b19e1f1e-9f3a-4dfa-9713-bdbccae9dc9e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-966/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35254-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1.; (S) 1.1.9.8; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡ros Vingilės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M.

B., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduotas laiduotojai D.

B. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams, su 750 Eur dydžio užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 1 (vieneriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 14 d. specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant M.

B. automobilį „Volvo XXC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2021 m. spalio 11 d., apie 00.45 valandÄ , (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimÄ , nurodė, kad automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme. Taip pat pažymėjo, kad kriminalizavus transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis, kaip 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, transporto priemonės konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal teismų praktikÄ kaltinamojo ar jo Å¡eimos interesas negali bÅ«ti dominuojantis prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas sprendė, kad yra pagrindas M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ .

3. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M. B. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį dalyse dėl automobilio konfiskavimo, automobilio registracijos liudijimo ir automobilio užvedimo raktelių perdavimo konfiskavimÄ vykdančiai institucijai. 3.1. Skunde teigiama, kad teismo argumentai dėl automobilio konfiskavimo neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo teisiniai pagrindai skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme ir nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, jų parinkimo klausimai paliekami teismo nuožiÅ«rai. Sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir proporcingumo principu. 3.2. Skunde pažymima, kad teismas, įvertinęs tai, kad M. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , turi tik vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , dirba, kaltę pripažino ir gailisi, veika sunkių pasekmių nesukėlė, laikė, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Ä®vertinęs jo asmenybę, bylos aplinkybes, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Aplinkybės, apibÅ«dinančios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltininko asmenybę, taip pat tai, kad automobilis yra Å¡eimos turtas, sudaro pagrindÄ manymui, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo interesų poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. 3.3.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje nepaminėta, jog apelianto tėvas serga onkologine liga, neturint automobilio, sutuoktinei sunku spėti vieÅ¡uoju transportu aplankyti apelianto tėvÄ , Sutuoktinei reikia automobilio vykti į darbÄ (duomenys neskelbtini). Dabar sutuoktinė negali gauti (duomenys neskelbtini), nes negali dalyvauti konferencijose, kuriose reikia dalyvauti 120 val., kad pratęstų (duomenys neskelbtini). Neturint automobilio, vaikus veža vieÅ¡uoju transportu į užsiėmimus, dėl to sutuoktinė dirba mažiau, nes nespėja.

Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 9.00 val. iki 21.00 val., slenkančiu grafiku tris dienas iÅ¡ eilės. 3.4. Apelianto nuomone, teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pripažindamas turto konfiskavimo taikymo privalomumÄ , nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais. Be to, nuosprendyje pateikė nenuoseklius argumentus. Teismas klaidingai aiÅ¡kino įstatymo normÄ , leidžiančiÄ skirti turto konfiskavimÄ , kaip baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M. B. ir jo gynėjas advokatas Linas Mažonas palaikė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė Jolanta Petraitytė apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje ginčo dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, M. B. kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik automobilio konfiskavimo klausimas, praÅ¡oma jo nekonfiskuoti.

6. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiÅ¡kino normÄ , leidžiančiÄ taikyti turto konfiskavimÄ , kaip baudžiamojo poveikio priemonę, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ asmeniui, dėl to baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė neteisingai. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teistumÄ ir pagrįstumÄ , Å¡ios bylos aplinkybių kontekste, BK 72 straipsnio taikymo klaidos nenustatė.

7. Apeliantas teisus skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

8. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019 ir kt.).

9. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika suponuoja, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra privalomas be iÅ¡imties visais atvejais. Todėl yra galimos situacijos, kai nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė, priėmus sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, iÅ¡ viso nėra paskiriama. Tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis, nors ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jokių realių neigiamų pasekmių, kokios atsiranda nuteisus asmenį, nepatiria (asmeniui nepaskiriama bausmė, jis neturi teistumo).

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi atleidus nusikaltimÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bÅ«tent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant i į aukščiau aptartÄ kasacinę praktikÄ , nuo kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. B. BK 68 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nenukrypo.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. B. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. M. B. dirba (1 t., b. l. 174–177), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 62), administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , tačiau padarytas nusižengimas nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeisimu (baustas už (duomenys neskelbtini) rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pažeidimÄ ) (1 t., b. l. 63, 64).

Nuteistasis psichiatro konsultuotas nebuvo, stacionare negydytas (1 t., b. l. 67), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 t., b. l. 56), yra vedęs (1 t., b. l. 133), turi du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 134, 135). Visos Å¡ios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad M. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ minimaliam 1 metų terminui su 750 Eur užstatu.

11. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M. B. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia iÅ¡vada atitinka ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ â€“ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Teismo diskrecija dėl vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiÅ¡kia, kad toks sprendimas priimamas visapusiÅ¡kai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Å iame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį vairuotojo neatsakingumÄ , todėl sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minėta aplinkybė neturi bÅ«ti sumenkinama.

12. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. automobilį vairavo bÅ«damas stipriai apgirtęs, jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 39). Duodamas paaiÅ¡kinimus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme M. B. paaiÅ¡kino, kad vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų, brendį, važiuoti turėjo taksi automobiliu, tačiau laukdamas taksi automobilio, nusprendė važiuoti savo automobiliu. Taigi M. B., žinodamas, kad yra neblaivus ir turėdamas galimybę į namus grįžti taksi automobiliu, kuris, kaip matyti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų, jau buvo iÅ¡kviestas, be jokios reikÅ¡mingos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumÄ galimų neigiamų pasekmių jam ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu.

Vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, nuteistasis kėlė realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo D. B. parodymų (1 t., b. l. 33–36), 2021 m. spalio 11 d. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l. 30), apelianto vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl to, kad įtartinai manevravo, vinguriavo po keliÄ tarp eismo juostų. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių duomenų, nuteistasis automobilį vairavo pavojingai ir tik pareigÅ«nams pastebėjus įtartinai manevruojantį automobilį ir jį sustabdžius, buvo užkirstas kelias tolesniam pavojingam vairavimui ir galimoms sunkioms ar net nepataisomos pasekmėms.

13. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ , kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę, atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

14. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad konfiskavimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina už padarytÄ teisės pažeidimÄ . Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad transporto priemonė yra reikalinga vykti į darbÄ , nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, bÅ«relius, tačiau kaip ne kartÄ yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡eimos narių interesai negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).

Apeliantas ir jo Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur veikia vieÅ¡ojo susisiekimo sistema, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Be to baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad M. B. ar jo Å¡eima turėtų iÅ¡skirtinių poreikių, kuriuos bÅ«tų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė dirba, duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus bankui ar kitoms kredito įstaigoms byloje nėra. Kaip paaiÅ¡kino laiduotoja D. B., grįžę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyvena pas tėvus, turi iÅ¡sipirkę bÅ«stÄ (1 t., b. l. 184).

Taigi, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad konfiskavus automobilį, pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistas asmuo, kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nėra skiriama, patirs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui aiÅ¡kiai neproporcingus finansinius nuostolius.

15. Nors byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys skunde nurodomas aplinkybes dėl apelianto tėvo ligos (1 t., b. l. 145, 146), poreikis bendrauti su sergančiu tėvu, reikalingumas jį lankyti ir jam padėtį, savaime nėra pagrindas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui neskirti su turto konfiskavimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. Duomenų, kad dėl automobilio konfiskavimo M. B. tėvas liks be priežiÅ«ros ir reikalingos pagalbos, juo nebus pasirÅ«pinta, byloje nėra. Be to, kaip minėta, Å¡eimos narių interesai teismų praktikoje nelaikomi aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų.

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . Jokios kitos aplinkybės, galinčios pateisinti BK 72 straipsnio nuostatų netaikymÄ , apeliaciniame skunde nėra nurodytos. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas.

16. Skunde nurodoma aplinkybė, kad automobilis yra Å¡eimos turtas, BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo nepaneigia. Å iame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , kaip priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.). Taigi tas faktas, kad automobilis yra Å¡eimos turtas ir priklauso ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas bÅ«tų neteisėtas, nepagrįstas ar neproporcingas.

17. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

18. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, M. B., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , paskyręs BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta įvertinus tiek nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį charakterizuojančias, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atskleidžiančias aplinkybes ir padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra bÅ«tinas.

Nuosprendis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį keisti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė