2018-05-23 Nr. AB-10210-3-62-3-01897-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-28-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01897-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 14.2.1; 14.2.2; 14.3; 14.9.2; 14.12; 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Krivilių bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Krivilių bendruomenė“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jondara”, uždarajai akcinei bendrovei „R.A.C.H.E.L. Consulting”, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Krivilių bendruomenė“ (toliau – ir Asociacija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) Taršos prevencijos ir leidimų departamento Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (15.1)-A4-6114 „Dėl UAB „Jondara“ Melekonių k., Varėnos raj. paukštyno (viščiukų/broilerių auginimo ūkio) galimybių“ (toliau – ir PAV sprendimas); 2) panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. rugsėjo 3 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą: „Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ Nr. LNS-15-150903-00052 (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas); 3) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (28.1)-A4-749 dėl sprendimo išduoti UAB „Jondara“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą ir 2016 m. sausio 26 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-A.6-6/2016 (toliau – ir TIPK leidimas); 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymų spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 73 punktas ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-408 redakcija) atitinka Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 53 ir 54 straipsnių nuostatas, taip pat teisinės valstybės bei įstatymų viršenybės principus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros PAV sprendimas priimtas remiantis netinkamai parengta Planuojamos ūkinės veiklos – paukštyno – poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir PAV ataskaita). PAV ataskaita yra netiksli, neišsami ir nemotyvuota. Joje pateikti neteisingi duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) neigiamą poveikį aplinkai. Ši PAV ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 patvirtintų Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10 punkto, 14–25 punktų ir 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo Nr. 85/337/EB (iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 97/11/EB) (toliau – ir PAV direktyva) 5 straipsnio 3 dalyje ir IV priede įtvirtintų reikalavimų.

3. Asociacija teigė, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) dokumentų rengėją ir PŪV organizatorių (užsakovą) sieja tiesioginiai sutartiniai-komerciniai santykiai, todėl yra pagrindo manyti, kad PAV atliktas ir PAV ataskaita parengta neobjektyviai. Atliekant PAV atranką netinkamai apskaičiuotas prognozuojamas triukšmo lygis. PŪV triukšmo lygis (netgi pritaikius akustinį triukšmą mažinančias priemones) yra arti ribinės vertės, t. y. planuojamas ekvivalentinis triukšmo lygis nakties metu 44,4 dBA, kai leistina norma (ribinė vertė) yra 45 dBA. PAV ataskaitoje neįvertintas laikomų paukščių keliamas triukšmas, taip pat kiti triukšmą sąlygojantys veiksniai. PAV sprendime nurodyta, kad lesalinės užpildomos nesukeliant triukšmo, tačiau tokia aplinkybė yra niekuo nepagrįsta. Taip pat apskaičiuojant kvapų koncentraciją neįvertinti kiti reikšmingi kvapus sąlygojantys veiksniai: pašarai, dezinfekavimo priemonės, dujų deginimo metu išsiskiriantys kvapai. Kvapų koncentracijos skaičiavimai netinkami, kadangi nurodytas mažesnis kiekis paukščių. PAV ataskaitoje nėra pateikta kvapo koncentracijos apskaičiavimų, tik kvapo sklaidos modeliavimo grafinės išraiškos. Nėra įvertinta reali kvapų koncentracija ore. Iš PAV ataskaitoje pateiktos kvapo sklaidos modeliavimo grafinės išraiškos matyti, kad kvapų sklidimo kryptis yra tiesiai į Krivilių kaimo gyvenvietę. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis PAV direktyvos 3 straipsniu, vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis materialinėms vertybėms. Nors suinteresuota visuomenė ne kartą kėlė klausimą dėl jų turimo nekilnojamojo turto galimo nuvertėjimo dėl PŪV, tačiau šis poveikio aplinkai aspektas taip ir liko neįvertintas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad suinteresuota visuomenė PAV procedūrų metu ne kartą pateikė prieštaravimus, pastabas, prašymus ir pasiūlymus dėl planuojamo paukštyno. PAV ataskaitoje netinkamai atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, o į paskutines suinteresuotos visuomenės pastabas tiesiog neatsižvelgta. PAV ataskaitoje pateikta ir atsižvelgta tik į 2012 metais pateiktas ir tik į kai kurias suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, o visi kiti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai visiškai nevertinti. PAV ataskaitoje apskritai nėra aptartas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas PAV procedūrose po 2012 metų. Priimant PAV sprendimą esama aplinkos būklė ir suminis poveikis aplinkai vertinami nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju atlikta PAV procedūra laikytina netinkamai įgyvendinta procedūra. Asociacijos teigimu, vadovaujantis 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo Nr. 2001/42/EB (toliau – ir SPAV direktyva) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – SPAV Aprašo) nuostatomis, PŪV turėjo būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV). PAV ataskaitoje nėra jokių duomenų apie žemės sklypą, kuriame planuojama ūkinė veikla.

5. Asociacija pažymėjo, kad, panaikinus PAV sprendimą, turėtų būti panaikintas ir 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas, kurio pagrindu vykdoma statybinė veikla, siekiant įgyvendinti PŪV. Taip pat 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas naikintinas remiantis tuo, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimo rodikliai nebeatitinka PŪV, kuriai buvo atliktos PAV procedūros, todėl laikytina, kad PAV procedūros nėra atliktos PŪV pagal pasikeitusius 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimo rodiklius. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą. Aktualu įvertinti ir tai, kad statybos yra beveik užbaigtos, o pastatų rodikliai šių statybų eigoje yra reikšmingai keičiami. Panaikinus PAV sprendimą atitinkamai naikintinas ir išduotas TIPK leidimas. TIPK leidimas turi būti panaikintas, kadangi buvo pažeistos TIPK leidimo išdavimo procedūros. Agentūra nepaskelbė teisės aktuose nurodytos privalomos informacijos nustatyta tvarka, o atsakovo internetiniame puslapyje buvo paskelbta tik pati paraiška TIPK leidimui gauti. Išduodama TIPK leidimą Agentūra neatsižvelgė į tai, kad bendrovė ginčo fermoje neteisėtai vykdė ūkinę veiklą dar prieš išduodant TIPK leidimą. TIPK paraiška negalėjo būti priimta ir TIPK leidimas šiai veiklai negalėjo būti išduotas, kadangi planuojama vykdyti veikla neatitinka PAV ataskaitoje ir PAV sprendime nurodytų sąlygų. Tačiau Agentūra išdavė TIPK leidimą ir sudarė visas teisines prielaidas bendrovei vykdyti ūkinę veiklą fermoje nepaisant to, kad fermoje nėra įgyvendintos PAV procedūrų metu nustatytos ūkinės veiklos realizavimo sąlygos.

6. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Agentūra nurodė, kad PAV ataskaita yra vienas iš dokumentų, kuriais remiamasi priimant sprendimą. Agentūra sprendimą priėmė atlikusi PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir priimdama sprendimą PAV ataskaita rėmėsi tik kaip vienu iš nagrinėtinų dokumentų, todėl pareiškėjo rėmimasis vien tik PAV ataskaitos trūkumais ir (ar) netikslumais nepatvirtina, kad PAV sprendimas buvo priimtas nevykdant ar netinkamai vykdant PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus bei yra neteisėtas ir nepagrįstas. PAV sprendime esanti nuoroda, kad veikla leistina pagal PAV ataskaitoje pateiktus duomenis, nepaneigia, jog sprendimas grindžiamas ne tik PAV ataskaita, bet ir kitais nustatyta tvarka surinktais duomenimis, o atskiros privalomosios sąlygos veiklos vykdytojui numatomos ir pačiame sprendime. Agentūra tinkamai įgyvendino PAV įstatymo 10 straipsnyje nustatytas pareigas išnagrinėti PAV ataskaitą, įvertino jos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir remdamasi PAV procedūrų metu surinkta informacija priėmė PAV sprendimą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad PAV sprendime aprašant PŪV nurodyta, jog triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa. Programa yra įtraukta į modelių, kurie gali būti naudojami PAV atlikti, sąrašą. Agentūra, nagrinėdama PAV ataskaitos ir duomenų dėl triukšmo sklaidos skaičiavimų kokybę ir teisingumą, neturėjo jokių objektyvių duomenų ginčyti nurodytos kompiuterinės programos naudojimą ar netinkamą naudojimą. Vykdant PAV procedūras, buvo pateikta Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 4 d. išvada Nr. Rl-995 „Dėl UAB „Jondara“ planuojamos ūkinės veiklos – paukštyno – poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, kurioje Alytaus visuomenės sveikatos centras pritarė PŪV, įvertinęs ir triukšmo aspektą.

9. Agentūra paaiškino, kad prieš priimant PAV sprendimą buvo organizuojamas visuomenės supažindinimas su ataskaita. Iš PAV dokumentų rengėjo buvo gautas ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas. Agentūra išnagrinėjo gautą informaciją ir teikė pastabas dėl PAV ataskaitos. 2014 m. rugpjūčio 11 d. organizavo susirinkimą pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį. Kvapo koncentracijos skaičiavimai buvo teikiami suinteresuotai visuomenei. PAV ataskaitoje buvo išsamiai vertinta galima tarša už teritorijos ribų. Visos visuomenės teiktos pastabos ir pasiūlymai buvo perduoti PAV ataskaitos rengėjams. Atsakymai visuomenės atstovams buvo pateikti raštuose. Vietovė, kurioje PŪV, patenka į teritoriją, kurioje prioritetas teikiamas intensyviai žemės ūkio plėtrai. Sklypai, kur planuojama veikla, nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją. Iki Krivilių tvenkinio – daugiau nei 600 m atstumas. Šalia nėra saugomų teritorijų, vietovėje nėra įmonių sutelktumo. Veikla planuojama buvusiame gyvulininkystės komplekse, žemės ūkio paskirties žemėje. Planuojamas paukštynas nuo Krivilių kaimo nutolęs daugiau kaip 700 m (šiaurės kryptimi). Aplinkinėse vietovėse yra keletas gyvulininkystės ūkių. Artimiausios sodybos nuo planuojamos teritorijos yra maždaug 320 m atstumu, Krivilių gyvenvietė – apie 700 m atstumu. Visi šie aspektai buvo nurodyti PAV ataskaitoje ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai – informacija apie kraštovaizdį, biologinę įvairovę, dirvožemį.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiktina nuomonė dėl SPAV laikytina ne šios administracinės bylos dalyku ir negali būti pripažįstama įrodymu, pagrindžiančiu ginčijamo PAV sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad SPAV turi būti atliekamas pirmiau už PAV procedūrą ir esminis laiko kriterijus, kuris yra nustatomas PAV procedūrai, yra tai, kad ši procedūra yra atliekama ūkinės veiklos planavimo (projektavimo) metu, t. y. turi būti vertinamas ne realizuojamos ūkinės veiklos poveikis, bet PŪV poveikis aplinkai. PAV ataskaitoje buvo įvertintas galimas PŪV neigiamas poveikis gyventojams, Alytaus visuomenės sveikatos centras pagal kompetenciją pateikė išvadas, atsakė į teiktus papildomus klausimus.

11. Agentūra nurodė, kad PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita 2012 m. kovo 6 d. Vydenių seniūnijos patalpose. PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka Agentūra, kaip atsakinga institucija, 2014 metais gavo PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas ir argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą. 2012–2014 m. laikotarpiu atlikti PAV ataskaitos taisymai: nurodytos gretimybės, patikslinta informacija apie ventiliatorių skaičių, patikslinta informacija apie mėšlo atidavimą, pateikta amoniako sklaida, lyginant su šio teršalo paros verte, įvertinti šalia esantys galvijų ūkiai, pripažintas būtinu probiotikų naudojimas. 2014 m. rugpjūčio 11 d., atsižvelgiant į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, PŪV organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektai ir pasiūlymus teikę suinteresuotos visuomenės atstovai buvo kviesti svarstyti teiktus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Po 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusio susirinkimo atlikti PAV ataskaitos taisymai, atsakymai į visuomenės gautas pastabas ir pasiūlymus buvo raštu teikiami visuomenės atstovams, tačiau nurodyti taisymai ar papildymai negali būti laikomi esminiais ir sudarančiais teisinį pagrindą atsakingai institucijai reikalauti PAV dokumentų rengėjo organizuoti pakartotinį visuomenės viešą supažindinimą su PAV ataskaita.

12. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodė, kad UAB „Jondara“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo paukštidžių, karvidės-veršidės pastato rekonstravimo į paukštidę, inžinerinių tinklų (gaisrinio vandentiekio, buitinio vandentiekio, buitinių nuotekų), susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) statyboms. Atsižvelgusi į projekto korektūros sprendinius, įvertinusi pateiktą projekto korektūrą ir tai, kad yra atlikti esminiai projekto pakeitimai, Administracija 2015 m. rugsėjo 3 d. išdavė naują statybos leidimą ir panaikino 2015 m. vasario 19 d. „Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ Nr. LNS-15-150219-00003 (toliau – 2015 m. vasario 19 d. statybos leidimas).

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting” atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting” nurodė, kad PAV ataskaita parengta vadovaujantis aktualiomis teisės normomis. Triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa, kuri taikoma prognozuoti ir vertinti aplinkoje esantį triukšmą, skleidžiamą įvairių šaltinių. PŪV aplinkos triukšmo prognozė atlikta įvertinus visus galimus triukšmo šaltinius. Atsižvelgiant į tai, kad paukščiai bus laikomi uždaroje patalpoje, tiesioginio triukšmo sklidimo į aplinka nebus, todėl jų keliamas triukšmas aplinkoje akustinio efekto neturės. Kvapo koncentracijos aplinkos ore buvo apskaičiuotos įvertinant maksimaliai visus prieinamus duomenis apie esamus ir planuojamus taršos šaltinius. PAV dokumentų rengėjas raštu atsakė į visas suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus.

16. Bendrovė pabrėžė, kad nekilnojamojo turto kainos nėra tiesiogiai sąlygojamos PŪV, nes reikšmingos taršos už teritorijos ribų nebus. Paukštyno teritorija nesiriboja su gyvenamosios, rekreacinės, visuomeninės paskirties teritorijomis. Gretimybėse yra žemės ūkio, gyvulininkystės paskirties teritorijos. Atlikus telefoninę nekilnojamojo turto specialistų apklausą galima daryti išvadą, kad aplinkinėse teritorijose nekilnojamojo turto (gyvenamųjų namų, žemės sklypų) kaina nekris. Planuojamas paukštynas nuo Krivilių kaimo nutolęs apie 700 m (šiaurės kryptimi).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) atsiliepimu prašė pripažinti, kad Centras yra netinkama šalis byloje. Pabrėžė, kad neturi papildomų įrodymų (dokumentų), reikšmingų nagrinėjamoje byloje.

II. 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymų spręsti, ar Sąlygų 73 punktas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-408 redakcija) atitinka Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, taip pat teisinės valstybės bei įstatymų viršenybės principus. Teismas pabrėžė, kad minėti teisės aktai neprieštarauja vieni kitiems, t. y. laikantis įstatymo viršenybės principo, pirmenybė teikiama Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymui, o tuomet Sąlygoms, teisės aktuose numatytas teisinis reglamentavimas teismui nekėlė abejonių dėl atitikimo Konstitucijai. Todėl teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino.

20. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 21 d. UAB „Jondara“ įsigijo senų fermų pastatus siekdama vykdyti ūkio plėtrą. Įsigijusi pastatus UAB „Jondara“ pradėjo reikiamas procedūras gauti rekonstrukcijai bei statybai leidimus siekiant rekonstruoti senas ir pastatyti naujas modernias fermas. 2011 m. sausio 5 d. UAB „Jondara“ iš valstybės įsigijo 6,94 ha žemės ir suformavo sklypą. Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos atlikimo kreipėsi į UAB R.A.C.H.E.L. „Consulting“, kuri 2011 m. birželio 6 d. pradėjo reikiamas derinimo procedūras su atitinkamomis institucijomis. PAV ataskaita buvo suderinta su visomis institucijomis, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) PAV ataskaitos derinti nepriėmė, motyvuodamas tuo, jog Administracijos direktoriaus pritarimas neatitinka reikalavimų, t. y. buvo įrašyti žodžiai, jog PAV ataskaitai „pastabų neturime“, o turėtų būti „numatomai veiklai pritariame“. Dėl šio formalaus neatitikimo projekto derinimo procedūros užsitęsė.

21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas PAV sprendimas priimtas vadovaujantis parengta PAV ataskaita.

22. Teismas nustatė, kad pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalį PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita 2012 m. kovo 6 d. Vydenių seniūnijos patalpose. Nustatyta tvarka įvykdžius visuomenės supažindinimo procedūras buvo gautos PAV subjektų išvados (PAV Įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalys). PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka Agentūra 2014 m. gavo PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas ir argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą. 2012–2014 metais atlikti PAV ataskaitos taisymai: nurodytos gretimybės, patikslinta informacija apie ventiliatorių skaičių, patikslinta informacija apie mėšlo atidavimą, pateikta amoniako sklaida lyginant su šio teršalo paros verte, įvertinti šalia esantys galvijų ūkiai, pripažintas būtinu probiotikų naudojimas. 2014 m. rugpjūčio 11 d., atsižvelgiant į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus (2014 m. gegužė-birželis), pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį PŪV organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektai ir pasiūlymus teikę suinteresuotos visuomenės atstovai buvo kviesti svarstyti teiktus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.

Agentūra, siekdama garantuoti suinteresuotos visuomenės teises pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl vykdomų PAV procedūrų ir garantuoti sprendimo dėl PŪV leistinumo teisėtumą, 2014 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu pateikė suinteresuotos visuomenės atstovams 2014 m. liepos 15 d. gautą PAV ataskaitą. Teismas pažymėjo, kad PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 1 ir 3 dalys nei PAV dokumentų rengėjui, nei atsakingai institucijai nenumato pareigos perduoti suinteresuotai visuomenei gautas PAV subjektų išvadas ar teikti susipažinti kiekvienos taisomos PAV ataskaitos versijas, svarbu, kad, esant pastaboms arba prieštaravimams, būtų organizuotas svarstymas pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį.

Tai ir buvo atlikta 2014 m. rugpjūčio 11 d. Todėl teismas skundo teiginį, kad suinteresuota visuomenė neturėjo galimybių iki PAV sprendimo priėmimo susipažinti su pataisyta PAV ataskaita ir tai lėmė PAV sprendimo neteisėtumą, vertino kaip nepagrįstą. Susirinkimo metu gyventojai pateikė nusiskundimus dėl galimų PŪV poveikio gyventojų galvijams ir paukščiams, biologinės taršos poveikio gyventojams, laukų tręšimo mėšlu, planuojamo gyvenamojo namo apie 300 m nuo planuojamo paukštyno, kaimo gyventojų laikomų galvijų įvertinimo skaičiuojant foninę taršą.

Buvo nutarta kreiptis į institucijas dėl atsakymų į užduotus klausimus. Gavus atsakymus iš Administracijos, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, buvo susisiekta su PAV ataskaitos rengėjais, dokumentai jiems persiųsti elektroniniu paštu ir paprašyta juos peržiūrėti. Gautuose atsakingų institucijų atsakymuose nebuvo informacijos, leidžiančios teigti, kad paukštyno veikla turėtų reikšmingą neigiamą įtaką gyventojų galvijams, paukščiams.

23. Teismas pabrėžė, kad po 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusio susirinkimo atlikti PAV ataskaitos taisymai, atsakymai į visuomenės gautas pastabas ir pasiūlymus buvo raštu teikiami visuomenės atstovams, tačiau nurodyti taisymai ar papildymai negali būti laikomi esminiais ir sudarančiais teisinį pagrindą atsakingai institucijai reikalauti PAV dokumentų rengėjo organizuoti pakartotinį visuomenės viešą supažindinimą su PAV ataskaita. Todėl teismas konstatavo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog Agentūra pažeidė procedūrinius reikalavimus neorganizuodama pakartotinio visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita ir nereikalaudama pakartotinių PAV subjektų išvadų.

24. Teismo vertinimu, PAV sprendime esanti nuoroda, kad veikla leistina pagal PAV ataskaitoje pateiktus duomenis, nepaneigia, jog šis sprendimas grindžiamas ne tik PAV ataskaita, bet ir kitais nustatyta tvarka surinktais duomenimis, o atskiros privalomosios sąlygos veiklos vykdytojui numatomos ir pačiame sprendime. Nors skunde pateikti argumentai dėl galimai esančių atskirų PAV ataskaitos trūkumų, tačiau pareiškėjas nenurodė, kuri sprendimo dalis dėl šių priežasčių laikytina nepagrįsta, nepateikti įrodymai, kad Agentūra priimdama PAV sprendimą nesirėmė kitos PAV procedūros metu surinkta informacija, kuri išsprendžia ir (ar) pašalina galbūt PAV ataskaitoje esančius trūkumus. Teismo nuomone, atsakovas tinkamai įgyvendino PAV įstatymo 10 straipsnyje nustatytas pareigas išnagrinėti PAV ataskaitą, įvertino jos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir remdamasis PAV procedūrų metu surinkta informacija priėmė sprendimą.

25. Teismas pažymėjo, kad, vykdant PAV procedūras, pateikta Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 4 d. išvada Nr. R1-995 „Dėl UAB Jondara“ planuojamos ūkines veiklos-paukštyno-poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, kurioje Alytaus visuomenės sveikatos centras pritarė PŪV, įvertinęs ir triukšmo aspektą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl teiginio, kad lesalinės užpildomos nesukeliant triukšmo. PAV sprendime aprašant PŪV nurodoma, kad triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa. Ši programa yra įtraukta i modelių, kurie gali būti naudojami PAV atlikti, sąrašą. Agentūra, nagrinėdama PAV ataskaitos ir duomenų dėl triukšmo sklaidos skaičiavimų kokybę ir teisingumą, neturėjo objektyvių duomenų ginčyti nurodytos kompiuterinės programos naudojimą ar netinkamą naudojimą. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė.

26. Teismo vertinimu, klaida nurodant mažesnį paukščių kiekį PAV ataskaitoje nėra esminė, kadangi ji nekeičia nustatyto galimo poveikio aplinkai. Perskaičiavus kvapo emisijas pagal tai, kad broilerių bus 27 428, vietoj 2 997 OU/s gaunama 3 017 OU/s kvapo emisija iš vienos paukštides. Įvertinus maksimalias kvapo emisijas per stoginį ventiliatorių, vietoj nurodytos 500 OU/s emisijos gaunama 503 OU/s, per sieninius ventiliatorius – atitinkamai vietoj 370 OU/s gaunama 372 OU/s ir vietoj 444 OU/s – 447 OU/s. Pagal pateiktus kvapų modeliavimo žemėlapius gauta maksimali kvapo emisijos reikšmė sudaro 71 proc. ribinės vertės, todėl nežymus kvapo emisijos padidėjimas, atsižvelgiant į tikslų paukščių kiekį (27 428), negali lemti modeliavimo rezultatų tokiu dydžiu, kad būtų viršijama nurodyta 8 OU/s vertė.

27. Teismas pabrėžė, kad PAV ataskaitoje išsamiai vertinta galima tarša už teritorijos ribų. Šie elementai įrodo, kad PŪV nesukels reikšmingo neigiamo pokyčio aplinkai, taip pat ir teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertės pokyčio, kuris galėtų lemti sprendimą neleisti PŪV. Poveikis materialiajam turtui nevertintinas atskirai nuo kitų aplinkos komponentų ir galimo poveikio jiems – vertinimas atliekamas pagal aplinkos komponentų poveikį vieni kitiems, atsižvelgiant į PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardintus elementus ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveiką. Nagrinėjamu atveju yra atliktas aplinkos komponentų – antropogeninių bei gamtinės aplinkos – tarpusavio sąveikos įvertinimas.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovas PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis įpareigotas nagrinėti ir vertinti keletą PAV procedūrų metu gautų, derintų ir (ar) tvirtintų dokumentų. PAV ataskaita ir argumentuotas suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas yra vieni iš šių dokumentų. Pateikti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai buvo tinkamai apsvarstyti organizuotame susirinkime Agentūros patalpose 2014 m. rugpjūčio 11 d. Visos visuomenės teiktos pastabos ir pasiūlymai buvo perduoti PAV ataskaitos rengėjams. Atsakymai į šiuose dokumentuose pateiktus klausimus visuomenės atstovams buvo pateikti raštuose.

29. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde aiškiai nenurodoma, kokiu aspektu duomenys dėl SPAV atlikimo ar neatlikimo lemia PAV sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-12/2011 pasisakė, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinoje nacionalinėje teisėje PŪV PAV bei planų ir programų SPAV yra numatyti kaip savarankiškos (atskiros) procedūros. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo atstovų teiktina nuomonė dėl SPAV laikytina ne šios administracinės bylos dalyku ir negali būti pripažįstama įrodymu, pagrindžiančiu ginčijamo PAV sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

30. Teismas pažymėjo, kad SPAV ir SAZ teritorijų planavimo ir statybos procedūrų savarankiškumą ir atskirumą nuo PAV procedūrų pabrėžia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl skundo argumentai dėl teritorijų planavimo dokumentų, statybos procedūrų vykdymo vertintini kaip neaktualūs nagrinėjamos bylos kontekste.

31. Pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalį PAV ataskaitoje turi būti pateikti duomenys dėl PAV dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausiai prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai. PAV įstatymo reikalaujama alternatyvų analizė pateikta PAV ataskaitoje. Teismas vertino, kad vien kitų alternatyvų egzistavimas negali savaime reikšti, kad sprendimas, leidžiantis vieną iš galimų alternatyvų, savaime yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjant galimas alternatyvas svarbu ne tik nustatyti jų buvimą konkrečiu atveju, bet ir įvertinti jų privalumus ir trūkumus, juos palyginti ir pagrįsti, kuri iš alternatyvų būtų optimaliausia, užtikrinanti neigiamo poveikio aplinkai mažinimą ar jo išvengimą.

32. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai, jog iš PAV subjektų išvadų matyti, kad šie PAV proceso dalyviai realaus PAV ataskaitos nagrinėjimo ir vertinimo neatliko, nei viena institucija netikrino PAV dokumentų rengėjo ir PŪV užsakovo pateiktos informacijos turinio, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti įrodymais. PAV subjektų teikiamos išvados yra vienas iš tarpinių procedūrinių dokumentų ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

33. Teismo vertinimu, PAV dokumentų rengėjo ir PŪV organizatoriaus tarpusavio sutartiniai-komerciniai santykiai neįrodo ir negali lemti Agentūros nešališkumo ar neobjektyvumo priimant sprendimą dėl PŪV galimybių ar kitokio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismas tokių aplinkybių nenustatė.

34. Teismas nustatė, kad Administracija, įvertinusi pateiktą statybos projekto korektūrą (Projektas Nr.3) ir tai, kad yra atlikti esminiai projekto pakeitimai, 2015 m. rugsėjo 3 d. išdavė naują statybos leidimą 6 paukštidžių statybos, karvidės-veršides pastato rekonstravimo į paukštidę, inžinerinių tinklų (gaisrinio vandentiekio, buitinio vandentiekio, buitinių nuotekų), susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) statybos (duomenys neskelbtini), Vydenių sen., Varėnos r. sav. projekto korektūrai, ir panaikino 2015 m. vasario 19 d. statybos leidimą. Teismas konstatavo, kad Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punkto nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.01:2010) 49.2. punkto nuostatomis, pagrįstai išdavė naują 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą ir panaikino 2015 m. vasario 19 d. statybos leidimą. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių ir pažeidimų 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas turi būti panaikintas, kokios teisės aktų normos buvo pažeistos ar įgyvendintos netinkamai atliekant statybos techninio projekto derinimo procedūrą.

35. Teismas nustatė, kad Agentūra priėmė 2016 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (28.1)-A4-749 išduoti UAB „Jondara“ TIPK leidimą paukštyno veiklai. Pagrindinius TIPK leidimo sąlygų nustatymo principus numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) IV skyrius, tačiau duomenų dėl šiuos principus pažeidžiančių aplinkybių nebuvo pateikta. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 9 dalis numato tik du atvejus (baigtinis sąrašas), kada gali būti priimtas sprendimas neišduoti TIPK leidimo ir aptariamu atveju nebuvo faktinių duomenų, leidžiančių remtis bent vienu iš nurodomų TIPK leidimo neišdavimo pagrindų.

36. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog spaudoje paskelbtas pranešimas dėl 2015 m. rugpjūčio 24 d. gautos paraiškos TIPK leidimui gauti, atitinkantis TIPK taisyklių 72 punkto reikalavimus. Taip pat 2015 m. rugpjūčio 24 d. paraiška TIPK leidimui gauti patalpinta oficialiame Agentūros tinklapyje, laikantis TIPK taisyklių nustatytų terminų, spaudoje teiktame pranešime pateikta nuoroda, kurioje patalpinta paraiška, aktyvi ir šiuo metu. 2015 m. rugpjūčio 24 d. paraiška TIPK leidimui gauti Agentūroje registruota 2015 m. rugpjūčio 24 d., skelbimas spaudoje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 29 d., laikantis TIPK taisyklių 71 punkte nurodyto termino. Agentūros tinklapyje patalpinti duomenys dėl ūkio subjekto ir numatomo ūkinės veiklos objekto ir visa ūkio subjekto pateikta 2015 m. rugpjūčio 24 d. paraiška. Pagal TIPK taisyklių 21.21 punktą privaloma paraiškoje pateikti netechninio pobūdžio santrauką, lengvai suprantamą visuomenei, kad būtų garantuotas tinkamas visuomenės supažindinimas ir supratimas apie ūkinę veiklą. Tokia santrauka pateikta 2015 m. rugpjūčio 24 d. paraiškoje. Todėl Agentūra nepažeidė visuomenės teisės gauti informaciją apie išduodamą TIPK leidimą ir neužkirto sąlygų visuomenei dalyvauti TIPK leidimo išdavimo procese.

37. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovai 2015 m. gruodžio 8 d. raštu teikė pastabas, siūlymus dėl TIPK leidimo išdavimo, į nurodytą raštą Agentūra atsakė 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. (28.1)-A4-159, pareiškėjo atstovai buvo informuoti, kad jų teiktos pastabos ir pasiūlymai vertinti prieš priimant patikslintą paraišką TIPK leidimui gauti. Vertinimas atliktas atsižvelgiant, ar teiktos pastabos ir pasiūlymai daro įtaką patikslintos paraiškos priėmimui, į galimybes tinkamai nustatyti TIPK leidimo sąlygas. TIPK taisyklių 75 punktas numato išlygą, kad apie patikslintą paraišką visuomenė neinformuojama, tačiau, 2015 m. gruodžio 8 d. gavus aktualias visuomenės atstovų pastabas, į jas buvo atsižvelgta ir tokiu būdu užtikrintos sąlygos visuomenei dalyvauti TIPK leidimo išdavimo procese.

38. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundo netenkino.

III. 39. Pareiškėjas asociacija „Krivilių bendruomenė“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

40. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo nurodydamas atsakovų argumentus, tokiu būdu teismas sprendimo iš esmės nesurašė ir jo nemotyvavo, nenagrinėjo pareiškėjo skundo ir neatskleidė bylos esmės. Tai pažeidžia šalies teisę į teisingą procesą. Todėl byla turi būti nagrinėjama pakartotinai visa apimtimi, atskleidžiant bylos esmę.

41. Asociacija pažymi, kad, remiantis PAV ataskaitos duomenimis ir PAV sprendimu, matyti, kad viešo visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita procedūra buvo baigta dar 2012 metais, t. y. po 2012 m. kovo 6 d. vykusio vienintelio viešo susirinkimo. Po to PAV ataskaita buvo ne kartą esmingai taisoma, o pati PAV procedūra užbaigta ir PAV sprendimas priimtas tik 2014 m. spalio 15 d., t. y. daugiau nei po 3 metų. 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusio susirinkimo metu atsakinga institucija manė, kad po šio susirinkimo bus vykdomos suinteresuotos visuomenės viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūros, o suinteresuota visuomenė turės galimybę susipažinti su pataisyta PAV ataskaita ir per nustatytą 20 darbo dienų terminą pateikti atitinkamas pastabas ir pasiūlymus. Nepaisant to, Agentūra nevykdė savo pačios priimtų sprendimų ir skubotai priėmė PAV sprendimą. Todėl likus protingam terminui iki PAV sprendimo priėmimo suinteresuotai visuomenei nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su tokio turinio PAV ataskaita, kuri buvo patvirtinta ginčijamu PAV sprendimu. Suinteresuotos visuomenės teisės ir galimybės dalyvauti aktualioje PAV procedūroje buvo atitinkamai pažeistos ir apribotos.

42. Pareiškėjas pabrėžia, kad PAV procedūra buvo pradėta dar 2011 metais ir baigta tik 2014 m. spalio mėn., t. y. truko apie 3 metus, o PAV ataskaita buvo ne kartą koreguota. Tokia teisinė praktika pažeidžia suinteresuotos visuomenės teises, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) nuostatas, yra ydinga ir negali būti laikoma teisėta. Nei byloje, nei PAV ataskaitoje nėra jokių duomenų apie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. T-VII-985, kuriuo grindžiamas priimtas PAV sprendimas, t. y., kuriuo pritarta PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms.

PAV ataskaitos derinimo procedūra užsitęsė dėl to, kad UAB „Jondara“, pasinaudodama atsakingos institucijos klaida, nenustatant konkretaus termino PAV ataskaitai pakoreguoti, nesąžiningai ilgai delsė atlikti PAV ataskaitos taisymus ir papildymus. PAV procedūrų metu surinkta informacija suinteresuotai visuomenei tapo neprieinama likus protingam laikui iki PAV sprendimo priėmimo. Suinteresuotai visuomenei likus protingam terminui iki PAV sprendimo priėmimo nebuvo pateikta susipažinti tokio turinio PAV ataskaita, kuri buvo patvirtinta ginčijamu PAV sprendimu.

Suinteresuota visuomenė neturėjo galimybės pateikti savo pastabų dėl PAV ataskaitos ir naujai gautų duomenų, nors 2014 m. rugpjūčio 11 d. susirinkime būtent tam buvo nustatytas 20 darbo dienų terminas. Susirinkimo metu buvo gauti ir po susirinkimo įregistruoti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai. Todėl turėjo būti rengiamas susirinkimas-svarstymas, kurio metu būtų svarstomi suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ir gauti dokumentai. Tačiau tai padaryta nebuvo. Agentūra, gavusi ir įregistravusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdė ir praleido šią PAV procedūros dalį.

PAV organizatorius ir PAV dokumentų rengėjas PAV procedūrų metu bandė apriboti suinteresuotos visuomenės galimybes tinkamai dalyvauti PAV procedūrose ir trukdė gauti pradinę PAV ataskaitą, sudarydami dirbtines kliūtis laiku pasidaryti PAV ataskaitos kopijas. 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu Agentūra negalėjo atsakyti į pareiškėjo atstovo klausimus ir nurodyti, kaip buvo ištaisyti atsakingos institucijos Departamento 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu (5)-V2-1368 ir 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. (5.33)-V2-1025 pateikti reikalavimai dėl PAV ataskaitos taisymų ir papildymų.

Nepaisant to, Agentūra PAV ataskaitą patvirtino ir priėmė PAV sprendimą.

43. Asociacija pabrėžia, kad PAV sprendimas priimtas remiantis netinkamai parengta PAV ataskaita. PAV ataskaita daugeliu aspektų yra netiksli, neišsami ir nemotyvuota. PAV ataskaitoje pateikti neteisingi duomenys apie PŪV neigiamą poveikį aplinkai. PAV ataskaita neatitinka PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Nuostatų 10, 14–25 punktuose ir PAV direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje bei IV priede įtvirtintų reikalavimų. Pats atsakovas 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad PAV ataskaitos turinyje nėra privalomų dokumentų (pvz. visų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo). Visi šie duomenys (pvz., suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ir jų įvertinimas) turėjo būti įtraukti į PAV ataskaitą, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl PAV ataskaita neatitinka jai keliamų reikalavimų ir negalėjo būti tvirtinama. Būtent visuomenės dalyvavimo PAV procedūrose nepakankamas užtikrinimas yra viena iš kliūčių atsakingai institucijai užbaigti PAV procedūrą ir priimti sprendimą dėl PŪV galimybių (PAV sprendimą). Tuo tarpu PAV ataskaitoje pateikta ir atsižvelgta tik į 2012 metais pateiktas ir tik į kai kurias suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, o visi kiti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai visiškai nevertinti. PAV ataskaitoje apskritai nėra aptartas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas PAV procedūrose po 2012 metų.

44. Pareiškėjas teigia, kad iš byloje surinktų duomenų ir Agentūros paaiškinimų akivaizdu, jog jokio realaus PAV dokumentų vertinimo bei analizės ši institucija neatlikinėjo, o į PAV sprendimą tiesiog perkėlė atitinkamas PAV ataskaitos dalis. Tačiau tokia atsakingos institucijos formali veikla yra nesuderinama su PAV procedūros paskirtimi ir tikslais. PAV dokumentų rengėją ir PŪV organizatorių (užsakovą) sieja tiesioginiai sutartiniai-komerciniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju, kai atsakinga institucija ir PAV subjektai neatliko realaus PAV ataskaitos turinio vertinimo, darytina išvada, kad PAV atliktas ir PAV ataskaita parengta neobjektyviai.

45. Asociacijos nuomone, iš pateiktų PAV subjektų išvadų matyti, kad šie PAV proceso dalyviai jokio realaus PAV ataskaitos nagrinėjimo ir vertinimo neatliko, o tik perkėlė PAV ataskaitos tekstą į savo administracinius sprendimus. Lygiai taip pat jokio realaus PAV ataskaitos nagrinėjimo ir vertinimo (turinio prasme) neatliko ir Agentūra. PAV subjektai iš esmės neatliko jiems pavesto vaidmens ir funkcijų PAV procedūrose, o šių institucijų priimti administraciniai aktai yra iš esmės nemotyvuoti. Tokiu būdu vykdant PAV procedūras nebuvo pasiekti šiai procedūrai keliami tikslai. Alytaus visuomenės sveikatos centras niekaip nepagrindė savo išvados dėl PŪV pagrįstumo ir teisėtumo. Administracijos atstovas 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į pareiškėjo atstovo klausimus ir nurodyti išvados dėl PŪV motyvų. Administracijos atstovas tik nurodė, kad jokių tyrimų neatlikinėjo, o teigiama išvada buvo teikta dėl to, kad savivaldybė buvo įpareigota pateikti išvadą teismo sprendimu. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie PAV subjektų išvadų motyvai yra nepakankami.

46. Pareiškėjas nurodo, kad, atliekant PAV atranką, buvo netinkamai apskaičiuotas prognozuojamas triukšmo lygis. Remiantis PAV sprendimu planuojamas PŪV triukšmo lygis (netgi pritaikius akustinį triukšmą mažinančias priemones) yra arti ribinės vertės (t. y. planuojamas ekvivalentinis triukšmo lygis nakties metu yra 44,4 dBA, kai leistina norma (ribinė vertė) yra 45 dBA). PAV ataskaitoje triukšmo modeliavimas buvo atliktas tik tam tikriems PŪV komponentams ir neįvertintas laikomų paukščių keliamas triukšmas, taip pat kiti triukšmą sąlygojantys veiksniai. Laikomų paukščių keliamas triukšmas, lesalinių užpildymas yra vienos iš objektyviai triukšmą sąlygojančių veiksnių (tai neišvengiamai sukelia tam tikro stiprumo garsus), todėl turi būti įvertintos, o tokių aplinkybių neįvertinimas turi būti motyvuotai pagrįstas.

47. Asociacija pabrėžia, kad pateikė oro taršos matavimų protokolą, iš kurio matyti, jog, nepradėjus vykdyti ginčo PŪV, esama oro tarša tam tikroje gyvenamojoje teritorijoje jau viršija ribines leidžiamas vertes arba yra arti ribinės vertės. PAV programoje ir PAV ataskaitoje nurodytas skirtingas ventiliatorių (taršos šaltinių) skaičius, PAV ataskaitoje nurodyta daugiau stoginių ventiliatorių (kitaip nei sieniniai, jie dirba ištisus metus) nei PAV programoje, taip pat ventiliatorių oro srautas PAV programoje ir PAV ataskaitoje yra diametraliai priešingas ir PAV ataskaitoje šis srautas tampa nukreiptas į Krivilių kaimo pusę.

Byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog kvapo koncentracija apskaičiuota netinkamai. Apskaičiuojant kvapų koncentraciją neįvertinti kiti reikšmingi kvapus sąlygojantys veiksniai: pašarai, dezinfekavimo priemonės, dujų deginimo metu išsiskiriantys kvapai. Taip pat neįvertinta tai, kad vasaros metu įjungus papildomus ventiliatorius objektyviai išmetama daugiau teršalų ir atitinkamai didėja kvapų koncentracija ore. Kvapų koncentracijos skaičiavimai netinkami, kadangi nurodytas mažesnis kiekis paukščių (vietoj 27 428 nurodyta 27 248).

PAV ataskaitoje nėra pateikta absoliučiai jokių kvapo koncentracijos apskaičiavimų, tik kvapo sklaidos modeliavimo grafinės išraiškos. Remiantis kvapo sklaidos modeliavimu vienos valandos kvapo koncentracijos vidurkio reikšmė, įvertinus foninę taršą, yra mažesnė nei kvapo koncentracijos vidurkio reikšmė, neįvertinus foninės taršos. Tokiu būdu atliktas kvapo sklaidos modeliavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kvapo koncentracijos skaičiavimai atlikti netinkamai, kadangi nėra įvertinta reali kvapų koncentracija ore. Kvapų koncentracijos skaičiavimai atlikti sumažinant kvapų emisijos rodiklius remiantis tuo, kad planuojama naudoti neigiamą poveikį aplinkai mažinanti priemonė – probiotikai.

PAV sprendime nurodyta, jog „8 OUE/kub. m (Europos kvapo vienetai kubiniame metre) ribinė kvapo koncentracija, nebus viršijama. Didžiausia kvapo koncentracija fiksuojama paukštyno teritorijos ribose ir siekia apie 1,9 OU/ kub. m, įvertinus foninę taršą – 3,6 OU/kub. m. Tokie PAV ataskaitos skaičiavimų pakeitimai ir atitinkama PAV sprendimo išvada (kai pradžioje nustačius, jog kvapo koncentracijos ribinės vertės bus viršijamos, vėliau nurodoma, kad šios vertės nebus viršijamos) yra niekuo nepagrįsta. Iš PAV ataskaitos neaišku kokie mėšlo kiekiai bus kaupiami vietoje ir kokie kiekiai atiduodami ŽŪB „Dubičiai“.

48. Pareiškėjas nurodo, kad nors suinteresuota visuomenė ne kartą kėlė klausimą dėl jų turimo nekilnojamojo turto galimo nuvertėjimo dėl PŪV, tačiau šis poveikio aplinkai aspektas taip ir liko neįvertintas. Remiantis PAV reglamentuojančiomis teisės normomis turi būti įvertinti realūs nekilnojamojo turto vertės pokyčiai. Priešingu atveju šio poveikio aplinkai aspekto įvertinimas taptų tik deklaratyvus.

49. Asociacija pažymi, kad PAV procedūros turi būti atliekamos įvertinant vietovės jautrumą aplinkos apsaugos požiūriu ir PŪV sąveiką su vykdoma kita ūkine veikla, ypatingą dėmesį skiriant poveikio mastui, dydžiui ir kompleksiškumui. PAV atskaita parengta ir atitinkamai PAV sprendimas priimtas neįvertinus šių reikšmingų aspektų. Planuojant vykdyti PŪV turėjo būti ištirtas ir įvertintas suminis poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, atsižvelgiant į greta jau vykdomas kitas ūkines veiklas, taip pat į esamą aplinkos būklę. Suinteresuota visuomenė jau šiuo metu patiria kitų ūkinių veiklų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Priimant PAV sprendimą esama aplinkos būklė ir suminis poveikis aplinkai vertinami nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju atlikta PAV procedūra laikytina netinkamai realizuota procedūra.

50. Pareiškėjas pabrėžia, kad PAV sprendimo turinys nėra suderintas su PAV ataskaitoje pateiktais duomenimis: PAV sprendimo 6.5 punkte atsirado sąvoka „visžaliai ir lapuočiai medžiai“ ir nebeliko PAV ataskaitoje nurodyto reikalavimo pasodinti visžalius spygliuočius medžius 6 eilėmis. Lapuočių medžių pasodinimas nėra tinkama poveikį aplinkai mažinanti priemonė, kadangi žiemą lapai nukrenta. Žemės sklypo apsodinimas visžaliais ir lapuočiais medžiais yra netinkama priemonė nurodytam neigiamam poveikiui sumažinti, kadangi vien medelių pasodinimas nurodytos funkcijos neatlieka. Natūralus barjeras sklindantiems kvapams ir matomumo į paukštyno teritoriją ribojimas būtų tuomet, jeigu pasodinti medeliai prigytų, pasiektų atitinkamą aukštį ir suformuotų vientisą želdinių masyvą. Tokiu būdu nurodytas neigiamas poveikis aplinkai gali būti sumažintas suformuojant atitinkamų augalų atitinkamo aukščio vientisą želdinių masyvą, bet ne apsodinant sklypą medeliais. Taigi PAV sprendime nurodyta poveikį aplinkai mažinanti priemonė – žemės sklypo apsodinimas medeliais – yra netinkama, siekiant sureguliuoti neigiamo poveikio mastą.

51. Asociacija teigia, kad PAV ataskaitoje nėra jokių duomenų apie žemės sklypą, kuriame PŪV. Remiantis PAV ataskaita ūkyje įrengti požeminiai suskystintų dujų rezervuarai. Tačiau PAV ataskaitoje nepateikti jokie duomenys apie tai, kokios talpos yra požeminiai suskystintų dujų rezervuarai, kokia šių rezervuarų išsidėstymo schema. Dėl šių aplinkybių teismas tiesiog nepasisakė. PAV ataskaitoje iš esmės neanalizuotos PŪV alternatyvos (vietos, masto ir kitais aspektais).

52. Pareiškėjas nurodo, kad išduotu 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimu leidžiama UAB „Jondara“ statyti naujus statinius ir rekonstruoti senus pastatus, siekiant įgyvendinti PŪV. Todėl panaikinus Agentūros priimtą PAV sprendimą naikintinas ir 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas, kuriuo remiantis atliekama statybinė veikla, siekiant įgyvendinti PŪV. Faktiniai paukštyno pajėgumai ženkliai viršija leidžiamus mastus, o paukštyno didinimas objektyviai sąlygojo PŪV masto padidėjimą. PAV procedūrų atlikimą siejant ne su įrenginio dydžiu, o su ūkinės veiklos vykdytojo deklaruojamu gyvūnų kiekiu, lieka akivaizdi teisės spraga, leidžianti piktnaudžiauti ūkinės veiklos subjektui ženkliai didesniame vietų skaičiaus statinyje (įrenginyje) deklaruojant ketinimą auginti esmingai mažesnį gyvūnų kiekį taip išvengiant privalomų PAV procedūrų. 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimo rodikliai ir užbaigto paukštyno pajėgumai nebeatitinka PŪV, kuriai buvo atliktos PAV procedūros, mastų. Todėl laikytina, kad PAV procedūros PŪV pagal pasikeitusius paukštyno rodiklius nėra atliktos. Siekiant įrengti didesnio pajėgumo paukštyną, prieš išduodant 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą turėjo būti atliktos papildomos PAV procedūros. Tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą. Pastebėtina ir tai, kad paukštidžių plotai skirtingose projekto vietose nurodomi skirtingi. Todėl 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas negalėjo būti išduotas projektui, kurio sprendiniai yra prieštaringi.

53. Asociacija teigia, kad panaikinus PAV sprendimą atitinkamai naikintinas ir išduotas TIPK leidimas. TIPK leidimas turi būti panaikintas, kadangi buvo pažeistos TIPK leidimo išdavimo procedūros. Tai yra esminis pažeidimas, sudarantis savarankišką TIPK leidimo panaikinimo pagrindą. Agentūra nepaskelbė nurodytos privalomos informacijos nustatyta tvarka, o internetiniame puslapyje buvo paskelbta tik pati paraiška TIPK leidimui gauti. Kaip matyti iš spaudoje pateikto pranešimo visuomenei turinio, buvo pateikta ne visa privaloma informacija ir neįgyvendinti TIPK taisyklių 72.5, 72.6 punktuose įtvirtinti reikalavimai pranešimo visuomenei turiniui.

Vieninteliame spaudoje pateiktame pranešime visuomenei buvo pateikta klaidinanti informacija ir nurodytas tik 10 dienų terminas pastaboms pateikti, nors TIPK taisyklių 73 punkte įtvirtintas ilgesnis terminas, t. y. 15 dienų. Tai taip pat suvaržė suinteresuotos visuomenės teises dalyvauti TIPK leidimo išdavimo procedūroje. Priimdama paraišką dėl TIPK leidimo išdavimo ir išduodama patį TIPK leidimą Agentūra į 2015 m. gruodžio 8 d. raštu pateiktas Asociacijos atstovų pastabas neatsižvelgė ir jų nevertino. Remiantis TIPK taisyklių nuostatomis Agentūra privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pastabas.

Išduodama TIPK leidimą Agentūra neatsižvelgė į tai, kad bendrovė ginčo fermoje neteisėtai vykdė ūkinę veiklą dar prieš išduodant TIPK leidimą. Todėl neteisėtai vykdomai veiklai išduotas TIPK leidimas turėtų būti panaikintas. TIPK leidimas negalėjo būti išduotas, kadangi planuojama vykdyti veikla neatitinka PAV ataskaitoje ir PAV sprendime nurodytų sąlygų (sklypas perimetru neapsodintas visžaliais spygliuočiais medžiais, teritorija, priklausanti UAB „Jondara”, nuo Krivilių kaimo pusės neapsodinta 6 medžių eilėmis, ties rytine žemės sklypo riba neįrengta atitinkamų PAV procedūrose nurodytų techninių parametrų akustinė užtvara).

Pagal TIPK leidimo instituto esmę tokios sąlygos, kaip nurodytos TIPK leidimo 20 dalies 1 dalyje (įrengti 6 m ilgio sulig fermos aukščiu akustinę užtvarą, sklypą visu perimetru apsodinti visžaliais spygliuočiais medžiais, nuo Krivilių kaimo pusės teritoriją apsodinti 6 eilėmis spygliuočiais/lapuočiais medžiais), pareiškėjo įsitikinimu, nėra galimos, kadangi veikla neatitinka PAV ataskaitoje ir PAV sprendime nurodytų sąlygų, t. y. PŪV realizavimo sąlygų. Agentūra išdavė TIPK leidimą ir sudarė visas teisines prielaidas bendrovei vykdyti ūkinę veiklą fermoje nepaisant to, kad fermoje nėra įgyvendintos PAV procedūrų metu nustatytos ūkinės veiklos realizavimo sąlygos.

54. Pareiškėjas nurodo, kad tame pačiame objekte – fermoje – yra planuojamos kelios ūkinės veiklos (taip pat ir artezinių šulinių gręžimas), taip pat greta yra vykdomos kitos ūkinės veiklos, kurias ketinama plėsti. Be to, 6 km atstumu nuo PŪV vietos yra vykdoma vienarūšė intensyvi paukščių auginimo ūkinė veikla. Vadovaujantis SPAV direktyvos ir SPAV Aprašo nuostatomis, planuojamai ūkinei veiklai turėjo būti atliktas SPAV. SPAV neatlikimo aplinkybė laikytina būtent vienu iš nagrinėjamos bylos dalykų, kadangi SPAV savo esme turi būti atliekamas prieš PAV procedūrą, taip pat ir prieš TIPK procedūrą, o jo neatlikimas sudaro PAV ir TIPK procedūrų metu priimtų sprendimų panaikinimo pagrindus. Vykdant PAV ir TIPK procedūras nebuvo parengti teritorijų planavimo dokumentai. Tai savo ruožtu yra vienas iš šių procedūrų metu priimtų sprendimų panaikinimo pagrindų. Vien tai, kad šios administracinės procedūros yra atskiros ir savarankiškos, jokiu būdu nereiškia, kad jos nėra tarpusavyje susijusios. Bet kokiu atveju PAV, SPAV, teritorijų planavimo, SAZ nustatymo ir TIPK leidimo išdavimo procedūrų atlikimas yra tos pačios PŪV realizavimo sąlygos. Agentūra išdavė TIPK leidimą, t. y. rašytinį dokumentą, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti įrenginį, nesant atliktoms kitoms privalomoms procedūroms. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti TIPK leidimą.

55. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skunda atmesti kaip nepagrįstą.

56. Agentūra teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino materialinės teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra pagrindo.

57. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai neminėjo pastabos dėl netinkamos Administracijos išvados dėl PŪV, teiktos 2012 metais, kaip faktinės aplinkybės, patvirtinančios PAV sprendimo neteisėtumą, nes nauja išvada atsakingai institucijai buvo pateikta 2014 metais ir šiuo aspektu nebebuvo poreikio teikti reikalavimą taisyti PAV ataskaitą dėl nurodytos išvados netinkamumo. Administracijos išvados gavimas buvo susijęs su teisme nagrinėta byla dėl įpareigojimo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančią išvadą, todėl nepragrįsti pareiškėjo teiginiai dėl to, kad PAV procedūra vyko nepagrįstai ilgai.

58. Atsakovas pabrėžia, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimas buvo organizuojamas PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pagrindu. Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita vyko 2012 metais, atsakingai institucijai ataskaita su PAV subjektų išvadomis, argumentuotu suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimu pateikta 2014 metais. Dėl atliktų PAV ataskaitos pakeitimų Agentūra duomenis teikė 2015 m. vasario 3 d. atsiliepime, taip pat pridėjo duomenis dėl 2014 metais iki PAV ataskaitos pateikimo vykusio Departamento susirašinėjimo su bendruomenės atstovais. Tai patvirtina, kad suinteresuotai visuomenei buvo žinomas PAV procedūrų vykdymo procesas, PAV ataskaitos taisymo kryptys. Suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti PAV procese buvo garantuotos, buvo laikytasi PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalies reikalavimo, siekta teisės aktų nustatyta tvarka suderinti ūkinės veiklos planuotojo ir visuomenės interesus, PAV ataskaitos versija pateikta suinteresuotai visuomenei 2014 m. balandžio 13 d., PAV sprendimas priimtas 2014 m. spalio 15 d., o tai patvirtina pakankamą laikotarpį suinteresuotai visuomenei kreiptis į atsakingą instituciją iki PAV sprendimo priėmimo PAV įstatymo 9 straipsnio 8 dalies pagrindu.

59. Agentūros nuomone, ji galėjo pagrįstai kitus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus bei reikalavimus, gautus po PAV subjektų išvadų teikimo, t. y. po 2012 metų, priimti kaip atskirą dokumentą, nereikalaujant šių duomenų įtraukti į PAV ataskaitos priedą. Savarankiško dokumento (-ų), adresuoto ir atsakingai institucijai ir suinteresuotos visuomenės atstovams, buvimas, nepaneigė suinteresuotos visuomenės teisių dalyvauti PAV procedūroje, užtikrino, kad tęstinės PAV procedūros metu būtų tinkamai ir išsamiai įvertintos visos ir po 2012 metų gautos pastabos bei garantuotas išsamus ir objektyviai pagrįsto PAV sprendimo priėmimas.

60. Atsakovas pabrėžia, kad apeliaciniame skunde teikiama klaidinga informacija, jog Agentūros atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti dėl PAV ataskaitos taisymų ir papildymų pagal 2012 ir 2014 metais teiktus reikalavimus ir kad tai patvirtina, jog atsakinga institucija tik formaliai vertino PAV dokumentus, jų nenagrinėdama. Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 5 d., įrašas patvirtina, kad Agentūros atstovei buvo teiktas klausimas ne dėl PAV ataskaitos taisymų, bet dėl duomenų paraiškoje taisymų, atsižvelgiant į PAV dokumentus.

61. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia apibendrintas išvadas, neatitinkančias teismo posėdžio garso įrašo duomenų: teismo posėdžio metu užduotas klausimas dėl to, ar Agentūra tikrina ūkinės veiklos, dėl kurios PAV kreipiamasi, apibrėžtį, ir apeliaciniame skunde pažymima, kad Agentūra nurodė, jog netikrina PAV rengėjo pateiktos informacijos turinio. Tačiau Agentūra negali spręsti dėl ūkio planavimo krypčių, pasirinktų ūkinių veiklų tipo, todėl duomenys, apibūdinantys veiklą, yra priimami ir vertinami, kaip tam tikru būdu apibūdinta veikla gali veikti aplinką ir jos komponentus, užtikrinami PAV įstatymo 4 straipsnyje dėstomi tikslai. PAV objekto pasirinkimas yra ūkinės veiklos planuotojo teisė.

62. Agentūra pažymi, kad, gavusi skaičiavimus, atliktus kompiuterinėmis programomis, patikrina, ar naudotos programos, atitinkančios reikalaujamus standartus, ar pateikti specialistų kvalifikaciją įrodantys dokumentai, ar yra tinkamos ir teisėtos už atskirus klausimus atsakingų institucijų – PAV subjektų – išvados, ar naudoti atitinkamų programų, modeliavimo priemonių įvesties duomenys. Šių Agentūros pareigų vykdymas konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendime.

63. Atsakovas paaiškina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 patvirtintomis Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, vertinant ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, taikoma pusės valandos ribinė vertė. Siekiant tikslesnių ir objektyvesnių duomenų, remiantis Agentūros turima dalykine praktika, buvo papildomai prašyta naudoti ir amoniako vertę – PAV ataskaitoje pateikti modeliavimo rezultatai pagal privalomą pusės valandos ir pagal paros vertę. Todėl byloje nebuvo aktualu grįsti paros vertės naudojimo pagrindus – nurodyta vertė buvo naudota kaip papildomas duomuo, siekiant išsamiau ir tiksliau įvertinti bei objektyviai įsitikinti modeliavimo tikslumu.

64. Agentūra pabrėžia, kad PAV procedūrų metu yra siekiama remiantis objektyviais pagrindais apibūdinti aplinką, kurioje PŪV, išgryninti ir atmesti galimų nurodomoje aplinkoje vykdytų ar vykdomų teisės aktų pažeidimų sąlygojamus duomenis, vertinti aplinką ir jose esančius objektus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Ribinių verčių viršijimai gali susiklostyti atitinkamiems ūkio subjektams nesilaikant privalomų teisės aktų reikalavimų ir tokia situacija negali sąlygoti PAV įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdomų PAV procedūrų rezultatų. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiktas byloje įrodymas (oro taršos matavimų protokolas) pirmosios instancijos teismo buvo nevertintas kaip galintis objektyviai patvirtinti priimto PAV sprendimo neteisėtumą.

65. Atsakovas nurodo, kad PAV proceso metu pagal PAV įstatymo 4 straipsnyje numatytus tikslus yra siekiama nustatyti, apibūdinti, įvertinti galimą poveikį aplinkai, sumažinti ar išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai, todėl PAV ataskaitoje teiktini techniniai duomenys gali kisti. Agentūros nuomone, kaita negali iš esmės pakeisti PŪV, numatytos patvirtintoje PAV programoje, pobūdžio. Apeliaciniame skunde teiktini šių dokumentų skirtumai nelaikytini esminiais, duomenys keitėsi pagrįstai.

66. Agentūra pažymi, kad PAV ataskaitoje pateikti duomenys dėl tinkamų mėšlo tvarkymo garantijų, t. y. sutartys su ūkio subjektais, priimsiančiais tam tikrus mėšlo kiekius, numatytas sąlygų dėl galimybių objekte laikyti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantį mėšlą įgyvendinimas. Dėl šių priežasčių, priimant PAV sprendimą, aplinkybė dėl vietos ūkininkų teisės galbūt naudoti objekte susidarysiantį mėšlą nesudarė objektyvaus pagrindo pripažinti ūkio subjekto pasirinktus planuojamus ir PAV ataskaitoje nurodytus mėšlo tvarkymo būdus netinkamais ar nepakankamais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintą Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą (toliau – ir Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas) yra numatyti imperatyvūs draudimai dėl laukų tręšimo mėšlu, kuriais privalėtų vadovautis vietos ūkininkai, galbūt naudosiantys objekte susidarantį mėšlą. Laukų tręšimui pasiekus tam tikrą mastą numatomas įpareigojimas rengti tręšimo planus. Pastarosios priemonės užtikrina objektyvius pagrindus planavimo metu nevertinti galbūt vėliau kilsiančių vietos ūkininkų poreikių dėl objekte susidarančio mėšlo panaudojimo, nes tokiai veiklai realiai vykstant ji bus tinkamai valdoma pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatas. PAV procedūros metu patikrinta, kad ūkinės veiklos planuotojas garantuoja tinkama mėšlo tvarkymą pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus, tai patvirtina PAV ataskaitos duomenys.

67. Agentūra, teikdama 2015 m. vasario 3 d. atsiliepime paaiškinimus dėl vietovės jautrumo aplinkai požiūriu vertinimo, teikė tuo metu aktualią nuorodą į Varėnos rajono žemės naudojimo ir apsaugos reglamento brėžinio sprendinius. Byloje buvo pateikti pakankami ir tinkami įrodymai dėl vietovės jautrumo aplinkosaugos duomenų.

68. Atsakovas pabrėžia, kad pats tam tikro įrenginio, statinio, fermos buvimas savaime poveikio, kurį siekiama kontroliuoti PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose išskiriant naminių gyvulių (paukščių) auginimą, nesukuria – jį sukuria atitinkamame įrenginyje, statiniuose esantis tų naminių gyvulių (paukščių) skaičius, kiekis, dydis, ūkinės veiklos (auginimo) vykdymo ypatumai. Vien paties atitinkamo įrenginio, statinio, kaip technikos objekto, galimas poveikis aplinkai yra PAV procedūrų objektas, nustatytas kitose PAV įstatymo 1 ir 2 priedo dalyse.

69. Agentūra nurodo, kad, pateikus visą paraišką TIPK leidimui gauti Agentūros tinklapyje, užtikrinta visuomenės teisė gauti visą informaciją. TIPK taisyklių 21.21 punktas numato, kad paraiškoje privaloma teikti netechninio pobūdžio santrauką, suprantamą visuomenei. Tokia santrauka buvo paraiškoje TIPK leidimui gauti. Spaudoje teiktame pranešime, neatsižvelgus į TIPK taisyklių redakcijas, kai 2014 metais buvo nurodytas klaidingas terminas pastaboms pateikti, suinteresuotai visuomenei nebuvo užkirstos galimybės pateikti pastabas ir pasiūlymus ir praėjus skelbime nurodytam terminui, gavus pareiškėjo atstovų pastabas, 2015 m. gruodžio 8 d. pagal šias pastabas buvo papildytos išduodamo TIPK leidimo sąlygos. Todėl nėra pagrindo teikti, kad nurodyta klaida turėjo esminę įtaką suinteresuotos visuomenės teisėms dalyvauti TIPK leidimo išdavimo procese.

70. Atsakovas paaiškina, kad TIPK taisyklių 21.5 punkte nustatyta, jog teikiant paraišką TIPK leidimui nurodoma numatoma įrenginio veiklos pradžia – tokia teisės akto nuostata suponuoja, kad leidimas gali būti išduodamas anksčiau, nei numatoma realiai pradėti vykdyti ūkinę veiklą ir sudaro pagrindą TIPK leidime nustatyti ir iki numatomos veiklos pradžios įgyvendintinas ūkinės veiklos vykdymo sąlygas. TIPK leidimo sąlygų laikymosi kontrolė vykdytina nedelsiant, fiksavus ūkinės veiklos, kuriai privaloma turėti TIPK leidimą, vykdymą.

71. Agentūra prašo apeliaciniame skunde teikiamus argumentus dėl SPAV ir PAV procedūrų eiliškumo vertinti atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, sprendžiant dėl nurodytų procedūrų eiliškumo, aktualu užtikrinti prioritetą visuomenės teisėms dalyvauti kuo ankstesniame projektų įgyvendinimo etape, kai dar egzistuoja visos galimybės svarstymams. Todėl pareiškėjo argumentai dėl šių procedūrų privalomos eilės nustatymo vertintini kaip nepagrįsti.

72. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

73. Administracija pabrėžia, kad nei karto nepanaikino išduotų statybą leidžiančių dokumentų šios bylos nagrinėjimo metu. Statytojui UAB „Jondara“ išduoti ir teisme ginčijami statybą leidžiantys dokumentai (2014 m. spalio 29 d. „Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ Nr. LNS-15-141029-00059 (toliau – ir 2014 m. spalio 29 d. statybos leidimas); 2015 m. vasario 19 d. statybos leidimas) buvo pažymėti negaliojančiais vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje ir Reglamente STR 1.07.01:2010 nustatyta tvarka, t. y. abiem atvejais gavus statytojo prašymą po projekto korektūros, pakeitus esminius projekto sprendinius ir išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą. Administracija, įvertinusi pateiktą statybos projekto korektūrą (Projektas N r.

3) ir tai, kad yra atlikti esminiai projekto sprendinių pakeitimai, gauti projekto korektūros derinime dalyvaujančių institucijų ir subjektų pritarimai, 2015 m. rugsėjo 3 d. išdavė naują statybos leidimą ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punkto ir Reglamento STR 1.07.01:2010 nuostatomis, panaikino 2015 m. vasario 19 d. leidimą. Administracija, išduodama naują 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą, laikėsi visų teisės aktuose 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimo išdavimui nustatytų reikalavimų. Administracija, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas ir į tai, kad visos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros buvo įgyvendintos tinkamai, negalėjo neišduoti statybą leidžiančių dokumentų statytojui UAB „Jondara“.

Todėl konstatuoja, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo teiginiai, kad Administracija 2014 m. spalio 29 d. statybos leidimo ir 2015 m. vasario 19 d. statybos leidimo galiojimą panaikino geruoju, dėl to, kad Asociacija padavė skundą teismui, yra visiškai nepagrįsi, klaidinantys teismą ir kitus proceso dalyvius bei neatitinkantys realybės. Todėl ir pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra neatitinkantis nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir nepagrįstas.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, išnagrinėjo visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Byla išnagrinėta tinkamai įvertinus surinktų įrodymų visumą. Priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jondara“ atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

75. Bendrovė mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė sprendimą, pagrįstą byloje esančia medžiaga, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Todėl apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

76. UAB „Jondara“ nurodo, kad PAV ataskaitos taisymai ir pakeitimai negali būti laikomi esminiais, todėl organizuoti papildomą viešą visuomenės supažindinimą nebuvo būtina. PAV procedūrų vykdymo metu pareiškėjas ne kartą teikė pastabas, pasiūlymus, reikalavimus, kurie buvo registruojami, į juos buvo atsakoma, todėl nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų nuostatų dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese pažeidimo, juo labiau kad, kaip nustatyta ir ginčo teisminio nagrinėjimo metu, PAV sprendimu patvirtintoje PAV ataskaitoje iš esmės į visus motyvuotus pareiškėjo keliamus klausimus buvo atsakyta. PAV dokumentų rengėjas raštu atsakė į visas suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, kurių kopijos buvo skirtos PAV ataskaitos rengėjui, užsakovui ar persiųstos vertinimo subjektų. PAV organizatorius ir PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Su PAV ataskaita suinteresuota visuomenė galėjo susipažinti Vydenių seniūnijoje. Nei PAV organizatorius, nei PAV dokumentų rengėjas nebuvo gavę jokių suinteresuotos visuomenės prašymų daryti PAV ataskaitos kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad nei PAV dokumentų rengėjas, nei PAV organizatorius negavo prašymo parengti PAV ataskaitos kopijas, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad suinteresuotai visuomenei buvo sudarytos kliūtys susipažinti su PAV ataskaita ir daryti jos kopijas.

77. Bendrovė pažymi, kad PAV ataskaitoje yra visos PAV ataskaitai būtinos dalys, pateikiama aktuali, tiksli ir išsami informacija, susijusi su PŪV. Agentūra priimdama PAV sprendimą detaliai išnagrinėjo pateiktą PAV ataskaitą, ataskaitos priedus ir visus kitus duomenis. Agentūra nagrinėjo visą surinktą medžiagą, ir nusprendus, kad surinktos medžiagos pakanka, buvo priimtas sprendimas. Taigi atsakovas, išanalizavęs, įvertinęs visus jam pateiktus dokumentus, įsitikinęs jų pakankamu sprendimo priėmimui, priėmė PAV sprendimą. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės, jog galimi PAV ataskaitos trūkumai darytų reikšmingą poveikį aplinkai, nebuvo nustatytos ir patvirtintos objektyviai pagrįstais įrodymais. Be to, byloje nėra jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą nepritarti PAV ataskaitai bei daryti išvadų, kad planuojama ūkinė veikla nagrinėjamu atveju yra neleistina.

78. UAB „Jondara“ pabrėžia, kad PAV dokumentų rengėjas turėjo teisę nustatyti, apibūdinti ir įvertinti PŪV galimą poveikį aplinkai. Bendrovė, pasirinkdama PAV dokumentų rengėją, teisės aktų normų nepažeidė. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai dėl PAV ataskaitos nagrinėjimo ir netinkamo vertinimo, dėl PAV dokumentų rengėjo neobjektyvumo turi būti vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentuotų motyvų, jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad PAV subjektai PAV ataskaitą įvertino netinkamai. PAV subjektai tinkamai pagal savo kompetenciją įvertino PAV ataskaitą.

79. Bendrovė nurodo, kad PŪV triukšmo prognozė atlikta įvertinus visus galimus triukšmo šaltinius. PAV ataskaitoje pateikti skaičiavimai buvo atlikti remiantis konkrečiais matavimais, mokslinėmis žiniomis ir atliktais moksliniais tyrimais bei jų išvadomis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto triukšmo yra nepagrįsti. Kvapo koncentracijos aplinkos ore apskaičiuotos naudojant teisės aktų reikalavimus atitinkančias kompiuterines programas. Kvapo sklaidos modeliavimo rezultatai pateikti PAV ataskaitoje pagal apskaičiuotas kvapo emisijas iš PŪV, buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Apskaičiuota, kad ribinė kvapo koncentracija nebus viršijama. Todėl neteisingas pareiškėjo argumentas, kad nėra jokių kvapo koncentracijos apskaičiavimų, tik kvapo sklaidos modeliavimo grafinės išraiškos. Vertinant kvapus, oro taršą buvo įvertinti visi galintys daryti įtaka veiksniai. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad kvapo sklidimo kryptis yra į Krivilių kaimą. Poveikis visuomenės sveikatai prieš priimant PAV sprendimą įvertintas tinkamai.

80. UAB „Jondara“ pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas buvo išduotas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, procedūrų. TIPK leidimas UAB „Jondara“ buvo išduotas teisėtai, remianti galiojančiu individualiu administraciniu teisės aktus (PAV sprendimu). Išduodant TIPK leidimą buvo laikomasi visų procedūrinių reikalavimų. Pabrėžia, kad fermos (paukštidės) statyba jau yra baigta, statiniai įregistruoti registrų centre, statybos atitiktį įvertino kompetentingų institucijų atstovai, specialistai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 81. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

82. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo „Krivilių bendruomenė“ skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (15.1)-A4-6114 „Dėl UAB „Jondara“ Melekonių k., Varėnos raj. paukštyno (viščiukų/broilerių auginimo ūkio) galimybių“, dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 3 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento „Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ Nr. LNS-15-150903-00052, dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (28.1)-A4-749 dėl sprendimo išduoti UAB „Jondara“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir dėl 2016 m. sausio 26 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo.

83. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

84. Ginčijamu Agentūros 2014 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (15.1)-A4-6114 buvo nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla – UAB „Jondara“ paukštyno (viščiukų/broilerių auginimo ūkis) įrengimas Melekonių k., Vydenių sen., Varėnos raj., – leistinas pasirinktoje vietoje pagal PAV ataskaitoje pateiktus duomenis.

85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro ar gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuota visuomenė) nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisė aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-211/2013, kt.). Pareiškėjas, būdamas suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinius teismus aplinkosaugos srityje.

86. Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygmeniu įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26–32), bei visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus aplinkos srityje reglamentuoja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1). Išsamiau visuomenės teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos PAV procese reglamentuota Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatyme, kuriuo, be kita ko, įgyvendinamos minėtos direktyvos (PAV direktyvos) nuostatos.

87. PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 28 d.) nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

88. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentavo, kad, priimant ginčijamą PAV sprendimą, buvo iš esmės pažeistos suinteresuotos visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese teisės bei Orhuso konvencijoje įtvirtintos suinteresuotos visuomenės garantijos. Teigė, kad po 2014 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo, kurio metu svarstyti visuomenės pateikti pasiūlymai, turėjo būti vykdoma suinteresuotos visuomenės supažindinimo su pataisyta PAV ataskaita procedūra, o suinteresuota visuomenė per nustatytą 20 dienų terminą turėjo turėti galimybę teikti pastabas bei pasiūlymus.

89. PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. PAV įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

90. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (2011 08 29 įsakymo Nr. D1-654 red., nuo 2011 09 02, toliau – ir Aprašas) 21 punkte nustatyta, kad PAV dokumentų rengėjas, parengęs planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki 21.3 punkte numatyto susirinkimo turi paskelbti atitinkamai 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams pranešti raštu (registruotu laišku) šią informaciją:

21.1 informaciją, nurodytą 14.1–14.5 punktuose;

21.2 kur, kada, iki kada galima susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita (nurodoma vieta, adresas, telefonas, supažindinimo laikas ir grafikas). Visuomenei turi būti suteikta galimybė susipažinti su PAV ataskaita ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatyto viešo susirinkimo;

21.3 kur ir kada vyks viešas susirinkimas (vieta, adresas, laikas);

21.4 kam (nurodomas PAV dokumentų rengėjo adresas) ir kokiais būdais iki viešo susirinkimo teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos klausimais (pvz., raštu, el. paštu ir kt.);

21.5. informacija apie tai, kad pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

91. PAV dokumentų rengėjas viešo susirinkimo metu turi pristatyti užsakovą, PAV dokumentų rengėją, apibūdinti planuojamą ūkinę veiklą ir supažindinti su PAV ataskaita, atsakyti į pateiktus klausimus ir įvertinti iki susirinkimo pradžios raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus (25 punktas). Viešo susirinkimo protokole turi būti nurodoma iki viešo susirinkimo gautų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimas ir įvertinimas, dalyvių pasisakymai svarstomu klausimu (26.5, 26.6 punktai). Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų po viešo susirinkimo turi teisę pateikti PAV dokumentų rengėjui pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo. PAV dokumentų rengėjas turi sudaryti susipažinimo su PAV ataskaita sąlygas, nurodytas 22 punkte (31 punktas). PAV dokumentų rengėjas pagal nustatytą formą (4 priedas) turi parengti argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai (33 punktas). PAV dokumentų rengėjas PAV ataskaitą, kuri pataisyta atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektams (34 punktas). Jeigu PAV ataskaita po viešo supažindinimo, PAV subjektų ir atsakingos institucijos motyvuotų išvadų pateikimo turi būti iš esmės taisoma (pvz., siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, švelninančios priemonės ir kt.), tokiais atvejais atsakinga institucija turi teisę pareikalauti, kad PAV dokumentų rengėjas pakartotinai organizuotų šio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka viešą visuomenės supažindinimą su pataisyta ar patikslinta PAV ataskaita (35 punktas).

92. Remiantis nustatytu PAV dokumento viešo svarstymo ir visuomenės supažindinimo reglamentavimu, PAV dokumentų rengėjas, susipažinęs su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais, turi parengti argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai, t. y. paprastai pataiso PAV ataskaitą arba, nesutikdamas su pasiūlymais, pateikia motyvuotą atsakymą raštu. PAV dokumentų rengėjas pakartotinai organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su pataisyta ar patikslinta PAV ataskaita, kai to pareikalauja atsakinga institucija po viešo svarstymo susipažinusi su PAV subjektų ir atsakingos institucijos motyvuotomis išvadomis, kad PAV ataskaita iš esmės turi būti taisoma. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos.

93. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita 2012 m. kovo 6 d. Vydenių seniūnijos patalpose. Nustatyta tvarka įvykdžius visuomenės supažindinimo procedūras buvo gautos PAV subjektų išvados (PAV įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalys). Atsižvelgiant į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus (2014 m. gegužė-birželis), pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį PŪV organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektai ir pasiūlymus teikę suinteresuotos visuomenės atstovai 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo pakviesti svarstyti pateiktus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Įvertinus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, buvo gauti atsakymai iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, aktualūs dokumentai perduoti PAV ataskaitos rengėjams, 2014 m. spalio 8 d. pateikta papildyta PAV ataskaita, o suinteresuotai visuomenei PAV dokumentų rengėjas 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. 20141001-8 pateikė motyvuotus atsakymus dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų. PAV ataskaitos pataisymai nebuvo tokios apimties, kad atsakingai institucijai būtų buvęs pagrindas reikalauti jos pataisymo iš esmės, taigi ir nebuvo pagrindo pakartotinai organizuoti viešą visuomenės supažindinimą.

94. Teismo išvada, kad PAV procedūros metu nebuvo pažeistos suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti, gauti informaciją, teikti pasiūlymus, negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta tik dėl to, kad į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Apeliantas, teigdamas, kad buvo pažeistos PAV ataskaitos viešo svarstymo procedūros, iš esmės ginčija viešo svarstymo rezultatus, t. y. materialiąsias teisines išvadas, kurių pagrindu priimtas ginčijamas PAV sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Nenustačius PAV ataskaitos dokumentuose padarytų išvadų neatitikimo materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimams, keliamiems planuojamai ūkinei veiklai, vien dėl suinteresuotos visuomenės nepritarimo PŪV nebūtų pagrindo teigti, kad suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti PAV ataskaitos viešojo svarstymo procedūrose nagrinėjamu atveju buvo pažeistos.

95. Apeliantas teigia, kad atsakinga institucija turėjo teikti motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui pataisyti ar papildyti PAV atskaitą ir PAV sprendimą, ir vienu iš argumentų nurodo aplinkybę, kad PAV ataskaitoje buvo netinkamai atliktas triukšmo modeliavimas, neįvertintas paukštidėse būsiančių paukščių, lesalinių užpildymo keliamas triukšmas, t. y. netinkamai buvo nustatyti triukšmo objektai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pastabas dėl triukšmo taršos netinkamo įvertinimo viešo visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita 2012 m. kovo 6 d. metu; papildytos PAV ataskaitos viešo svarstymo 2014 m. rugpjūčio 11 d. protokole taip pat nėra užfiksuota tokių pastabų, be kita ko, ir pastabų dėl lesalinių užpildymo ir paukščių keliamo triukšmo įtakos bendrai triukšmo taršai. Tokie argumentai buvo nurodyti tik skunde teismui, todėl pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad į jo pastabas bei pasiūlymus dėl administracinėje byloje nurodomos triukšmo taršos nebuvo reaguota.

96. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas argumentus dėl triukšmo, pažymėjo, kad triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa CadnaA (Computer Aided Noise Abatement). Ši programa yra įtraukta į modelių, kurie gali būti naudojami poveikio aplinkai vertinimui atlikti, sąrašą. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. liepos 4 d. raštu Nr. R1-995 pritardamas PAV ataskaitai, PAV dokumentų rengėjui nurodė, kad PŪV triukšmo lygis už įmonės ribų viršys ribines triukšmo vertes nakties metu, taikomas gyvenamajai aplinkai (nevertinant transporto sukeliamo triukšmo) vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d.

įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011) apie 7 m nuo rytinės sklypo ribos. Planuojamo transporto srauto triukšmo lygis dienos metu neviršys nustatytų verčių. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. (5.33)V2-1025 kreipėsi į PAV dokumentų rengėją dėl PAV ataskaitoje pateikiamos išvados dėl ekvivalentinio triukšmo lygio už įmonės teritorijos ribų viršijimo (HN 33:2011), nurodė, kad pagal akustinio triukšmo modeliavimo rezultatus šios vertės nebus viršytos tik įrengus papildomas akustinį triukšmą mažinančias priemones.

PAV ataskaitos 4.9.2.1 punkte nurodyta, kad rytinėje teritorijos pusėje ekvivalentinis triukšmo lygis nakties metu suskaičiuotas 48,1 dBA (ribinė vertė – 45 dBA). Kitos triukšmo normos neviršijamos. Gyvenamoji aplinka į viršnorminio triukšmo zoną nepatenka. Viršnorminio triukšmo sklidimo už sklypo ribų sumažinimui bus papildomai taikomos akustinį triukšmą mažinančios priemonės: ties rytine sklypo riba planuojama 6 m ilgio sulig fermos aukščiu užtvara, atribojanti galinius ventiliatorius. Pritaikius akustinį triukšmą mažinančias priemones, ekvivalentinio leistino garso lygio viršijimų nebus – ekvivalentinis triukšmo lygis nakties metu 44,4 dBA.

PAV sprendimo 6.2 punkte nurodyta, kad viršnorminio triukšmo sklidimo už sklypo ribų sumažinimui bus papildomai taikomos akustinį triukšmą mažinančios priemonės: ties rytine sklypo riba planuojama 6 m ilgio sulig fermos aukščiu užtvara, atribojanti galinius ventiliatorius. PAV sprendimo 10.1 punkte nustatyta sąlyga, kad veikla galima tik vykdant sprendimo 6 skyriuje nurodytas neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones.

97. PAV dokumentų rengėjas, atsikirsdamas į skundo argumentus dėl paukščių ir lesalinių užpildymo metu keliamo triukšmo, nurodė, kad paukščiai bus laikomi uždarose patalpose, tiesioginio triukšmo sklidimo į aplinką nebus; lesalinės taip pat įrengtos patalpose, automatinė lesalų užpildymo sistema veikia tyliai, triukšmo lygis nesiekia 40 dBA, todėl nurodomi veiksniai jokios įtakos triukšmo lygiui už pastato (išorėje) neturės. Pareiškėjas, iš naujo apeliaciniame skunde pakartodamas savo teiginius, iš esmės jokių argumentų dėl PAV dokumentų rengėjo nurodytų atsikirtimų nepagrįstumo nepateikė, todėl teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo abejoti PAV ataskaitoje padarytomis išvadomis dėl to, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatyto ekvivalentinio leistino garso lygio viršijimų paroje nebus pritaikius akustinį triukšmą mažinančias priemones. Apeliacinės instancijos teismui trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus – fotolenteles, patvirtinančias, kad PAV sprendime numatyta priemonė akustiniam triukšmui mažinti – užtvara, atribojanti galinius ventiliatorius, – yra įrengta.

98. Kitu reikšmingu PAV sprendimo ir PAV ataskaitos trūkumu pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodo kvapų ir oro taršos netinkamą įvertinimą. Dėl kvapų ir užterštumo kietosiomis dalelėmis į PAV dokumentų rengėją tai pat kreipėsi suinteresuota visuomenė PAV ataskaitos svarstymo metu. Apeliantas pažymėjo, kad teismo sprendime išdėstytos aplinkybės dėl maksimalios kvapo emisijos (kurios reikšmė sudaro 71 procentą ribinės reikšmės) byloje nebuvo tirtos, nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

99. Spręsdama dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas savo motyvus grindė atsakovo atsikirtimais į pareiškėjo skundą, savaime nereiškia, jog teismo išvados nepagrįstos. PAV ataskaitos dalyje „4.2. Aplinkos oras“ nurodyta, kad, vadovaujantis CORINAIR metodika, 2013 m., įrašyta į Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395, iš paukščių (broilerių) auginimo fermų skaičiuojami yra į aplinkos orą išsiskiriantys amoniakas ir kietosios dalelės. Taip pat buvo vertinami anglies monoksidas ir azoto oksidai, kurie išsiskiria šildymui naudojant suskystintas dujas; transporto priemonių vidaus degimo variklių į aplinką išmetami teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, LOJ. Minėtų teršalų sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu „ISC-AERMOD View“; pateikiamas išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas ir taršos šaltinių charakteristikos. Išsiskiriančio iš paukštidžių amoniako kiekis apskaičiuotas įvertinus vienu metu paukštidėse esančią vidutinę metinę paukščių populiaciją – 192 000 vnt., atsižvelgta į probiotikų preparatų vartojimą, kurie sumažina amoniako ir kvapų emisijas ne mažiau 50 proc.; vertintas mėšlo skleidimo laukuose metu išsiskiriantis amoniakas. Atsakovo atsikirtimai grindžiami skaičiavimais, atliktais PAV ataskaitoje, kuri yra pridėta prie nagrinėjamos bylos. Foninė tarša kvapais buvo skaičiuojama įvertinus greta esančios ŽŪB „Kriviliai“ karvių fermos (140 vnt.), V. B. fermos (70 vnt. galvijų), planuojamame V. R. ūkyje (apie 50 vnt. galvijų), Krivilių kaime, (455 vnt. galvijų) kvapo emisijas ir t. t. Pagal apskaičiuotas kvapo emisijas iš planuojamos ūkinės veiklos ribinė kvapo koncentracija 8 OUE/m2 nebus viršijama. Didžiausia kvapo koncentracija fiksuojama paukštyno ribose ir siekia 1,9 OUE/m2, įvertinus foninę taršą – 3,6 OUE/m2.

100. PAV ataskaitoje pateikiami skaičiavimai yra atlikti pasitelkiant specialias žinias ir programas, tai savo ruožtu reiškia, kad kvestionuojant skaičiavimo metodus, jais remiantis padarytas išvadas, turi būti pateikiami argumentai, taip pat pagrįsti atitinkamos srities specialistų išvadomis. Objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti dėl PAV ataskaitą rengusių specialistų kompetencijos, nebuvo pateikta, vien fakto, kad ataskaitos rengėją su planuojamos ūkinės veiklos vykdytoju sieja sutartiniai santykiai, tam nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiavimų medžiagos nagrinėjimas reikalauja specialių žinių, ji galėtų būti vertinama tik paskyrus ekspertizę, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyti pagrįsti argumentai dėl tokio įrodymo – eksperto išvadų pateikimo į bylą būtinumo.

101. Apelianto argumentai dėl PAV programos ir PAV ataskaitos skirtumų dėl įrengtų ventiliatorių skaičiaus, krypties, skaičiuojamų paukščių klaidos, probiotikų įtakos taršos dydžiams, skaičiavimo skirtumų pirminėje ataskaitoje, stacionarių taršos šaltinių apibrėžimo interpretacijos, nors ir nereikalauja specialių žinių, nėra reikšmingi ir negali paneigti PAV ataskaitos išvadų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas. Nagrinėjimo dalyku byloje yra 2014 m. spalio 8 d. patvirtinta PAV ataskaita ir joje užfiksuoti duomenys, reikšmingi konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai. PAV sprendime, kaip ir triukšmo taršos atveju, 10.1 punkte nustatyta sąlyga, kad veikla galima tik vykdant sprendimo 6 skyriuje nurodytas neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones, 6.1 punkte nurodyta, kad amoniako susidarymo mažinimui bus naudojami pobiotiniai preparatai, dozuojami pagal gamintojų rekomendacijas, o tikslūs jų kiekiai bus apskaityti įmonės buhalterijoje. Taigi taršos modeliavimas įvertinus probiotikų privalomą vartojimą nėra prieštaraujantis planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, kurių egzistavimas yra grindžiamas ne nepageidautino poveikio aplinkai nebuvimu apskritai, bet ir galimybe jį sumažinti priimtinomis priemonėmis iki aplinkai saugaus laipsnio.

102. Siekiant sudaryti natūralų barjerą sklindantiems kvapams, triukšmui ir riboti matomumą į paukštyno teritoriją, paukštyno sklypas bus apsodintas visžaliais ir lapuočiais medžiais (PAV sprendimo 6.5 punktas). Apelianto teiginys, kad tokia priemonė nepakankama neigiamam poveikiui mažinti, nes PAV ataskaitoje buvo numatyta pasodinti visžalius spygliuočius medžius 6 eilėmis, laikytinas niekuo negrindžiama prielaida, todėl savaime negali būti laikoma pagrindu konstatuoti PAV sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo trūkumą. Minėta, kad nėra nustatytas aplinkos oro taršos ir triukšmo normų viršijimas, teritorijos apželdinimas būtų papildoma galimo neigiamo poveikio kompensavimo priemonė, todėl PAV sprendime numatyto apželdinimo kitoks pobūdis neturi reikšmės sprendžiant dėl PŪV galimybių. PAV dokumentų rengėjas 2014 m. spalio 8 d. rašte Nr. 20141001-8 „Dėl UAB „Jondara“ planuojamos ūkinės veiklos Melekonių kaime“ nurodė, kad dalis sklypo apsodinta eglutėmis, teritorijos apželdinimo planas yra nebaigtas ir vykdomas. UAB „Jondara“ teritorijos aptvėrimą ir apželdinimą patvirtinantys duomenys buvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

103. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų apie esamą oro užterštumą aktualioje teritorijoje – V. M. IĮ „Ekolabora“ 2015 m. rugsėjo 9 d. atliktų amoniako matavimų aplinkos ore Krivilių kaime prie statomo paukštyno. Tyrimų metu nustatyti ribiniai amoniako kiekiai (0,22 mg/Nm3 šalia artimiausios gyvenamosios sodybos, 0,17 mg/Nm3 gyvenvietės pradžioje) neturėtų būti siejami su planuojamos ūkinės veiklos, kuri tuo metu nebuvo vykdoma, keliama aplinkos oro tarša, nes nėra objektyvių duomenų ir galimybės įvertinti, kokie oro taršos šaltiniai buvo matuojami ir galėjo lemti užfiksuotą konkrečią taršą, todėl negali turėti reikšmės PAV ataskaitoje pateikiamų išvadų pagrįstumui.

104. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad PAV ataskaitoje nėra įvertinta, kokie mėšlo kiekiai bus kaupiami ir kokie atiduodami ŽŪB „Dubičiai“, nes pastaroji bendrovė planuoja organines trąšas įterpti tik rudenį ir pavasarį. PAV sprendime nurodyta, kad mėšlas bus šalinamas po kiekvienos išaugintos broilerių partijos kas 38–40 dienų ir išvežamas pagal sutartį su ŽŪB „Dubičiai“; neišvežtas mėšlas bus laikomas vienoje iš paukštidžių, kuri talpintų per 6 mėn. sukauptą mėšlą (PAV ataskaitos 3 skyrius „Atliekos“). Perdavus mėšlą bendrovei ar ūkininkams, pastarieji prisiima atsakomybę už mėšlo tvarkimą pagal visus aplinkosauginius ir kt. mėšlo tvarkymą reglamentuojančius įstatymus. Ūkiai, tręšiantys laukus mėšlu, privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimų, todėl aplinkybės dėl paukštyno perduoto mėšlo tinkamo panaudojimo nėra PAV ataskaitos dalykas.

105. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nagrinėjamu atveju buvo atliekamas kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, PAV ataskaitoje padaryta išvada, kad aplinkos oro taršos bei triukšmo modeliavimą leistinų ribinių verčių viršijimų ties sklypo ribomis bei už jo ribų nenustatyta, taikant papildomas priemones (triukšmo akustinė sienelė ir probiotikai), planuojama ūkinė veikla reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai neturės, planuojamai ūkinei veiklai sanitarinę apsaugos zoną siūloma sutapatinti su žemės sklypo ribomis (PAV ataskaitos l. 94). Alytaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. liepos 4 d. raštu Nr. R1-995 yra pritaręs planuojamai ūkinei veiklai pasirinktoje vietoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos pagal pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičių (SG). Broilerių ūkiams nuo 300 SG taikoma 1000 m SAZ, o UAB „Jondara“ planuojamos ūkinės veiklos – viščiukų-broilerių auginimo – ūkyje vienu metu bus laikoma 192 000 vnt., kas sudaro 76,8 SG. Taigi vertinant poveikį visuomenės sveikatai nagrinėjamu atveju dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo planuojamai ūkinei veiklai pagal teisės aktus neturėjo būti sprendžiama. Be to, sanitarinės apsaugos zonos gali būti nustatomos savarankiškos teritorijų planavimo procedūros metu (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kitas paukštynas nutolęs apie 6,5 kilometrų nuo planuojamo, jam nustatyta sanitarinė zona nesiekia PŪV teritorijos, todėl argumentai dėl šių objektų poveikio aplinkai suminio vertinimo būtinumo niekuo nepagrįsti.

106. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo su PŪV susijusių veiksnių galimą įtaką nekilnojamojo turto vertei – kad teritorijoje prioritetinė veikla yra intensyvus žemės ūkis, iki artimiausio rekreacinio objekto virš 600 m atstumas, šalia nėra saugomų teritorijų, artimiausia sodyba nutolusi apie 320 m, iki Krivilių kaimo – apie 600 m. Aptartų aplinkybių kontekste naujo ūkinės veiklos objekto atsiradimas, kai nėra padidėjusios aplinkos taršos už jo ribų, PAV ataskaitoje buvo įvertintas kaip neturintis tiesioginio poveikio nekilnojamojo turto kainoms. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su šiomis išvadomis, nepateikė jas paneigiančių argumentų bei įrodymų.

107. Pažymėtina, kad dėl poveikio kitiems aplinkos elementams, dėl kurio suinteresuota visuomenė kėlė klausimus PAV ataskaitos svarstymo metu – galimi nekilnojamojo turto pokyčiai, ligų ir epidemijų rizika greta esantiems pieno ir mėsinių galvijų ūkiams, ekologinių ūkių produkcijos paklausos mažėjimas, įtaka gyventojų sergamumui, gruntinio vandens taršai, biofiltrų įrengimo tikslingumas – PAV dokumentų rengėjas motyvuotai atsakė 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. 20141001-8 „Dėl UAB „Jondara“ planuojamos ūkinės veiklos Melekonių kaime“. Tokie klausimai, kuriuos pareiškėjas kelia apeliaciniame skunde, kaip kad netinkamas alternatyvų nagrinėjimas, neaiškūs duomenys apie žemės sklypą, kuriame planuojama ūkinė veikla, požeminių suskystintų dujų rezervuarų įrengimo vieta ir kt., pateikiami nenurodant pagrįstų argumentų dėl suinteresuotos visuomenės kokių nors teisėtų interesų pažeidimo. PAV ataskaitos 6 skyriuje įvertintos galimos alternatyvos ir pagrįsti konkretūs veiklos bei jos vykdymo sąlygų pasirinkimai. Byloje nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla UAB „Jondara nuosavybės teise priklausančiame 6,94 ha plote suskystintų dujų rezervuarų įrengimas ir eksploatavimas galimas tik pagal teisės aktuose nustatytas technines sąlygas, todėl nesant iš esmės pagrįstų argumentų dėl nurodomo pobūdžio akivaizdžių PAV ataskaitos trūkumų, teismui nėra pagrindo šiuos argumentus analizuoti ir vertinti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas byloje gina viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje, nesuteikia procese išskirtinės padėties, pareiškėjui nepakanka išdėstyti teiginius, kuriais jis kvestionuoja PAV ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą, jis privalo nurodyti aplinkybes, pateikti argumentus ir įrodymus, kurie patvirtintų jo keliamas abejones. Įrodinėjimo naštos perkėlimas išimtinai kitiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams būtų neproporcingas, paneigtų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą teisme bei sukurtų prielaidas piktnaudžiauti procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1890/2013).

108. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 17 punkte apibrėžiama, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo; 18punkte nurodoma, kad planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Sąjunga), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus.

Šio įstatymo 27 straipsnyje įtvirtinta, kad planai ir programos, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas kompleksinio teritorijų planavimo proceso metu (Teritorijų planavimo įstatymo 25 ir 30 straipsniai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas iš esmės yra įvertinti, ar tokia ūkinė veikla yra galima pasirinktoje teritorijoje, tuo tarpu teritorijų planavimo dokumentų strateginių pasekmių aplinkai vertinimas apimtų jau konkrečių (sudarančių prielaidas minėtos ūkinės veiklos plėtrai) koncepcijos krypčių ir jų alternatyvų (galimų detaliojo plano sprendinių) įgyvendinimo galimų reikšmingų pasekmių aplinkai vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011).

Pareiškėjo argumentai, kad PAV sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos negalėjo būti priimtas nesant atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, atmestini, nes planuojama vykdyti ūkinė veikla nepatenka į PAV įstatymo 1 ar 2 prieduose numatytus planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nepatenka į Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija), 6 punkte nurodytų atvejų, kuriais planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atlikti privaloma, tarpą.

109. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo reikalavimai dėl Varėnos savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 3 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-15-150903-00052 panaikinimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo argumentų dėl to, kad PAV procedūros nėra atliktos pagal pasikeitusius 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimo rodiklius, nes padidėjusiame paukštyno plote gali būti laikoma 230 354 vnt. paukščių vienu metu, kai pagal PAV sprendimą leidžiamas veiklos mastas yra 192 000 vnt.

Teigė, kad planuojamos ūkinės veiklos mastai turi būti nustatomi pagal įrenginio dydį, o ne deklaratyviai nurodomą paukščių kiekį. Savo argumentus grindė PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, šio įstatymo 1 priedo, PAV Direktyvos 1 priedo 17 dalies nuostatomis, kurios įtvirtina, pareiškėjo manymu, kad poveikio aplinkai vertinimo objektu yra ne ūkio subjekto šiuo atveju nurodomas planuojamas auginti paukščių skaičius, bet objektyvus kriterijus – vietų skaičius statinyje. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto pateikiamu normų aiškinimu, atkreipia dėmesį, kad PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir šio įstatymo 1 priedo 1.3.1 punkto nuostatos, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojant, keičiant ir plečiant ūkinę veiklą atliekamas, jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų, turėtų būti suprantamos kaip skirtos apibrėžti konkrečios ūkinės veiklos, dėl kurios galimybių kreipiasi ūkio subjektas, mastą.

Nagrinėjamu atveju UAB „Jondara“ kreipėsi dėl ūkinės veiklos – broilerių auginimo iki 192 tūkstančių vnt. vienu metu, per metus 1 152 000 vnt., – 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimas yra išduotas bendro 10 976,19 kv. m ploto ir 66 150 kub. m tūrio naujų pastatų statybai PAV sprendime nurodytai ūkinei veiklai. Net jei ir sutikti su pareiškėjo argumentu, kad pastatų plotas sudaro prielaidas ateityje plėsti ūkinę veiklą, tai negali būti laikoma pagrindu naikinti statybos leidimą, nes ne paties pastato sukūrimas, bet PAV sprendimas nustato ir (ar) riboja ūkinės veiklos galimybes.

PAV įstatymo nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į šio įstatymo tikslus – įvertinti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos galimybes tokia apimtimi, dėl kokio masto kreipiasi ūkinės veiklos subjektas. Statybos leidimo išdavimas nesant kitų teisės aktuose nustatytų ūkinės veiklos sąlygų negali turėti įtakos planuojamos vykdyti ūkinės veiklos masto padidėjimui, siekdamas pakeisti (padidinti) ūkinės veiklos apimtis, ūkinės veiklos subjektas privalės įvykdyti plečiamai veiklai keliamus teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ir pateikti atitinkamą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimas galimai didesnio ploto paukštynui negu priimtas PAV sprendimas savaime suinteresuotos visuomenės interesų nepažeidžia ir naikinti 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą apelianto nurodomais argumentais nėra pagrindo.

110. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs PAV sprendimo negaliojimo pagrindų bei TIPK leidimo išdavimo procedūros pažeidimų, atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (28.1)-A4-749 išduoti UAB „Jondara“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir 2016 m. sausio 26 d. išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-A.6-6/2016 panaikinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvadomis, be kita ko, pažymėjo, kad visuomenė apie TIPK paraišką buvo informuota pažeidžiant TIPK taisyklių 72 punktą, nes Agentūros internetiniame puslapyje buvo pateikta tik pati paraiška, o pranešime spaudoje (2015 m. rugpjūčio 29 d.) nebuvo pateikta visa privaloma informacija, be to, klaidingai nurodytas terminas pastaboms pateikti 10 dienų (iki 2015 m. rugsėjo 11 d.) vietoj TIPK taisyklių 73 punkte numatyto 15 dienų termino.

Nors pareiškėjas 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė pastabas dėl TIPK paraiškos, Agentūra į jas neatsižvelgė ir jų nevertino, taip pat neatsižvelgė, kad TIPK leidimo išdavimo metu jau buvo pradėta vykdyti ūkinė veikla. Tinkamo visuomenės informavimo apie pateiktą TIPK paraišką aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tokių veiksmų paskirtis yra užtikrinti suinteresuotos visuomenes teisę gauti būtiną ir pakankamą informaciją apie TIPK paraiškas ir leidimus, sudaryti jai palankias sąlygas teikti pastabas ir pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės teikti pastabas ir pasiūlymus nebuvo suvaržytos, pareiškėjo atstovai jas pateikė 2015 m. gruodžio 8 d., jos buvo svarstomos.

Ta aplinkybė, kad išduodant TIPK leidimą nebuvo atsižvelgta į visas suinteresuotos visuomenės pateiktas pastabas, savaime negali būti vertinama kaip pagrindžianti ginčijamų administracinių sprendimų galimą neteisėtumą, turėtų būti nurodomi konkretūs pagrindai, patvirtinantys TIPK leidimo išdavimą pažeidžiant materialiuosius teisės reikalavimus arba procedūrines normas, kuomet iš esmės suvaržomos suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti TIPK leidimo išdavimo procese. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad TIPK leidimo išdavimo metu Agentūrai būtų buvę žinoma apie UAB „Jondara“ pradėtą neteisėtai vykdyti veiklą, tokie ūkio subjekto veiksmai galėtų būti pagrindu taikyti administracinę atsakomybę, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 501 straipsnyje bei suponuotų prievolę atlyginti padarytą žalą, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintina kaip nesudaranti savarankiško pagrindo naikinti išduotą TIPK leidimą.

111. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi bylą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra administracinės bylos nagrinėjimas iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos aplinkybės, kai dėl jų vertinimo ir nurodomų motyvų nėra abejonių, pakartotinai nebuvo aptarinėjamos, nutartyje teisėjų kolegija plačiau aptarė tuos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kurie pirmosios instancijos teismo sprendime buvo mažiau aptarti.

112. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas, nustatė visas aplinkybes, reikšmingas suinteresuotos visuomenės teisių ir interesų apsaugai užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai vertinimo procese, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo asociacijos „Krivilių bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė