b193aa7f-2b00-45dc-a88d-2b83699c4cd7 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimÄ Nr. 2.VJ-75 âAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ; panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimÄ Nr. 2.VI-93 âPalikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ;
Legislator headnote
AI generatedb193aa7f-2b00-45dc-a88d-2b83699c4cd7 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas taip pat reiÅ¡kia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybÄs pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todÄl prokuroro veiksmų teisÄtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-501/2012). ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Vaidas Pajeda, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo savivaldybÄs įmonÄs âVilniaus miesto bÅ«stasâ skundÄ dÄl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. VI-93, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra. Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimÄ Nr. 2.VJ-75 âAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ ir 2019 m. gruodžio 20 d.
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimÄ Nr. 2.VI-93 âPalikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ bei įpareigoti prokuratÅ«rÄ sankcionuoti S. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Suinteresuotas asmuo Vilniau apygardos prokuratÅ«ra pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, jog suinteresuotas asmuo nesutinka su skundu. Teigia, kad atmestini pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad prokuroras nepagrįstai nurodÄ, kad nepateikti raÅ¡tiÅ¡ki S. V. nesutikimai keltis į jai pasiÅ«lytas patalpas.
Taip pat pareiÅ¡kÄjas, kreipdamasis dÄl iÅ¡keldinimo sankcionavimo, nepateikÄ duomenų apie siÅ«lomų patalpų tinkamumÄ . PareiÅ¡kÄjo skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti prokuroro nutarimo. TodÄl praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti, o prokuroro priimtÄ nutarimÄ palikti galioti. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas, teikdamas skundÄ , pateikÄ Å¡iuos praÅ¡ymus:
1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimÄ Nr. 2.VJ-75 âAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ;
2) panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimÄ Nr. 2.VI-93 âPalikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ;
3) įpareigoti prokuratÅ«rÄ sankcionuoti S. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. PažymÄtina, jog vadovaujantis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dÄl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, gali bÅ«ti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. IÅ¡ Å¡ios įstatymo formuluotÄs matyti, jog skundžiamas gali bÅ«ti tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms pareiÅ¡kÄjo skundo dalis dÄl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 2.VJ-75 âAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ panaikinimo paliktina nenagrinÄta. PažymÄtina, jog Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenÄs ir valstybÄs teises bei teisÄtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas prokurorų konstitucinį statusÄ , yra nurodÄs, kad prokuratÅ«ra â tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinÄ institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybÄs valdžiÄ vykdanÄioms institucijoms.
Ji nÄra teisminÄs valdžios sudedamoji dalis, taÄiau tai konstitucinį statusÄ turinti valstybÄs institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybÄs pareigÅ«nas, kuris, veikdamas pagal savo kompetencijÄ ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenÄs ir valstybÄs teises bei teisÄtus interesus, yra detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatÄ asmens, visuomenÄs, valstybÄs teisių ir teisÄtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybÄs ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiÄmÄ priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.
Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, kad prokurorų, kaip valstybÄs pareigÅ«nų, įgaliojimai teisÄs aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinÄ teisÄ, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisÄ, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai â tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiÅ«ros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatÄs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatÄs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas.
Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas taip pat reiÅ¡kia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybÄs pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todÄl prokuroro veiksmų teisÄtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-501/2012). ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.
AukÅ¡tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtÄ procesinį sprendimÄ , priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ros, kaip centralizuotos valstybÄs institucijos, pareigÅ«nų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukÅ¡tesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatÄs prokuroro padarytus proceso teisÄs normų pažeidimus, panaikina neteisÄtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
PareiÅ¡kÄjas nesutiko ir su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros aukÅ¡tesniojo prokuroro 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu, kurį, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. apskundÄ bendrosios kompetencijos apylinkÄs teismui. PastebÄtina, kad įstatymų leidÄjas nenustatÄ specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dÄl prokuratÅ«ros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinių teisių gynimo srityje teisÄtumo ir pagrįstumo.
Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrÄžiama, kad teismas, nagrinÄdamas skundÄ dÄl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavÄs skundÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dÄl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidÄ proceso normų, nustatanÄių skundo tyrimo procedÅ«rų (ar rinko faktinius duomenis dÄl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisÄs priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisÄs nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratÅ«ros nutarimo revizija procedÅ«riniu aspektu ir nenagrinÄti tų pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų, kuriais pareiÅ¡kÄjas nesutinka su prokuratÅ«ros sprendime atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nurodyta iÅ¡vada, jog vieÅ¡asis interesas pažeistas nebuvo. Nurodytų teisÄs normų ir teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrÄžtina, kad įrodinÄjimo naÅ¡ta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisÄs normų nustatytas procedÅ«ras, jų (procedÅ«rų) nepažeidÄ, tenka atitinkamus veiksmus turinÄiam atlikti prokurorui (CPK 12 ir 178 straipsniai).
Vertindamas Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginÄijamuose nutarimuose, tiek Å¡ioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodÄ pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinanÄių, jog pareiÅ¡kÄjo kreipimaisi dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo iÅ¡nagrinÄti tinkamai ir dÄl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas ir neginÄijo aplinkybių, kaip tokių, jog prokurorai vis dÄlto atliko tam tikrus veiksmus-procedÅ«ras, t. y. rinko, nagrinÄjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymui ir skundui iÅ¡nagrinÄti:
a) apklausÄ S. V. ir jos dukrÄ L. V.;
b) tyrÄ ir analizavo pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes bei argumentus;
c) pateikÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl iÅ¡ esmÄs visų pareiÅ¡kÄjo argumentų, susijusių su S. V. iÅ¡keldinimu. Vien ta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonÄ dÄl jo kreipimųsi nagrinÄjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo praÅ¡ymo bei skundo iÅ¡nagrinÄjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai.
PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigÅ«nai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo atsisakÄ teikti teismui ieÅ¡kinį dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dÄl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , proceso normų nepažeidÄ. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiÅ¡kÄjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todÄl nÄra pagrindo panaikinti priimtų nutarimų ir pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas.
Be to, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog klausimo dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigÅ«nas neturi nei pareigos nei teisÄs nagrinÄti patį pažeidimo faktÄ ir jo aplinkybes, nes tuo metu sprendžiama tik dÄl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas vieÅ¡uoju. Tokia situacija, kai sprendimo dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo stadijoje pareigÅ«nai nagrinÄtų klausimÄ dÄl jo pažeidimo iÅ¡ esmÄs, neatitinka teisinÄs valstybÄs principo, kadangi teisingumÄ vykdo tik teismai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 49, 290 â 291 ir 442 straipsniais teismas nutaria: palikti nenagrinÄta pareiÅ¡kÄjo SÄ® âVilniaus miesto bÅ«stasâ skundo dalį dÄl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 2.VJ-75 âAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ panaikinimo. Atmesti pareiÅ¡kÄjo SÄ® âVilniaus miesto bÅ«stasâ skundÄ likusioje dalyje. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas Vaidas Pajeda