2022-05-11 Nr. AB-11799-3-62-3-00044-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2325-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00044-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis F. M. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21S51954 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad savo kilmės šalyje susidraugavo su vyresnio amžiaus (45 metų) moterimi, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ištekėjusi. Dėl šios draugystės pareiškėjas turėjo bėgti iš šalies, nes kitaip būtų nužudytas moters vyro. Iš pradžių jis atvyko į Baltarusiją, kur treniravosi futbolo klube. Tačiau neįtiko treneriui, neturėjo pinigų vizos pratęsimui. Kadangi Baltarusijoje taip pat nesaugu, atvyko į Lietuvą.

3. Pareiškėjo teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina jo pasakojimo esmines aplinkybes, kad neištikimybė netoleruojama pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus ir yra pagrindas nutraukti santuoką. Pareiškėjas dėl ryšių su ištekėjusia moterimi gali būti persekiojamas dėl keršto ir kitų motyvų pagal religinius įsitikinimus ar papročių taisykles.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės šalies informacijos, todėl netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio aplinkybes ir priėmė neteisėtą bei nemotyvuotą sprendimą.

5. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, netinkamai įvertino situaciją. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Jis visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo. Pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

6. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašyme nurodė, kad kilmės valstybę jis paliko, nes ten susidraugavo su už jį vyresne moterimi (45 m.), kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ištekėjusi. Dėl šios priežasties pareiškėjas susilaukė problemų ir turėjo bėgti, nes kitaip būtų nužudytas moters vyro. 2021 m. vasario 23 d. išvyko į Baltarusiją žaisti futbolo, nes jį pakvietė draugas, kuris gyveno Baltarusijoje ir žaidė profesionaliame futbolo klube. Atvykęs į Baltarusiją, jis treniravosi futbolo klube, tačiau neįtiko treneriui, dėl to pradėjo rusų kalbos studijas, bet vizos pratęsimui reikėjo piniginių lėšų, kurių pareiškėjas neturėjo. Atvyko į Lietuvą, nes Baltarusijoje nesaugu, o Lietuva – saugi šalis.

10. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

11. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

12. Nėra duomenų, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

13. Remiantis pareiškėjo pasakojimu ir tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) negresia persekiojimui prilyginami veiksmai. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje būtų paplitusios gentinės, paprotinės tradicijos, nužudymai dėl garbės, už kuriuos asmenys dėl draugystės su santuokoje esančiais asmenimis ar svetimavimo/neištikimybės yra persekiojami, juos norima nužudyti. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neištikimybė/svetimavimas nėra laikomas teisės pažeidimu/nusikaltimu, už kurį asmeniui grėstų administracinio/baudžiamojo pobūdžio bausmė. Vienintelė sritis, kuriai gali turėti įtakos svetimavimas – skyrybų procedūra. Jei pareiškėjas bijojo galimų pasekmių dėl bendravimo su ištekėjusia moterimi, jis galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugą, kad gautų apsaugą dėl jo atžvilgiu vykdomų grasinimų. Duomenų̨, pagrindžiančių̨ prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų̨ ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo teiginiai, jog jis bus nužudytas moters vyro (su kuria prieglobsčio prašytojas susidraugavo), nelaikomi pagrįstais, nes nebuvo patvirtinti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė, kad grįžimo į savo kilmės valstybę atveju jis bus nužudytas, atsakovo nepripažinta pagrįsta.

14. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 str. 1 d. reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Atlikto tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės.

15. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Pirmiausia, į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.

16. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

17. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

18. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

20. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos, Įstatymo, Direktyvos 2008/115/EB, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis.

21. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dažniausiai yra laikoma saugia kilmės valstybe vyrams. Pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, neištikimybė yra laikoma vienu iš skyrybų pagrindų. Informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neištikimybė būtų laikoma nusikalstama veika, nėra. Taip pat nėra duomenų apie vykdomus persekiojimus dėl neištikimybės ar garbės keršto atvejus. Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, kad prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

22. Vadovaujantis tyrimo metu nustatytais duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

23. Teismas pritarė atsakovui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

25. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta. Nors pareiškėjui uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo, teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakeitus Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinus iki dviejų metų, keistina Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį ir įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, nes nesurinko aktualios informacijos dėl visuomenės, bendruomenės ir šeimos reakcijos į panašias situacijas, kurioje yra atsidūręs pareiškėjas. Atsakovas tik nurodė, kad nėra duomenų apie persekiojimus dėl neištikimybės ar garbės keršto atvejus. Neištikimybės ir šeimos garbės klausimai (duomenys neskelbtini) gali būti sprendžiami ne tik pagal valstybės įstatymus, bet ir pagal kultūrinius, paprotinius ir religinius įsitikinimus.

29. Atsakovo argumentai, kad neištikimybės atveju (duomenys neskelbtini) įstatymai užtikrina teisę nutraukti santuoką, nepaneigia persekiojimo grėsmės. Pareiškėjas dėl ryšių su ištekėjusia moterimi gali būti persekiojamas dėl keršto ir kitų motyvų pagal religinius įsitikinimus ar papročių taisykles.

30. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

31. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atlikto tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje būtų paplitusios gentinės, paprotinės tradicijos, nužudymai dėl garbės, už kuriuos asmenys dėl draugystės su santuokoje esančiais asmenimis ar svetimavimo/neištikimybės yra persekiojami, juos norima nužudyti.

35. Jei prieglobsčio prašytojas bijojo galimų pasekmių dėl bendravimo su ištekėjusia moterimi, jis galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugą, kad gautų apsaugą dėl jo atžvilgiu vykdomų grasinimų. Tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

36. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

37. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė teisėtą ir pagrįstą ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė.

38. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.

39. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

40. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

42. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta ir nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio pareiškėjui poreikį, dėl to, pirmosios instancijos teismo nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

46. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo netinkamai ištirta ir vertinama kilmės valstybės informacija bei pareiškėjo individualios savybės, kurios, pareiškėjo teigimu, patvirtina prieglobsčio poreikį. Pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) visuomenė tautiniu, religiniu, kalbiniu ir kitais kultūriniais aspektais yra labai įvairi. Tai rodo, kad, kaip ir kitose Afrikos valstybėse, (duomenys neskelbtini) tikėtinai stiprią įtaką turi atskiros gentys ir jų papročiai. Net 17 proc. šalies gyventojų yra (duomenys neskelbtini), kurių kultūroje yra toleruojami garbės nusikaltimai, padaromi ginant šeimos garbę. Todėl labai tikėtina, kad neištikimybės ir šeimos garbės klausimai (duomenys neskelbtini) gali būti sprendžiami ne tik pagal valstybės įstatymus, bet ir pagal kultūrinius, paprotinius ir religinius įsitikinimus. Šie argumentai pagrindžia pagrįstą pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę, kur jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus dėl buvusios draugystės su vedusia moterimi.

47. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis).

48. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

49. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašymas yra grindžiamas baime grįžti į kilmės valstybę, kadangi pareiškėją persekios žalą dėl sudegusio derliaus patyrę kaimynai, jų giminaičiai. Kaip teigia pareiškėjas, šalyje dominuoja musulmoniškos tradicijos, kurios toleruoja „garbės nusikaltimus“, padaromus ginant šeimos garbę. Taigi, prieglobsčio prašymas nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas subjektyvia pareiškėjo baime būti persekiojamam dėl jo veiksmų (sudegino sklypo žolę) pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

50. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieglobsčio prašymo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą. Vien pareiškėjo išdėstyti prieglobsčio prašymo motyvai (baimė patirti smurtą iš buvusios draugės vyro, giminių) negali suponuoti pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam. Šią išvadą paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę (joje toleruojamus garbės nusikaltimus) nėra pakankama įrodyti pareiškėjo visišką persekiojimo baimės pagrįstumą. Sutiktina su atsakovo, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių jis bijo grįžti į kilmės valstybę, pareiškėjas turi kreiptis į savo valstybės teisėsaugos institucijas, o ne naudotis tarptautinės teisės institutu, prašydamas suteikti jam prieglobstį užsienio valstybėje. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei kilmės valstybės informacija yra nepagrįsti.

52. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

53. Kaip jau buvo minėta, papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

54. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

55. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).

56. Pagal atsakovo disponuojamą informaciją, (duomenys neskelbtini) per pastaruosius du dešimtmečius vis daugiau plėtoja demokratines vertybes – žodžio ir spaudos laisvę. (duomenys neskelbtini) vyriausybė gerbia prigimtines žmogaus teises, kurios yra įtvirtintos (duomenys neskelbtini) Konstitucijoje. Pareiškėjas šių duomenų nepaneigė, taip pat nepateikė įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių persekiojimų dėl neištikimybės ir garbės keršto egzistavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ar būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio visiškai pagrįsta baimė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla visiškai pagrįsta baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus.

58. Asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių, t. y. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teismui skunde nenurodė aiškiai nei vienos minėtos priežasties, dėl ko jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas.

59. Be to, pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie šiuo metu (duomenys neskelbtini) neegzistuojančią grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei vien dėl buvimo šioje valstybėje, dėl to ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

60. Pareiškėjas, kritikuodamas atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

61. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Pareiškėjas nenurodė, kad jis realiai buvo patyręs spaudimą, grasinimus kilmės valstybėje, jis taip pat neįrodinėjo tam tikrų ekonominių sankcijų jo atžvilgiu taikymo, kas galėtų suponuoti išvadą apie pareiškėjo diskriminaciją, jo patiriamą nesaugumo jausmą. Nenustačius šių aplinkybių ir prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie kilmės šalies ekonominę padėtį tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo F. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė