2022-10-26 Nr. AB-25997-3-61-3-00487-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-653-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00487-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PP6“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PP6“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PP6“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-; 2) panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir Invega) 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (5.1); 3) įpareigoti Invegą iš naujo įvertinti pareiškėjo UAB „PP6” 2020 m. rugsėjo 1 d. pateiktą paraišką, ID 36686.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „PP6“ nusprendė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 13 d. priimto įsakymo dėl priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ (toliau – ir Priemonė) pagrindu per elektroninę paraiškų informacinę sistemą (EPIS) 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikti Invegai paraišką (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas teikiama Paraiška prašė Invegos pritaikyti Priemonę ir kompensuoti pagal pareiškėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bankas) 2020 m. sausio 17 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kreditavimo sutartis) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. sumokėtas palūkanas. Invega 2020 m. spalio 7 d., įvertinusi Paraišką, priėmė įsakymą Nr. (24.5)-008058 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo atsisakė patenkinti Paraišką, argumentuojant, kad pateikta Kreditavimo sutartis neatitinka Priemonės sąlygų apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytų reikalavimų, susijusių su suteikto kredito paskirtimi. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. Invegai pateikė prašymą, kuriuo pareikalavo pakeisti Įsakymą. Invega priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Nesutikdamas su Invegos skundžiamu sprendimu, pareiškėjas dėl jo pateikė skundą Ministerijai. Pastaroji, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, taip pat priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą.

3. Pareiškėjo teigimu, Ministerija ir Invega netinkamai interpretuoja Kreditavimo sutartį ir Aprašo nuostatas. Pareiškėjo su Banku sudarytoje Kreditavimo sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išskirti du kreditai su atskiromis sumomis ir tuo pačiu atskiromis paskirtimis. Pagrindinis kreditas (9 382 005,29 Eur), sudarantis daugiau kaip 98 proc. visos pagal Kreditavimo sutartį suteiktos kredito sumos, buvo skirtas pareiškėjo įsipareigojimų pagal 2012 m. kovo 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ refinansavimui. Kitas kreditas (117 994,71 Eur), sudarantis kiek daugiau nei 1 proc. visos kredito sumos, buvo skirtas už 2019 metus pareiškėjo akcininkams paskirstytų dividendų išmokėjimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pateiktoje kreditavimo sutarties sampratoje nėra nurodyto reikalavimo dėl atskirai aptartos kiekvienos kredito sumos sudaryti atskirą rašytinę sutartį, taip pat Apraše pateiktoje paskolos sutarties sampratoje nėra nurodyto reikalavimo dėl kiekvienos paskolos susitarti atskira rašytine sutartimi. Pareiškėjas ir Bankas vienoje rašytinėje sutartyje susitarė dėl dviejų skirtingų kreditų, aiškiai apibrėžtų tiek konkrečiomis sumomis, tiek ir atskiromis paskirtimis. Iš Kreditavimo sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog sumos apibrėžtumo ir naudojimo paskirties kriterijai aiškiai atriboja atskiras paskolas, nors jų grąžinimo terminas ir sutampa.

4. Pareiškėjo nuomone, vertindama situaciją, Ministerija turėjo daryti išvadą, kad pareiškėjui yra suteikti 2 atskiri kreditai (paskolos), o susitarta dėl jų yra viena sutartimi – Kreditavimo sutartimi. Apraše nėra nuostatų, kurių pagrindu būtų ribojama galimybė kompensuoti palūkanas už tą kredito dalį, kuri nepatenka į Aprašo 18 punkto dispoziciją, todėl pareiškėjas vis tiek turi teisę į palūkanų kompensavimą. Pareiškėjas ir Bankas buvo sutarę dėl dviejų skirtingų paskirčių kreditų. Tuo tarpu Ministerija, remdamasi tik Kreditavimo sutarties, kaip vieno sandorio, vertinimu, t. y. formos vertinimu, visiškai nevertino šio sandorio turinio. Tokiu būdu susidarė teisiškai ydinga situacija, kuomet pareiškėjas tariamai neatitinka Aprašo reikalavimo ne dėl esmės ir Kreditavimo sutarties turinio, tačiau tik dėl jos formos.

5. Pareiškėjas nesutiko su Ministerijos sprendime ir Invegos sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad Aprašas nesuteikia galimybės kompensuoti palūkanas ne pagal visą, o tik pagal dalį paskolos. Visi Ministerijos argumentai, kuriais remiantis buvo priimti sprendimas ir Invegos sprendimas, neatitiko tiek Aprašo, tiek ir Civilinio kodekso reikalavimų. Pateikdama plečiamąjį Aprašo nuostatų aiškinimą Ministerija ir Invega aiškiai veikė virš joms suteiktų įgaliojimų ribų (ultra vires), kas yra pripažįstama atskiru pagrindu sprendimų pripažinimui negaliojančiais.

6. Pareiškėjo teigimu, dėl ydingai atlikto Aprašo nuostatų aiškinimo jis prarado teisę pasinaudoti Priemone už abu kreditus, nors tik vienas iš kreditų, kuris apskritai sudaro tik 1,2 proc. visos kredito sumos, patenka į Aprašo 18 punkto dispoziciją. Sprendimas pažeidžia bendruosius teisingumo ir protingumo principus, kadangi visiškai nepagrįstai atima iš pareiškėjo galimybę pasinaudoti Priemone ir tokiu būdu sumažinti neigiamas COVID-19 sukeltų padarinių pasekmes.

7. Atsakovas Invega atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo kartu su Paraiška pateiktos Kreditavimo sutarties tikslinė paskirtis yra ir 117 994,71 Eur už 2019 metus kredito gavėjo akcininkams paskirstytų dividendų išmokėjimui. Pagal Aprašo 18.31 punktą, palūkanos nėra kompensuojamos, kai pagal paskolos sutartį paskolos lėšos yra skirtos dividendams ir (ar) tantjemoms išmokėti. Pagal Aprašo nuostatas visa paskola, suteikta pagal paskolos sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas. Kreditavimo sutartyje nėra nuostatų dėl kelių paskolų suteikimo pagal vieną kreditavimo sutartį. Priešingai, Kreditavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad suteikta viena paskola (vienas kreditas), tik kredito paskirtis yra dvejopa. Kitos Kreditavimo sutarties nuostatos taip pat patvirtina, kad pagal Kreditavimo sutartį buvo suteikta viena paskola (vienas kreditas) su dvejopa paskolos lėšų panaudojimo paskirtimi. Apraše nėra nuostatų, suteikiančių teisę Invegai kompensuoti palūkanas nuo dalies paskolos. Taip pat nėra nuostatų, suteikiančių teisę Invegai keisti palūkanų kompensavimo dydį priklausomai nuo Aprašo nuostatas atitinkančios paskolos dalies ir Aprašo nuostatas neatitinkančios paskolos dalies santykio. Apraše nesant aiškiai įtvirtintos galimybės kompensuoti paskolos dalies palūkanas, Invega, priimdama pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus).

9. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi jame nurodyti faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nebuvo viršyti įgaliojimai, nebuvo pažeistos Apraše nurodytos paraiškos vertinimo bei atmetimo procedūros. Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nebuvo pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Ministerija taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Savo nesutikimą su skundu Ministerija grindė 2021 m. sausio 18 d. sprendime Nr. (40.1-12)-3-189 išdėstytais motyvais, todėl atsiliepime jų papildomai nekartojo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „PP6“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad:

13.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė Invegai Paraišką, prašydamas kompensuoti palūkanas pagal Priemonę „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“; buvo prašoma palūkanas kompensuoti pagal Aprašo 6.2 papunktį, t. y. dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių.

13.2. Invega, įvertinusi Paraišką, priėmė 2020 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. (24.5)-008058, kuriame konstatavo, jog Paraiška neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų palūkanų kompensavimui, kadangi pagal Aprašo 18.31 papunktį, palūkanos nėra kompensuojamos, kai pagal paskolos sutartį paskolos lėšos yra skirtos dividendams ir (ar) tantjemoms išmokėti. Pažymėjo, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola, suteikta pagal paskolos sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas.

13.3. Nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė Invegai prašymą dėl Įsakymo pakeitimo. Invega priėmė ginčijamą 2021 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (5.01)-1, kuriame paaiškino Įsakyme nurodytus argumentus ir nurodė, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo Įsakymui panaikinti.

13.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Invegos sprendimu, kreipėsi su skundu į Ministeriją, kuri priėmė skundžiamą 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-, kuriame nurodė, kad Invegos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

14. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 4-306 „Dėl priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašu.

15. Pareiškėjas nurodė, jog viena Kreditavimo sutartimi buvo sudaryti du atskiri kreditai, todėl jie turi būti vertinami atskirai. Teismas nustatė, kad Kreditavimo sutarties 3 punkte nurodyta bendra kredito suma: 9 500 000 Eur, o 9 punkte nurodyta kredito paskirtis: „9 382 005,29 Eur Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal 2012-03-22 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) refinansavimui“ (9.1 papunktis) ir „117 994,71 Eur už 2019 metus Kredito gavėjo akcininkams paskirstytų dividendų išmokėjimui“ (9.2 papunktis). Įvertinęs kitus Kreditavimo sutarties punktus, t. y. kredito grąžinimą (4 punktas), mokėjimo dieną (5 punktas), metų palūkanų normą (6 punktas) teismas nustatė, jog egzistuoja vieno kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas. Atkreiptas dėmesys į kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones (12 punktas), iš kurių buvo matyti, kad yra užtikrinamas ne dviejų atskirų prievolių įvykdymas, o tik vienos. Įvertinęs nurodytus punktus teismas nustatė, jog Kreditavimo sutartimi buvo suteiktas vienas kreditas, kuris laikytinas dvigubos gaunamų lėšų panaudojimo paskirties, o ne du atskiri kreditai, todėl pareiškėjo argumentai dėl dviejų skirtingų kreditų teismo atmesti.

16. Teismui nustačius, jog Kreditavimo sutartimi buvo sudarytas vienas kreditas dėl pareiškėjos įsipareigojimų pagal 2012 m. kovo 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ refinansavimui, taip pat dėl pareiškėjo akcininkams paskirstytų dividendų išmokėjimo už 2019 metus (Kreditavimo sutarties 9 punktas), darė išvadą, jog pagal Aprašo 18.31 papunktį, pareiškėjui negali būti kompensuojamos palūkanos pagal nurodytą Kreditavimo sutartį.

17. Teismas, darė išvadą, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus, jeigu paskola ar jos dalis neatitinka Aprašo reikalavimų, visos palūkanos, sumokėtos pagal atitinkamą paskolą, nėra kompensuojamos, t. y. paraiška atmetama. Kadangi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad dalis kredito palūkanų yra nekompensuojamos, todėl Invega pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo Paraišką, o Ministerija – sprendimą palikti Invegos sprendimą nepakeistą.

18. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Apraše nesant įtvirtintos galimybės ir teisės priimant sprendimą dėl palūkanų kompensavimo vertinti paskolos dalį ir kompensuoti paskolos dalies palūkanas, Invega, priimdama pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus). Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad civilinėje teisėje galioja principas leidžiama viskas, kas neuždrausta, o viešojoje teisėje – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai (LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad dalis Paraiškos turėjo būti atmesta, tačiau kita dalis patenkinta ir priimtas sprendimas dėl dalies palūkanų kompensavimo.

19. Pareiškėjas skunde be kita ko nurodė, kad ginčijami sprendimai prieštarauja bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, yra deklaratyvūs, tad jie atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos negali būti aiškinamos viena nuo kitos atsietai, jos turi būti aiškinamos sistemiškai. Aprašo 6.2 punktas turi būti aiškinamas su kitomis Aprašo taisyklėmis. Tai leido padaryti išvadą, kad dėl to, jog Paraiškoje nurodytas visas kreditas ar jo dalis neatitinka Aprašo reikalavimų, visa Paraiška yra atmetama. Teismas pažymėjo, kad Paraiškos ir Priemonės taikymo reikalavimai yra nurodyti Apraše, todėl Paraišką teikiantis asmuo negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai.

20. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti siekiant teisėto tikslo, t. y. kompensuoti palūkanas pagal paskolas, tačiau tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis atitinka imperatyvias Apraše įtvirtintas sąlygas ir nėra Aprašo 18 punkte nurodytų išimčių, kuomet palūkanos nėra kompensuojamos. Šiuo atveju Aprašo 18.31 papunktyje tiesiogiai yra įtvirtinta išimtis, kuomet palūkanos negali būti kompensuojamos, o pareiškėjo Kredito sutartis tokią teisinę situaciją atitinka, pagal sudarytą Kredito sutartį, dalis sumos yra skirta dividendams išmokėti. Taigi Invega bei Ministerija, priimdama ginčijamus sprendimus veikė joms suteiktų įgaliojimų teisinio reguliavimo kontekste, todėl neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo situaciją vertinti kitaip, nei tai numato Aprašo nuostatos.

21. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas bei jų redakcijas, pagrįsti teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuoti. Tiek Invega, tiek Ministerija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas. Todėl naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo nurodomais motyvais teismas neturėjo pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus, atitinkamai netenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Invegą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką.

III. 22. Pareiškėjas UAB „PP6“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuoja Kreditavimo sutartį ir Aprašo nuostatas. Teismas sprendime nurodo, kad pareiškėjas iš Banko gavo vieną paskolą vienos Kreditavimo sutarties pagrindu, tačiau:

23.1.1. Tinkamai neįvertino Kreditavimo sutartyje įtvirtintų dviejų skirtingų iš Banko gaunamų kreditų paskirčių. Pareiškėjo su Banku sudarytoje Kreditavimo sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išskirti du kreditai su atskiromis sumomis ir tuo pačiu atskiromis paskirtimis. Teismas refinansavimui ir dividendų išmokėjimui aiškiai skirtingoms paskirtims nesuteikė tinkamos reikšmės, kas ir lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas apskritai nevertino, kad pagal kreditavimo sutartį kreditorius įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje aptartas pinigines lėšas, o kredito gavėjas – gautą sumą grąžinti bei mokėti palūkanas. Teismas taip pat neįvertinto pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu išdėstytų aplinkybių apie Aprašo 3.11 punkto nuostatas. Tuo pačiu, priešingai nei teismas nurodė, vien ta aplinkybė, kad abejoms paskoloms buvo nustatyta vienoda palūkanų norma ir / ar grąžinimo diena bei terminas, taip pat jokiu būdu nepatvirtina, kad Kreditavimo sutartimi Bankas pareiškėjui išdavė vieną paskolą.

23.1.2. Aplinkybė, jog keli kreditai (paskolos) buvo suteikti pagal vieną kreditavimo (paskolos) sutartį, priešingai nei teismas konstatavo, negali būti vertinama kaip neginčijamai įrodanti, jog tai yra viena paskola – tokia aplinkybė patvirtina tik tai, kad tokioms paskoloms taikomos vienodos sąlygos (pvz., grąžinimo tvarka, reikalavimai skolininkui, skolininko pareigos dėl dokumentų pateikimo ir pan.). Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino to, kad iš Kreditavimo sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog sumos apibrėžtumo ir naudojimo paskirties kriterijai labai aiškiai atriboja atskiras paskolas, nors jų grąžinimo terminas ir sutampa. Priešingai nei teismas nurodė, vien aplinkybė, kad dvi paskolos yra suteiktos viena sutartimi, nedaro jų viena paskola, kadangi tokiu atveju atribojimas tarp paskolų būtų galimas tik pagal sudarytų sutarčių kiekį.

23.1.3. Visiškai neįvertino to, kad Aprašo 18.31 punktas nustato, jog palūkanos nėra kompensuojamos, jeigu pagal paskolos sutartį paskolos lėšos yra skirtos dividendams ir (ar) tantjemoms išmokėti. Nagrinėjamu atveju tokia paskirtis, konkrečiai dividendams išmokėti, buvo priskirta tik vienam iš dviejų Kreditavimo sutartyje aiškiai apibrėžtų kreditų. Tuo tarpu antrojo pagal Kreditavimo sutartį suteikto kredito paskirtis jokia forma nepatenka į Aprašo 18 punkte aptartų ribojimų dispoziciją.

23.1.4. Pateiktu Aprašo nuostatų aiškinimu teismas akivaizdžiai pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą. Iš Kreditavimo sutarties turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas ir Bankas buvo sutarę dėl dviejų skirtingų paskirčių kreditų. Tuo tarpu teismas, remdamasis tik Kreditavimo sutarties, kaip vieno sandorio vertinimu, t. y. formos vertinimu, visiškai nevertino šio sandorio turinio. Tokiu būdu susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet pareiškėjas tariamai neatitinka Aprašo reikalavimo ne dėl esmės ir Kreditavimo sutarties turinio, tačiau tik dėl jos formos.

23.2. Teismas netinkamai pritaikė Aprašo nuostatas. Aprašo 3.8 punktas nustato, kad palūkanų kompensavimu yra laikomas dalies arba visų priskaičiuotų ir paskolos gavėjo finansų įstaigai pagal paskolos sutartį sumokėtų paskolų palūkanų kompensavimas paskolos gavėjui. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad Aprašo nuostatos nesuteikia galimybės kompensuoti palūkanas pagal dalį paskolos. Iš pateiktų Aprašo nuostatų matyti, kad pats Aprašas išskiria galimybę kompensuoti dalį, o ne visas, palūkanas. Tokias pareiškėjo išvadas tik patvirtina Civilinio kodekso 6.877 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti tikslinės paskolos sąvoką. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokios abejonės, kad jo iš Banko gautas kreditas buvo skirtas dviem skirtingoms tikslinėms paskirtims, iš kurių tik viena (sudaranti 1,2 proc. kredito sumos) patenka į Aprašo 18 punkto dispoziciją. Pareiškėjo nuomone, teismo argumentai, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas, aiškiai neatitiko tiek Aprašo, tiek ir Civilinio kodekso reikalavimų. Be to, pateikdamas tokį nepagrįstai plečiamąjį Aprašo nuostatų aiškinimą teismas aiškiai veikė ultra vires, kas yra pripažįstama atskiru pagrindu sprendimo pripažinimui negaliojančiu.

23.3. Teismo sprendimas yra aiškiai neproporcingas ir neteisingas. Dėl ydingai teismo, Ministerijos ir Invegos atlikto Aprašo nuostatų aiškinimo pareiškėjas prarado teisę pasinaudoti Priemone už abu kreditus. Pareiškėjo manymu, užkirtimas pareiškėjui galimybės pasinaudoti Priemone yra laikytinas visiškai neproporcingu. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu pareiškėjas identiškomis sąlygomis dėl identiškų ir tapačių kreditų būtų sudaręs dvi skirtingas kreditavimo sutartis, jis be jokių kliūčių būtų gavęs Apraše aptartą palūkanų kompensaciją, kadangi 9 382 005,29 Eur, arba 98,8 proc. bendros abiejų kreditų sumos, lygus kreditas jokia forma nepatenka į Aprašo 18 punkto dispoziciją. Pareiškėjo teigimu, aiškinant Aprašo nuostatos teismo sprendime aptartu būdu, konstitucinis proporcingumo principas yra akivaizdžiai pažeidžiamas. Dėl tokio, pareiškėjo manymu, aiškiai nepagrįsto teismo sprendimo ir iki tol buvusių Ministerijos sprendimo bei Invegos sprendimo, pareiškėjas nukentėjo net du kartus: 1) dėl realiai pandemijos sukeltų padarinių, ir 2) dėl negalėjimo pasinaudoti specialiai sukurta Priemone, kuria siekiama palengvinti minėtus padarinius.

24. Atsakovas Invega atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas nurodo, kad negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Kreditavimo sutarties nuostatų visuma pagrįstai leidžia konstatuoti, jog buvo suteiktos dvi savarankiškos paskolos. Atkreipia dėmesį, kad Kreditavimo sutartyje nėra nuostatų dėl kelių paskolų suteikimo pagal vieną kreditavimo sutartį, o priešingai, aiškiai nurodyta, kad suteikta viena paskola (vienas kreditas), tik kredito paskirtis yra dvejopa. Atsakovo teigimu, Apraše nėra numatyta išimčių, kurioms esant paskolos, kuri visa ar jos dalis buvo skirta dividendų išmokėjimui finansuoti, palūkanos galėtų būti kompensuojamos, Invega neturi jokio teisinio pagrindo pagal pateiktą Paraišką priimti sprendimą dėl palūkanų kompensavimo. Atsakovas akcentuoja, kad Aprašo 3.8 punktas reiškia, jog pagal Aprašą galimas 100 proc. arba 95 proc. už konkrečią paskolą sumokėtų palūkanų kompensavimas (kaip tai numatyta Aprašo 6 punkte). Nurodyta nuostata patvirtina konkrečios paskolos palūkanų kompensavimo procentinį dydį, o ne galimybę kompensuoti visos ar dalies konkrečios paskolos palūkanas. Atsakovo nuomone, Invegos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Atkreiptas dėmesys į analogiškoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. priimtą (įsiteisėjusį) sprendimą Nr. eI3-4745-860/2020.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Ministerija nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas bylą privalėjo nagrinėti, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, t. y., privatine teise, yra nepagrįsti, nes viešosios teisės normomis nustatant subjektų ir sąlygų ratą, privatinės teisės normos valstybės pagalbos teikimui yra neaktualios. Ministerija pabrėžia, kad Apraše nėra nuostatų, suteikiančių teisę Invegai kompensuoti palūkanas nuo dalies paskolos, taip pat nėra nuostatų, suteikiančių teisę keisti palūkanų kompensavimo dydį priklausomai nuo Aprašo nuostatas atitinkančios paskolos dalies ir Aprašo nuostatas neatitinkančios paskolos dalies santykio. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino kreditavimo sandorio turinį. Taigi, teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant galiojančių materialinės teisės normų ir proceso įstatymų reikalavimų, sprendimas pagrįstas ne tik faktine bylos medžiaga, bet ir atitinkamomis teisės normomis, jų sąsaja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimo ir Invegos 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Invegos įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką dėl Priemonės taikymo ir pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. sumokėtų palūkanų kompensavimo.

29. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė Invegai Paraišką, prašydamas kompensuoti palūkanas pagal Aprašo 6.2 papunktį.

30. Invega 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. (24.5)-008058 pripažino, jog Paraiška neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų palūkanų kompensavimui, nes pagal Aprašo 18.31 papunktį, palūkanos nėra kompensuojamos, kai pagal paskolos sutartį paskolos lėšos yra skirtos dividendams ir (ar) tantjemoms išmokėti. Pažymėjo, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola, suteikta pagal paskolos sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas.

31. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė Invegai prašymą dėl Įsakymo pakeitimo. Atsakydama į šį prašymą, Invega 2021 m. sausio 13 d. raštu Nr. (5.1)-1463, paaiškino, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymą.

32. Pareiškėjas dėl Invegos 2021 m. sausio 13 d. rašto Nr. (5.1)-1463 padavė skundą Ministerijai, kuri 2021 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (40.1-12)-3-189 pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-189 bei įpareigoti Ministeriją iš naujo įvertinti pareiškėjo UAB „PP6” skundą dėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (5.1)-1463.

34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2021 m. kovo 10 d. skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje nurodyta, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne tik Ministerijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimas, tačiau ir Invega 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas, todėl pareiškėjui siūlytina formuluoti reikalavimą ir dėl Invega 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (5.1)-1463 bei prašyti jį panaikinti.

35. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė naują skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-189; 2); panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (5.1)-1463; 3); įpareigoti Invegą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. pateiktą paraišką ID 36686.

36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą priėmė.

37. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 2 d.).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo kontekste, pareiškėjui teisines pasekmes, susijusias su 2020 m. rugsėjo 1 d. pateiktos paraiškos Nr. IVG-T-812-02378 išsprendimu, sukelia Invegos 2020 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. (24.5)-008058 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo minėta paraiška buvo atmesta. Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas ginčo dalyką, neteisingai nurodė administracinį aktą, kuris, pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčo teisiniame santykyje tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teises bei pareigas. Šio ginčo išsprendimas tik pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms kylančioms dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. pateiktos paraiškos Nr. IVG-T-812-02378 išsprendimo, nes liks galioti administracinis sprendimas (Įsakymas), kuriuo ši paraiška buvo atmesta. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių įgyvendinimo apimtį, neperžengus skundo reikalavimų ribų gali būti reikšmingai pažeistos pareiškėjo teisės bei įstatymo saugomi interesai, nes ginčo išsprendimas tik pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus neturės jokios teisinės reikšmės pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, dėl kurių apgynimo jis kreipėsi į teismą. Todėl teisėjų kolegija vertins taip pat ir Invegos 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. (24.5)-008058 teisėtumą bei pagrįstumą.

39. Pažymėtina, jog proceso šalys procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė aplinkybes dėl to, ar pagrįstai (nepagrįstai) buvo atmesta pareiškėjo Paraiška, t. y. iš esmės proceso šalys išdėstė aplinkybes ir dėl Invegos 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. (24.5)-008058 teisėtumo bei pagrįstumo, kurias pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino skundžiamame sprendime. Todėl proceso šalių procesinės teisės bei procesinių staigmenų negalimumo principas, peržengus skundo reikalavimų ribas, nebus pažeisti, nes proceso šalys pasisakė ir tais aspektais, kurie peržengia pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribas.

40. Invega 2020 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. (24.5)-008058 priėmė vadovaudamasi Priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 4-306 (redakcija galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.).

41. Pareiškėjo Paraiška buvo pateikta pagal Aprašo 6.2 papunktį, kuris nustato, jog pagal Aprašą bus kompensuojama iki 100 proc. už paskolas per paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį sumokėtų palūkanų, kai paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpis buvo nustatytas ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 16 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d..

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kreditavimo sutarties 3 punkte nurodyta bendra kredito suma: 9 500 000 Eur, o 9 punkte nurodyta kredito paskirtis: „9 382 005,29 Eur Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal 2012 m. kovo 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) refinansavimui“ (9.1 papunktis) ir „117 994,71 Eur už 2019 metus Kredito gavėjo akcininkams paskirstytų dividendų išmokėjimui“ (9.2 papunktis).

43. Įsakyme nurodyta dėl ko paraiška neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų palūkanų kompensavimui: 2020 m. sausio 17 d. pasirašytos kreditavimo sutarties Nr. 1-IV, tikslinė paskirtis yra „<...> 117 994,71 EUR už 2019 metus Kredito gavėjo akcininkams paskirstytų dividendų išmokėjimui“; pagal Aprašo 18.31 papunktį, palūkanos nėra kompensuojamos, kai pagal paskolos sutartį paskolos lėšos yra skirtos dividendams ir (ar) tantjemoms išmokėti; paskola neatitinka Apraše nurodytų kriterijų ir sąlygų, nes Aprašo nuostatos nenumato galimybės atlikti kompensacijos sumos ar kompensavimo procento korekcijų, atsižvelgiant į tinkamos ir netinkamos paskolos dalies (vertinant paskolos lėšų panaudojimo aspektu), santykį, todėl, jei bent dalis paskolos netenkina Aprašo reikalavimų, visos palūkanos sumokėtos pagal atitinkamą paskolą nėra kompensuojamos.

44. Reikalavimai, taikomi paraiškoms, pateiktoms dėl Aprašo 6.2 papunktyje nurodyto palūkanų kompensavimo yra išdėstyti Aprašo antrajame skirsnyje. Šiame skirsnyje įtvirtintas teisės normas aiškinant sisteminiu teisės aiškinimo metodu, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog Aprašo antrajame skirsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja Invegą, nustatant, ar yra visos sąlygos, kurioms esant gali būti kompensuojamos palūkanos pagal Aprašo 6.2 papunktį, privalomai vertinti tik visą paskolą ir nesuteikia teisės atsižvelgiant į paskolos dalis, kurioms nustatyta skirtinga paskolos paskirtis, kompensuoti palūkanas už tą paskolos dalį, kuri tenkina visas Apraše nustatytas sąlygas.

45. Toks teisės aiškinimas, kaip atitinkantis teisėkūros subjekto tikruosius ketinimus (teleologinis teisės aiškinimo metodas), patvirtinamas ir tolesne teisinio reglamentavimo pokyčių raida. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-1173 dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 13 d. Įsakymo Nr. 4-306 „Dėl priemonės „palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, įsigaliojusiu nuo 2021 m. sausio 1 d.) Aprašas buvo papildytas 61 punktu, kuris nustatė, kad jei pagal paskolos sutartį dalis paskolos lėšų yra skirtos pagal Aprašą netinkamoms išlaidoms finansuoti, palūkanos kompensuojamos tik už paskolos dalį, skirtą Apraše numatytoms tinkamoms išlaidoms finansuoti. Tokiu atveju paskolos sutartyje, paskolos sutarties pakeitime paskolos dalys turi būti išskirtos taip, kad būtų galima identifikuoti tinkamos paskolos lėšų dalies paskirtį paskolos išmokėjimo metu, šios dalies grąžinimo grafiką ir jai taikomus palūkanų dydžius.

46. Kreditavimo sutartyje nurodytos paskolos dalys yra aiškiai atskirtos pagal paskolos lėšų dalies panaudojimo paskirtį, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas privalėjo įvertinti ar, už paskolos dalį (9 382 005,29 Eur Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal 2012 m. kovo 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) refinansavimui) pareiškėjui yra pagrindas pagal Aprašo nuostatas kompensuoti palūkanas.

47. Atsakovas, priimdamas Įsakymą netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, t. y. šis administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Aprašui), todėl tai pagrindas Įsakymą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Panaikinus Įsakymą atsakovas įpareigotinas pareiškėjo Paraišką įvertinti iš naujo.

48. Panaikinus Įsakymą, naikintini Ministerijos 2021 m. sausio 18 d. ir Invegos 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimai.

49. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PP6“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PP6“ skundą patenkinti.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. (24.5)-008058 dėl UAB „PP6“ paraiškos atmetimo.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ 2020 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. (5.1)-1463 išdėstytą sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-189.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ iš naujo įvertinti uždarosios akcinės bendrovės „PP6“ 2020 m. rugsėjo 1 d. pateiktą parašką Nr. IVG-T-812-02378.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys