b196c8b1-0789-4cdc-b1bd-2db2c2f95fdb · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2. – 3165 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02546-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 41.4.; 52.3. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2015 m. gegužės 29 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Laima Å eputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai G. K., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ byloje, įgaliotai atstovei N. P., iÅ¡nagrinėjusi K.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., atlikus privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje, dalyvaujant žemės sklypo savininkui S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Å«kininkui K.

S., nustatyta, kad žemės sklypas yra užsėtas vasariniais kviečiais. Pagal dalyvių parodymus, K. S. minėtÄ sklypÄ užsėjo javais 2014 m. balandžio mėnesį. Žemės sklypu K. S. naudojosi pagal žemės nuomos sutartį Nr. 1, sudarytÄ 2013 m. gruodžio mėnesį su S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)). Tačiau minėta sutartis negaliojo, kadangi sudarymo metu žemės nuomotojas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise ar kitais pagrindais jau nevaldė sutarties objekto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tokiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas. K. S. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2004 m. pradėjo nuomotis iÅ¡ S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) žemę, turėjo panaudos sutartį, už žemės nuomÄ atsiskaitydavo kiekvienų metų gruodžio mėnesį. 2013 m. gruodį K.

S. su S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) nuomos sutartį pratęsė sekančiam laikotarpiui, sumokėjo už 2013 metus. K. S. žemę iš rudens patręšė ir įdirbo, o 2014 m. pavasarį pasėjo vasarinius kviečius bei įregistravo nuomos sutartį VĮ Registrų centras S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) vardu. Tačiau vėliau, 2014 m. balandį, S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) sūnus S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) paaiškino, kad žemė priklauso nebe tėvui, o jam, S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) pasiūlė žemę pirkti, tačiau K.

S. prašė atsiųsti oficialų pasiÅ«lymÄ pirkti žemę. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad VÄ® Registrų centras registruodamas sutartį padarė klaidÄ , nes paaiÅ¡kėjo, jog pasikeitė savininkas, todėl registracija buvo anuliuota. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) galimai nepatenkintas, kad jis nepirko žemės jo nurodytomis sÄ lygomis, pradėjo raÅ¡yti skundus, kad žemė užsėta savavaliÅ¡kai, tačiau jis žemę prižiÅ«rėjo, nusiėmė derlių ir viskas.

K. S. pažymėjo, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) visada imdavo pinigus ir jau nebūdamas žemės savininku, 2013 m. gruodį ėmė pinigus ir pasirašė nuomos sutartį. K. S. nurodė nežinoję, kad 2011 metais pasirašyta dovanojimo sutartis, mokėjo S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) pinigus, todėl galvojo, kad jis ir yra žemės savininkas. K. S. laukus pradėjo dirbti 2014 m. balandžio 10 d., apsėjo 2014 m. balandžio 12 d., iš VĮ Registrų centras paskambino 2014 m. balandžio 14 d. (68-70, 77-83 b.l.).Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V.

G. parodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius gavo S. Ž. jaunesniojo praneÅ¡imÄ , kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra savavaliÅ¡kai užimtas ir naudojamas Å«kininko K. S.. Pagal gautÄ praneÅ¡imÄ Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2014-08-04 atliko žemės naudojimo patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ . Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), užsėtas vasariniais kviečiais. Patikrinimo metu dalyvavo Å«kininkas K.

S., kuris informavo, kad jis yra užsėjęs sklypÄ vasariniais kviečiais, pateikė nuomos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ 2013-12-20. IÅ¡nagrinėjus visas aplinkybes, Kauno rajono skyrius tyčios nenustatė, tačiau pakartotinai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes buvo nuspręsta, kadangi K. S. turėjo informacijÄ , kad sklypas priklauso ne S. Ž. vyresniajam, o jaunesniajam, jis buvo savininko informuotas, taip pat Registrų centras pateikė jam informacijÄ ir neregistravo sutarties, atsižvelgiant į visas Å¡ias iÅ¡vardintas aplinkybes, Kauno rajono skyrius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Liudytoja taip pat parodė, kad nebuvo aiÅ¡kintasi aplinkybė, ar K. S. buvo tinkamai informuotas apie pasikeitusį žemės sklypo savininkÄ , patikrinimo metu S. Ž. jaunesnysis nurodė, kad K. S. apie pasikeitusį savininkÄ informavo žodžiu (78-79 b.l.).Teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) parodė, kad jam priklauso žemės sklypas, kurį nuomavosi K. S., paveldėjęs žemę jis nenutraukė nuomos sutarties su K. S., laukė, kol ji pasibaigs, sutartis baigėsi 2014 m., K.

S. be jokios sutarties, be jo žinios, žemę apsėjo, nusiėmė derlių. Apie pasikeitusį savininkÄ K. S. buvo informuotas liudytojo tėvo žodžiu, ir dėl tolesnės nuomos sutarties sudarymo turi kreiptis į liudytojÄ . Liudytojas buvo nusprendęs parduoti žemę ir informavo apie tai K. S., su juo 2014-03-03 susitiko, jis pasakė, kad norėtų pirkti žemę, tačiau turi nuomos sutartį, tačiau jokios nuomos sutarties bÅ«ti negali, nes S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) jokios sutarties su juo nesudarinėjo, liudytojas dėl kainos iÅ¡ pradžių su K.

S. sutarė, paskui jÄ padidino. S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) balandžio pradžioje sužinojo, kad 2014-03-05 yra K. S. užregistravo sutartį, kuri vėliau buvo panaikinta. Liudytojas taip pat patvirtino, kad 2013 m. jo tėvas nebuvo žemės savininkas, bet jis sudarė sutartį, kuri galiojo iki 2013-12-20. K. S. sėjos darbus atliko balandžio 13 d., o 2014 m. kovo 3 d. žinojo, kad liudytojas yra žemės savininkas (77-83 b.l.).Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos.

Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.             Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimÄ â€“ bauda nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų. Å i norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje iÅ¡nagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti.

Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). K. S. viso administracinio teisės pažeidimo bylos teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jis turėjo nuomos sutartį su S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), kaip patvirtino ir S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), jis žinojo, kad jo tėvas sudarė sutartį su K.

S. dėl žemės nuomos iki 2013 m. pabaigos. Å ios aplinkybės patvirtina, kad K. S. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ir vėliau sudaryta sutartis, kuria žemės sklypas iÅ¡nuomotas Å¡eÅ¡iems metams nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., sudaroma ne su tikruoju žemės sklypo savininku. Minėta privačios žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutartis Nr. 1 nėra nuginčyta civiline tvarka, o kaip matyti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo iÅ¡reikalautos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados medžiagos, pagal kuriÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus tyrimÄ nebuvo nustatyta, kad K.

S. bÅ«tų suklastojęs žemės nuomos sutartį, įrašęs į jÄ tikrovės neatitinkančius duomenis ar padirbęs S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) paraÅ¡Ä joje. Tai patvirtina K. S. versijÄ , kad jis 2013 m. gruodžio 20 d. pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį su S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), pagrįstai manydamas, kad sudaro sutartį su žemės sklypo savininku. 2014 m. kovo 6 d. K. S. kreipėsi į Registrų centrÄ dėl nuomos sutarties įregistravimo, ir tik po Registrų centro darbuotojos skambučio 2014 m. balandžio 14 d. sužinojo, kad naujasis savininkas yra S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.).

Tuo tarpu, kaip teigė K. S. teismo posėdžio metu, sėjos darbai buvo atlikti dar iki Registrų centro darbuotojos skambučio, kai K. S., vadovaudamasis sudarytos sutarties nuostatomis, manė turintis teisė dirbti žemės sklypÄ . Privačios žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 1 17 punktas numato, kad nuomotojas pareiÅ¡kia, kad žemės sklypas ir jame esantis kitas nekilnojamas turtas yra neįkeistas, niekam neperleistas, neareÅ¡tuotas, neuždėtas draudimas, dėl jo nėra ginčų teisme.

K. S. pažymėjo, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) visada imdavo pinigus, ir jau nebÅ«damas žemės savininku, 2013 m. gruodį ėmė pinigus ir pasirašė nuomos sutartį (68-70, 77-83 b.l.). Å iÄ aplinkybę, kad tėvas S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) 2013 m. nebuvo žemės savininkas, bet jis sudarė sutartį, kuri galiojo iki 2013-12-20, patvirtino ir sÅ«nus S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Todėl K. S. galėjo pagrįstai manyti, kad pratęsė žemės nuomos terminÄ su žemės sklypo savininku, nes savininkas pasikeitė 2011 m., tačiau visus įprastus veiksmus, tai yra nuomos mokesčio priėmimÄ , sutarties pratęsimÄ ir toliau vykdė S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), todėl K.

S. ir toliau su juo elgėsi kaip su nuomojamos žemės savininku. Be to, byloje nėra duomenų, jog žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu 2013 m. gruodžio 20 d. K. S. žinojo, kad žemės sklypo savininkas yra ne S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), o S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Tai, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) nurodė 2014 m. kovo 3 d. informavęs K. S. apie žemės savininko pasikeitimÄ nepaneigia, kad sutarti K. S. manė sudaręs su tuometiniu savininku S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.).

Kadangi, kaip matyti iÅ¡ kasos iÅ¡laidų orderio (12 b.l.), S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) priėmė pinigus už nuomÄ iÅ¡ K. S., tai patvirtino tiek S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m., 24-25 b.l.), tiek S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m., 79-80 b.l.), neinformavę apie savininko pasikeitimÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčinės kaltės nepatvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. nuosekliai neigė, kad jis savavaliÅ¡kai žemės javais neužsėjo, turėjo sudaręs ilgalaikę sutartį su S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriÄ nuolat pratęsdavo, 2013 m. gruodį su S. Ž. nuomos sutartį pratęsė sekančiam laikotarpiui, sumokėjo už 2013 metus.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. G. parodė, kad pagal S. Ž. jaunesniojo praneÅ¡imÄ atlikus naudojimo patikrinimÄ tyčios K. S. veiksmuose nebuvo nustatyta, tačiau pakartotinai iÅ¡nagrinėjimus praneÅ¡imo aplinkybes, vadovaujantis S. Ž. jaunesniojo nurodyta informacija, kad K. S. žinojo apie pasikeitusį savininkÄ , Registrų centras neregistravo jo pateiktos žemės nuomos sutarties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytoja taip pat parodė, kad nebuvo tirta aplinkybė, ar K.

S. buvo tinkamai informuotas apie pasikeitusį žemės sklypo savininkÄ , patikrinimo metu S. Ž. jaunesnysis nurodė, kad K. S. apie pasikeitusį savininkÄ informavo žodžiu (78-79 b.l.). Kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), paveldėjęs žemę jis nenutraukė nuomos sutarties su K. S., laukė, kol ji pasibaigs, sutartis baigėsi 2014 m., K. S. be jokios sutarties, be jo žinios, žemę apsėjo, nusiėmė derlių. Apie pasikeitusį savininkÄ K.

S. buvo informuotas liudytojo tėvo žodžiu, ir dėl tolesnės nuomos sutarties sudarymo turi kreiptis į liudytojÄ . Liudytojas buvo nusprendęs parduoti žemę ir informavo apie tai K. S., su juo 2014-03-03 susitiko, jis pasakė, kad norėtų pirkti žemę, tačiau turi nuomos sutartį, tačiau jokios nuomos sutarties bÅ«ti negali, nes S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) jokios sutarties su juo nesudarinėjo, o dėl žemės sklypo kainos iÅ¡ pradžių su K. S. sutarė, paskui jÄ padidino (77-83 b.l.).

Liudytojų parodymai nepaneigia tos aplinkybės, kad K. S. tikrai laukė raÅ¡tiÅ¡ko žemės pirkimo pasiÅ«lymo, nes S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) patvirtino, kad toks pasiÅ«lymas buvo, dėl kainos buvo sutarta, vėliau jis, kaip pardavėjas kainÄ padidino, tai rodo, kad dėl kainos vyko Å¡alių derybos, todėl nepaneigta versija, kad jis laukė galutinio pasiÅ«lymo pirkti ginčo žemę. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog K.

S. tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai atliko privačios žemės naudojimÄ , prieÅ¡ingai, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad K. S. sudarydamas žemės nuomos sutartį sÄ Å¾iningai suklydo, nes nebuvo laiku informuotas apie pasikeitusį žemės sklypo savininkÄ , VÄ® Registrų centras priėmė jo pateiktÄ nuomos sutartį ir tik po mėnesio paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad žemės savininkas yra pasikeitęs, K. S. žinojimas grindžiamas tik liudytojo S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) tvirtinimu, kad jis ir jo tėvas administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį informavo žodžiu, tačiau raÅ¡ytinių, objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra nustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vertinant įrodymus turi bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog K.

S. tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) priklausančiÄ Å¾emę, aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra tikrasis žemės sklypų ginčo dalių savininkas, taigi K. S. veikoje nėra bÅ«tinojo ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 3024 str., n u t a r i a : administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ K.

S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.MedžiagÄ , pagal kuriÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Laima Å eputienė