Legislator Case Law & Legislation
b193aa7f-2b00-45dc-a88d-2b83699c4cd7 AI generated

b193aa7f-2b00-45dc-a88d-2b83699c4cd7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b193aa7f-2b00-45dc-a88d-2b83699c4cd7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimÄ Nr. 2.VJ-75 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“; panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimÄ Nr. 2.VI-93 „Palikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“;

Legislator headnote

AI generated

b193aa7f-2b00-45dc-a88d-2b83699c4cd7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas taip pat reiÅ¡kia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. VI-93, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimÄ Nr. 2.VJ-75 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ ir 2019 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimÄ Nr. 2.VI-93 „Palikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ bei įpareigoti prokuratÅ«rÄ sankcionuoti S. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Suinteresuotas asmuo Vilniau apygardos prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, jog suinteresuotas asmuo nesutinka su skundu. Teigia, kad atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad prokuroras nepagrįstai nurodė, kad nepateikti raÅ¡tiÅ¡ki S. V. nesutikimai keltis į jai pasiÅ«lytas patalpas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis dėl iÅ¡keldinimo sankcionavimo, nepateikė duomenų apie siÅ«lomų patalpų tinkamumÄ . PareiÅ¡kėjo skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti prokuroro nutarimo. Todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, o prokuroro priimtÄ nutarimÄ palikti galioti. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , pateikė Å¡iuos praÅ¡ymus:

1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimÄ Nr. 2.VJ-75 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“;

2) panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimÄ Nr. 2.VI-93 „Palikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“;

3) įpareigoti prokuratÅ«rÄ sankcionuoti S. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, jog vadovaujantis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, gali bÅ«ti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. IÅ¡ Å¡ios įstatymo formuluotės matyti, jog skundžiamas gali bÅ«ti tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 2.VJ-75 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo paliktina nenagrinėta. Pažymėtina, jog Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas prokurorų konstitucinį statusÄ , yra nurodęs, kad prokuratÅ«ra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžiÄ vykdančioms institucijoms.

Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusÄ turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, kuris, veikdamas pagal savo kompetencijÄ ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiÅ«ros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas.

Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas taip pat reiÅ¡kia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.

AukÅ¡tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtÄ procesinį sprendimÄ , priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukÅ¡tesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

PareiÅ¡kėjas nesutiko ir su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros aukÅ¡tesniojo prokuroro 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu, kurį, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. apskundė bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl prokuratÅ«ros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo.

Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratÅ«ros nutarimo revizija procedÅ«riniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kuriais pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokuratÅ«ros sprendime atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nurodyta iÅ¡vada, jog vieÅ¡asis interesas pažeistas nebuvo. Nurodytų teisės normų ir teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedÅ«ras, jų (procedÅ«rų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Vertindamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir neginčijo aplinkybių, kaip tokių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus-procedūras, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti:

a) apklausė S. V. ir jos dukrÄ L. V.;

b) tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus;

c) pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl iÅ¡ esmės visų pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su S. V. iÅ¡keldinimu. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo praÅ¡ymo bei skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai.

PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigÅ«nai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo atsisakė teikti teismui ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiÅ¡kėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti priimtų nutarimų ir pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

Be to, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog klausimo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigÅ«nas neturi nei pareigos nei teisės nagrinėti patį pažeidimo faktÄ ir jo aplinkybes, nes tuo metu sprendžiama tik dėl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas vieÅ¡uoju. Tokia situacija, kai sprendimo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo stadijoje pareigÅ«nai nagrinėtų klausimÄ dėl jo pažeidimo iÅ¡ esmės, neatitinka teisinės valstybės principo, kadangi teisingumÄ vykdo tik teismai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 49, 290 – 291 ir 442 straipsniais teismas nutaria: palikti nenagrinėta pareiÅ¡kėjo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ skundo dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 2.VJ-75 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo. Atmesti pareiÅ¡kėjo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ skundÄ likusioje dalyje. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Vaidas Pajeda