b1994569-2e22-44a2-a210-0dac024fbc6f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9998-821/2015Proceso Nr. 3-61-3-02067-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1;1.9.1.4; 3.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas A. S. skunde (b.l.1-11) teismo praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2014-02-28 sprendimÄ Nr. S-51(7-261/2013);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, Inspekcija) 2013-11-25 sprendimÄ Nr.68-178 (skunde nurodoma 2013-11-26 Nr. 68;

3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013-01-23 patikrinimo aktÄ Nr. AU16-2;

4) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-04-04 sprendimÄ Nr. (04.5)-K3-83;

5) įpareigoti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ . Nurodo, kad MGK prie LRV 2014-02-28 sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjo skundo dėl VMI prie FM 2013-11-26 sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno AVMI 2013-04-04 sprendimas, kuriame pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai. Nesutinka su ginčijamais sprendimais. Apie tai, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, pareiÅ¡kėjui tapo žinoma tik tuomet, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Kauno AVMI, vykdydama 2011-12-29 pavedimÄ , atliko mokestinį patikrinimÄ laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 ir 2013-04-04 priėmė sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo. PareiÅ¡kėjui susipažinus su Kauno AVMI patikrinimo aktu paaiÅ¡kėjo, kad Kauno AVMI prieÅ¡ pradėdama mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimÄ neatliko mokestinio tyrimo, nors buvo pagrindas jį atlikti. Kauno AVMI, nustačiusi trÅ«kumus ar prieÅ¡taravimus dėl mokesčių mokėjimo ir apskaičiavimo, privalėjo pareiÅ¡kėjui pateikti pasiÅ«lymÄ Å¡iuos trÅ«kumus ar prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, tačiau to nepadarė, tokiu bÅ«du užkirsdama keliÄ pačiam pareiÅ¡kėjui pateikti informacijÄ ir iÅ¡taisyti galimus trÅ«kumus.

PareiÅ¡kėjas taip pat nebuvo informuotas apie pavedimÄ atlikti mokestinį patikrinimÄ , tokiu bÅ«du jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti mokestinio patikrinimo eigoje, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi teikiant paaiÅ¡kinimus ir informacijÄ . Atlikus patikrinimÄ ir suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ nebuvo sudarytos galimybės pateikti pastabas dėl patikrinimo akte nustatytų neteisingų ir nepagrįstų aplinkybių bei iÅ¡vadų. Taip pat nurodo, kad Kauno AVMI dokumentus pareiÅ¡kėjui siuntė netinkamu adresu, t.y. ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Jis nuo 2011 m. gruodžio mėnesio buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į UkrainÄ darbo reikalais, ir į LietuvÄ grįždavo tik epizodiÅ¡kai. Mokestinis patikrinimas yra atliktas nesilaikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) nuostatų, patikrinimo akte padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodė, kad žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo motinai jos papraÅ¡ytas, nes abu tėvai buvo Å«kininkai ir ketino gauti iÅ¡mokas pagal vykdomas programas.

Sklypas buvo įvertintas 1 200 000 Lt. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo sandoriu nesiekė sau naudos, juo labiau iÅ¡vengti GPM mokėjimo. PareiÅ¡kėjo motina N. S. savo paaiÅ¡kinimuose iÅ¡samiai nurodė, kodėl ji vėliau pardavė šį sklypÄ , tačiau mokesčių administratorius jos paaiÅ¡kinimÄ vertino kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ . Mokesčių administratorius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) k. pareiÅ¡kėjui dovanoti sklypai nesiekė 365 000 Lt, be to pareiÅ¡kėjo tėvai neturėjo 100 000 Lt santaupų grynaisiais.

Nei patikrinimo akte, nei sprendime nenurodyta, kuo remiantis mokesčių administratorius nustatė sklypų vertes. PareiÅ¡kėjo tėvai yra senyvo amžiaus, dirbo ir Å«kininkavo, todėl turėjo santaupų, kurias jam padovanojo. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius be pagrindo nesivadovavo N. S. paaiÅ¡kinimu, be to, darydamas nepagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡io sandorio, neapklausė G. M., P. L., V. T.. Nurodo, kad G. M. buvo verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu ir tuo laikotarpiu jis turėjo sklypų Å¡alia N. S. sklypo, todėl pasiÅ«lė N. S. parduoti šį sklypÄ , o pareiÅ¡kėjas jo nepažinojo ir su juo dėl sklypo pardavimo nesiderėjo.

Pažymėjo, kad jeigu mokesčių administratorius ir bÅ«tų įrodęs, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sklypo pardavimo pareiÅ¡kėjas gavo ekonominę naudÄ , tai GPM turėjo bÅ«ti paskaičiuotas ne nuo 1 200 000 Lt, bet nuo 715 500 Lt, t.y. nuo sumos faktiÅ¡kai gautos iÅ¡ N. S., nes tik Å¡i suma po dovanojimo sandorio buvo pervesta į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ . Taip pat nurodo, kad N. S. teiginiai, jog ji ruošėsi iÅ¡vykti į JAV pas dukrÄ gyventi, yra visiÅ¡kai pagrįsti ir teisingi, nes toks susitarimas Å¡eimoje egzistavo, todėl pinigai ir buvo padovanoti pareiÅ¡kėjui.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas veikė teritoriniu principu, t.y. dažnai keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, nebendravo su mokesčių administratoriumi. Tik dėl Å¡eimyninių aplinkybių (nesutarimų) įvyko gyvenamosios vietos pasikeitimas, neturint jokio tikslo slėpti ar nebendrauti su mokesčių administratoriumi. Nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad jis 2006-2007 metais vykdė veiklÄ , nedeklaravo piniginių lėšų, gautų iÅ¡ JAV ir nesumokėjo GPM.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos galimybės paaiÅ¡kinti ir pateikti įrodymus dėl gautų piniginių perlaidų iÅ¡ JAV. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ JAV gyvenančių artimųjų 2006 m. gavo beprocentinę 43 851 Lt paskolÄ , todėl Å¡ios pajamos jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti apmokestinamos. Mokesčių administratorius 2007 m. V. F. pareiÅ¡kėjui pervestus 129 627 Lt nepagrįstai priskyrė apmokestinamoms pajamoms ir priskaičiavo 34 999 Lt GPM, kadangi Å¡iuo atveju mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM mokesčius, rėmėsi tik neaiÅ¡kaus turinio paaiÅ¡kinimais.

Mokesčių administratorius savo sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ jos neįregistravęs. Nors mokestinis patikrinimas buvo atliekamas už 2006- 2007 m., tačiau mokesčių administratorius neteisėtai rėmėsi ir 2005 m. duomenimis apie pareiÅ¡kėjo atliktus nekilnojamojo turto sandorius. PareiÅ¡kėjas individualios veiklos nevykdė, o pardavė tik kelis atsitiktinius nekilnojamojo turto objektus, todėl Kauno AVMI iÅ¡vada, kad jis vykdė individualiÄ veiklÄ jos neįregistravęs, nepagrįsta.

Pažymėjo, kad patikrinimo aktas suraÅ¡ytas netiksliai, neatlikus iÅ¡samios analizės, neapklausus minėtų asmenų, paremtas tik paties mokesčių administratoriaus Å¡aliÅ¡ka nuomone. PareiÅ¡kėjui apskaičiuoti mokesčiai bei paskirtos baudos yra netikslÅ«s ir nepagrįsti. Mokesčių administratorius objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ ginčo sandorio bÅ«tų gavęs 1 212 750 Lt nepateikė, todėl nepagrįstai paskaičiavo GPM nuo Å¡ios sumos. PareiÅ¡kėjui piniginės lėšos buvo padovanotos tik dėl to, kad tėvai ruošėsi iÅ¡vykti gyventi į JAV pas dukrÄ , ir tik vėliau, pablogėjus tėvo sveikatai, liko gyventi Lietuvoje, taip pat atsisakė Å«kininkauti.

Taip pat nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės teikti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus, nesudaryta galimybė dalyvauti mokestiniame patikrinime. Tiek teritorinis, tiek centrinis mokesčių administratoriai netinkamai taikė MAÄ® nuostatas, todėl mokestinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai, priimti sprendimai nepagrįsti, dėl to turėtų bÅ«ti panaikinti (b. l. 1-11).PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ prašė tenkinti palaikydamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Pateiktame atsiliepime (b.l. 103-106) atsakovė VMI prie FM su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo ir pardavė įvairius žemės sklypus.Taip pat nustatė, kad tarpusavyje giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys, sudarydami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, siekė padidinti turto įsigijimo kainÄ ir tuo iÅ¡vengti GPM mokėjimo bei gauti mokestinę naudÄ . N. S. laikinojoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2006 m. deklaravo 1212750 Lt gautų pajamų už parduotÄ sklypÄ . Inspekcijos surinkti įrodymai paneigia N. S. 2010-09-07 paaiÅ¡kinime pateiktus teiginius, kad ji su sutuoktiniu R.V.

S. savo sÅ«nui A. S. anksčiau padovanojo 465 000 Lt: 100 000 Lt pinigais ir žemės bei miÅ¡ko, kurių vertė 365 000 Lt. Inspekcija atlikusi N. S. mokestinį tyrimÄ nustatė, kad R.V. S. sklypus (duomenys neskelbtini) k. sÅ«nui dovanojo daug anksčiau nei buvo sudarytas N. S. 2006-05-24 dovanojimo sandoris, t.y. 2005-08-03, ir visų trijų padovanotų sklypų vidutinė rinkos vertė yra 58624 Lt, nors paaiÅ¡kinime N. S. nurodė žemės bei miÅ¡ko vertę 365000 Lt. Inspekcija taip pat nustatė, kad N. S. ir R.V.

S. žemės ūkio bendrovėje dirbo 1993-1996 metais, daugiau dokumentais pagrįstų duomenų apie jų gautas pajamas nėra, notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto pardavimų sandorių N. S. ir R.V. S. taip pat nevykdė. R. V. S. ūkininku buvo nuo 1997-04-15 iki 2009-02-12, N. S. ūkininko partnere buvo nuo 2001-01-15 iki 2009-02-12. N. S. ir R. V. S. 2003-2005 m. nedeklaravo pajamų iš ūkininko ūkio ar tiesioginių, kompensacinių išmokų. Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių pagrįstos yra Inspekcijos išvados, kad N. S. ir R.V.

S. negavo didesnių pajamų iÅ¡ Å«kininko Å«kio, dėl to ir nedeklaravo jų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir neturėjo dokumentais pagrįstų pajamų Å¡altinių, kurių pagrindu galėtų A. S. iki 2006 m. dovanoti 100000 Lt. Inspekcija pagrįstai N. S. paaiÅ¡kinimus vertino kaip gynybinę pozicijÄ ir pagal SEB banko pateiktus duomenis nustatė, kad N. S. 2006-05-16 pervedė pareiÅ¡kėjui į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ SEB banke 735000 Lt, kurias pareiÅ¡kėjas panaudojo savo reikmėms.

Taip pat pareiÅ¡kėjas paėmė grynais pinigais: 2006-05-17 - 400 Lt, 2006-05-18 – 50000 Lt, o 2006-05-19 pervedė A. G. 50000 Lt, E. V. - 30001 Lt, D. S. 2006-06-02 pervedė 4000 Lt, 2006-05-19 į terminuotų indėlių sÄ skaitÄ pervedė 600000 Lt. Inspekcija iÅ¡ N. S. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatė, kad ji 2006-05-15 pervedė 55000 Lt A. G. (kuris kartu su A. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, bendrovė 2010-02-02 iÅ¡registruota iÅ¡ mokesčių mokėtojų registro), 2006-05-18 po 50000 Lt pervedė P. L. (2006-2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), G.

M. ir V. T.. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pažinojo G. M., kadangi abu užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu. G. M., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, jau turėjo įsigijęs žemės sklypų greta N. S. parduoto sklypo (duomenys neskelbtini) k. Å alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 85 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., iÅ¡ kurių 25-iuose buvo pastatyti mažaaukščiai gyvenamieji namai pardavimui, bendrovė taip pat turėjo 9,68 ha žemės sklypÄ .

Kaip fizinis asmuo G. M. turėjo 4 sklypus (duomenys neskelbtini) k. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti yra N. S. teiginiai, jog ji su sutuoktiniu norėjo gauti paramÄ , dėl to paprašė sÅ«naus padovanoti žemės. Inspekcija nustatė, kad R. V. S. 2005-08-03 padovanojo pareiÅ¡kėjui 3 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., o be turimos žemės nebuvo galimybės gauti paramos. R.V. S. 2006 metais iÅ¡ žemės Å«kio veiklos nepasitraukė, nes 2008 m. iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gavo kompensacines iÅ¡mokas 10669,15 Lt ir tik 2009-02-12 abu su sutuoktine įregistravo Å«kininkų veiklos nutraukimÄ .

R.V. S. Å«kininku buvo nuo 1997-04-15 iki 2009-02-12, o N. S. Å«kininko partnerė buvo nuo 2001-01-15 iki 2009-02-12. Inspekcija negalėjo apklausti žemės sklypo pirkėjo G. M., kadangi jis buvo kviečiamas, bet į InspekcijÄ neatvyko. PareiÅ¡kėjas ir jo motina, sudarydami dovanojimo sandorį, siekė iÅ¡vengti GPM, todėl Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. įtvirtintam sÄ Å¾iningumo principui. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės yra iÅ¡kreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl Inspekcija Å¡iuo atveju pagrįstai vadovavosi MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatomis.

Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas su savo motina N. S. sudarė minėto žemės sklypo dovanojimo sutartį tam, kad įteisintų didesnę turto įsigijimo kainÄ (1200000 Lt) ir iÅ¡vengtų kainų skirtumo tarp turto įsigijimo ir pardavimo, nuo kurio skaičiuojamas GPM, tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti didelio pajamų mokesčio mokėjimo. Jeigu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų sudaręs žemės sklypo dovanojimo sutarties su savo motina N. S., o šį nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų pardavęs pats tiesiogiai G.

M., vadovaujantis GPMÄ® 6 ir 19 straipsnių nuostatomis, jo gautos pajamos bÅ«tų apmokestintos 177075 Lt pajamų mokesčiu, kai tuo tarpu N. S., pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2006 m., deklaravo ir sumokėjo tik 1385 Lt GPM. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas, sudarydamas žemės sklypo dovanojimo sutartį, siekė padidinti turto kainÄ ir turėjo vienÄ tikslÄ - iÅ¡vengti GPM mokėjimo bei turėti mokestinę naudÄ . Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad tikrasis 1212750 Lt pajamų gavėjas yra pareiÅ¡kėjas.

Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo 2006-2007 metais vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitinka individualios veiklos sÄ vokÄ , pateiktÄ GPMÄ® 2 str. 7 d. Inspekcija patikrinimo metu pagal turimas duomenų bazes, VÄ® „Registrų centras“ duomenis, notarų pateiktas sutartis nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas įsigijo 1 butÄ ir 3 žemės sklypus, vienÄ iÅ¡ jų padalino į 3 sklypus ir vienam pakeitė žemės paskirtį bei pagal 2007-02-05 sutartį Nr. 2-1239 gavo teisę tiesti komunikacijas.

GPM deklaracijose 2006-2007 m. pareiÅ¡kėjo turto pardavimas deklaruotas kaip atsitiktinio turto pardavimo pajamos. Tikrinamuoju laikotarpiu su 10 nekilnojamojo turto objektų buvo atlikti pirkimo-pardavimo sandoriai. Nustatyta, kad A. S. nekilnojamojo turto pirkimÄ -pardavimÄ vykdė ir ankstesniais metais: 2005 m. buvo nupirkti 7 nekilnojamojo turto objektai, pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėjo fiziniams ir juridiniams asmenims, t.y. vykdė veiklÄ savarankiÅ¡kai, tęstiniu laikotarpiu. Minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo pastovÅ«s ir jų tikslas buvo gauti ekonominę naudÄ .

PareiÅ¡kėjas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis, veikė savo valia ir sÄ skaita, nepriklausomai nuo kitų asmenų, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryÅ¡ių su sutarčių Å¡alimis. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo vykdytiems sandoriams bÅ«dingas tęstinumas. PareiÅ¡kėjas 2005 m. pirko 7 nekilnojamojo turto objektus, 2006-2007 metais – 4, o pardavė 2006-2007 metais – 5 objektus. BÅ«tent toks nevienkartinis ir pasikartojantis pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį patvirtina, kad minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai.

PareiÅ¡kėjas 2006 metais gavo 1 262 000 Lt pajamų, 2007 metais – 185 000 Lt ir Å¡ios pajamos buvo pagrindinės mokėtojo pajamos tikrinamuoju laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas aktyvius turto pirkimo-pardavimo veiksmus, turėjo tikslÄ gauti pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pajamų Å¡altinis. Tikrinamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas darbinių pajamų, be gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2006-10-20, negavo. Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo vykdytai veiklai bÅ«dingas versliÅ¡kumas, t. y. vykdyta veikla tęstinį laikotarpį buvo siekiama gauti pelno.

PareiÅ¡kėjo vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius, todėl Inspekcija patikrinimo akte ir sprendime pagrįstai konstatavo ir apskaičiavo, kad pareiÅ¡kėjas 2006-2007 metais iÅ¡ viso gavo 1 447 750 Lt nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamų.Taip pat nurodo, kad pagrįstai pareiÅ¡kėjo 2006-2007 metais gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė ir pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikęs lėšų banko sÄ skaitoje metodÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡ užsienio (JAV) pavedimais gavo pajamų.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas 2006-2007 metais nedeklaravo pagal bankų iÅ¡raÅ¡us nustatytų kitų pajamų gautų iÅ¡ užsienio ir iÅ¡ Lietuvos, kviečiamas patikrinimo metu neatvyko pas mokesčių administratorių ir nepateikė visų dokumentų, tokiu bÅ«du slėpė savo tikrÄ sias pajamas, todėl Inspekcija pagrįstai pareiÅ¡kėjui nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taikant lėšų banko sÄ skaitose metodÄ apskaičiuotos pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio bazės (115 627+14 000) apskaičiavo 34 999 Lt GPM.

Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2006-2007 metais vykdė individualiÄ veiklÄ ir jo pajamos iÅ¡ individualios veiklos virÅ¡ijo 12 MMA, todėl Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai pareiÅ¡kėjui už 2006 ir 2007 metus priskaičiavo 4541 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei paskyrė 2271 Lt VSD įmokų baudÄ . Pažymėjo, kad nepagrįsti skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos galimybės patikrinimo metu teikti įrodymus, informacijÄ ir pan. PareiÅ¡kėjas nei jo atstovas 2013-09-12 skunde nepateikė jokių savo nesutikimÄ su Inspekcijos 2013-04-04 sprendimu pagrindžiančių dokumentų ar kitokio pobÅ«džio įrodymų.

Mokesčių mokėtojui nesutinkant su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis, pareiÅ¡kėjui kyla pareiga jas paneigti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė Inspekcijos iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų, o vien skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų(b. l. 103-106).Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.

Skundas atmestinas Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog PareiÅ¡kėjas tikrinamuoju 2006 m. – 2007 m. laikotarpiu įsigijo ir pardavė įvairius žemės sklypus, taip pat įsigijo butÄ (MGK byla, I t. b.l. 23).             Pagal 2006-05-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas ir E. V. už 182000 Lt įsigijo 1,0075 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį 150000 Lt sumokėjo PareiÅ¡kėjas, įsigydamas 0,9228 ha sklypo, o 32000 Lt sumokėjo E. V., įsigydamas 0,0847 ha sklypo. 2006-12-15 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-05-13876 Å¡is sklypas buvo padalintas į tris sklypus ir pakeista žemės paskirtis.

Padalinta į sklypus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1141 ha (pakeista žemės paskirtis į – kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1681 ha (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) ir trečias sklypas (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,6396 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio).

E. V. nuosavybės teise priklausančiam sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu įsakymu buvo pakeista žemės paskirtis į – kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (MGK byla, I t. b.l. 23, II t. b.l. 87-88).             Pagal 2006-07-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 Lt PareiÅ¡kėjas įsigijo 0,58 ha žemės sklypÄ (paskirtis: miÅ¡kų Å«kio), esantį (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. Vidutinė Å¡io sklypo rinkos vertė 348 Lt (MGK byla, I t. b.l. 23).             Pagal 2007-01-29 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas iÅ¡ N. L. už 50000 Lt (buto vidutinė rinkos vertė - 26154 Lt) įsigijo 31,07 m2 ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (MGK byla, II t. b.l. 73-77).             Pagal 2007-03-15 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas iÅ¡ A.

D. ir G. D. už 20000 Lt įsigijo 0,0628 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Kauno r. Sklypo vidutinė rinkos vertė - 10331 Lt (MGK byla, II t. b.l. 28-29).             Pagal 2006-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas pardavė 0,15 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kauno r., A. J. už 50000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 40891 Lt). Sklypas įsigytas 2005-12-08 už 42000 Lt (MGK byla, II t. b.l. 86).             Pagal 2007-04-19 sutartį Nr. 2714 PareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 30000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 33800 Lt) pardavė 0,1691 ha žemės sklypÄ (paskirtis:

žemės Å«kio) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas 2006-05-05 ir gautas padalinus sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (MGK byla, II t. b.l. 90-94).             PareiÅ¡kėjas pagal 2007-07-19 sutartį Nr. 2025 O. M. ir R. M. už 95000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 83718 Lt) pardavė 0,1141 ha žemės sklypÄ (paskirtis: kita, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. ((unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įsigytas 2006-05-05 ir gautas padalinus sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (MGK byla, II t. b.l. 37-43).             Pagal 2007-11-13 sutartį Nr. IR-10087 PareiÅ¡kėjas A.

S. už 60000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 92361 Lt) pardavė 1,78 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Kauno r.. Sklypas buvo įsigytas 2005-09-06 už 10000 Lt (MGK byla, I t. b.l. 23, II t. b.l. 32-35, 142-144).             Byloje taip pat nustatyta, kad 2005-10-14 sutartimi Nr. 8520 už 19500 Lt iÅ¡ sutuoktinių E. V. ir I. V. PareiÅ¡kėjas įsigijo 7,5513 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) Kauno r. (MGK byla, I t. b.l. 127-132). Šį sklypÄ 2006-02-07 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas padovanojo savo motinai N. S. (MGK byla, III t. b.l. 34-36).

Dovanojimo sutarties 3 p. nustatyta, jog sudarymo metu indeksuota žemės sklypo vertė sudarė 19130 Lt, vidutinė rinkos vertė - 15278 Lt, sutarties Å¡alys dovanojamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯vertino 1200000 Lt. 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi šį 7,5513 ha žemės sklypÄ N. S. pardavė G. M. už 1212750 Lt (MGK byla, III t. b.l. 34-36). Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais PareiÅ¡kėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai bei valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau ir – VSDÄ®) ir bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo kompleksinį mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 2013 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr.AU16-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla, t. I, b.l.22-60). Patikrinimo metu nustatyta, kad Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas įgydamas ir parduodamas įvairius žemės sklypus vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ , taip pat gavo kitų nesusijusių su darbo santykiais ir ne individualios veiklos pajamų.

Remiantis Å¡iais duomenimis, pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio bazė už 2006-2007 m. mokestinį laikotarpį nustatyta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 69 str. 1 d. bei 70 str. Kauno AVMI Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2013-04-04 sprendimu Nr. (04.5)-K3-83 (MGK byla, t. I, b.l. 86-103) patvirtino Patikrinimo aktÄ , kuriame papildomai apskaičiuota 255 722 Lt GPM, 194089 Lt GPM delspinigių, skirta 76732 Lt GPM bauda, 4541 Lt VSDÄ®, 2271 Lt VSDÄ® bauda, iÅ¡ viso - 533405 Lt.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu Kauno AVMI sprendimu, pateikė VMI skundÄ ir praÅ¡ymÄ atnaujinti jo padavimo terminÄ (MGK byla, t.I, b.l. 62-65,104-109). VMI 2013-11-25 sprendimu Nr.68-178 (MGK byla, t. I, b.l. 16-21) nusprendė atnaujinti PareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir patvirtinti Kauno AVMI 2013-04-04 sprendimÄ Nr. (04.5)-K3-83. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokiu VMI sprendimu, pateikė skundÄ MGK (MGK byla, t.I, b.l. 2–9), kuri 2014-02-28 sprendimu Nr. S-51(7-261/2013) (MGK byla, t.

III, b.l. 133-148) konstatavo, jog PareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas ir patvirtino VMI 2013-11-25 sprendimÄ Nr. 68-178.Pagrindiniai argumentai, kuriais PareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ yra tai, kad mokesčių administratoriai netinkamai taikė MAÄ® nuostatas, todėl mokestinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai, priimti sprendimai nepagrįsti; žemės sklypÄ motinai padovanojo jos papraÅ¡ytas ir Å¡iuo sandorius nesiekė sau naudos ir juo labiau iÅ¡vengti GPM mokėjimo; mokesčių administratorius be pagrindo nesivadovavo N. S. paaiÅ¡kinimu; taip pat nepagrįstai konstatavo, kad PareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ jos neįregistravęs; apskaičiuoti mokesčiai bei paskirtos baudos yra netikslÅ«s ir nepagrįsti; nebuvo užtikrintos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus.

Dėl PareiÅ¡kėjo 2006-02-07 sudaryto žemės sklypo dovanojimo sandorio Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAÄ®), kurio 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 str. 1 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , nurodoma, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ .

Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog PareiÅ¡kėjas 2005-10-14 už 19500 Lt įsigijo 7,5513 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. 2006-02-07 dovanojimo sutartimi šį sklypÄ PareiÅ¡kėjas padovanojo savo motinai N. S. (sutarties sudarymo metu indeksuota žemės sklypo vertė buvo - 19 130 Lt, vidutinė rinkos vertė – 15 278 Lt, dovanojamÄ Å¾emės sklypÄ Å¡alys įvertino - 1200000 Lt suma), kuri 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi už 1212750 Lt jį pardavė G.

M.. Minėtos sutarties 2.2.1 p. nurodama, jog 242000 Lt N. S. iÅ¡ G. M. gavo iki jos pasiraÅ¡ymo, o 970 000 Lt sumÄ G. M. įsipareigoja sumokėti iki 2006-05-14 (Sutarties 2.2.2 p.). 2006-05-16 N. S. į PareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ perveda 735 000 Lt pavedimo paskirtyje nurodydama „sÄ skaitos papildymas, dovanojimas“ (MGK byla, II t. b.l. 53). 2006-05-24 sudaroma dovanojimo sutartis, kuria N. S. PareiÅ¡kėjui padovanoja 1 200 000 Lt (MGK byla, III t. b.l. 44-45).Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, jog PareiÅ¡kėjas, sudarydamas 2006-02-07 žemės sklypo dovanojimo motinai sandorį, siekė sau mokestinės naudos, t.y. turėjo tikslÄ iÅ¡vengti GPM mokėjimo, kurį bÅ«tų tekę sumokėti, jei nekilnojamÄ jį turtÄ PareiÅ¡kėjas bÅ«tų tiesiogiai pardavęs G.

M.. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pripažino, jog mokestinės naudos gavėjas buvo PareiÅ¡kėjas, kuriam priklauso apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo pajamų gautų pardavus minėtÄ turtÄ . Taigi vienas iÅ¡ pagrindinių byloje keliamų klausimų yra susijęs su tuo, ar PareiÅ¡kėjo 2006-02-07 sandorio vienintelis tikslas buvo gauti mokestinę naudÄ . Pasak PareiÅ¡kėjo, žemės sklypÄ motinai padovanojo jos papraÅ¡ytas, nes abu tėvai buvo Å«kininkai ir ketino gauti iÅ¡mokas pagal vykdomas programas.

Pinigai jam buvo padovanoti, kadangi N. S. ruošėsi iÅ¡vykti į JAV gyventi pas dukrÄ . Mano, jog mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti MAÄ® 69 str. nuostatų.Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAÄ® 69 str. Nagrinėjamu atveju, vertinant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo taikymÄ , yra reikÅ¡mingos Å¡ios aplinkybės. Visų pirma nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų.

Visi minėto turto perleidimo sandoriai vyko itin sparčiu tempu, t.y. 2006-02-07 sudaromas dovanojimo sandoris, po dviejų mėnesių (2006-04-14) turtas parduodamas, o pirkėjui su N. S. atsiskaičius (2006-05-14) po dviejų dienų, t.y. 2006-05-16, pinigai pervedami į PareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ ir sudaroma dovanojimo sutartis. Be to, palyginus įsigyto ir parduoto žemės sklypo kainÄ matyti, kad sudarant 2006-02-07 dovanojimo sandorį, taip pat ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ jo kaina buvo 60 kartų didesnė už PareiÅ¡kėjo 2005-10-14 įsigyto turto vertę.

Nuo PareiÅ¡kėjo turto įsigijimo iki dovanojimo motinai praėjo trumpas laiko tarpas (4 mėnesiai). Nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki pardavimo praėjo du mėnesiai. To paties nekilnojamo turto perleidimas iÅ¡ vieno asmens kitam, po to trečiam asmeniui, įvyko greitai. Ä®vertinus su ginčo sklypu atliktų veiksmų seka, atsižvelgus į minėto žemės sklypo dovanojimo ir pardavimo sandoriuose kintančiÄ turto vertę, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog tokiu bÅ«du buvo siekta mokestinės naudos.

Ä®vertinęs mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog sklypo pirkėjas buvo rastas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, PareiÅ¡kėjas, sudarydamas 2006-02-07 dovanojimo sutartį, padidino parduodamos žemės sklypo įsigijimo kainÄ siekdamas iÅ¡vengti GPM. Kaip jau buvo minėta PareiÅ¡kėjas yra N. S. sÅ«nus, t.y. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktÄ â€“ susiję asmenys, todėl galimybė sudaryti tarpinius sandorius, turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ yra reali.

Mokesčių administratorius nustatė, jog tuo atveju, jeigu PareiÅ¡kėjas nebÅ«tų sudaręs žemės sklypo dovanojimo sutarties su savo motina, o šį turtÄ bÅ«tų pardavęs pats tiesiogiai, vadovaujantis GPMÄ® 6 ir 19 straipsnių nuostatomis, jo gautos pajamos bÅ«tų apmokestintos 177075 Lt pajamų mokesčiu, kai tuo tarpu sudarius dovanojimo sandorį N. S. pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2006 m. deklaravo ir sumokėjo tik 1385 Lt GPM. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog mokesčių administratorius be pagrindo nesivadovavo N. S. paaiÅ¡kinimu dėl dovanojimo sandorio sudarymo tikslo, kuriame teigiama, jog sÅ«naus paprašė padovanoti žemės norėdama gauti SAPARD paramÄ , tačiau sutuoktinis persigalvojo, atsisakė pieno kvotos (20 tonų) ir tais pačiais metais susitvarkė dokumentus dėl pasitraukimo iÅ¡ žemės Å«kio veiklos bei padovanojo pinigus sÅ«nui.

Su Å¡iai PareiÅ¡kėjo argumentais teismas nesutinka. Mokesčių administratorius nustatė aplinkybes, paneigiančias N. S. paaiÅ¡kinime nurodytus teiginius. Byloje nustatyta, jog R. V. S. 2005-08-03 PareiÅ¡kėjui padovanojo 3 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)sen., kas leidžia abejoti paaiÅ¡kinime deklaruojamais ketinimais gauti paramÄ . Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog nei 2006, nei 2007 metais PareiÅ¡kėjo tėvas iÅ¡ žemės Å«kio veiklos nepasitraukė, kadangi 2008 m. gavo 10669,15 Lt kompensacines iÅ¡mokas.

PareiÅ¡kėjo tėvai Å«kininkų veiklos nutraukimÄ Ä¯registravo tik 2009 m. (MGK byla, III t. b.l. 60-62). Be to, mokesčių administratorius pagrįstai pažymėjo, jog PareiÅ¡kėjas turėjo ir daugiau žemės Å«kio paskirties sklypų, tačiau padovanojo tik vienÄ iÅ¡ jų, t.y. tÄ , kuris po kelių mėnesių buvo parduotas ir kurio įsigijimo ir pardavimo kaina skyrėsi 60 kartų. Taip pat PareiÅ¡kėjas nesutinka su tuo, kad jo tėvai neturėjo galimybės padovanoti jam 100 000 Lt grynaisiais pinigais, nurodydamas, kad tėvai yra senyvo amžiaus žmonės, visÄ gyvenimÄ dirbę, Å«kininkavę, todėl turėjo santaupų, kurias ir padovanojo sÅ«nui.

Taip pat nurodo, jog nėra aiÅ¡ku kokiu bÅ«du mokesčių administratorius nustatė, jog PareiÅ¡kėjui R.V. S. anksčiau padovanotų sklypų vertė yra 58624 Lt. Bylos medžiaga nustatyta, jog mokesčių administratorius atliko prieÅ¡prieÅ¡inį N. S. mokestinį tyrimÄ (2010-05-12 pažyma Nr.AU12-133, MGK byla, III t. b.l. 64-65), kurio metu nustatė, jog sklypai PareiÅ¡kėjui buvo padovanoti anksčiau. Pažymėtina, jog paaiÅ¡kinime N. S. nurodė žemės bei miÅ¡ko vertę - 365000 Lt, tačiau mokesčių administratorius nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, jog 2005-08-03 ir visų trijų PareiÅ¡kėjui padovanotų sklypų vidutinė rinkos vertė yra 58624 Lt (45680+6056+6888, MGK byla, III t. b.l. 53), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog nėra aiÅ¡ku kaip buvo nustatyta padovanotų sklypų vertė yra nepagrįsti.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad PareiÅ¡kėjo tėvai nėra sudarę notariÅ¡kai patvirtintų nekilnojamojo turto pardavimų sandorių. R.V. S. Å«kininku buvo nuo 1997-04-15 iki 2009-02-12 (Å«kyje naudojo nuosavybės teise priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini) k.), N. S. Å«kininko partnere buvo nuo 2001-01-15 iki 2009-02-12. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad tėvai padovanotus pinigus galimai buvo susitaupę iÅ¡ anksčiau vertintini kritiÅ¡kai. Jei R.V. S. ir N. S. iÅ¡ tiesų bÅ«tų turėję iÅ¡ anksčiau sutaupytas pinigų sumas, kurias pasak PareiÅ¡kėjo, jam dovanojo, tokias sumas minėti asmenys bÅ«tų turėję deklaruoti Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0462), tačiau tokių sumÄ minėti asmenys nedeklaravo.PareiÅ¡kėjas pažymi, jog mokesčių administratorius, neigdamas N. S. paaiÅ¡kinimus dėl ginčo sandorio, neapklausė sklypo pirkėjo G.

M., o taip pat P. L. ir V. T.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius siekė apklausti G. M., siuntė jam kvietimÄ , tačiau Å¡is į InspekcijÄ neatvyko. Patikrinimo metu nustatyta, jog kad G. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Å¡i įmonė nuo 2011-11-17 turi bankrutuojančios statusÄ , bendrovės bankroto administratorius Inspekcijai nurodė, jog G. M. slapstosi, nepateikia BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog mokesčių administratorius dėjo visas įmanomas pastangas siekdamas apklausti G. M., tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių.Skunde taip pat nurodoma, jog GPM mokesti turėtų bÅ«ti paskaičiuojamas ne nuo 1 212 750 Lt, o nuo 735 000 Lt sumos (faktiÅ¡kai gautos iÅ¡ N. S.) iÅ¡ jos atėmus 19 500 Lt (ginčo sklypo įsigijimo kainÄ ). Pažymėtina, jog mokesčių administratorius apskaičiuodamas GPM taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ir pripažino, jog mokestinės naudos gavėjas buvo PareiÅ¡kėjas, kuriam priklauso apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo pajamų gautų pardavus minėtÄ turtÄ .

Šio turto pardavimo pajamos nustatytos 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi ir yra 1 212 750 Lt. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti nustatyti leidžiami atskaitymai, taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Jei gyventojo sprendimu iš gautų pajamų atimami leidžiami atskaitymai, likusi pajamų suma apmokestinama: nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30 33 procentų, nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius taikė pareiÅ¡kėjui palankesnį mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo bÅ«dÄ , t.y. 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ nuo individualios veiklos pajamų (iÅ¡ kurių nėra atimti nustatyti leidžiami atskaitymai).Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog mokesčių administratorius pilnai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, bei priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tikrasis ginčo žemės pardavėjas buvo PareiÅ¡kėjas.

Dėl individualios veiklos Individualios veiklos sÄ voka pateikiama LR gyventojų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje individuali veikla apibÅ«dinama kaip savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl individualios veiklos yra nurodęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims <...>. Vienas iÅ¡ gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliÅ¡kumas arba komerciÅ¡kumas.

Tai reiÅ¡kia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ ) turi turėti tikslÄ gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimÄ bÅ«tina požymių visuma, t.y. savarankiÅ¡kumas, versliÅ¡kumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-256/2011).

PareiÅ¡kėjo skunde teigiama, jog jis individualios veiklos nevykdė, o pardavė tik kelis atsitiktinius nekilnojamojo turto objektus, todėl Kauno AVMI iÅ¡vada, kad jis vykdė individualiÄ veiklÄ jos neįregistravęs, nepagrįsta. Su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatuodamas PareiÅ¡kėjo individualios veiklos buvimÄ nustatė visus jai bÅ«dingus požymius. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiÅ¡ka veikla laikytina tokia veikla, kai fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

PareiÅ¡kėjas 2006 -2007 m. sudarydamas nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorius veikė savo vardu, nebuvo priklausomas nuo kitų asmenų, nebuvo saistomas darbo ar pavaldumo ryÅ¡iais. PareiÅ¡kėjas galėjo pasirinkti kada, su kuo ir kokios vertės turto įsigijimo ar pardavimo sandorį sudaryti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog pareiÅ¡kėjas veikė ne savo valia ir nuožiÅ«ra, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, jog PareiÅ¡kėjas veikė savarankiÅ¡kai.Teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali bÅ«ti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sÄ naudos, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iÅ¡ tokios veiklos ir panaÅ¡iai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009).

Individualios veiklos versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1669/2010). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo vykdytos veiklos versliÅ¡kumas bei ekonominės naudos siekimas yra pakankamai akivaizdus. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, jog 2006 metais PareiÅ¡kėjas gavo 1 262 750 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, 2007 metais – 185 000 Lt, ir Å¡ios gautos turto pardavimo pajamos buvo pagrindinės PareiÅ¡kėjo pajamos tikrinamuoju laikotarpiu. 2006 m. deklaracijoje PareiÅ¡kėjas deklaravo 22735,69 Lt su darbo santykiais susijusių apmokestinamųjų pajamų.

PareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik iki 2006-10-20, kitų darbinių pajamų negavo. PareiÅ¡kėjo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė didžiÄ jÄ dalį PareiÅ¡kėjo pajamų ir buvo pagrindinis jo pajamų Å¡altinis. Taigi dėl vykdytos veiklos versliÅ¡kumo bei ekonominės naudos siekimo abejonių nekyla.Teismų praktikoje nurodoma, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ pareiÅ¡kėjo veiklÄ pripažinti tęstine. PareiÅ¡kėjas 2005 m. pirko 7 nekilnojamojo turto objektus, 2006-2007 m. laikotarpį pirko 4, o pardavė 5 objektus. BÅ«tent Å¡ios faktinės aplinkybės, t.y. nevienkartinis ir pasikartojantis pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas (9 nekilnojamojo turto objektų) per tęstinį laikotarpį leidžia teigti, jog minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ vykdytÄ veiklÄ pripažinti tęstine.Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog mokesčių administratorius neteisėtai rėmėsi ir 2005 m. duomenimis apie pareiÅ¡kėjo atliktus nekilnojamojo turto sandorius, pažymėtina, jog teismų praktika nenumato draudimo vertinti mokesčių mokėtojo vykdytų sandorių laikotarpiais, nepatenkančiais į oficialų patikrinimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1073/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A556-934/2013).

Ä® Å¡iuos laikotarpius buvo atsižvelgta tik vertinant PareiÅ¡kėjo sandorius laike, tačiau mokesčių sumos už 2005 m. nebuvo skaičiuojamos. Mokesčių administratorius nustatęs iÅ¡vardytus požymius pagrįstai PareiÅ¡kėjo vykdytÄ veiklÄ Ä¯sigyjant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ priskyrė individualiai veiklai GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies prasme ir iÅ¡ Å¡ios veiklos 2006–2007 metais gautas pajamas apmokestino GPM kaip pajamas, gautas iÅ¡ individualios veiklos. Dėl PareiÅ¡kėjo gautų kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiktos pajamų Kauno AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu pagal PareiÅ¡kėjo AB SEB banko atsiskaitomosios sÄ skaitų banko iÅ¡raÅ¡us nustatė, kad PareiÅ¡kėjas iÅ¡ užsienio (JAV) 2006-02-24 pavedimu iÅ¡ J.

C M. R. NY 11901-66 gavo 22949 Lt pajamų, 2006-12-18 pavedimu iÅ¡ J. C. M. O. M. M. R., NY gavo 20902 Lt pajamų, 2007-02-21 ir 2007-09-21 pavedimais iÅ¡ B. L. K. or Ford S K. W. V. gavo 39360 Lt ir 22157 Lt pajamų, 2007-09-26 pavedimu iÅ¡ J. C M. O. M. M. R., NY gavo 22085 Lt pajamų. Taip pat nustatė, jog L. B. (gyvenanti JAV) 2007-01-08 PareiÅ¡kėjui pervedė 32025 Lt, o V. F. (gyvenantis Lietuvoje) 2007-01-24, 2007-01-25, 2007-01-29 į PareiÅ¡kėjo AB SEB banko sÄ skaitÄ pervedė 14000 Lt.GPMÄ® 3 straipsnyje nurodyta, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

Pagal GPMÄ® 5 straipsnio 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ atvejį. Pagal GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalį (2005-06-07 įstatymo Nr. X-235 redakcija) pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 pajamų mokesčio tarifai atitinkamai - 15 ir 27 procentai.

GPMÄ® 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas, o nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 – 27 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMÄ® 22 straipsnio 2 dalyje (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) nurodyta, kad gyventojo pajamos, gautos iÅ¡ užsienio vieneto, nepriskiriamos A klasės pajamoms. Pagal 22 straipsnio 3 dalį B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Pagal GPMÄ® 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, GPMÄ® nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaudamasis Å¡io įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.Pagal minėtas įstatymo nuostatas prievolė mokėti GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamų, kurių Å¡altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

Pažymėtina, jog pareiškėjo gautos piniginės lėšos, GPM būtų neapmokestinamos tik pateikus įrodymų, jog šios lėšos nėra Pareiškėjo pajamos arba jeigu jos būtų pripažintos neapmokestinamosiomis pajamomis. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog iš JAV ir V. F. gautos sumos nėra apmokestinamosios pajamos, nes tai buvo suteiktos beprocentės paskolos, todėl jos negalėjo būti apmokestinamos. Pažymėtina, jog Pareiškėjas jokių argumentų dėl piniginių lėšų, gautų iš L.

B., J. C. M., O. M. M. nepateikė. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jo teiginius dėl paskolinių santykių pagrindžia Komisijai pateiktas V. F. paaiÅ¡kinimas (MGK byla, III t., b.l. 110) bei teismui pareikti F.S. K. bei pareiÅ¡kėjos sesers V. S. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai apie tai, jog paskolintus broliui pinigus į PareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ ji pervedė per savo draugo F.S. K. sÄ skaitÄ (b.l. 120-127). Su Å¡iais PareiÅ¡kėjo argumentais teismas nesutinka, kadangi PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad tarp PareiÅ¡kėjo ir jo minimų asmenų realiai buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.Mokestinio patikrinimo metu Kauno AVMI susisiekė su V.

F. (el. paÅ¡tu: (duomenys neskelbtini)) bei paprašė paaiÅ¡kinti, kokiu tikslu į PareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ buvo pervestos piniginės lėšos (14000 Lt). Jei tai buvo paskola, V. F. buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, kada ji buvo suteikta, kada grÄ Å¾inta, taip pat papraÅ¡yta pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Ä® šį paklausimÄ gavo atsakymÄ - „neatsimenu“ (MGK byla, III t. b.l. 66). Patikrinimo akte nurodoma, jog 2012-11-05 pakartotinai telefonu susisiekus su V. F., gautas tas pats atsakymas – „neatsimenu, nes tai buvo seniai“.

PareiÅ¡kėjas su skundu Komisijai pateikė 2013-12-16 V. F. raÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ , kuriame Å¡is nurodo, jog 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. sausio 25 d. bei 2007 m. sausio 29 d. pervedė į A. S. sÄ skaitÄ 14000 Lt, kuriuos anksčiau iÅ¡ jo buvo pasiskolinęs be procentų ir palÅ«kanų (tikslios datos neprisimena). Teismas sprendžia, jog PareiÅ¡kėjo pateiktas 2013-12-16 V. F. paaiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ abejoti paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytais teiginiais, kadangi prieÅ¡ metus (2012 m. lapkričio mėn.) V.

F. nurodė, jog nepamena jokių su lėšų pervedimu susijusių aplinkybių, nes tai buvo seniai, kai tuo tarpu, praėjus dar ilgesniam laiko tarpui, ne tik viskÄ prisimena, bet ir tiksliai nurodo datas, kada pareiÅ¡kėjui pervedė pinigines lėšas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog PareiÅ¡kėjas nepagrindė fakto, kad jį ir V. F. siejo paskolos santykiai. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl 14 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog F.S. K. pervestos lėšos, tai JAV gyvenančios jo sesers V.

S. jam suteikta beprocentė paskola. Å iems teiginiams pagrįsti PareiÅ¡kėjas teismui pateikė F.S. K. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, kad iÅ¡ jo banko sÄ skaitos į V. S. brolio sÄ skaitÄ lėšos buvo pervestos jo draugės V. praÅ¡ymu - 8000 JAV dolerių apie 2006 m. vasario mėnesį bei 9000 JAV dolerių ir 15000 JAV dolerių 2007 m. rugsėjį ir lapkritį. Pažymėtina, jog teismui pateiktame V. S. 2014-05-30 paaiÅ¡kinime (b.l. 126) nėra jokių duomenų apie tai, jog 2006 m. ir 2007 m. jos praÅ¡ymu F.

K. į PareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ pervestos lėšos, tai V. S. pareiÅ¡kėjui suteikta beprocentė paskola. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad PareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog jo iÅ¡ JAV gautos piniginės lėšos yra PareiÅ¡kėjui suteiktos paskolos, mokesčių administratorius pagrįstai į PareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervestÄ 173 478 Lt sumÄ priskyrė PareiÅ¡kėjo apmokestinamosioms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, nuo kurių apskaičiavo bei nurodė sumokėti GPM.

Nesutikdamas su mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais PareiÅ¡kėjas nurodo, jog mokestinio patikrinimo metu nebuvo užtikrintos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus, nesudaryta galimybė dalyvauti mokestiniame patikrinime. Pažymėtina, jog atlikusi PareiÅ¡kėjo kompleksinį mokestinį patikrinimÄ Kauno AVMI surašė patikrinimo aktÄ ir jį patvirtino 2013 m. balandžio 4 d. PareiÅ¡kėjui 2013-09-16 pateikus praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, jis buvo patenkintas, o skundas priimtas ir iÅ¡nagrinėtas.

Pažymėtina, jog įrodymus ir paaiÅ¡kinimus PareiÅ¡kėjas galėjo teikti viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų Å¡ia teise jis aktyviai naudojosi teikdamas dokumentus ir papildomus įrodymus tiek Komisijai, tiek ir teismui. Teismo posėdžio metu PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog į bylÄ pateikė visus turimus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog PareiÅ¡kėjo argumentai dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų panaikinimo tuo pagrindu, jog jis neturėjo galimybės teikti dokumentų ir įrodymų teritoriniam mokesčių administratoriui, nėra teisiÅ¡kai pagrįsta, nes Å¡iÄ teisę PareiÅ¡kėjas galėjo ir gali realizuoti viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, jog apskaičiuoti mokesčiai bei paskirtos baudos yra netikslūs ir nepagrįsti. Pagal MAĮ 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai.

Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. Teismas jau anksčiau Å¡iame sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog sudarydamas 2006-02-07 žemės sklypo dovanojimo motinai sandorį, PareiÅ¡kėjas turėjo tikslÄ iÅ¡vengti GPM mokėjimo bei pagrįstai taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , taip pat pagrįstai PareiÅ¡kėjo 2006–2007 metais vykdytÄ nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklÄ pripažintino individualia veikla, o į banko sÄ skaitÄ PareiÅ¡kėjo gautas pinigines lėšas pagrįstai priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms bei ne individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įtikinamų paaiÅ¡kinimų ir dokumentų, paneigiančių tokias mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas. Komisija visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo kilusį mokestinį ginÄÄ ir argumentuotai atsakė į PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su mokesčių administratoriumi motyvus. Mokesčių administratorius pagrįstai PareiÅ¡kėjui apskaičiavo GPM ir su juos susijusias mokėtinas sumas, taip pat VASDÄ® ir su jomis susijusias mokėtinas sumas. Teismas, iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad teritorinis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 Iveta Pelienė