2021-05-19 Nr. AB-10736-3-61-3-03676-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1274-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03676-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl dalies sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2019 m. spalio 17 d. dalį sprendimo Nr. SP-397 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija ginčijamo sprendimo 4 punkto 4.2 papunktyje nusprendė, kad pareiškėjos sumokėtas rinkimų užstatas 926,70 Eur už naujų papildomų narių įrašymą visuomeniniam komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ nesurinkus 3 procentų rinkėjų balsų nebus grąžinamas.

3. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 39 straipsnio 3 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi. Komisija pareiškėjos, kaip kandidatės rinkimuose į Europos parlamentą, pareikštinius dokumentus priėmė 2019 m. kovo 22 d. visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ papildomų parašų rinkimų lapų, kur būtų nurodyta pareiškėjos, kaip kandidatės Europos parlamento rinkimuose, pavardė, neatspausdino ir neišdavė. Komisija per 3 dienas neįrašė pareiškėjos ir į visuomeninio rinkimų komiteto „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ sąrašą elektroninių parašų rinkimui Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje, kaip tai numato Įstatymo 39 straipsnio 3 dalis. Pareiškėja 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Komisiją prašydama pateikti rinkėjams patikslintą sąrašą su papildomai įrašytu nariu, t. y. pareiškėja, parašų rinkimui visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“, bet pareiškėjos prašymas nebuvo įvykdytas ir į prašymą nebuvo atsakyta. Pareiškėjos teigimu, rinkėjai nebuvo Įstatymo numatytais terminais informuoti apie jos dalyvavimą rinkimuose į Europos parlamentą, tokiu būdu buvo pažeistas Įstatymo 39 straipsnio 3 punktas, 4 straipsnyje įtvirtintas lygių rinkimų teisių nuostatas. Pažymėjo, kad Komisijai pateikė prašymą grąžinti užstatą nustatytais terminais.

4. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėja 926,70 Eur rinkimų užstatą už naujo kandidato įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašą Komisijai sumokėjo 2019 m. kovo 22 d., nes 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatų sąraše. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, nes visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą nesurinko 3 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o surinko tik 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, taigi, neįvykdė Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos. Pažymėjo, jog tam, kad būtų grąžinti Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti užstatai, turi būti įvykdytos visos Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo skunde nurodo rinkėjų parašų rinkimą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas, taip pat aplinkybes dėl kandidato pavardės įrašymo į rinkėjų parašų rinkimo lapus, elektroninių parašų rinkimui skirtą interneto svetainę. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos teisės normos nėra susijusios su Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies teisės normomis ir neturi įtakos jų taikymui. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu pareiškėja laikė, kad Komisija jos atžvilgiu neteisingai taikė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 2 dalies normas, tai ji Komisijos veiksmus galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamame sprendime nebuvo taikytos Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 2 dalies normos.

7. Paaiškino, jog kadangi parašų rinkimo lapai visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ jau buvo išduoti 2019 m. kovo 21 d., todėl pagal Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatą jie keičiami nebuvo. Paaiškino, kad Komisijos sekretoriato darbuotoja Ž. V. 2019 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku pareiškėjai atsakė, kad jos atžvilgiu yra taikoma Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad išduoti parašų rinkimo lapai nekeičiami, kadangi visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti 2019 m. kovo 21 d., o pareiškėja į kandidatų sąrašą buvo įrašyta 2019 m. kovo 22 d. Paaiškino, kad dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus pareiškėjai buvo atsakyta laiku, ir pareiškėja taip pat buvo įrašyta į kandidatų sąrašą Komisijos interneto svetainėje.

8. Atsakovas nurodė, kad Komisija Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimus įvykdė 2019 m. kovo 21 d. išduodama rinkėjų parašų rinkimo lapus visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“. Komisija neturėjo pareigos keisti išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus, Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išdavus rinkėjų parašų rinkimo lapus jie nėra keičiami tuo atveju, kai kandidatų sąrašas yra papildomas naujais kandidatais. Komisija kandidatų lygiateisiškumo principo nepažeidė, nes aukščiau nurodytą įstatymo nuostatą taikė visiems kandidatams vienodai. Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi Įstatymo 42 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir jokių kitų Įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

9. Pareiškėja teismui 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad pirminiame skunde nenurodė, kad prašė Komisiją pakeisti išduotus visuomeniniam komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ parašų rinkimo lapus, bet ji prašė išduoti naujus lapus su pareiškėjos pavarde kandidatų sąraše ir Komisija netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėjai bandant rinkti parašus, parašų rinkimo lapuose, kuriuose nebuvo nurodyta jos pavardė kandidatų sąraše, gyventojai atsisakydavo pasirašyti motyvuodami tuo, kad pareiškėjos pavardės nėra sąraše. Tokiu būdu pareiškėja kaip kandidatė rinkimuose į Europos Parlamentą buvo diskriminuojama. Paaiškinimuose akcentavo, kad Valstybinio audito ataskaitoje 2013 m. nustatyti dideli apylinkių dydžio skirtumai, tačiau Komisija nieko nedarė, kad pašalintų pažeidimus.

10. Pareiškėja teismui 2020 m. vasario 18 d. dar kartą pateikė rašytinius paaiškinimus. Dokumente nurodė, kad jeigu parašų rinkimų lapuose pareiškėjos pavardė būtų buvusi įrašyta per tris dienas nuo pareiškimų dokumentų pateikimo dienos 2019 m. kovo 22 d., tai Komisija juos būtų į bylą pateikusi. Kadangi atsakovas to nepadarė, tai, pareiškėjos vertinimu, neįrodė pareiškėjos pavardės įrašymo ne tik į popierinius, bet ir į elektroninius parašų rinkimo lapus Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje fakto. Pasak pareiškėjos, prie atsakovo atsiliepimo pridėtas Komisijos 2019 m. kovo 21 d. Rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo aktas Nr. R-297 neįrodo, kad pareiškėjai buvo išduotas Rinkėjų parašų rinkimo lapai su juose įrašytais jos kaip kandidatės duomenimis, tačiau patvirtina, kad vardiniai parašų rinkimo lapai visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti ankščiau (2019 m. kovo 21 d.), nei pareiškėja sumokėjo užstatą.

11. Pareiškėjos sumokėto užstato dydis ir jo sumokėjimo tvarka patvirtina, kad užstatas buvo sumokėtas už papildomai visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ išduotinus parašų rinkimo lapus, kuriuose turėjo būti įrašyti pareiškėjos, kaip kandidatės duomenys. Komisija, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ privalėjo išduoti naujus parašų rinkimo lapus, juose įrašydama pareiškėjos kaip kandidatės duomenis, tačiau to nepadarė. Pareiškėja manė, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Įstatymu, pareiškėjai užstatas galėtų būti negrąžintas tik tuo atveju, jei ji iš tiesų būtų įrašyta į visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, nesurinkusio 3 procentų rinkėjų balsų, naujų papildomų kandidatų parašų rinkimų lapus, tačiau tas nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo pareiškėjos užstatą įskaityti į visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ sumokėtą Rinkimų užstatą vienam kandidatų sąrašui įregistruoti, nes ji nors ir buvo įrašyta į šį rinkimų sąrašą vėliau, tačiau parašų rinkimo lapai jai nebuvo išduoti, elektroniniai rinkimų lapai išduoti nesavalaikiai. Nurodo, kad vadovaujantis Įstatymu, įtraukus papildomus kandidatus, išduoti parašų rinkimų lapai nėra keičiami, tačiau ši nuostata netaikoma naujai išduotiems parašų rinkimų lapams bei elektroniniu būdu renkamiems parašams.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja dalyvavo 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą su visuomeniniu komitetu „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“. Pareiškėja 2019 m. kovo 22 d. sumokėjo Komisijai 926,70 Eur Rinkimų užstatą už naujo kandidato įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašą, nes 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatų sąraše. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Komisija, 2019 m. spalio 29 d. ginčijamo sprendimo 4 punktu nusprendė, kad negrąžins rinkimų užstatų, kurių bendra suma – 2 780, 10 Eur, visuomeninių rinkimų komitetų, nesurinkusių 3 proc. rinkėjų balsų, nariams už naujų papildomų kandidatų įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašus. To paties ginčijamo sprendimo 4.2. papunkčiu Komisija nusprendė negrąžinti pareiškėjai 926,70 Eur rinkimų užstato.

14. Teismas vadovavosi Įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. ir redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 8 d.) 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad užstato grąžinimo reguliavimas yra susijęs su užstato paskirties nustatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo 37.4 punkte nurodyta, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas rinkimų santykius, turi diskreciją nustatyti procedūrinius reikalavimus, tame tarpe ir susijusius su rinkimų užstato dydžiais ar jų atitinkamam padidėjimui įtakos galinčiu turėti rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės reikalavimų laikymusi. Ši diskrecija apima ir kitus su rinkimų užstato grąžinimu susijusius klausimus.

15. Teismas nurodė, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusiems asmenims esant trims sąlygoms, t. y. pirma, politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais turi būti pateikęs politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; antra, kandidatai turi būti nepažeidę Įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; trečia, kandidatų sąrašas rinkiniuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių buvo matyti, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimo, ko neginčija ir pati pareiškėja, t. y. pareiškėja neginčija fakto, 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, taigi, atitinkamai, nebuvo įgyvendinta Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai taikė Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjai negrąžino jos sumokėto rinkimų užstato.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Komisija neįvykdė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir neužtikrino lygių teisių visiems dalyvaujantiems rinkimuose kandidatams. Pareiškėjos argumentai dėl jos diskriminavimo kitų kandidatų į Europos Parlamentą atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, kadangi byloje nenustatyta, jog Komisija kandidatės atžvilgiu vykdė veiksmus ar ribojo jos teisę dalyvauti rinkimuose. Priešingai, kaip matyti iš Komisijos Rinkėjų parašų lapų išdavimo akto Nr. R-297, Komisija Įstatymo reikalavimus įvykdė, 2019 m. kovo 21 d, išduodama rinkėjų parašų rinkimo 1 000 lapų visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“. Be to, Komisija neturi įstatymais nustatytos pareigos pakeisti išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus, kadangi Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išdavus rinkėjų parašų rinkimo lapus, nekeičiami tuo atveju, kai kandidatų sąrašas yra papildomas naujais kandidatais. Todėl laikytina, kad Komisija kandidatų lygiateisiškumo principo nepažeidė, Įstatymo nuostatas taikė visiems kandidatams vienodai.

17. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti rinkėjams patikslintą sąrašą su papildomai įrašyta kandidate M. S., tačiau prašymas nebuvo įvykdytas ir į jį nebuvo atsakyta. 2019 m. kovo 28 d. VRK sekretoriato darbuotoja Ž. V. elektroniniu laišku pareiškėjai atsakė, kad jos atžvilgiu yra taikoma Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad išduoti parašų rinkimo lapai nekeičiami, kadangi visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti 2019 m. kovo 21 d., o pareiškėja į kandidatų sąrašą buvo įrašyta tik 2019 m. kovo 22 d. Dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus pareiškėjai buvo atsakyta laiku. Pareiškėja taip pat buvo įrašyta į kandidatų sąrašą VRK interneto svetainėje www.vrk.lt.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkimų užstato grąžinimo klausimas nesietinas su pareiškėjos nurodytais Komisijos veiksmais (rinkiminių lapų išdavimu, pavardės įrašymu į lapus), pastaruosius pareiškėja galėjo skųsti savalaikiai ir įstatymų nustatyta tvarka. Rinkimų užstato grąžinimo klausimas susijęs tik su aukščiau nagrinėtomis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje išvardintomis sąlygomis. Todėl teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su kitais Komisijos veiksmais plačiau nepasisakė.

19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašoma panaikinti Komisijos ginčijamo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta negrąžinti pareiškėjai rinkimų užstato yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pripažinus ginčijamo sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjos sumokėtą rinkimų užstatą, todėl pareiškėjos skundas atmestas.

III. 20. Pareiškėja M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus.

21. Pareiškėja vertina, kad Komisija vengia pateikti įrodymus, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašyti parašų rinkimo lapai teisės aktų nustatyta tvarka yra sunaikinti. Pažymi, kad Komisija turi turėti pareiškėjos prašomus dokumentus, nes jie turi būti išsaugoti Komisijos administruojamose elektroninėse laikmenose. Nurodo, kad jeigu parašų rinkimų lapuose pareiškėjos pavardė būtų buvusi įrašyta per tris dienas nuo pareiškimų dokumentų pateikimo dienos 2019 m. kovo 22 d., tai Komisija juos būtų į bylą pateikusi. Kadangi atsakovas to nepadarė, tai pareiškėjos vertinimu, neįrodė pareiškėjos pavardės įrašymo ne tik į popierinius, bet ir į elektroninius parašų rinkimo lapus Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje fakto. Pareiškėja teigia, kad Komisija turi įrodyti, kad ji 2019 m. kovo 22 d. užstatą sumokėjusiam asmeniui t. y. pareiškėjai, vadovaudamasi Įstatymo 39 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir 45 straipsnio 2 dalimi, išdavė visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ vardinius parašų rinkimo lapus, su juose papildomai įrašytais pareiškėjos kaip kandidatės duomenimis, šio komiteto kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Pasak pareiškėjos, prie atsakovo atsiliepimo pridėtas Komisijos 2019 m. kovo 21 d. Rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo aktas Nr. R­297 neįrodo, kad pareiškėjai buvo išduotas Rinkėjų parašų rinkimo lapai su juose įrašytais jos kaip kandidatės duomenimis (vardu ir pavarde), tačiau patvirtina, kad vardiniai parašų rinkimo lapai visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti ankščiau t. y., 2019 m. kovo 21 d., nei pareiškėja sumokėjo užstatą.

22. Pareiškėja mano, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Įstatymu, pareiškėjai užstatas galėtų būti negrąžintas tik tuo atveju, jei ji iš tiesų būtų įrašyta į visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, nesurinkusio 3 procentų rinkėjų balsų, naujų papildomų kandidatų parašų rinkimų lapus, tačiau tas nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo pareiškėjos užstatą įskaityti į visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ sumokėtą Rinkimų užstatą vienam kandidatų sąrašui įregistruoti, nes ji nors ir buvo įrašyta į šį rinkimų sąrašą vėliau, tačiau parašų rinkimo lapai jai nebuvo išduoti, elektroniniai rinkimų lapai išduoti nesavalaikiai. Nurodo, kad vadovaujantis Įstatymu, įtraukus papildomus kandidatus, išduoti parašų rinkimų lapai nėra keičiami, tačiau ši nuostata netaikoma naujai išduotiems parašų rinkimų lapams bei elektroniniu būdu renkamiems parašams.

23. Komisija visuomeninio rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ naujų papildomų parašų rinkimų lapų, kur būtų nurodyta pareiškėjos kaip kandidatės pavardė per 3 dienas neatspausdino ir jų neišdavė. Į sąrašą elektroninių parašų rinkimui Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje pareiškėja buvo įrašyta praleidus Įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai bandant rinkti parašus parašų rinkimų lapuose, kur nebuvo nurodyta jos kaip kandidatės pavardė, gyventojai atsisakydavo pasirašyti, motyvuodami tuo, kad pareiškėjos pavardės nėra kandidatų sąraše, todėl jie nenori pasirašyti. Tokiu būdu pareiškėja buvo nelygiose sąlygose su kitais kandidatais.

24. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas, nes rinkimų užstatas negrąžintas dėl to, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ nesurinko 3 proc. rinkėjų balsų. Pareiškėja šioje byloje ginčija aplinkybes, susijusias su rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimu, su jos atžvilgiu tariamai vykdyta diskriminacija, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos, be to, jos nėra susijusios su užstato grąžinimo sąlygomis, nustatytomis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-397 dalies, kuria nuspręsta negrąžinti M. S. (visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) 926,70 Eur rinkimų užstato (4.2 p.), teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Komisiją grąžinti jai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą, pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įgyvendinta Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlyga, nusprendė, jog Komisija priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo negrąžino pareiškėjai jos sumokėto rinkimų užstato, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės akcentuoja, kad Komisija neįrodė, jog pareiškėjai, t. y. užstatą sumokėjusiam asmeniui, išdavė visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ vardinius parašų rinkimo lapus, su juose papildomai įrašytais pareiškėjos kaip kandidatės duomenimis, šio komiteto kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – šis prašymas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuria nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja 2021 m. gegužės 17 d. pakartotinai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėja pakartotinai teikdama prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vėlgi jo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė, ji turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena iš tokių sąlygų yra skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, apibrėžiantis administracinės bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-492/2017 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašė panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą. Taigi šioje administracinėje byloje, pagal pačios pareiškėjos skunde apsibrėžtas bylos ribas, sprendžiama būtent dėl Komisijos sprendimo negrąžinti pareiškėjai jos sumokėto rinkimų užstato teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Komisijos veiksmai ar priimti sprendimai, susiję su parašų rinkimo lapų išdavimo ir juose įrašytų kandidatų pavardžių klausimais, šioje byloje pareiškėjos nebuvo skundžiami. Taigi pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl, jos manymu, pareiškėjos pavardės neįrašymo į parašų rinkimo lapus ir nepagrįsto naujų parašų rinkimo lapų neišdavimo, nėra šios administracinės bylos dalykas. Todėl šiuos pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius vertinti šioje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo.

34. Kaip minėta, atsižvelgiant į šioje byloje ginčijamo sprendimo turinį, nagrinėjamu atveju vertinamas būtent rinkimų užstato negrąžinimo pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

35. Rinkimų užstato grąžinimo klausimus reglamentuoja Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar kandidatui, jeigu: 1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; 3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Kitų sąlygų, reikšmingų sprendžiant dėl rinkimų užstato grąžinimo, Įstatyme nėra nustatyta.

36. Taigi šiuo atveju Įstatyme yra aiškiai nustatytos sąlygos, kada gali būti grąžinamas partijos, rinkimų komiteto nario ar kandidato sumokėtas užstatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ su kuriuo pareiškėja dalyvavo 2019 m. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, rinkimų metu surinko 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, t. y. mažiau nei 3 proc. Taigi ginčo situacija neatitiko vienos iš būtinų Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų sumokėto rinkimų užstato grąžinimui – kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų (3 p.). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos sumokėtas rinkimų užstatas negalėjo būti jai grąžintas. Atitinkamai, skundžiama ginčijamo sprendimo dalis, kuria Komisija nusprendė negrąžinti M. S. (visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) 926,70 Eur rinkimų užstato yra teisėta ir pagrįstą, ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė