b18e2dc1-26a7-403c-a3ec-eef1fd00223d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. e2-5-178/2017   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01189-2016-3   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.6.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei infrastruktÅ«ros dedamosios nustatymo, atsisakyta priimti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos/arbitražo teismui. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB „Orlen Lietuva“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 6 348 258,57 Eur skolos ir delspinigių; nustatyti prognozuojamos rinkliavos už naudojimosi vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra dydžio pasikeitimÄ planiniais 2016 metais; priteisti 6 proc. procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys grindžiamas tarp Å¡alių 2009 m. sausio 19 d. sudaryta Geležinkelių transporto paslaugų sutartimi (toliau – Sutartis).IeÅ¡kinys 2016 m. birželio 23 d. teisėjos rezoliucija priimtas.Atsakovė 2016 m. liepos 8 d. padavė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti procesinį sprendimÄ , kuriuo buvo priimtas ieÅ¡kinys. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra panaikinęs Vilniaus apygardos teismo nutartį (civilinė byla Nr. e2-2372-577/2016), kuria buvo priimtas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, skiriasi tik tariamos skolos susidarymo laikotarpis.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byla Vilniaus apygardos teisme iÅ¡kelta neteisėtai ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nenagrinėjo kilusio ginčo pobÅ«džio, apimties, nesprendė, ar ginčas patenka į arbitražo kompetencijÄ , nesiaiÅ¡kino atsakovės požiÅ«rio ir valios dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme. Å alys Sutarties 11.2 punkte yra sudariusios susitarimÄ dėl arbitražo, t. y. atsisakė bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos ir visus ginčus virÅ¡ 50 mln.

Lt susitarė perduoti nagrinėti arbitražo teismui. Å i byla yra Å¡eÅ¡toji ieÅ¡kovės pradėta byla, kuriomis ieÅ¡kovė tuo pačiu pagrindu praÅ¡o priteisti tariamÄ skolÄ iÅ¡ atsakovės. Ginčas dėl Sutarties kainos, taikytinos nuo 2014 m. sausio 1 d. virÅ¡ija 50 mln. Lt, todėl visi ieÅ¡kovės reikalavimai dėl tariamos skolos už visÄ ginčo laikotarpį priteisimo gali bÅ«ti sprendžiami tik arbitražu. PareikÅ¡tų reikalavimų priskirtinumÄ arbitražo teismui galutinai patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-186/2016.

Taip pat ir arbitražo teismas yra patvirtinęs savo kompetencijÄ nagrinėti Å¡alių ginÄÄ dėl sutartinių tarifų ir tarpusavio atsiskaitymų. Be to, teismų praktika draudžia dirbtinai skaidyti ginÄÄ , inicijuojant paralelines bylas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino 2016 m. birželio 23 d. procesinį veiksmÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo; ieÅ¡kinį atsisakė priimti; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 9 447 Eur žyminį mokestį bei bylos medžiagÄ pripažino nevieÅ¡a.Teismas nurodė, kad iÅ¡ esmės ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl kainos pagal Sutartį apskaičiavimo nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y.

Å¡alys nesutaria dėl sutartinių tarifų apskaičiavimo. IeÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡inėja sÄ skaitas remdamasi perskaičiuotais tarifais, atsakovė nesutinka mokėti už krovinių vežimo paslaugas pagal perskaičiuotus tarifus, dėl ko susidarė ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti skola. Sutarties 11.2 punkte įtvirtintas susitarimas dėl arbitražo – jeigu Å¡alims nepavyksta tarpusavio ginčo, kylančio iÅ¡ Sutarties ar su ja susijusio, iÅ¡spręsti tarpusavio derybomis, jis - iki 50 mln. Lt (14 481 000 Eur) sumos - pirmÄ ja instancija nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 11.2.1.p.); virÅ¡ 50 mln.

Lt sumos – Vilniaus komercinio arbitražo teisme (Sutarties 11.2.2.p.). IeÅ¡kovė kitose civilinėse bylose taip pat reiÅ¡kė reikalavimus priteisti skolÄ už ankstesnius laikotarpius tos pačios Sutarties pagrindu, viename iÅ¡ ieÅ¡kinių prašė nustatyti ir prognozuojamos rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra dydžio pasikeitimÄ planiniais 2014 metais. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs sujungtÄ civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei (civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015, Nr. e2-5223-160/2015 prijungtos prie civilinės bylos Nr. e2-3061-431/2015) 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Konstatavo, jog Å¡alių ginčas kilo ne dėl epizodinio, vienkartinio nukrypimo nuo sutarties sÄ lygų, bet dėl ilgalaikės sutarties, sudarytos iki 2024 metų (Sutarties p. 12.1) vykdymo nuo 2014 metų. IeÅ¡kovė siekia padidinti krovinių pervežimo tarifus, perskaičiavusi juos pagal Sutarties 1 priedo 2.1.1 formulę. Pats savaime toks reikalavimas nėra turtinis, tačiau susijęs su reiÅ¡kiamais turtiniais reikalavimais, nes nuo tarifų apskaičiavimo metodikos priklauso atsakovei už paslaugas privalomos mokėti, o tuo pačiu ir (ne)priteistinos pinigų sumos.

Jau pirmų trijų ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių bendra suma virÅ¡ijo arbitražinio susitarimo ribÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog visas ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Taip pat teismas pažymėjo, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. birželio 13 d. priėmė dalinį sprendimÄ , kuriame pripažino, kad arbitražo teismas turi kompetencijÄ arbitražo byloje spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl Sutarties kainos, taikytinos nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal AB „Orlen Lietuva“ pareikÅ¡tus 11 reikalavimų AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Septyni iÅ¡ daliniame sprendime įvardintų reikalavimų yra susiję su krovinių pervežimo tarifų skaičiavimu, du reikalavimai yra procesinio pobÅ«džio, o likę du reikalavimai yra nustatyti konkrečiÄ paslaugų kainÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir priteisti permokÄ . Arbitražo teismas, turėdamas kompetencijÄ ir prioritetÄ spręsti dėl savo kompetencijos, priėjo analogiÅ¡kos iÅ¡vados, kad yra kompetentingas spręsti reikalavimus, kuriuos AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus apygardos teisme pareiÅ¡kė AB „ORLEN Lietuva“.Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 50 mln.

Lt (14,48 mln. Eur), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ankstesnių ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, kurie kildinami tuo pačiu pagrindu, bendra ginčo suma virÅ¡ijo 50 mln. Lt (14,48 mln. Eur), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo ir prognozuojamos rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra dydžio pakeitimo planiniais 2016 m. nustatymo nagrinėtinas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Todėl teismas panaikino 2016 m. birželio 23 d. procesinį veiksmÄ , kuriuo ieÅ¡kinys priimtas ir ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsakovės 2016 m. liepos 8 d. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstas teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad Å¡alių ginčas patenka į Sutartyje įtvirtintÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ , nes tai neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų kitose bylose, kuriose taip pat buvo vertintas ginčų, kylančių iÅ¡ Sutarties, priskirtinumas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-238-180/2016 pripažino, kad bÅ«tent bendrosios kompetencijos teismai turi kompetencijÄ nagrinėti bylas, kurių ieÅ¡kinio sumos nesiekia Sutarties 11.2 punkte arbitražinėje iÅ¡lygoje nustatytos 50 mln. Lt ribos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, iÅ¡sprendus arbitraže nagrinėjamÄ bylÄ , dėl jos prejudicinės reikÅ¡mės bendrosios kompetencijos teismas galės iÅ¡spręsti ginÄÄ â€ždėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo priteisti 49 028,79 Eur skolÄ , kuri nesiekia Å¡alių arbitražinio susitarimo ribos“.

IÅ¡ esmės tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitose bylose, kuriose buvo keliamas bylų dėl skolos pagal Sutartį priskirtinumo klausimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-186/2016 spręsdamas dėl trijų bylų dėl skolos pagal Sutartį sujungimo ir palikimo nenagrinėtomis klausimÄ nurodė, kad su visais trimis ieÅ¡kiniais, kurių suma nevirÅ¡ijo 50 mln. Lt, ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka.

Å ia nutartimi ieÅ¡kinius buvo nuspręsta palikti nenagrinėtais tik todėl, kad bendras byloje pareikÅ¡tas reikalavimas virÅ¡ijo bendrÄ 50 mln. Lt (17 221 258,70 Eur) sumÄ . Lietuvos apeliacinis teismas dar 2015 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1149-464/2015 nurodė, jog: „Šioje byloje apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡ viso 20 503 258,88 Lt (19 911 970,46 Lt + 591 288,42 Lt) sumos priteisimo ir byloje nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų padidinęs savo reikalavimÄ arba kad bÅ«tų sujungtos kelios pagal apelianto ieÅ¡kinius atsakovui nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolos ir delspinigių pagal sutartį priteisimo.

Todėl atsakovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai, jog Å¡ioje konkrečioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo suma yra ne 20 503 258,88 Lt, bet didesnė nei 62 mln. Lt., aiÅ¡kiai nepagrįsti. Aplinkybė, kad apeliantas yra pareiÅ¡kęs ir daugiau ieÅ¡kinių atsakovui dėl skolos priteisimo tos pačios, kaip ir nagrinėjamu atveju, sutarties pagrindu, nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo suma yra didesnė, nei nurodyta ieÅ¡kinyje“.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-954-381/2016, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pagal AB „ORLEN Lietuva“ skundÄ dėl dalinio arbitražo sprendimo dėl jurisdikcijos nurodė, jog „bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo taip pat ginčija Lietuvos apeliaciniam teisme arbitražo teismo dalinio sprendimo dalį, kuria pripažinta arbitražo teismo jurisdikcija dėl Sutarties, kas patvirtina, jog, nepaisant jau priimtų ir įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių ginčo priskirtinumo klausimu, iÅ¡ esmės ginčas dėl jurisdikcijos galutinai nėra iÅ¡spręstas“. Taigi, klausimas dėl to, kuri institucija, teismas ar arbitražas, turėtų nagrinėti tarp Å¡alių kilusius ginčus dėl skolos pagal Sutartį nėra iÅ¡spręstas.Lietuvos apeliacinis teismas, ne kartÄ analizavęs tarp Å¡alių kilusių ginčų pagal Sutartį teismingumo klausimus, laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai konkretus byloje praÅ¡omos priteisti skolos dydis nesiekia Sutarties 11.2 p. arbitražinėje iÅ¡lygoje nurodytos 50 mln.

Lt sumos, toks ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pripažino, kad arbitražo teismo priimtas dalinis sprendimas dėl jurisdikcijos nėra galutinis.Apeliantas reiÅ¡kia ir neturtinį reikalavimÄ dėl infrastruktÅ«ros dedamosios, taikomos 2016 m. nustatymo. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl Å¡io koeficiento nustatymo nėra keliamas nei viename tarp Å¡alių nagrinėjamame ginče, įskaitant ir arbitražo bylÄ . Todėl teismas nepagrįstai nustatė, neva apeliantės reiÅ¡kiami reikalavimai patenka į arbitražinės iÅ¡lygos ribas.

Sutarties 11.2 punkte Å¡alys susitarė, kad ginčai, kurių vertė virÅ¡ija 50 mln. Lt, yra nagrinėtini Vilniaus komercinio arbitražo teisme, o ginčai, kurių vertė nurodytos sumos nesiekia – Vilniaus apygardos teisme. Todėl arbitražinė iÅ¡lyga taikoma tik turtiniams ginčams. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiÅ¡kė du reikalavimus, vienu prašė priteisti susidariusiÄ skolÄ , antruoju – nustatyti infrastruktÅ«ros dedamÄ jÄ , taikomÄ 2016 m. Å is reikalavimas nėra turtinis ir yra savarankiÅ¡kas.

Todėl teismas nepagrįstai nustatė neva reikalavimas dėl infrastruktÅ«ros mokesčio dedamosios nustatymo 2016 m. yra susijęs su turtiniais reikalavimais ir jo negalima nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme dėl sudarytos arbitražinės iÅ¡lygos. Taigi, vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra neturtinio pobÅ«džio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose.Skundžiamoje nutartyje kaip vienÄ iÅ¡ motyvų nurodo, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. birželio 13 d. priėmė dalinį sprendimÄ , kuriame pripažino, jog bÅ«tent arbitražas yra kompetentingas spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „ORLEN Lietuva“ padavė skundus dėl dalinio arbitražo teismo sprendimo dėl jurisdikcijos (civilinės bylos Nr. e2A-934-381/2016; Nr. e2A-954-381/2016). Todėl arbitražo teismo dalinis sprendimas dėl jurisdikcijos nėra galutinis ir turintis juridinę reikšmę sprendžiant dėl ieškinio priskirtinumo teismui ar arbitražo teismui.Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, iš esmės pažeidė CPK nuostatas. Apeliantės ieškinys 2016 m. birželio 23 d. teisėjos rezoliucija priimtas nagrinėti, taigi, jo priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas.

Todėl skundžiama nutartimi teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, kurio priėmimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas, be kita ko, nesant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, yra nesuderinamas su CPK nustatyta ieÅ¡kinių priėmimo tvarka. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 296 straipsnį, reglamentuojantį ieÅ¡kinio palikimÄ nenagrinėtu. Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylos medžiagÄ pripažinti nevieÅ¡a.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ . Teismas teisingai nustatė, kad tiek bendrosios kompetencijos teismai, tiek arbitražo teismas jau yra nusprendę, kad Å¡alių ginčas yra priskirtinas arbitražo teismui. Apeliantė nenurodė visų iÅ¡samių Lietuvos apeliacinio teismo pateikiamų motyvų, kurie patvirtina, jog tarp Å¡alių yra kilęs ginčas ne dėl atskirų tariamos skolos susidarymo laikotarpių, bet dėl kainos pagal Sutartį apskaičiavimo nuo 2014 m. sausio 1 d. ir Å¡is ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas arbitražu.

Apeliantės reikalavimai dėl tariamos skolos už ginčo laikotarpį (kurie virÅ¡ija 14,48 mln. Eur ribÄ ) priteisimo gali ir turi bÅ«ti reiÅ¡kiami atsakovės jau inicijuotoje arbitražo byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio forma arba naujai apeliantės pradėtoje arbitražo byloje, bet ne bendrosios kompetencijos teisme. Teismas tinkamai vadovavosi ir interpretavo ankstesnius bendrosios kompetencijos bei arbitražo teismo sprendimus. Skundžiamos nutarties ratio decidendi nesutampa su civilinės bylos Nr. e2-238-180/2016, nes pastarojoje byloje buvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, o nagrinėjamoje byloje – ieÅ¡kinio priėmimo.

Be to, civilinėje byloje Nr. e2-387-186/2016, kurioje nenagrinėtais buvo palikti pirmi trys apeliantės ieškiniai (civilinėse bylose Nr. e2-3061-431/2015; Nr. e2-3138-661/2015; Nr. e2-5223-160/2015), 2016 m. liepos 7 d. nutartimi, kurioje, pasak apeliantės, buvo nuspręsta ieškinius palikti nenagrinėtais tik todėl, kad bendras byloje pareikštas reikalavimas viršijo 50 mln. litų (14,48 mln. Eur). Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje ne konstatavo, kad apeliantė ir toliau gali reikšti ieškinius bendrosios kompetencijos teisme, bet nurodė, jog visas tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže.Arbitražo byloje priimtas dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs nuo jo priėmimo dienos (Komercinio arbitražo įstatymo 41 str. 1 d.), dėl ko juo negali būti nesivadovaujama.

Todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu tarp Å¡alių jurisdikcijos klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu arbitražo daliniu sprendimu, o aplinkybė, kad jis nėra galutinis, nes yra apskųstas, nekeičia dalinio sprendimo galiojimo ir privalomumo.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad reikalavimas nustatyti prognozuojamo rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Å alys ginčo priskirtinumÄ susiejo su ginčo suma, o ne ieÅ¡kinio ar atskirų reikalavimų suma (ir) ar pobÅ«džiu.

SÄ voka „ginčas“ yra žymiai platesnė nei „reikalavimo“ sÄ voka. Reikalavimas nustatyti prognozuojamos rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra 2016 m. yra neatskiriamai susijęs su prognozuojamos rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra nustatymu 2015 m. Reikalavimas nustatyti prognozuojamos rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra 2016 m. yra susijęs su turtiniais padariniais, virÅ¡ijančiais 50 mln.

Lt (14,48 mln. Eur).Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, nepažeidė CPK nuostatų. Atsakovė turėjo procesinę teisę pateikti 2016 m. liepos 7 d. atskirÄ jį skundÄ dėl procesinį sprendimo, kuriuo buvo priimtas ieÅ¡kinys, panaikinimo. Ginčo tarp Å¡alių dėl to nėra. Skundžiama nutartimi teismui panaikinus savo procesinį veiksmÄ ieÅ¡kinį priimti, vienintelis galimas proceso rezultatas galėjo bÅ«ti atsisakymas priimti ieÅ¡kinį, nes nepriimti ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti palikti nenagrinėtais.Å alys byloje yra pateikusios įrodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl tarp jų vykstančios arbitražo bylos, kurios faktas ir joje pateikti dokumentai yra konfidencialÅ«s (Komercinio arbitražo įstatymo 8 str. 3 d.).

Todėl siekiant apsaugoti arbitražo bylos ir informacijos, susijusios su Sutarčių vykdymu, konfidencialumÄ , atsakovė praÅ¡o bylos medžiagÄ pripažinti nevieÅ¡a. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, jog apeliantės pareikÅ¡to ir 2016 m. birželio 23 d. teisėjos rezoliucija jau priimto ieÅ¡kinio reikalavimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o juos turėtų nagrinėti Vilniaus komercinis arbitražas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiama nutartis priimta pirmosios instancijos teismui sutinkant su atsakovės 2016 m. liepos 7 d. atskiruoju skundu dėl ieÅ¡kinio priėmimo procesinio veiksmo panaikinimo tame skunde dėstomų motyvų pagrindu.Atskirasis skundas tenkintinas.Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį Å¡alys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, iÅ¡skyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo bÅ«das, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose, kurio tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).

Apeliantė ieÅ¡kinį atsakovei dėl 6 348 258,57 Eur skolos priteisimo ir prognozuojamo rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra dydžio pasikeitimo planiniais 2016 metais nustatymo pareiÅ¡kė Vilniaus apygardos teisme. IeÅ¡kinys grindžiamas 2009 m. sausio 19 d. tarp Å¡alių sudaryta Geležinkelių transporto paslaugų sutartimi (Sutartis), kurios 11.2 punkte numatyta, kad jeigu Å¡alims nepavyksta tarpusavio ginčo, kylančio iÅ¡ Å¡ios Sutarties, ar su ja susijusio, iÅ¡spręsti tarpusavio derybomis, jis: iki 50 000 000 Lt (14 481 000,93 Eur) sumos pirmÄ ja instancija nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 11.2.1. punktas), virÅ¡ 50 000 000 Lt (14 481 000,93 Eur) sumos – Vilniaus komercinio arbitražo teisme (Sutarties 11.2.2 punktas).

Taigi, nagrinėjamo ginčo priskirtinumÄ teismui ar arbitražui lemia ginčo sumos dydis.Apygardos teismas nurodė, kad, nors pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 50 mln. Lt (14,48 mln. Eur), tačiau bendra ankstesnių Vilniaus apygardos teisme esančių apeliantės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, kurie kildinami tuo pačiu pagrindu, ginčo suma virÅ¡ijo 50 mln. Lt (14,48 mln. Eur), todėl sprendė, jog ir nagrinėjamas apeliantės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys – jau Å¡eÅ¡tas kildinamas iÅ¡ Sutarties - nagrinėtinas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

Apeliantė, kvestionuodama Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigia, kad Å¡alių ginčas į Sutartyje įtvirtintÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ nepatenka. Taigi, byloje kilo ginčas dėl Sutarties 11.2 punkte įraÅ¡ytos arbitražinės iÅ¡lygos aiÅ¡kinimo ir taikymo, t. y. dėl apeliantės atsakovei pareikÅ¡tų reikalavimų priskirtinumo teismo arba arbitražo kompetencijai. Dėl tarp Å¡alių kilusių ginčų jurisdikcijos pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017.

Å ioje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo priskirtinumo, kai joje į vienÄ bylÄ buvo sujungti trys pirmieji apeliantės ieÅ¡kiniai. Kasacinis teismas konstatavo, kad „teismas pagal bendrÄ jÄ taisyklę procesinius veiksmus gali atlikti tik bylose, kurias nagrinėti iÅ¡ esmės jis turi jurisdikcijÄ . Atitinkamai, galimas tik tų civilinių bylų, kurios priklauso teismo jurisdikcijai, sujungimas, t. y. teismas pirmiausia iÅ¡sprendžia jurisdikcijos klausimÄ , o bylų sujungimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik konstatavus esant sÄ lygas ginÄÄ nagrinėti teisme“.

Taip pat minėtoje nutartyje nurodyta, kad „teismas, priėmęs nagrinėti ieÅ¡kinį, kuris atitinka CPK normų nustatytus ieÅ¡kiniui reikalavimus ir pagal Å¡alių sutartÄ priskirtinumÄ nagrinėtinas teisme, privalo jį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kinio nagrinėjimo stadijoje sujungus kelis vėliau pareikÅ¡tus ir teismo priimtus vienarÅ«Å¡ius ieÅ¡kinius, bendra reikalavimų suma pasiekia ir virÅ¡ija Å¡alių sutartos arbitražinės iÅ¡lygos sumÄ â€œ.

Todėl kasacinės instancijos teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2-387-186/2016) ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuriomis buvo nuspręsta, kad Å¡alių ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.Nors, kaip minėta, kasacinis teismas nagrinėjo į vienÄ bylÄ sujungtų trijų ieÅ¡kinių priskirtinumo klausimÄ , o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas atskiroje byloje, tačiau kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir nagrinėjamai bylai.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teismui pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta ieÅ¡kinio suma, jeigu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti įkainotas. Pažymėtina, kad ginčo sumos nustatymas yra asmens, inicijuojančio teisminį procesÄ , pareiga ir dispozityvumo principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka (CPK 13 str.), nes bÅ«tent ieÅ¡kovas nustato teisminio nagrinėjimo dalykÄ . Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Taigi, teisė nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ yra dispozityvi ieÅ¡kovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 str., 42 str. 1 d.), o teismas įpareigotas ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas).

Kaip minėta, apeliantė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl 6 348 258,57 Eur sumos priteisimo. Tai, kad apeliantė yra pareiÅ¡kusi ir daugiau ieÅ¡kinių atsakovei dėl skolos už skirtingus laikotarpius priteisimo tos pačios Sutarties pagrindu, nereiÅ¡kia, kad Å¡io nagrinėtino ginčo suma yra didesnė nei nurodyta ieÅ¡kinyje. Todėl nagrinėjamas ginčas nepatenka į Sutarties 11.2.2 punkte įtvirtintÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ . Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę sÄ lygų ir aplinkybių, nuo kurių priklauso ginčo sprendimas teisme, pasikeitimas po jurisdikcijai nustatyti aktualaus laiko momento nepanaikina teismo jurisdikcijos.

Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas bei nutarties 18 punkte nurodytos apeliantės teisės nustatyti teisminio nagrinėjimo dalykÄ paneigia atsakovės argumentus, kad apeliantės nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai turi bÅ«ti reiÅ¡kiami atsakovės inicijuotoje arbitražo byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio forma arba naujai apeliantės pradėtoje arbitražo byloje.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus ir į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės praÅ¡omas priteisti skolos dydis nesiekia Sutarties 11.2 punkte arbitražinėje iÅ¡lygoje nurodytos 50 000 000 Lt (14 481 000,93 Eur) sumos, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (Sutarties 11.2.1 punktas, CPK 32 str.), t.y. prieÅ¡inga nei padaryta skundžiamoje nutartyje.

Pripažinus apeliantės atskirojo skundo motyvų pagrįstumÄ , paneigiamas tiek skundžiamos nutarties, tiek ir atsakovės atskirojo skundo motyvų pagrįstumas. Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės 2016 m. liepos 7 d. atskiruoju skundu, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti procesinį sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, ir nepagrįstai priimtais skundžiama nutartimi procesiniais sprendimais, grindžiamais atsakovės atskirojo skundo motyvais, užkirto keliÄ tolesnei bylos eigai teisme.

Nors tais atvejais, kai (turėjo bÅ«ti) nesutinkama su (atsakovės) atskiruoju skundu, Å¡is turėtų bÅ«ti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 334 str. 2 d. 2 p.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskiras apeliacinis nagrinėjimas pagal atsakovės skundÄ to paties klausimo (dėl panaikinimo procesinio veiksmo, kuriuo ieÅ¡kinys priimtas) tų pačių motyvų pagrindu, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 str. 1 d.).   Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties dalys, kuriomis panaikintas 2016 m. birželio 23 d. procesinis veiksmas dėl ieÅ¡kinio priėmimo, apeliantės ieÅ¡kinį atsakovei atsisakyta priimti ir apeliantei grÄ Å¾intas 9 447 Eur žyminis mokestis, naikintinos ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės - byla perduotina toliau nagrinėti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties dalis, kuriomis panaikintas 2016 m. birželio 23 d. procesinis veiksmas dėl ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinio priėmimo; atsisakyta priimti ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl 6 348 258,57 Eur skolos priteisimo ir prognozuojamo rinkliavos už naudojimÄ si vieÅ¡Ä ja geležinkelio infrastruktÅ«ra dydžio pasikeitimo planiniais 2016 metais nustatymo bei grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ 9 447 Eur žyminio mokesčio, panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės.             KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas Poškus