b18eeaef-72ce-48e1-861e-bbafdc7cb686 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09308-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.1.7; 2.1.16.1.2.1.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Budžienei ir Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai Balžekaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Zitai Malovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirtoji bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. V. nuteistas už tai, kad jis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 23 d., bÅ«damas UAB „C. M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi, pagal 2014 m. spalio 2 d. UAB „C. M.“ bylų apyraÅ¡us perėmęs UAB „C. M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir, bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir tvarkymÄ bei buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.

įstatymas Nr. IX-574) (toliau – ir BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, neiÅ¡saugojo UAB „C. M.“ buhalterinės apskaitos pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 23 d., taip pažeidė BAÄ® 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugojami Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ bei Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „C.

M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 23 d. Tokiais savo veiksmais L. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nuslėpti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 129 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo faktÄ , rėmėsi neegzistuojančiu N. V. apklausos protokolu. Taip pat nuosprendyje buvo iÅ¡kraipyti nuteistojo parodymai, jie buvo neteisingai interpretuoti.

4. Nuteistasis aiÅ¡kina, jog nuo pat 2018 m. vasario 7 d., t. y. tos dienos, kai jis buvo sulaikytas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepasirÅ«pino jo turto apsauga. PareigÅ«nai nei karto nebuvo užėję į butÄ , kuriuo naudojosi nuteistasis, nors jau 2018 m. vasario 19 d. jiems buvo nurodyta, kad visi ieÅ¡komi UAB „C. M.“ dokumentai yra laikomi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl pareigÅ«nų neveiklumo O. D. B. buvo sudarytos sÄ lygos 2018 m. kovo mėnesį atvykti su samdytais asmenimis į butÄ , surinkti ir iÅ¡mesti nuteistojo daiktus.

5. L. V. mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog bute nebuvo UAB „C. M.“ dokumentų, kadangi tokius dokumentus bÅ«tų radusi O. D. B.. Nuteistasis pabrėžia, jog UAB „C. M.“ dokumentus galėjo iÅ¡mesti O. D. B. samdyti darbuotojai, kurie baudžiamojo proceso metu nebuvo apklausti.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nai po to, kai sulaikė nuteistÄ jį, nesiėmė jokių veiksmų tam, jog bÅ«tų užtikrinta jo turto apsauga, kaip tai yra numatyta BPK 129 straipsnio 2 dalyje. L. V. informavo pareigÅ«nus, jog buto, kurį jis nuomojasi raktus, turi jo sesuo ir ji iÅ¡ buto galės paimti ir pateikti UAB „C. M.“ dokumentus bei antspaudÄ . Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesugebėjo laiku atlikti kratos, nepaneigia fakto, jog dokumentai buvo iÅ¡mesti. Skunde pažymima, kad dalis iÅ¡mestų dokumentų buvo rasta netoli buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡iuos dokumentus rado nuteistojo gynėjas.

7. Apeliantas nesutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad pats nuteistasis nežinojo, kur iÅ¡ tikrųjų yra UAB „C. M.“ dokumentai. FaktÄ , kad jis žinojo, kur yra įmonės dokumentai akivaizdžiai patvirtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad dokumentai yra laikomi nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be to, prašė sesers juos surasti minėtame bute. Nuteistasis dar kartÄ pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė neegzistuojančiu N. V. apklausos protokolu.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. V. teisme atsisakė duoti parodymus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos parodymais, duotais 2018 m. kovo 21 d., t. y. ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

9. Apeliantas teigia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus turėjo jis, jo sesuo, buvę nuomininkai bei buto savininkė O. D. B.. Byloje niekaip nebuvo paneigta, jog buto raktus nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 22 d. kažkas galėjo paimti iÅ¡ nerakinamos paÅ¡to dėžutės ir pakliuvęs į šį butÄ paimti įmonės dokumentus. L. V. pažymi, jog, peržiÅ«rėjęs bute sesers surinktus daiktus, jis pastebėjo, jog trÅ«ksta jam priklausančių daiktų. Vis tik baudžiamojo proceso metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie leistų nustatyti, ar į butÄ nebuvo patekę paÅ¡aliniai asmenys.

10. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. padariniai yra bÅ«tinasis sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vien teisės aktų reikalavimų pažeidimų nepakanka veikai kvalifikuoti, bÅ«tina nustatyti, jog kilo įstatyme numatyti padariniai, t. y., kad dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos ar turto. Å iuo atveju įstatyme numatytų padarinių nekilo, kadangi specialistui, kuris pateikė iÅ¡vadÄ , nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Specialistas neįvertino nuteistojo gynėjo surastų ir pateiktų UAB „C. M.“ dokumentų.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas.

12. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

14. Byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad L. V. nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 23 d. buvo UAB „C. M.“ akcininku ir direktoriumi. Byloje nekyla jokių ginčų ir dėl to, kad L. V., tapęs minėtos įmonės direktoriumi, perėmė UAB „C. M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir bÅ«tent jis buvo atsakingas už tinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tvarkymÄ bei buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Nagrinėjamu atveju L. V. nesutinka su tuo, kad jis neiÅ¡saugojo UAB „M.

C.“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 23 d., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „C. M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 23 d. Nuteistasis tvirtina, kad įmonės dokumentai buvo saugomi jo nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie neužtikrino jo turto apsaugos, kaltės įmonės dokumentai galėjo būti išmesti buto savininkės arba pagrobti kitų asmenų.

Be to, nuteistasis nurodo, kad dalis įmonės dokumentų buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau Å¡ie dokumentai nebuvo įvertinti specialisto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog su nuteistojo pozicija, kuriÄ paneigia byloje užfiksuoti duomenys, negalima sutikti.

15. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, už kurių iÅ¡saugojimÄ jis buvo atsakingas, buvo prarasti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikomasi BPK 129 straipsnio 2 dalies nuostatų. BPK 129 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu suimtasis turi turtÄ arba bÅ«stÄ , liekantį be priežiÅ«ros, prokuroras arba teismas privalo aptarti su suimtuoju priemones turtui ar bÅ«stui apsaugoti ir jų imtis. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad aptartos normos taikymui visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar asmuo, kurio laisvė yra suvaržyta, turi turtÄ arba bÅ«stÄ , kuris po jo laisvės suvaržymo lieka be priežiÅ«ros. Be to, apie turto, kuriam reikalinga priežiÅ«ra, egzistavimÄ prokurorÄ turi informuoti sulaikytasis, veikdamas kaip rÅ«pestingas ir atidus turto savininkas. Tik nustačius Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ , BPK 129 straipsnyje nurodyti subjektai privalo imtis aktyvių veiksmų turtui apsaugoti.

16. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog L. V. bÅ«tų informavęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ar prokurorÄ , kad yra bÅ«tina imtis priemonių, siekiant apsaugoti jo turimÄ turtÄ bei neva saugomus įmonės dokumentus. Nenustačius fakto, jog L. V. bÅ«tų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ar prokurorÄ dėl turto apsaugos, nėra pagrindo tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar prokuroras nevykdė jiems įstatyme numatytų pareigų.

Čia pastebėtina, jog pirmosios apklausos metu, kuri vyko 2018 m. vasario 12 d., L. V. pasinaudojo teise neduoti parodymų. Jis neinformavo jį apklaususio tyrėjo apie tai, jog jo turtas lieka be priežiÅ«ros (t. 3, b. l. 50). Apklausos, kuri vyko 2018 m. vasario 19 d. metu nuteistasis aiÅ¡kino, jog dokumentai turi bÅ«ti jo nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Å io buto raktus turi jo sesuo, ji gali paimti iÅ¡ buto UAB „C.M.“ dokumentus, antspaudÄ ir pateiks ikiteisminiam tyrimui (t. 3, b. l. 56-57).

Akivaizdu, jog Å¡ios apklausos metu L. V. vėl niekaip neinformavo teisėsaugos institucijų atstovų, kad jo turtas gali bÅ«ti pasilikęs be priežiÅ«ros. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, kuris apklausė L. V., neturėjo jokio pagrindo manyti, kad nuteistojo turtui kyla kokia nors grėsmė ir apie tai yra bÅ«tina informuoti prokurorÄ , kuris kartu su L. V. aptartų priemones turtui apsaugoti. PrieÅ¡ingai nuteistojo teiginiai iÅ¡sakyti apklausos, vykusios 2018 m. vasario 19 d., kurioje dalyvavo ir jo gynėjas, metu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog turtu bei dokumentais, kurie neva buvo laikomi nuomojame bute, gali pasirÅ«pinti ir pasirÅ«pins nuteistojo sesuo.

17. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. V. parodė, kad, kai jį sulaikė (nuteistasis buvo sulaikytas 2018 m. vasario 7 d. (t. 3, b. l. 72)), jis paprašė sesers nueiti į jo nuomojamÄ butÄ ir surinkti jo daiktus. Sesuo dokumentų turbÅ«t nerado, nes, jei bÅ«tų radusi, bÅ«tų paėmusi. Jis savo daiktus laikė spintoje. UAB „C. M.“ dokumentai buvo sudėti į spintÄ kartoninėje dėžėje. Sesuo neminėjo, kad nuomojamo buto durys bÅ«tų iÅ¡laužtos, nuo buto raktus turėjo jis ir buto nuomotoja.

IÅ¡ viso jis perėmė 5-6 segtuvus su UAB „C. M.“ dokumentais (t. 4, b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. D. patvirtino, kad jis bendravo su L. V. seserimi, kuri nurodė, kad, sulaikius jos brolį, ji nuvažiavo į jo nuomojamÄ butÄ ir surinko jo daiktus. Jokių dokumentų bute nebuvo, nes, jeigu bÅ«tų buvę, bÅ«tų paėmusi. Paėmusi brolio daiktus, buto raktÄ Ä¯metė į paÅ¡to dėžutę (t. 4, b. l. 66). Tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir minėto liudytojo tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 2, b. l. 129).

Liudytojo M. D. nurodytos aplinkybės atitinka liudytojos N. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra reikÅ¡mingi vertinant minėto liudytojo parodymų patikimumÄ . Taigi aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis pasirÅ«pino, jog jo daiktai bÅ«tų paimti iÅ¡ nuomojamo buto. Jo daiktus iÅ¡ nuomojamo buto paėmė sesuo, kuri bute jokių dokumentų nematė. Pastebėtina, kad faktas, jog nuteistojo sesuo buto, kurį nuomojo jos brolis, raktÄ Ä¯metė į paÅ¡to dėžutę, iÅ¡ dalies leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji buvo įsitikinusi, jog bute nieko vertingo nebeliko, grįžti į šį butÄ nebereikės, kadangi ji įvykdė brolio praÅ¡ymÄ , t. y. paėmė Å¡iam priklausančius daiktus.

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde aiÅ¡kina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neegzistuojančiu jo sesers apklausos protokolu. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti negalima. IÅ¡ tikrųjų skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog N. V. buvo apklausta 2018 m. vasario 21 d., nors jos apklausa vyko 2018 m. kovo 21 d. Vis tik yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad nuosprendyje yra kalbama apie 2018 m. kovo 21 d. N. V. apklausÄ , o pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai suklydo nurodydamas Å¡ios liudytojos apklausos datÄ .

19. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nepagrįsti L. V. teiginiai, kad įmonės dokumentus galėjo iÅ¡mesti buto savininkė O. D. B. ar jos samdyti asmenys, taip pat Å¡ie dokumentai galėjo bÅ«ti pagrobti. Kaip jau minėta anksčiau, byloje yra nustatyta, kad po to, kai L. V. buvo sulaikytas, jo sesuo nuvyko į nuomojamÄ butÄ ir paėmė nuteistojo daiktus, jokių dokumentų ji bute nematė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra visiÅ¡kai neįtikėtina, kad nuteistojo sesuo bute, kuriame jo savininkė savo daiktų, iÅ¡skyrus baldus, nelaikė (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina O.

D. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme), rinkdama nuteistojo daiktus, kurie buvo laikomi toje pačioje vietoje kaip ir kiti nuteistojo daiktai, nebÅ«tų pastebėjusi bei paėmusi 5-6 segtuvų su įmonės, kurios vadovas yra jos brolis, dokumentais. Pirmosios instancijos teisme liudytoja O. D. B. nurodė, kad į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo iÅ¡nuomojusi L. V., atvyko 2018 m. kovo 10 d. Raktai nuo buto buvo palikti paÅ¡to dėžutėje. Jokių segtuvų su dokumentais ji nematė.

L. V. buvo palikęs tik nešvarius statybinius rūbus, kuriuos ji ir jos nusamdyti darbininkai išvežė (t. 3, b. l. 172-173). Tokias pat aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas M. D. (t. 4, b. l. 66). Taigi įvertinus aptartus duomenis konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad įmonės dokumentus galėjo išmesti O. D. B. ar jos samdyti asmenys, taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog dokumentus, kurie neturi jokios materialios vertės galėjo kas nors pagrobti. Versijos, jog UAB „C.

M.“ dokumentai galėjo būti pagrobti nepatvirtina ir tai, kad namo laiptinė, kurioje yra nuteistojo nuomotas butas, nerakinama, taip pat nerakinama ir butui priklausanti pašto dėžutė.

20. SkundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis L. V., apklausiamas 2018 m. gegužės 11 d., aiÅ¡kino, jog įsigijęs UAB „C. M.“ ir perėmęs Å¡ios įmonės dokumentus, tuo metu galimai gyveno nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodė, kad jis kažkur padėjo įmonės dokumentus, bet neatsimena, kur juos padėjo (t. 3, b. l. 61-62). Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. D. patvirtino, kad L. V. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, kur laiko UAB „C.

M.“ dokumentus (t. 4, b. l. 66). Aptarti parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog L. V. pats iÅ¡ tikrųjų nežinojo, kur yra jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos jis privalėjo iÅ¡saugoti. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo parodymus kartu su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog 2018 m. vasario 7 d. ir vėliau bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo.

21. Nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė dalį UAB „C. M.“ dokumentų, kuriuos, pasak nuteistojo gynėjo, rado pašaliniai asmenys. Dokumentai buvo rasti netoli L. V. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vis tik apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dalies dokumentų pateikimas neįrodo, jog įmonės dokumentai iš tikrųjų buvo pagrobti. Pastebėtina, jog įmonės dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus beveik dešimt mėnesių nuo L.

V. sulaikymo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pateikti UAB „C. M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie, be jokių abejonių, kažkiek laiko turėjo pragulėti prie namo, kur butÄ anksčiau nuomojosi L. V., ir turėjo bÅ«ti paveikti atmosferos pokyčių ir pan., buvo tvarkingi, Å¡varÅ«s, nepaveikti gamtinių reiÅ¡kinių (saulės, Å¡alčio, lietaus ar sniego ir pan.). Taigi yra visiÅ¡kai neįtikėtina, jog pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai kažkokių asmenų iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti rasti tiesiog iÅ¡mesti netoli nuteistojo gyvenamosios vietos.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog tuo atveju, jeigu bÅ«tų galima tikėti nuteistojo gynėjo versija, kad dokumentai buvo rasti neaiÅ¡kioje ir pačiam L. V. nežinomoje vietoje, tokia aplinkybė tik patvirtina faktÄ , jog dokumentų L. V. objektyviai neiÅ¡saugojo ir juos prarado.

22. L. V. apeliaciniame skunde aiÅ¡kina, kad jo sesuo bute nerado dalies jam priklausančių daiktų ir Å¡i aplinkybė patvirtina, jog dokumentai galėjo bÅ«ti pagrobti. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kad jis pasigedo dalies savo daiktų, nuteistasis nėra nurodęs nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. VersijÄ , kad dingo dalis L. V. priklausančių daiktų jis nurodė tik apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo teiginius vertina tik, kaip niekuo nepagrįstÄ gynybinę versijÄ , kuria siekiama iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Be to, čia dar kartÄ bÅ«tina pabrėžti, jog byloje yra įrodyta, jog visi nuteistojo daiktai po jo sulaikymo iÅ¡ buto buvo paimti jo sesers, kuri jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nerado, jokių vagystės požymių nepastebėjo, raktÄ nuo buto paÅ¡to dėžutėje paliko tik po to, kai paėmė nuteistojo daiktus.

23. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 128 matyti, kad tirti nebuvo pateikti UAB „C. M.“ pirminiai apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d., todėl nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti UAB „C. M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d. (2 t., b. l. 134-144). Specialistė, kuri atliko tyrimÄ ir surašė minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , susipažinusi su nuteistojo gynėjo pirmosios instancijos teisumui pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog, net ir įvertinus naujai pateiktus dokumentus, jos padarytos iÅ¡vados nesikeičia. Taigi nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos ar turto.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Kazlauskienė Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis