2024-03-22 Nr. AB-5204-3-62-3-02494-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1491-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02494-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. A-2063; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (33.200 Mr)R-2186 bei juo priimtą administracinį sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2023 m. liepos 14 d. prašymą; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą organizuojant Kauno m. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą̨, kurio tikslas – 342,3128 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, kelio (gatvės), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini), parduoti ne aukciono būdu pareiškėjui M. S., kaip besiribojančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius teisinės registracijos pakeitimo veiksmus, susijusius su įvaža (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Kelias), ir apie draudimą dėl Kelio registracijos pranešti ne tik bylos dalyviams, bet ir Valstybės įmonei Registrų centrui, arba taikyti kitas teismo pripažintas būtinas reikalavimo užtikrinimo priemones siekiant užtikrinti situacijos teisinį stabilumą.

Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas aplinkybėmis, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra išreiškusi valią išregistruoti Kelią kaip daiktinės teisės objektą, kadangi jo neišregistravus nėra galimybės suformuoti norimo dydžio žemės sklypą. Pareiškėjo įsitikinimu, Kelio išregistravimas būtų neteisėtas, kadangi nėra panaikintas jo įregistravimo teisinis pagrindas, o jokie statybos darbai, kurių pagrindu Kelio, kaip statinio, registracija būtų panaikinta, nėra nei pradėti, nei atlikti. Be to, Kelio išregistravimas pažeistų Keliu besinaudojančio pareiškėjo teises. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, nes išregistravus Kelią kaip daiktą būtų daromas poveikis šiuo metu egzistuojantiems šalių teisiniams santykiams bei poveikis bylos procesui, sukuriant prielaidas naujiems teisiniams ginčams. Taip pat būtų padarytas neleistinas poveikis pareiškėjo subjektinėms teisėms, todėl teismo sprendimas šioje byloje taptų sunkiai įgyvendinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr. 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020; kt.); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; kt.);

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovas negali formuoti vieno žemės sklypo, kai žemės sklypą skiria Kelias, o tuo atveju, jeigu Kelias būtų išregistruotas, pareiškėjas gali prarasti galimybę įsigyti šalia jo žemės sklypo esantį įsiterpusį žemės plotą. Šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Kelio registracijos teisėtumo, taigi, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra tiesiogiai susietos su pareiškėjo byloje pareikštais reikalavimais.

Be to, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo nurodyti deklaratyvaus pobūdžio ir jokiais įrodymais negrindžiami argumentai dėl to, kad neuždraudus atsakovui atlikti bet kokius teisinės Kelio registracijos pakeitimo veiksmus gali kilti neigiamos pasekmės, galimai gali būti sunkiai įgyvendinamas teismo sprendimas, savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pareiškėjo prašyme nurodytomis aplinkybėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą ar kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė