesiÅ«lo bei neketina teikti (t.y. atsakovė sutartį atsisakė sudaryti remdamasi faktais, kurie atsakovės nebuvo patikrinti ir nebuvo niekaip pagrįsti). Å ie atsakovės veiksmai pagrįstai buvo įvertinti neteisėtais. Nutarties 48 punkte nurodyta, jog pretenzijoje ieÅ¡kovė nurodė, jog projekto priežiÅ«ros paslaugÄ teiks, o Å¡ios paslaugos kainÄ Ä¯traukė į ( C ) dalyje numatytos paslaugos kainÄ , taigi manyti, jog Å¡i paslauga gali bÅ«ti neteikiama, nebuvo.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog projekto vadovas T. K. turi specialių žinių tiek eiti ypatingų statinių projekto vadovo, tiek projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovo pareigas, tiek turi specialių žinių atlikti statybos kainų skaičiavimus, tiek vadovauti ledo arenų projektavimui ir projekto vykdymo priežiÅ«rai, todėl ieÅ¡kovė yra pateikusi specifinę kvalifikacijÄ turinčių asmenų objektyvius skaičiavimus, tuo tarpu atsakovė ginasi abstrakčiais teiginiais, statistiniais duomenimis, atsakovės finansine atskaitomybe.

IeÅ¡kovė pagrindė sutarties vykdymo kaÅ¡tus. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015 konstatavo, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nepaneigia specialių žinių turinčių asmenų skaičiavimų, jog konkrečiame pirkime tiekėja bÅ«tų galėjusi uždirbti ieÅ¡kinio reikalavime nurodyto dydžio pelnÄ . Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Patvanka“, kuri laimėjo pakartotinį pirkimÄ , pradiniame pasiÅ«lyme buvo nurodžiusi 81400 Eur kainÄ , o pakartotiniame – 60500 Eur kainÄ .

UAB „Patvanka“ kainÄ sumažino daugiau kaip 30000 Eur, todėl ji irgi planavo gauti apytikriai 30000 Eur pelnÄ . Atsakovė nesilaikė VPT „Projektavimo paslaugų pirkimo gairės“ ( toliau – Gairės) nuostatų privalomumo, nes, nežiÅ«rint to, kad trečiasis asmuo siÅ«lė projekto vykdymo priežiÅ«rÄ teikti už 2800 Eur, kas sudaro 6,1 procentÄ , o ne už 12-20 procentų kaip numato minėtos Gairės. Todėl atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl Gairių privalomumo yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovė 2018 m. vasario mėn. negalėjo žinoti, kad beveik po metų precedentai bus pakeisti, ieÅ¡kovės procesinių teisių apimtis bus susiaurinta, teisę reikalauti žalos atlyginimo susiejant su privalomu vieÅ¡ojo pirkimo sprendimo nuginčijimo atskirame teismo procese, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ procesinių teisių gynimo bÅ«dÄ . Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 11 11 nutartyje Å¡ioje byloje neteisėti atsakovės veiksmai yra konstatuoti, todėl ieÅ¡kovė neteisėtus veiksmus yra įrodžiusi ir dėl to yra pagrindas spręsti ieÅ¡kovės keliamÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė, nesilaikydama jokių atidėjimo terminų dėl savo sprendimo nutraukti pirkimÄ , pakartotinį CPO pirkimÄ tam pačiam pirkimo objektui paskelbė jau kitÄ dienÄ po atsisakymo sudaryti sutartį, nes jau 2018 m. vasario 20 d. buvo sudaryta sutartis su pakartotinio pirkimo laimėtoja UAB „Patvanka“. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pretenzija, kurioje ji reikalavo sudaryti laimėto pirkimo sutartį, buvo iÅ¡nagrinėta 2018 03 07, nurodyta, kad ji nenagrinėjama, nes pateikta po preliminarios/pirkimo sutarties sudarymo, pasisakė dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kainodaros ir motyvų, kurie atsakovės nuomone pateisino sutarties su ieÅ¡kove nesudarymÄ .

10. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė, akcentavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusioje apeliacinio teismo nutartyje, kaltė yra preziumuojama, žala yra padaryta, pretenzijoje rodė suinteresuotumÄ sudaryti sutartį, tačiau reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, žinojo, kad yra įvykdytas pirkimas, žala apskaičiuota ekspertiniu metodu, vienos dalies pirkimo kainÄ Ä¯skaičiavo į kitos dalies pirkimo kainÄ , nes nebuvo pateiktas projekto vykdymo priežiÅ«ros projektas.

11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kinio teiginiais, jog atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra neteisėtas, kadangi pažeistos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo procedÅ«ras tik gavus VPT sutikimÄ , bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Atsakovė nurodo, jog kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , jog tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedÅ«ras, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos:

a) pirkimo sutartis dar neturi bÅ«ti sudaryta, b) turi bÅ«ti gautas VPT sutikimas dėl procedÅ«ros nutraukimo, c) turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sÄ lygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei VPT sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sÄ lyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi, nors įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė tris sÄ lygas, ieÅ¡kovė tyčia (ar iÅ¡ nepastebėjimo) ignoruoja pirmÄ jÄ ir esminę sÄ lygÄ , jog kitos dvi sÄ lygos gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, kai dar nėra sudaryta pirkimo sutartis, nors Å¡io ginčo atveju pirkimas buvo baigtas ieÅ¡kovei 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarius preliminariÄ jÄ sutartį.

Remiantis teismine praktika varžymosi atnaujinimas bei pagrindinės sutarties sudarymas nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų atnaujinimo, t. y., kad vykdomas atskiras naujas vieÅ¡asis pirkimas. Pagrindinės sutarties sudarymas preliminariosios sutarties pagrindu, kuomet yra atnaujinamas tiekėjų varžymasis, yra tik preliminariosios sutarties sÄ lygų vykdymas. Dėl vieÅ¡ojo pirkimo pabaigos, sudarius preliminariÄ jÄ sutartį, ieÅ¡kovė informuota 2018 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į 2018 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovės pretenzijÄ , kuri VPÄ® prasme net nebuvo trakuotina kaip pretenzija, kadangi VPÄ® pretenzijų nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota 941 straipsnyje, kurioje aiÅ¡kiai suformuluota įstatymų leidėjo pozicija, jog perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios yra gautos dar nepasibaigus viešųjų pirkimų procedÅ«roms, t. y. iki pirkimo sutarties sudarymo.

Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai „sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis)“.

12. IeÅ¡kovės teiginys, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo vertinti Nr. (duomenys neskelbtini) pirkime tiekėjo pasiÅ«lytos projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo, yra nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis galiojantiems teisės aktams, kurie tokio pobÅ«džio rangos sutartyse imperatyviai numato prievolę nustatyti priežiÅ«ros kainÄ â€“ konkrečiai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 77 punktÄ .

Vadovaujantis Å¡ia nuostata, akivaizdu, jog kiekviena iÅ¡ (A, B, C, D) dalių privalėjo bÅ«ti atskirai įkainojama ir Å¡is reikalavimas nebuvo savitikslis ar alternatyviai pasirinktinas. Tokia bÅ«tinybė yra sÄ lygota galiojančių privalomų teisės aktų, kurių Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, yra įpareigota laikytis. IeÅ¡kovė, nesprendusi dalyvauti atnaujintame varžymesi dėl pagrindinės rangos sutarties sudarymo, taip pat kaip rÅ«pestingas ir apdairus tiekėjas privalo bÅ«ti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais jos pagal sutartį teiktinas paslaugas, todėl ieÅ¡kovės teiginys, jog ji „vadovaudamasi įprastine logika“ projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, kuri užsakovės buvo iÅ¡skirta į atskirÄ dalį, kaÅ¡tus įsitraukė į kitų dalių kaÅ¡tus, yra ne tik prieÅ¡taraujantis galiojančiam teisės aktui, kuris imperatyviai numato prievolę nustatyti konkrečiÄ priežiÅ«ros kainÄ , bet ir keliantis pagrįstas abejones dėl Å¡ios tiekėjos kompetencijos suteikti Å¡iÄ paslaugÄ .

Pagal SÄ® 36 straipsnio 1 dalį statant <...> ypatingÄ jį statinį <...> statinio projekto vykdymo priežiÅ«ra yra privaloma. Atsakovė, siekdama esminio Å¡io pirkimo tikslo – įsigyti techninį projektÄ , kuris vėliau galėtų bÅ«ti tikslingai panaudojamas, neturėjo teisinių galimybių sudaryti su ieÅ¡kove pagrindinę sutartį, kadangi projekto priežiÅ«ros paslaugos 0 Eur kainos nurodymas pagrįstai užsakovei suteikė pagrindÄ manyti, kad UAB „Synergy Solutions“ neteiks privalomos statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, kuriÄ teikti, remiantis jos iÅ¡imtinėmis autorinėmis teisėmis į techninį projektÄ , galėtų tik ji pati, nes konkrečios projekto vykdymo priežiÅ«ros kainos nurodymas yra imperatyviai reglamentuotas įstatymų leidėjo.

Remiantis VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl akivaizdu, jog atsakovės sprendimas yra pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų nuostatas, tačiau dėl pirkimo vykdymo per CPO, tai buvo galima padaryti tik Kauno misto savivaldybės administracijos sprendimu nesudaryti pagrindinės sutarties su ieÅ¡kove.

13. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kinio teiginiu, jog Å¡iame ginče ieÅ¡kovės patirti praradimai (nuostoliai) pasireiÅ¡kiantys negautų pajamų forma, yra laikytini atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo bei iÅ¡ to sekusio atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime bei pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, užkirtusio keliÄ ieÅ¡kovei parduoti paslaugas, rezultatu. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, tačiau akivaizdu, jog atsakovės sprendimas nesudaryti pagrindinės sutarties su UAB „Synergy Solutions“ Å¡iuo atveju nulemtas pačios ieÅ¡kovės veiksmų (neveikimo) – netinkamo pasiÅ«lymo suformavimo, kuris, vertinant Å¡io konkretaus pirkimo kontekste, nulėmė aplinkybę, jog toks pirkimas laikytas negalimu, o pagrindinės sutarties su tiekėja sudarymas – bÅ«tų laikytas neteisėtu.

UAB „Synergy Solutions“ nebuvo užkirstos galimybės dalyvauti per CPO paskelbtame naujajame pirkime ar nepagrįstai suvaržytos teisės konkuruoti pateikiant teisės aktus atitinkantį ir sÄ Å¾iningÄ pasiÅ«lymÄ . IeÅ¡kovė neprašė panaikinti neva neteisėtÄ 2018 m. vasario 15 d. sprendimÄ , kuriuo perkančioji organizacija atsisakė sudaryti ir ieÅ¡kove pagrindinę sutartį, nors ieÅ¡kinyje teigia, jog neva toks perkančiosios organizacijos sprendimas neteisėtas.

14. Nepagrįstas yra ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti jos negautas pajamas, t. y. lėšas, kurias ji buvo numačiusi gauti, jei nebÅ«tų neva neteisėtų atsakovės veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). IeÅ¡kovė paslaugų teikimo iÅ¡laidų ir pelno apskaičiavime nurodė, jog tikslÅ«s pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu bÅ«du, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos.

Tačiau toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog tokios ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti net asmenine patirtimi.

15. Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodo, kad nesutinka su Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 11 11 nutartyje Å¡ioje byloje padaryta iÅ¡vada: „Nustačius, jog pirkimas preliminariosios sutarties sudarymu nesibaigia, konstatuotina, jog atsakovei, norint pirkimÄ nutraukti, buvo bÅ«tina gauti VPT sutikimÄ , kadangi sutikimas nereikalingas tik nutraukiant neskelbiamų derybų bÅ«du atliekamo pirkimo ir VPÄ® IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedÅ«ras. Nenustačius, kad atsakovė VPT sutikimÄ buvo gavusi ir atsakovei atsisakius su ieÅ¡kove sudaryti pagrindinę sutartį, yra pagrindas teigti, jog atsakovė nesilaikė VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.“ IeÅ¡kovė preliminariÄ jÄ sutartį su CPO pasirašė 2016 09 26.

Atsakovė savo pirkimÄ pradėjo, t.y. vieÅ¡ai per CPO jis buvo paskelbtas 2018 01 31. Tiek pirkimo procedÅ«ros, tiek pats pirkimas buvo pradėtas jau nuo 2017 07 01 įsigaliojus VPÄ® redakcijai, pagal kuriÄ perkančiosioms organizacijoms nebeliko pareigos kreiptis į VPT dėl sutikimo gavimo pirkimo procedÅ«rų nutraukimui, o VPT nebeliko teisinio pagrindo tokius praÅ¡ymus nagrinėti. Tai, jog ieÅ¡kovė preliminariÄ jÄ sutartį su CPO pasirašė dar 2016 09 26, neturėjo saistyti ir neįpareigojo atsakovės. Net ir iki 2017 07 01 galiojusi VPÄ® redakcija pirkimo pradžiÄ siejo su pirkimo paskelbimu ir kvietimo tiekėjams varžytis iÅ¡siuntimu, o ne su preliminarios sutarties, kurios tikslas tėra „nustatyti sÄ lygas, taikomas Pagrindinėms sutartims, kurios bus sudarytos per Preliminarios sutarties galiojimo laikotarpį“, pasiraÅ¡ymu.

VPÄ® 29 straipsnis (galioja nuo 2017 07 01) nustato, kad pirkimo procedÅ«ros prasideda, kai tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminari sutartis, iÅ¡siunčiamas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«rose. Atsakovė nutraukti 2018 01 31 pradėtas pirkimo procedÅ«ras galėjo savo nuožiÅ«ra. Taip pat nesutinka su Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 11 11 nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė turėjo pasinaudoti teise praÅ¡yti pateikti pasiÅ«lymo patikslinimÄ , nes ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo pobÅ«dis (atskirų pasiÅ«lymo dalių neįkainojimas) jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti nei paaiÅ¡kintas, nei patikslintas, nei iÅ¡taisytas nekeičiant pasiÅ«lymo esmės, nes, siekdama iÅ¡taisyti tokį esminį pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ (ieÅ¡kovė tai pripažino pateikdama (D) dalies konkrečiÄ kainÄ jau pretenzijoje), ieÅ¡kovė bÅ«tų privalėjusi pateikti iÅ¡ esmės naujÄ pasiÅ«lymÄ visose konkrečiose pasiÅ«lymo dalyse, o tai yra draudžiama.

PasiÅ«lymo paaiÅ¡kinimai yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio, pasiÅ«lymo trÅ«kumai turi bÅ«ti redakcinio pobÅ«džio, objektyviai nustatytini ir paprastai iÅ¡taisomi. Å iuo atveju taip nebuvo, nes bÅ«tų reikėję naujo pasiÅ«lymo, tinkamai įkainojant visas pirkimo dalis. Pati ieÅ¡kovė neapsisprendė, ar ji priežiÅ«ros paslaugÄ teiktų už pretenzijoje nurodytÄ ir detaliai pagrįstÄ 4114,33 Eur kainÄ ar už 0 Eur. Todėl atsakovei nekilo pareiga reikalauti, kad ieÅ¡kovė pateiktų paaiÅ¡kinimÄ , nes vertino, kad pasiÅ«lymas aiÅ¡kiai neatitinka pirkimo dokumentų.

IeÅ¡kovė 2018 02 28 Pretenzijoje patvirtino, kad, prieÅ¡ingai nei buvo reikalaujama aiÅ¡kiuose ir konkrečiuose pirkimo dokumentuose, neiÅ¡skyrė atskirų kainos dalių ir neketino priežiÅ«ros teikti nemokamai, tačiau priežiÅ«ros paslaugÄ Ä¯traukė į kitas PasiÅ«lymo dalių kainas. Atkreipia dėmesį, jog tuo metu CPO praktika buvo tokia, kad CPO nekvestionuodavo paties pasiÅ«lymo atitikties pirkimo dokumentams ir jų iÅ¡ esmės nevertindavo. Atsakovė iÅ¡ CPO iÅ¡ karto gavo pagrindinės sutarties formÄ pasiraÅ¡ymui ir laimėtojos pasiÅ«lymÄ .

CPO vykdė pasiÅ«lymo vertinimÄ ir bÅ«tent ji privalėjo papraÅ¡yti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė atsisakė pasiÅ«lyti (D) dalies paslaugas, pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä â€“ nulinę (D) dalies kainÄ ar pateikti kitus motyvus. Gavusi tokius dokumentus, kokius gavo atsakovė, pati CPO privalėjo atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ . Todėl bÅ«tų absoliučiai neteisėta ir neteisinga, jeigu vien dėl pirkimo per CPO pasirinkimo atsakovė bÅ«tų buvusi priversta pasiraÅ¡yti absoliučiai neteisėtÄ ir neįvykdomÄ sutartį.

Pagal nuo 2018 05 30 taikomÄ ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , perkant projektavimo paslaugas kartu su projekto vykdymo priežiÅ«ra projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos kaina turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 proc. konkretaus pasiÅ«lymo kainos. Pastebi, jog ieÅ¡kovė yra sutikusi su Å¡iomis sÄ lygomis.

16. IeÅ¡kovė niekuomet neturėjo teisės į pagrindinę sutartį, o to neįrodžius, negali bÅ«ti ir žalos atlyginimo. Pažymi, jog bÅ«tent pačios atsakovės veiksmai – pasirinktas nesÄ Å¾iningo pasiÅ«lymo pateikimas (siekiant gauti apmokėjimÄ už paslaugas, jų dar nesuteikus, nors sutartis jokių avansinių mokėjimų aiÅ¡kiai neleido) sÄ lygojo tai, jog ieÅ¡kovė negalėjo bÅ«ti pripažinta pirkimo laimėtoja ir sutartis su ja bet kokiu atveju nebÅ«tų buvusi sudaryta.

CPO neuždraudė antrojo konkurso paskelbimo, nors jeigu atsakovės atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį bÅ«tų traktavusi kaip neteisėtus veiksmus, bÅ«tų privalėjusi neleisti atsakovei antrÄ kartÄ pirkti „komplekto“ paslaugų, kuris jau tariamai buvo tinkamai nupirktas. Tiekėja iÅ¡ esmės negali bÅ«ti laikoma pateikusia pasiÅ«lymÄ siaurÄ ja prasme, todėl jo pagrįsti ar paaiÅ¡kinti net nebuvo įmanoma. IeÅ¡kovė kaip profesionalus rinkos dalyvis labai gerai žino, kad paslaugos - projekto vykdymo priežiÅ«ros – teikimas yra privalomas be iÅ¡imties tokio pobÅ«džio statybose.

IeÅ¡kovė pretenzijoje pateikė aiÅ¡kiÄ ir konkrečiÄ (D) dalies kainÄ , o norėdama leisti vykdyti sutartį atsakovė:

1) arba bÅ«tų turėjusi leisti neteisėtai ieÅ¡kovei pakeisti pasiÅ«lymÄ ir įraÅ¡yti 4117,33Eur, kas bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisėta; arba 2) pripažinusi, kad tiekėjas pateikė aiÅ¡kiai netinkamÄ pasiÅ«lymÄ , leisti jį tokį vykdyti pažeidžiant pagrindinės sutarties sÄ lygas, t.y. taikant avansinį apmokėjimÄ už projekto vykdymo priežiÅ«rÄ dar iki tol, kol ji bus gal bÅ«t tinkamai/netinkamai suteikta. Abu variantai negalėjo bÅ«ti laikomi teisėtais. IeÅ¡kovė nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, jos nurodomas grynasis pelningumas, kuris siekia 49 procentus, yra neadekvatus ir niekaip neįrodytas.

17. Atsakovė taip, pat nurodo, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad egzistuoja visos privalomos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Tai padaryti ji gali pateikdama argumentuotus paaiÅ¡kinimus ir pateikdama objektyvius įrodymus. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra nurodoma, kad patirti netiesioginiai nuostoliai, turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. IeÅ¡kovė nuostolius įrodinėja savo pačios darbuotojų parengtomis vidinėmis lentelėmis.

IeÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pagrindu ji neva įsigijo tam tikras projektavimo ir pan. paslaugas iÅ¡ trečiųjų asmenų, nepateikus jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, bei likusi nedidelė tariamai pačios ieÅ¡kovės darbuotojų patirtų sÄ naudų dalis neįrodo konkretaus neva siekiamo grynojo pelno Å¡ioje byloje. IÅ¡ pačių ieÅ¡kovės suformuotų finansinių dokumentų – balansų už 2018, 2017 metus akivaizdu, kad ieÅ¡kovė 2018 metais dirbo nuostolingai – turėjo 49674 Eur nuostolį, o 2017 metais – turėjo bendrÄ 12077 Eur pelningumÄ .

Statistiniai duomenys patvirtina, kad panaÅ¡i veikla generuoja 5,4-8,8 procentų pelningumÄ . Praktikoje yra pripažinta, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi bÅ«ti grindžiamas objektyviais, pirminiais apskaitos dokumentais, o ne suinteresuotos Å¡alies vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtomis lentelėmis. Atkreipia dėmesį, jog suvestines lenteles parengė ne buhalteris, o ieÅ¡kovės direktorė. 2017 12 21 VPT „Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse“ yra labai aiÅ¡kiai nurodyta, jog projekto vykdymo priežiÅ«rai skirtina 12-20 procentų techninio projekto kainos.

Perkančioji organizacija, nusprendusi nesilaikyti VPT parengtose Gairėse pateiktų rekomendacijų, privalo tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pagrįsti. Be to ir VÅ¡Ä® CPO LT nuo 2018 05 30 įtvirtino imperatyviÄ nuostatÄ , jog projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos kaina turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų konkretaus pasiÅ«lymo kainos. Pagal VPÄ® nuostatas pirkimo procedÅ«ros pradžia siejama ne su preliminariųjų sutarčių pasiraÅ¡ymu, o su skelbimu apie kvietimÄ varžytis dėl pirkimo sutarties.

18. Atsakovės atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį prašė atmesti, akcentavo, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pati ieÅ¡kovė nurodė, jog neplanavo dovanoti projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų, pirkimas buvo vykdomas per CPO, kuri iÅ¡rinko laimėtojÄ , bet nevertino pasiÅ«lymo, nepasiraÅ¡yti sutarties buvo vienintelis sprendimas, ieÅ¡kovė dėl žalos dydžio nepateikė jokių realių įrodymų, ieÅ¡kovė neiÅ¡pildė pirkimo dokumentų sÄ lygų, sutartyje nebuvo numatytas avansinis apmokėjimas, pateikė lentelėse, kad darbus perka iÅ¡ subrangovų, o Å¡iuo atveju nurodė, kad darbus bÅ«tų atlikusi pati, tačiau nėra įrodymų, ar tuo metu ieÅ¡kovė neturėjo kitų projektų ir ar nebuvo iÅ¡semti jos pajėgumai.

19. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® CPO LT ginÄÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. VÅ¡Ä® CPO LT atlieka centralizuotus statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų pirkimus, kurių rezultate su pirkimų laimėtojais sudaro preliminariÄ sias sutartis statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų pirkimo sutartis. 2016 09 26 VÅ¡Ä® CPO LT su ieÅ¡kove sudarė preliminariÄ sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, kurioje susitarė dėl bÅ«simų pagrindinių sutarčių su perkančiosiomis organizacijomis sudarymo tvarkos bei sÄ lygų.

Atkreipia dėmesį, jog sutartis numatė, kad pagrindinių sutarčių sudarymui VÅ¡Ä® CPO LT elektroniniame kataloge bus vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis, o jam pasibaigus, jo nutraukimas negalimas, atnaujintam varžymuisi sėkmingai pasibaigus, turi bÅ«ti sudaroma pagrindinė sutartis. 2018 01 31 buvo paskelbtas užsakymas, kuriame nurodyta, jog perkamos statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos bei pateikti Å¡ių paslaugų techniniai duomenys. Užsakymo sÄ lygos neribojo tiekėjų teisės mažinti užsakymo atskirų sudėtinių paslaugų kainos iki 0 reikÅ¡mės. Laimėtoju buvo pripažinta ieÅ¡kovė.

Jokių faktinių ar teisinių pagrindų atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovė pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas 2017 05 02 Lietuvos respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatyme nustatė, jog iki 2017 06 30 sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki 2017 06 30 galiojusias VPÄ® nuostatas. Atsakovė dėl jai galimai reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindinę sutartį sudaryti su ieÅ¡kove atsisakė.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto sutarties laisvės principo kontekste atsakovė galimai tokiÄ teisę turėjo. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 20. IeÅ¡kovė UAB „Synergy Solutions“ 2016 m. rugsėjo 26 d. su VÅ¡Ä® CPO LT sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti Preliminariojoje sutartyje nurodytų Paslaugų pasiÅ«lÄ ; teikti pasiÅ«lymus Elektroniniame kataloge Užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, nusprendusi, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siÅ«lomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ elektroninio katalogo apraÅ¡yme nustatyta tvarka pateikė UžsakymÄ , nurodydama, jog perka Statinio projektinių pasiÅ«lymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiÅ¡kų prisijungimo ir specialiosioms sÄ lygoms gauti) rengimo paslaugas, Techninio/Techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas ([A] – [D] dalyse nurodytos paslaugos).

21. IeÅ¡kovė į atsakovės užsakymÄ pateikė konkursinį pasiÅ«lymÄ prie kiekvienos paslaugos nurodydama siÅ«lomÄ paslaugos suteikimo kainÄ [A] dalyje nurodytai paslaugai – 17000 Eur, [B] dalyje – 7000 Eur, [C] dalyje – 43000 Eur ir [D] dalyje – 0 Eur. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo iÅ¡rinktas laimėjusiu pagal pasiÅ«lytÄ mažiausiÄ kainÄ ir buvo parengta Pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 02 15 ieÅ¡kovė gavo atsakovės praneÅ¡imÄ Nr. 44-2-11, kuriame buvo atsisakyta su ieÅ¡kove sudaryti sutartį dėl to, kad po atnaujinto varžymosi pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) tiekėjas neįvertino statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos. 2018 02 28 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ ir paaiÅ¡kino, kad Projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas įkainojo 0Eur, o bÅ«tinuosius paslaugos teikimo kaÅ¡tus įtraukė į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos Projekto vykdymo priežiÅ«ros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo).

Atsakovė papildomai informavo ieškovę, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

22. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė, atsakydama į pretenzijÄ , nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai bÅ«tų suteikęs teisę iÅ¡ naujo vertinti laimėtoju iÅ¡rinktÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir jo turinį ir manė, kad atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPÄ® ir ginčo pirkimÄ reglamentuojančias nuostatas, dėl tokių atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieÅ¡kovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) ir prarado galimybę gauti pelnÄ iÅ¡ sutarties vykdymo. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimui.

23. Å ioje byloje Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo nepasisakė.

24. Lietuvos Apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje, 2019 11 11 nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å ioje nutartyje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas yra padaręs nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nutarties 62 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylÄ grÄ Å¾ina pirmosios instancijos teismui vertinti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas (nutarties 60 punktas).

Dėl Pažeistų teisių gynimo bÅ«do 25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, nesikreipė į teismÄ ir neginčijo atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 11 11 nutartyje Å¡ioje byloje konstatavo, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip savaime eliminuojanti jos teisę reikalauti žalos atlyginimo, įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumÄ Å¡ioje byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovė savo teisių gynybos bÅ«dÄ pasirinko anksčiau, nei buvo suformuluota teismų praktikos taisyklė dėl pareigos pirmiausiai siekti perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, todėl teisių gynimo bÅ«das laikytinas tinkamu.

Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovė, nors ir neginčijo atsakovės sprendimo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, bet vertinant priteistinų negautų pajamų dydį, reikšmės turi tai, jog tinkamai nepasinaudota perkančiosios organizacijos sprendimo skundimo tvarka, o iš karto pareikštas reikalavimas priteisti negautas pajamas. Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo/neteisėtumo 26.

IeÅ¡kovė nurodo, jog aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatavo atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , todėl Å¡i deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lyga iÅ¡ naujo neįrodinėtina. Atsakovė laikosi prieÅ¡ingos pozicijos ir nurodo, kad byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo vertinti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Teismas, įvertinęs Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 11 11 nutartyje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas ir iÅ¡ naujo Å¡is klausimas nenagrinėtinas.

Minėtoje nutartyje aukÅ¡tesnės instancijos teismas nurodė: „Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie patvirtintų vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nėra, todėl nėra sÄ lygos ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo. Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, priėjo prieÅ¡ingos iÅ¡vados“. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkus laimėjusiu, atsakovė nepagrįstai praneÅ¡imu atsisakė su ieÅ¡kove sudaryti sutartį, prieÅ¡ tai nepasinaudojusi teise praÅ¡yti papildyti pasiÅ«lymÄ , pateikti paaiÅ¡kinimus dėl nulinės kainos ar kitų, atsakovės apsisprendimui dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktualių klausimų.

Atsakovė, nesudariusi galimybės patikslinti, papildyti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo, formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovei, turint diskrecijos teisę praÅ¡yti tikslinti, pildyti pasiÅ«lymÄ ir nenustačius pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas, net ir jį papildžius, patikslinus, prieÅ¡tarautų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms ar principams, yra pagrindas atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais. Atsakovės veiksmus neteisėtais apeliacinės instancijos teismas pripažino ir dėl to, kad, norint nutraukti pirkimÄ , buvo bÅ«tinas VPT sutikimas.

Tokia iÅ¡vada motyvuota tuo, kad Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo apraÅ¡ymas“ 5.1. papunkčio turinys leidžia teigti, kad preliminariosios sutarties sudarymu pirkimas nesibaigia, Å¡ios sutarties sudarymas yra vienas iÅ¡ etapų link pirkimo procedÅ«ros užbaigimo (pagrindinės sutarties sudarymo). Nustačius, jog pirkimas preliminariosios sutarties sudarymu nesibaigia, konstatuotina, jog atsakovei, norint pirkimÄ nutraukti, buvo bÅ«tina gauti VPT sutikimÄ , kadangi sutikimas nereikalingas tik nutraukiant neskelbiamų derybų bÅ«du atliekamo pirkimo ir VPÄ® IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedÅ«ras.

Atsakovė nesilaikė VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io 27. IeÅ¡kovė pasirinko pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalauti žalos negauto pelno forma atlyginimo. IeÅ¡kovė tvirtina, kad jos negautas ikimokestinis pelnas yra 32596,71 Eur. Å iÄ sumÄ ir praÅ¡o priteisti. Nuostolių pagrįstumÄ ieÅ¡kovė įrodinėja sutartimis: 1) 2016 06 27 sutartimi dėl pastato projektavimo.

Buvo susitarta dėl teikimo projektavimo paslaugų, kurios apima techninio darbo projekto ir projekto vykdymo paslaugų teikimÄ , bendra pasiÅ«lymo kaina – 2390,96 Eur (priedas prie ieÅ¡kinio Nr. 8.1);

2) sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) dėl tų pačių paslaugų teikimo (be datos); bendra pasiūlymo kaina 1149,50 Eur (ieškinio priedas Nr.8.2);

3) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių paslaugų teikimo (be datos); bendra pasiÅ«lymo kaina 33000 Eur (ieÅ¡kinio priedas Nr.8.3). Darbuotojų, paskirtų vykdyti sutartį sÄ raÅ¡u ir kvalifikacijos atestatais (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9). IÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o matyti, kad sutartį buvo paskirta vykdyti 9 darbuotojams. Taip pat ieÅ¡kinį grindžia Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio statistinės informacijos iÅ¡raÅ¡u (ieÅ¡kinio priedas Nr.10), iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės darbuotojo 2018 01 vidutinis darbo užmokestis – 902,40 Eur.

Taip pat ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl negauto pelno grindžia su sutarties vykdymu susijusiais kaÅ¡tais remdamasi ledo arenų projektavimo patirtį turinčio projektų vadovo T. K. žiniomis ir patirtimi. Papildomai ieÅ¡kovė 2020 01 14 pateikė įvykdytų sutarčių pelno skaičiavimus ir iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, o bÅ«tent: 2019 09 02 sutartį, pelningumas 43,86 procento, 2019 01 29 sutartį, pelningumas 34,66 procento, 2017 08 03 sutartį, pelningumas 46,43 procento, pažymÄ pasirašė ieÅ¡kovės direktorė. 2020 02 07 ieÅ¡kovė pateikė papildomus įrodymus: darbo sutartis, apmokėjimÄ subrangovams patvirtinančius dokumentus.

28. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodo, kad statistinis tam tikros Å«kio srities pelningumo rodiklis nepaneigia ieÅ¡kovės planuoto gauti pelno iÅ¡ konkrečios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, kuriÄ neteisėtai atsisakė sudaryti atsakovė. Tokiam aiÅ¡kinimui pritaria ir Lietuvos Aukščiausias teismas savo 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-413-378/2015. IeÅ¡kovės nurodomas pelnas nėra kažkuo iÅ¡skirtinis ar dirbtinai padidintas, nes panaÅ¡aus dydžio pelnÄ tiekėjas gauna vykdydamas ir kitus užsakymus, kuriuose projektuojami bei prižiÅ«rimi visuomeninės paskirties statiniai. Duomenys pateikiami suvestinėse lentelėse. Å ie duomenys įrodo, kad ieÅ¡kovė sugeba iÅ¡ visuomeninės paskirties objektų projektavimo ir vykdymo priežiÅ«ros paslaugų teikimo sugeneruoti gerokai didesnį pelnÄ , negu statistinis Å«kio srities vidurkis. Mano, jog nėra pagrindo remtis atsakovės pateikiamais statistiniais duomenimis.

29. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog projekto vadovas T. K. turi specialių žinių tiek eiti ypatingų statinių projekto vadovo, tiek projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovo pareigas, tiek turi specialių žinių atlikti statybos kainų skaičiavimus, tiek vadovauti ledo arenų projektavimui ir projekto vykdymo priežiÅ«rai, todėl ieÅ¡kovė yra pateikusi specifinę kvalifikacijÄ turinčių asmenų objektyvius skaičiavimus, tuo tarpu atsakovė, kaip nurodo ieÅ¡kovė, ginasi abstrakčiais teiginiais, statistiniais duomenimis, atsakovės finansine atskaitomybe. IeÅ¡kovė pagrindė sutarties vykdymo kaÅ¡tus. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015 konstatavo, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nepaneigia specialių žinių turinčių asmenų skaičiavimų, jog konkrečiame pirkime tiekėja bÅ«tų galėjusi uždirbti ieÅ¡kinio reikalavime nurodyto dydžio pelnÄ .

30. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 11 11 nutartyje nurodė, jog įrodinėdama žalos faktÄ ir dydį ieÅ¡kovė rėmėsi tik savo pačios paskaičiavimais, nurodė, jog pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu bÅ«du, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos, nors ji pati tokio dydžio ir sudėtingumo projekto nėra įgyvendinusi. Toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog ieÅ¡kovės pajamos buvo neiÅ¡vengiamai tikėtinos ir bÅ«tų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai analizuojami ieÅ¡kovės finansiniai dokumentai, siekiant nustatyti įprastas ieÅ¡kovės pajamas atliekant panaÅ¡ius darbus, teismui gali kilti poreikis pasitelkti ir specialių žinių turinčių asmenų, apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimÄ (CPK 212 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat turi vertinti ieÅ¡kovės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , pretenzijoje praÅ¡ant sudaryti sutartį, o teisme reikalaujant priteisti negautas pajamas.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir sprendžiant dėl galbÅ«t priteistinų negautų pajamų dydžio, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės teisėto lÅ«kesčio sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu ir gauti visÄ sutarties kainÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei patogiau gauti nuostolių atlyginimÄ , nei praÅ¡yti sudaryti pagrindinę sutartį, kurios tik tinkamas vykdymas atneÅ¡tų ieÅ¡kovei pajamas, todėl Å¡i aplinkybė taip pat turi bÅ«ti įvertinta nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.

Sprendžiant apie ieÅ¡kovės negautas pajamas, taip pat atsižvelgtina į preliminarios sutarties 10.7. papunktį, kuriame nustatyta, kad užsakovui, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visÄ atsakomybę dėl už tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

31. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, aukÅ¡tesniojo teismo nurodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, jos nurodomas grynasis pelningumas, kuris siekia 49 procentus, yra neadekvatus ir niekaip neįrodytas. Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp negautų pajamų ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

32. Teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, vadovaudamasis aukÅ¡tesniojo teismo 2019 11 11 nutartimi, kurioje nurodyta, kad, sprendžiant dėl gal bÅ«t priteistinų negautų pajamų dydžio, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės teisėto lÅ«kesčio sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu ir gauti visÄ sutarties kainÄ , bei, kad ieÅ¡kovei patogiau gauti nuostolių atlyginimÄ , nei praÅ¡yti sudaryti pagrindinę sutartį, kurios tik tinkamas vykdymas atneÅ¡tų ieÅ¡kovei pajamas, ir į tai, kad atsižvelgtina į preliminarios sutarties 10.7. papunktį, kuriame nustatyta, kad užsakovui, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visÄ atsakomybę dėl už tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios aplinkybės turi reikÅ¡mę klausimo sprendimui, todėl į jas taip atsižvelgia.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan.

Ieškovė paslaugų teikimo išlaidų ir pelno apskaičiavime nurodė, jog tikslūs pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu būdu, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos. Kad tokie paskaičiavimai nėra tinkami akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas 2019 11 11 nutartyje. Toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog tokios ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį, nes ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti net asmenine patirtimi.

34. Minėta, ginčo atveju ieškovė pasirinko siekti patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimo negauto grynojo pelno forma. Netiesioginius nuostolius ieškovė turėjo apskaičiuoti ir įrodyti objektyviais įrodymais, nes tokia suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio teismo 2013 03 29 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016 11 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). To ieškovė nepadaro net pateikdama papildomus įrodymus. Ieškovė nuostolius įrodinėja savo pačios darbuotojų parengtomis vidinėmis lentelėmis.

IeÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pagrindu ji įsigijo tam tikras projektavimo ir pan. paslaugas iÅ¡ trečiųjų asmenų, pateikus apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, bei likusi nedidelė pačios ieÅ¡kovės darbuotojų patirtų sÄ naudų dalis neįrodo konkretaus siekiamo grynojo pelno Å¡ioje byloje. Be to, ieÅ¡kovė neteikė įrodymų, kokias konkrečias paslaugas bÅ«tų įsigijusi iÅ¡ trečiųjų asmenų, už kokiÄ konkrečiÄ sumÄ , ar jos darbuotojai bÅ«tų galėję patys siekti sutarties įvykdymo, kokios sutartys tuo metu buvo vykdomos, kokie resursai buvo naudojami.

Atkreipiamas dėmesys į tÄ aplinkybę, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nėra pakankami įrodyti negautas pajamas, papildomai ieÅ¡kovė pateikė ankstesnėse lentelėse nurodytų iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus, 2019 metais įvykdytų sutarčių pelningumo apskaičiavimÄ , kurį atliko jos pačios darbuotojai.

Taigi, ieškovė iš esmės naujų įrodymų nepateikė, t.y. ji nepateikė duomenų apie tai, kad savo pajėgumais būtų įvykdžiusi sutartį ir, kad sutarties vykdymo išlaidos būtų tos išlaidos, kurias ji nurodė. Ieškovė remiasi tik savo pačios paskaičiavimais, nors pati tokio dydžio ir sudėtingumo objekto nėra įgyvendinusi. Todėl teismas pripažįsta, jog žalos dydis yra neįrodytas.

35. IÅ¡ pačios ieÅ¡kovės suformuotų finansinių dokumentų – balansų už 2018, 2017 metus akivaizdu, kad ieÅ¡kovė 2018 metais dirbo nuostolingai – turėjo 49 674 Eur nuostolį, o 2017 metais – turėjo bendrÄ 12 077 Eur pelningumÄ . Atkreipiamas dėmesys, jog Å¡i civilinė byla užvesta bÅ«tent 2018 metais (2018 03 15). Statistiniai duomenys patvirtina, kad panaÅ¡i veikla generuoja 5,4 - 8,8 procentų pelningumÄ . Praktikoje yra pripažinta, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi bÅ«ti grindžiamas objektyviais, pirminiais apskaitos dokumentais, o ne suinteresuotos Å¡alies vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtomis lentelėmis.

Atkreiptinas dėmesys, jog lenteles parengė netgi ne buhalteris, o ieÅ¡kovės direktorė. 36. 2017 12 21 VPT „Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse“ yra nurodyta, jog projekto vykdymo priežiÅ«rai skirtina 12-20 procentų techninio projekto kainos. Perkančioji organizacija, nusprendusi nesilaikyti VPT parengtose Gairėse pateiktų rekomendacijų, privalo tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pagrįsti.

37. Kalbant apie priežastinį ryšį nurodytina, kad jis taip pat neįrodytas. IeÅ¡kovė 2018 02 15 gavo atsakovės praneÅ¡imÄ , kad pagrindinė sutartis su ja sudaryta nebus. Atsakovė pakartotinai per CPO paskelbė pirkimÄ tam pačiam pirkimo objektui. IeÅ¡kovė turėjo galimybę pakartotinai dalyvauti pirkime, tačiau to nepadarė. 2018 m. vasario 20 d. buvo sudaryta sutartis su pakartotinio pirkimo laimėtoja UAB „Patvanka“. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pretenzija, kurioje ji reikalavo sudaryti laimėto pirkimo sutartį, atsakovei buvo pateikta 2018 02 28.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės veiklos laikotarpį (vykdo veiklÄ eilę metų) ir patirtį vieÅ¡uosiuose pirkimuose (dalyvauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose nuo 2016 metų), konstatuotina, kad nesiėmusi priemonių ginti savo pažeistas teises tuomet, kai jai apie tokį pažeidimÄ tapo žinoma (2018 02 15), ieÅ¡kovė nesielgė kaip uoli ir rÅ«pestinga tiekėja, todėl turi prisiimti dėl tokio neveikimo kilusius padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, jog pretenzijoje ieÅ¡kovė prašė sudaryti pagrindinę sutartį, o vėliau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovės pagrindinis suinteresuotumas buvo ne sudaryti Pirkimo sutartį, o siekti žalos atlyginimo.

38. Kita vertus, nors atsakovės veiksmai, nutraukus pirkimÄ , pripažinti neteisėtais, tačiau svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių veiksmai buvo pripažinti neteisėtais: pirma, buvo konstatuota, kad nebuvo gautas VPT sutikimas nuraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir antra, atsakovė turėjo pareigÄ reikalauti paaiÅ¡kinti, patikslinti pasiÅ«lymÄ . Pirmasis pažeidimas yra formalus. Jeigu atsakovė bÅ«tų gavusi sutikimÄ , ji vis tiek sutarties su ieÅ¡kove nebÅ«tų sudariusi, nes pirkimo nutraukimas bÅ«tų pateisintas. Å iuo atveju tik yra neaiÅ¡ku, ar toks pritarimas bÅ«tų gautas. Antrasis pažeidimas taip pat yra formalus, nes dėl esminio ir niekaip neiÅ¡taisomo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo ydingumo Pagrindinė sutartis nebÅ«tų sudaryta.

39. Taip pat svarbios yra tokios aplinkybės, kad atsakovė, atsisakiusi sudaryti sutartį su ieÅ¡kove, jai pasiÅ«lė dalyvauti naujai per CPO paskelbtame pirkime ir teikti pirkimo dokumentus atitinkantį pasiÅ«lymÄ ; pati CPO nenutraukė, nesustabdė naujo užsakymo dėl ginčo objekto paslaugų; ieÅ¡kovė, žinodama apie naujai paskelbtÄ konkursÄ , nesiėmė jokių teisinių priemonių, kurios rodytų jos suinteresuotumÄ sudaryti pagrindinę sutartį; pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ žalos atlyginimÄ negautų pajamų forma; pati iÅ¡kovė pripažino, kad (D) dalyje įrašė 0 Eur, nors Å¡ios paslaugos kainÄ 4114,33 Eur įskaičiavo į kitÄ pirkimo dalį ( C ), todėl bet kuriuo atveju paaiÅ¡kinimo nepakaktų, reikėtų keisti pasiÅ«lymÄ iÅ¡ esmės, o tai daryti draudžia VPÄ® nuostatos.

40. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė nei žalos negautų pajamų forma dydžio, nei to dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nei priežastinio ryÅ¡io tarp praÅ¡omos priteisti žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kinį atmeta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. IeÅ¡kinį netenkinus, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi atsakovė, tačiau praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pateikusi. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, Å¡alys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti. Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė