2022-01-05 Nr. AB-869-3-65-3-00400-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-30-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00400-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vasaknos“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vasaknos“ (toliau – ir Bendrovė) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191231-00064 ir 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 (toliau abu kartu – Privalomieji nurodymai) įvykdymo terminą.

2. Bendrovė paaiškino, kad užsiima žuvies auginimu, veisimu bei žuvies produktų gamyba ir nuomos teise (duomenys neskelbtini) valdo du žemės sklypus: 2,089 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,8289 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); šių žemės sklypų tikslinė naudojimo paskirtis atitinkamai yra žemės ūkio ir miško žemė. Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jis pradėjo savo ekonominei-ūkinei veiklai vykdyti reikalingo statinio – žuvies perdirbimo cecho – statybas, kurias baigė 2008 m. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. žuvies perdirbimo cechas yra naudojamas išimtinai Bendrovės veiklai vykdyti ir jokie papildomi statybos darbai nėra vykdomi.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos specialistė patikrino statinių teisėtumą žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Vasaknos“ buvo surašytas 2019 m. gruodžio 30 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191230-00061 (toliau – Savavališkos statybos aktas) bei 2019 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-191231-00064, kuriame buvo nurodyta iki 2020 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą neypatingąjį gamybos paskirties pastatą – žuvies perdirbimo cechą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) sav., ir sutvarkyti statybvietę. Bendrovė pažymėjo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191231-00064 įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Be to, 2020 m. sausio 27 d. buvo priimtas privalomasis nurodymas Nr. PN-91, kuriame nurodyta iki 2020 m. liepos 29 d. pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti neteisėtai pastatyto upėtakių auginimo tvenkinį, neteisėtai pastatytą aikštelę, išklotą trinkelių ir betono danga, bei neteisėtai pastatytą segmentinę tvorą. Bendrovė nurodė, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. sausio 29 d.

4. UAB „Vasaknos“ pažymėjo, kad su Privalomaisiais nurodymais sutiko, juos vykdo, tačiau dėl objektyvių priežasčių šiuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytų darbų per nustatytą terminą negalėjo atlikti. Bendrovė akcentavo, kad siekiant įteisinti savavališką statybą, Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė miškų tarnyba) buvo paprašyta pateikti informaciją apie ginčo sklypo miško taksacinius rodiklius ir ši institucija pateikė informaciją, kad realiai sklype miško nėra, todėl be jokios žalos gamtai, nepažeidžiant jokių imperatyvių aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų yra galimybė pakeisti miško žemę kitomis naudmenomis. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas parengti atitinkamus bendrojo plano pakeitimus, jis su UAB „Urbanistika“ sudarė teritorijų planavimo sutartį, pagal kurią UAB „Urbanistika“ įsipareigojo atlikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo darbus. Bendrovė akcentavo, kad nurodyti darbai yra baigti, o ji ir UAB „Urbanistika“ 2020 m. gruodžio 21 d. pasirašė Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo darbų perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį pareiškėjo valdomi žemės sklypai nepatenka į miško žemės teritoriją, todėl yra galimybė UAB „Vasaknos“ valdomo žemės sklypo naudojimo paskirtį pakeisti kita (ne miško žemės), kurioje neypatingų statinių statyba nėra draudžiama.

5. UAB „Vasaknos“ atkreipė dėmesį, kad pakeitus bendrąjį planą ir žemės sklypų paskirtį, žemės sklypai bus apjungti į vieną sklypą, tam yra sudarytos trys sutartys su matininkais, o tokiame žemės sklype statyba teisiškai jau nebus draudžiama ir bus reali galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą neypatingam statiniui – žuvies perdirbimo cechui, kurio jau nebereikėtų nugriauti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. lapkričio 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą Vasaknų k., Dusetų sen., Zarasų r. sav. esančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. lapkričio 6 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2282; patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype savavališkai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento, yra pastatytas neypatingasis gamybos paskirties pastatas – žuvies perdirbimo cechas. Inspekcija akcentavo, kad taip pat buvo užfiksuota, jog minėtame žemės sklype yra neteisėtai pastatyti nesudėtingieji statiniai: teritorijos dalis prie žuvies perdirbimo cecho yra aptverta metaline segmentine tvora, išbetonuotas upėtakių auginimo tvenkinys bei sklypo dalis aplink statinius ir tarp jų išklota betono trinkelių bei betono danga. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas už savavališkai žemės sklype pastatytą neypatingąjį gamybos paskirties pastatą – žuvies perdirbimo cechą, 2019 m. gruodžio 30 d. surašė Savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-191231-00064, kuriame iš pareiškėjo pareikalavo iki 2020 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, ir 2020 m. sausio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-91, kuriame iš Bendrovės pareikalavo iki 2020 m. liepos 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcija nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. sprendimu privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191231-00064 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 rugsėjo 30 d., o 2020 m. liepos 24 d. sprendimu privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad UAB „Vasaknos“ teismo prašo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2022 m. sausio 29 d., kadangi objektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl tikslinga būtų abu terminus pratęsti iki vienos konkrečios datos. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjo prašomas terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatytus neteisėtos statybos padarinių šalinimo terminus ir teismui pripažinus, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis. Inspekcijos nuomone, turėtų būti įvertinta ir tai, kad Bendrovės prašomas nustatyti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas turėtų būti protingas, pagrįstas bei užtikrintų neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą. Be to, Privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimas negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vasaknos“ prašymą tenkino: 2019 m. gruodžio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191231-00064 ir 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminus pratęsė iki 2022 m. sausio 29 d.

10. Teismas nustatė, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. lapkričio 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2282, kuriame konstatavo, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento, buvo pastatytas neypatingasis gamybos paskirties pastatas – žuvies perdirbimo cechas, taip pat buvo neteisėtai pastatyti nesudėtingieji statiniai: teritorijos dalis prie žuvies perdirbimo cecho aptverta metaline segmentine tvora, išbetonuotas upėtakių auginimo tvenkinys bei sklypo dalis aplink statinius ir tarp jų išklota betono trinkelių bei betono danga. 2019 m. gruodžio 30 d.

UAB „Vasaknos“ buvo surašytas Savavališkos statybos aktas bei 2019 m. gruodžio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-191231-00064, kuriame Bendrovei buvo nurodyta iki 2020 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą neypatingąjį gamybos paskirties pastatą – žuvies perdirbimo cechą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Be to, 2020 m. sausio 27 d. pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-91, kuriame jam buvo nurodyta iki 2020 m. liepos 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti: neteisėtai pastatyto I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – upėtakių auginimo tvenkinio (rezervuaro) dalį 0,1099 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).; neteisėtai pastatytą II grupės inžinerinį statinį – aikštelę (teritorijos dalį, išklotą trinkelių ir betono danga) apie 1 622,25 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – segmentinę tvorą (1,6 m aukščio ir apie 44 m ilgio bei 1,6 m aukščio ir apie 35,4 m ilgio), kuria yra aptverta teritorijos dalis prie žuvies perdirbimo cecho pastato miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SDPN-00-200701-00032 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-191231-00064 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 rugsėjo 30 d., o 2020 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. RE-274 privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d. Teismas akcentavo, kad Bendrovė įvykdytos savavališkos statybos fakto neginčijo.

11. Pacitavęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnio bei Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad asmuo, siekiantis pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, turi įrodyti, kad jis atlieka procedūras, t. y. rengia projektinę dokumentaciją ir kitus dokumentus, reikalingus savavališkai statybai įteisinti, ir tų procedūrų trukmei jis negali daryti įtakos.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus – žuvies perdirbimo cecho, upėtakių auginimo tvenkinio (rezervuaro) dalies, aikštelės (teritorijos dalis, išklota trinkelių ir betono danga), segmentinės tvoros statybos darbus. Teismas akcentavo, kad svarbiomis priežastimis pagal Priežiūros įstatymą yra laikomos tik priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio statymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos parengimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir panašiai), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti: kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinio miškų kadastro duomenų tikslinimo, su UAB „Urbanistika“ sudarė teritorijų planavimo sutartį, pagal kurią UAB „Urbanistika“ įsipareigojo atlikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo darbus (rengiamiems bendrojo plano koregavimo sprendiniams Zarasų rajono savivaldybės administracija neprieštarauja) ir šie darbai buvo atlikti iki 2020 m. gruodžio 21 d., parengė statinių darbo projektą, technologijos projektą, statybos projektą, sudarė sutartis dėl žemės sklypų bei statinių kadastrinių matavimų atlikimo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad UAB „Vasaknos“ aktyviai siekė savavališkos statybos įteisinimo, tačiau veiksmų, susijusių su teisės aktų reguliuojamomis procedūromis, būtinomis savavališkai statybai įteisinti, laiku neatliko dėl objektyvių priežasčių, negalėdama daryti įtakos jų trukmei.

13. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis iki nustatyto termino negalėjo įteisinti savavališkos statybos, teismas pripažino svarbiomis, todėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus pratęsė. Įvertinęs tai, jog Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros parengimo ir patvirtinimo procedūra yra gana ilgas procesas, be to, po jos patvirtinimo bus būtina atlikti nemažai kitų darbų savavališkai statybai įteisinti, bei tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į nepalankią epidemiologinę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00 val. paskelbė karantiną, kuris galioja ir bylos nagrinėjimo metu, ir, tikėtina, galios dar ilgą laikotarpį, o tai iš dalies gali stabdyti savavališkos statybos įteisinimo darbų eigą, Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus teismas pratęsė iki 2022 m. sausio 29 d.

III. 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kurioje buvo patenkintas UAB „Vasaknos“ prašymas bei nuspręsta iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašyto 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės prašymą iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminą atmesti, o kitą pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismo sprendimo dalis, kurioje buvo nuspręsta pratęsti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašyto 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminą, yra neteisėta, kadangi buvo priimta neatsižvelgiant į bylai aktualias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką.

16. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybos įstatymo 32 straipsniu ir Priežiūros įstatymo 14 straipsniu, reguliuojančiu savavališkos statybos padarinių šalinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis nepripažino, jog UAB „Vasaknos“ surašytame 2020 m. sausio 27 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-91 minimi nesudėtingi statiniai (upėtakių auginimo tvenkinio (rezervuaro) dalis, aikštelė (teritorijos dalis, išklota trinkelių ir betono danga) bei segmentinė tvora), esantys žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., yra savavališka statyba, todėl pažeidimai turi būti šalinimai Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka; šiame straipsnyje nėra numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Inspekcija teigia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

17. Pacitavęs Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas, trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad UAB „Vasaknos“ Inspekcijai pateikė 2020 m. liepos 24 d. prašymą dėl 2020 m. sausio 27 d. privalomo nurodymo Nr. PN-91 pašalinti pažeidimus dėl neteisėtai pastatytų nesudėtingųjų inžinerinių statinių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą Bendrovės prašymą, 2020 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. RE-274 privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-91 įvykdymo terminą pratęsti iki 2021 m. sausio 29 d.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tokio termino atnaujinimo galimybė nėra numatyta. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai.

19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad UAB „Vasaknos“ 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 pažeidimų pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nėra numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui; kadangi minėtame privalomajame nurodyme nebuvo nustatyta savavališka statyba, negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

20. Pareiškėjas UAB „Vasaknos“ prašo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

21. Bendrovės nuomone, Inspekcijos apeliacinis skundas, tokio turinio, koks jis yra, nenagrinėtinas administracinio teismo, kadangi jo tenkinimo atveju nekiltų jokių teisinių pasekmių.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Inspekcijos teisės, pareigos ir kompetencija yra įtvirtintos Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, ši institucija yra viešojo administravimo subjektas, turintis įstatyme aiškiai apibrėžtą kompetenciją ir funkcijas, tarp kurių: specialiųjų statybos reikalavimų teisėtumo tikrinimas, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimas, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimas, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas ir kita. Bendrovė pažymi, kad Inspekcija, vykdydama jai teisės aktuose nustatytas funkcijas, taip pat gali būti ginčo šalimi teismuose ir naudodamasi atitinkamos šalies procesinėmis teisėmis, ginti savo interesus ir / arba atitinkamą pažeistą visuotinį teisinį gėrį. Neabejotina, kad toks Inspekcijos dalyvavimas teismuose apima ir jos teisę teikti apeliacinius skundus, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu tai yra susiję su Inspekcijos kompetencija, su jos atliekama įstatymuose nustatyta misija, o nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas yra tokio turinio, kad iš jo neįmanoma suprasti, kokias ir kieno pažeistas teises ir / arba kokį teisinį gėrį jis gina. UAB „Vasaknos“ nurodo, kad Inspekcijos apeliacinis skundas yra grindžiamas vien tik teisiniais argumentais, neva termino pratęsimas pagal 2020 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 nėra teismo kompetencija, kadangi pažeidimai nėra susiję su savavališka statyba ir panašiai, nurodomos atitinkamos teisinės normos, pateikiama gausi teismų praktika, tačiau, Bendrovės nuomone, visa tai tėra juridinis skundo pagrindas ir absoliučiai pasigendama faktinio pagrindo bei paties apeliacinio ginčo dalyko.

23. Pareiškėjas teigia, kad aiškus ginčo dalykas, o tiksliau administracinės teisenos esmė, susiformavo dar pradinėje šios administracinės teisenos stadijoje – tai terminai, iki kada UAB „Vasaknos“ privalu pašalinti neteisėtos statybos padarinius, o ginčo dėl to, kad statyba yra neteisėta, apskritai nebuvo, iš esmės ginčo nebuvo ir dėl terminų. Bendrovė akcentuoja, kad Inspekcija jos prašymu terminus, taip pat ir pagal privalomąjį nurodymą Nr. PN-91, pratęsė ir neprieštaravo, kad jie teismo būtų pratęsti – atsiliepime į pareiškėjo prašymą ši institucija, vykdydama būtent jai priskirtas funkcijas, vertino prašomų pratęsti terminų ilgumą, iš esmės nematė kliūčių, kad terminus pratęsus iki 2022 m. sausio 29 d., būtų pažeistos kieno tai teisės ir / ar viešieji interesai, teisiniai gėriai ir panašiai, teismas sprendimu pratęsdamas Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, taip pat nepažeidė niekieno teisių ir interesų, taip pat ir Inspekcijos ginamų, o atsižvelgiant į teismo sprendimą ir trečiojo suinteresuoto asmens faktinę poziciją, darytina išvada, kad teismo sprendimas turėtų tenkinti ir Inspekciją. Be to, tokią išvadą patvirtina ir apeliacinio skundo turinys, kuriame absoliučiai nepateikiama argumentų dėl materialiosios šios teisenos fabulos pusės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo absoliučiai nepateikia argumentų apie teismo pratęstus terminus, kaip pernelyg ilgus, pažeidžiančius kieno nors teises ar interesus, todėl lieka neaišku, dėl ko yra teikiamas apeliacinis skundas. Atsižvelgus į tai, yra akivaizdu ir tai, kad šio skundo patenkinimas, kaip prašo Inspekcija, šiai institucijai nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi pasikeitus (sutrumpėjus) privalomojo nurodymo terminui, nebūtų apginti tie teisiniai gėriai, kuriuos pagal savo kompetenciją Inspekcija privalo ginti, vien dėl to, jog jie net nėra pažeisti.

24. UAB „Vasaknos“ nuomone, bet kuris asmuo, kreipdamasis į teismą, taip pat ir į apeliacinės instancijos teismą su apeliaciniu skundu, turi atitinkamai prisistatyti, t. y. nepakanka nurodyti, kad apeliantas buvo šalimi pirmosios instancijos teisme, jis privalo nurodyti apeliacinio ginčo dalyką ir faktinį pagrindą, ne bendrai, o konkrečiai materialiosios teisės prasme nurodyti, kas ir kodėl jo pirmosios instancijos priimtame sprendime netenkina, ką konkrečiai pakeisti ir apginti jis, veikdamas savo kompetencijos ribose, iš esmės siekia apeliaciniu skundu, o nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė vien tik juridinį apeliacinio skundo pagrindą, kuris yra bendro pobūdžio, todėl nėra galimybės ne tik nustatyti apeliacinio ginčo esmės, bet ir apskritai nėra galimybės individualizuoti patį ginčą apeliacinėje instancijoje ir dėl to Bendrovei yra labai sudėtinga šioje stadijoje gintis, kadangi ji net nežino, nuo kokių padarytų pažeidimų, pagal kompetenciją ginamų Inspekcijos, ji turi gintis.

25. UAB „Vasaknos“ teigia, kad Inspekcijai pagal jos kompetenciją nėra priskiriama galbūt neteisingų teismo sprendimų revizija (jos inicijavimas), taip pat nei pareiškėjui, nei Inspekcijai, nei teismui pagal kompetenciją nepriklauso dalyvauti tokioje Inspekcijos iškeltoje teisinėje diskusijoje, kadangi šiuo atveju tai nebūtų joks ginčo nagrinėjimas, joks teisingumo vykdymas – apeliacinės instancijos teismas niekaip jokių asmenų jokių teisių apginti negalėtų, o pats apeliacinis procesas būtų iš esmės beprasmis. Bendrovės nuomone, nurodytos išvados nepaneigia ir tai, kad apeliacinio skundo patenkinimas, kaip to prašo Inspekcija, visgi sukeltų teisines pasekmes, tačiau jas sukeltų vien tik pareiškėjui ir tos pasekmės jam būtų katastrofiškos, todėl toks jų sukėlimas negali būti savitikslis ir galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu jas sukėlus, atitinkamai kiltų priešpriešinės teigiamos pasekmės kuriems nors asmenims ir / ar visuomenei, t. y. jeigu sukėlus neigiamas pasekmes UAB „Vasaknos“, kartu būtų apgintos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, ir / ar apgintas koks nors visuotinis teisinis gėris. Bendrovė teigia, kad nagrinėjamu atveju susidaro įspūdis, jog Inspekcija, teikianti absoliučiai savitikslį apeliacinį skundą, prioritetą suteikė vien tik teisinių ambicijų patenkinimui, o tokie dalykai kaip pareiškėjui kilsiančios itin neigiamos pasekmės, kaip ir kokios tai visuomeninės kitų asmenų teisės ir interesai, trečiojo suinteresuoto asmens gintini pagal jo kompetenciją, lieka už apeliacinio skundo ribų ir Inspekcijai yra visiškai neaktualūs.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių pagrindų apeliacinės instancijos teismui pagal pareigas peržiūrėti skundžiamą sprendimą (jo dalį), taip pat nėra absoliučių skundžiamo sprendimo (ar jo dalies) negaliojimo pagrindų. Bendrovė taip pat akcentuoja rungimosi principo svarbą. UAB „Vasaknos“ pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas, visapusiškai įvertinus situaciją, taip pat ir balansą tarp pareiškėjui galinčių kilti itin neigiamų pasekmių bei kitų asmenų teisių ir viešojo intereso apgynimo, taip pat atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo kriterijus, yra iš esmės teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo UAB „Vasaknos“ prašymo iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191231-00064 ir 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 įvykdymo terminus pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės nurodytas priežastis, dėl kurių ji iki nustatyto termino negalėjo įteisinti savavališkos statybos, pripažino svarbiomis, todėl jos prašymą tenkino ir Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus pratęsė iki 2022 m. sausio 29 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo patenkintas UAB „Vasaknos“ prašymas bei nuspręsta iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašyto 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 įvykdymo terminą, nesutinka, prašo ją panaikinti ir Bendrovės prašymą iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo terminą atmesti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama Inspekcijos apeliacinio skundo ribų.

30. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistė, nustačiusi UAB „Vasaknos“ padarytus pažeidimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Bendrovei 2020 m. sausio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-91, kuriame pareiškėjui nurodė iki 2020 m. liepos 29 d. nugriauti neteisėtai pastatyto I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – upėtakių auginimo tvenkinio (rezervuaro) dalį 0,1099 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., nugriauti neteisėtai pastatytą II grupės inžinerinį statinį – aikštelę (teritorijos dalį, išklotą trinkelių ir betono danga) apie 1 622,25 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nugriauti neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – segmentinę tvorą (1,6 m aukščio ir apie 44 m ilgio bei 1,6 m aukščio ir apie 35,4 m ilgio), kuria yra aptverta teritorijos dalis prie žuvies perdirbimo cecho pastato miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Aptarto privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. RE-274 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d., o dėl jo pratęsimo ilgesniam terminui, t. y. iki 2022 m. sausio 29 d., pareiškėjas kreipėsi į teismą ir šis jo prašymas skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi buvo patenkintas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos patikrinimo tvarka yra nustatyta Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 6 dalį, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir panašiai) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

32. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, yra akivaizdu, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-502/2021).

33. Kaip jau minėta, 2020 m. sausio 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-91 buvo priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimų pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nėra nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju neturi būti taikomos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, yra konstatuota, kad teismo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl privalomųjų nurodymų, surašytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo tik tokiu atveju, jeigu teisme yra ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, arba jei yra ginčijamas Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-520/2020).

35. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 teisėtumo neginčijo, Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimu šio privalomojo nurodymo terminas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka buvo pratęstas, o Bendrovės prašymo dėl 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-91 įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas nagrinėti teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai išnagrinėjo administracinių teismų jurisdikcijai nepriskirtiną bylą, o tai lėmė neteisėtos trečiojo suinteresuoto asmens apskųstos teismo sprendimo dalies priėmimą, kuri, tenkinant Inspekcijos apeliacinį skundą, naikinama, o aptarta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo reikalavimo iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 įvykdymo terminą nutraukiama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai, jog trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas, tokio turinio, koks jis yra, nenagrinėtinas administracinio teismo, kadangi jo tenkinimo atveju nekiltų jokių teisinių pasekmių, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad Inspekcija, kaip valstybinę statybos priežiūrą atliekanti institucija, yra suinteresuota, jog būtų vykdomos tik teisės aktų nuostatas atitinkančios statybos, o terminas, per kurį nustatyti pažeidimai turėtų būti pašalinami, būtų protingas, realus ir pagrįstas bei skatintų operatyvų nustatytų pažeidimų šalinimą, ši institucija taip pat privalo rūpintis, kad privalomojo nurodymų vykdymo termino pratęsimas nepažeistų nei šios institucijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB „Vasaknos“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą išdėstyta pozicija atmetama kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kurioje teismas iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašyto 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-91 įvykdymo terminą, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius