b181d20f-bb3a-4755-ad8f-a7a8e6fa69cc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3067-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00005-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 41 55.1.3; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 26 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Tomui Puzinui, atsakovės atstovėms Gintarei Čiakienei ir Nijolei Piekienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I.J., A.K. (A.K.), uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.), E.K. (E.K.), J.K., J.K., P.K. patikslintÄ skundÄ atsakovei KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ispro“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Neringos savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20) ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai I.J., A.K. (A.K.), UAB „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.), E.K. (E.K.), J.K., J.K., P.K. patikslintu skundu teismo praÅ¡o:

1) panaikinti KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. S1-507(6.20);

2) panaikinti KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. S1-632(6.20);

3) įpareigoti atsakovę KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pritarti UAB „Ispro“ parengtam „Inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) adresu (duomenys neskelbtini), projektui. Nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), esantys poilsio nameliai (toliau – Statiniai), kurie baigti statyti 1965 m.

Teigia, jog jau daugiau nei 50 metų jie buvo ir yra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį – poilsio (rekreacinę), visÄ Å¡Ä¯ laikÄ Statiniai buvo aprÅ«pinami elektros energija per Žemės sklypuose nutiestus tinklus. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko generalinis planas (schema) (toliau – KNNP planavimo schema), tiek schemÄ pakeitęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas) numatė perspektyvinį sprendinį likviduoti Statinius, jų užimamÄ teritorijÄ (Žemės sklypus) paverčiant miÅ¡kų Å«kio paskirties žeme.

PareiÅ¡kėjų teigimu, Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymais Nr. V13-590 ir Nr. V13-591 bei Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 15 d. sprendimais Nr. 13SK-76-(14.13.111.) ir Nr.l3SK-77-(14.13.111.) pagrindinė Žemės sklypų naudojimo paskirtis buvo pakeista iÅ¡ kita (rekreacinės teritorijos) į miÅ¡kų Å«kio, tačiau Žemės sklypuose, greta miÅ¡kų žemės, yra įsiterpusios kitos paskirties – vadinamos užstatytos teritorijos – žemės naudmenos, Žemės sklype (duomenys neskelbtini) sudarančios 0,0208 ha, o Žemės sklype (duomenys neskelbtini) sudarančios 0,0264 ha, t. y. bÅ«tent tas Žemės sklypų ploto dalis, kurios buvo ir yra bÅ«tinos Statiniams tinkamai eksploatuoti; visame Žemės sklypų plote nustatant servitutus Statiniams eksploatuoti bÅ«tinoms požeminėms ir (ar) antžeminėms komunikacijoms tiesti bei aptarnauti (Žemės sklypams suteikiant tarnaujančių daiktų statusÄ ).

Argumentuoja, jog dėl techninių priežasčių (elektros tinklų gedimo ar sugadinimo) Statiniai kurį laikÄ nebėra aprÅ«pinami elektros energija, todėl pareiÅ¡kėjai ėmėsi Å¡alinti Å¡ias kliÅ«tis ir teisės aktų nustatytÄ ja tvarka užsakė projektuotojui UAB „Ispro“ (toliau – Projektuotojas) parengti elektros tinklų, bÅ«tinų Statiniams tinkamai eksploatuoti, sutvarkymo projektÄ â€“ „Inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) adresu (duomenys neskelbtini) projektÄ â€œ (toliau – Projektas).

Dėl Å¡ios priežasties rengiant ir derinant ProjektÄ , pareiÅ¡kėjų pasirinktas elektros tinklų Projektuotojas pateikė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijai (toliau – Direkcija) 2018 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymÄ ir 2018 m. rugsėjo 14 d. papildomÄ paaiÅ¡kinimÄ , praÅ¡ydamas pritarti parengtam Projektui, tačiau Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atsisakė pritarti Projektui. Nurodo, jog Direkcijos atsakymas buvo grindžiamas motyvu – jog vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais (Tvarkymo planu bei Tvarkymo plano sprendinius privalančiu atitikti Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164, patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (toliau – Bendrasis planas), teritorija, kurioje yra Žemės sklypai, patenka į miÅ¡kų paskirties žemę.

PareiÅ¡kėjų teigimu, Direkcija nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i teritorija gali bÅ«ti naudojama tik Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme nustatytai veiklai. Tvirtina, jog atsisakydama pritarti Projektui, Direkcija neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių (vieÅ¡ame registre įregistruoto fakto, jog Statiniai yra įsiterpusiose kitos (ne miÅ¡kų Å«kio) paskirties žemės sklypo dalyse). Projektuotojas pakartotinai kreipėsi į DirekcijÄ , nurodydamas papildomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tačiau Direkcija 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu ( sprendimu) Nr. S 1-632(6.20) atsisakė pritarti Projektui.

Argumentuoja, jog Direkcijos sprendimai pažeidžia jų, kaip teisėtų Statinių savininkų, teises, riboja nuosavybės teises. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teigia, kad nei Tvarkymo planas ir(ar) Bendrasis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentai, nei juos patvirtinę poįstatyminiai aktai, nėra įstatymas ar įstatyme nurodyti pagrindai riboti nuosavybės teises į Statinius, kad nė vienas Å¡is teritorijų planavimo dokumentas neturi įstatymo ar teismo sprendimo galios, todėl Direkcijos sprendimuose minimi teritorijų planavimo dokumentai neturi teisinės galios pakeisti ar apriboti Å¡iuo metu jų nuosavybės teises, t. y. teisę atlikti statybos darbus, užtikrinant ir tolimesnį tinkamÄ Statinių eksploatavimÄ , bei naudoti Statinių tinkamam eksploatavimui bÅ«tinÄ Å½emės sklypų dalį.

Tvirtina, jog Statinių savininkų nuosavybės teisės į Statinius, įskaitant teisę reikalauti užtikrinti tinkamÄ Statinių eksploatavimÄ (tolimesnį aprÅ«pinimÄ elektros energija) yra teisės aktų nustatytÄ ja tvarka neapribotos ir(ar) nesuvaržytos. Teigia, jog miÅ¡ko paskirties žemė sudaro ne visÄ Å½emės sklypų plotÄ ir kiekviename ir Žemės sklypų yra įsiterpusių kitos (ne miÅ¡kų) paskirties žemės naudmenų, kurios buvo ir yra naudojamos (bÅ«tinos) tinkama Statinių eksploatavimui.

Nurodo aplinkybę, kad Projekte numatyti tinkamam Statinių eksploatavimui būtini elektros tinklai gali būti teisėtai tvarkomi (įrengiami) Žemės sklypuose patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 15 d. sprendimai, kuriais Žemės sklypų, kaip tarnaujančių daiktų, atžvilgiu nustatyti servitutai visame Žemės sklypų plote tiesti bei aptarnauti inžinerines (įskaitant elektros tiekimo) komunikacijas. Pareiškėjų teigimu, jie nepraleido skundo padavimo teismui termino, nes Projektuotojas apie skundžiamus administracinius aktus jiems pranešė 2018 m. gruodžio 4 d.

PareiÅ¡kėjų atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Atsakovė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iÅ¡kelti menkaverčius pastatus, t. y. siekiant neplėtoti užstatymo miÅ¡ke. Nameliai buvo skirti laikinam naudojimui. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kokie sprendiniai galimi, pareiÅ¡kėjams buvo žinomi pastatų įsigijimo metu.

Nurodo, jog 2012 metais patvirtinus Tvarkymo planÄ , sprendiniai dėl buvusios moksleivių stovyklos ne tik buvo perkelti iÅ¡ KNNP planavimo schemos į naujÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , bet ir sugriežtinti. Nurodo, jog vadovaujantis Tvarkymo planu, teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ , kurioje taikomas iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas.

Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punktÄ , ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje be kitų reikalavimų draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktÅ«rÄ . Nurodo, jog Tvarkymo plane ir Bendrajame plane nagrinėjama teritorija buvo ir yra priskirta miÅ¡ko žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas ir galima veikla, nustatyta ekosistemų apsaugos miÅ¡kuose.

T. y., užtikrinant kraÅ¡tovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaniniu-zoologiniu draustinių ar jų dalių arba kitų rÅ«Å¡ių draustinių dalių, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės, iÅ¡saugojimÄ . Nurodo, jog MiÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies l punktas nustato Å«kininkavimo ekosistemų apsaugos miÅ¡kų grupėje tikslus ir režimÄ : „ūkininkavimo tikslas – iÅ¡saugoti arba atkurti miÅ¡ko ekosistemas ar atskirus jų komponentus.

Å ios miÅ¡kų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai. Atsakovės teigimu, vadovaujantis KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planu, patvirtintu Lietuvos respublikos seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248), poilsio stovyklos statiniai patenka į Raganos kalno kraÅ¡tovaizdžio draustinį. Nurodo jog Žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , Juodkrantės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalas, (duomenys neskelbtini), sklypas ir yra MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemė.

Pagal MiÅ¡kų apsaugÄ bei naudojimÄ reglamentuojančio MiÅ¡kų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, miÅ¡ko valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti miÅ¡kÄ bei jo iÅ¡teklius (medienos ir kitų miÅ¡ko iÅ¡teklių ruoÅ¡ai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieÅ¡taraujantiems tikslams), Žemės sklypai yra valstybės ir jie patikėjimo teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos.

Argumentuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, Projekte numatytų inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) statytoju gali būti tik sklypo savininkas, kurio sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Be to, statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 7.1. punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas, vadovaujantis „statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais“.

Pažymi, jog Projektas parengtas, nesivadovaujant teisės aktais, dėl to pareiÅ¡kėjai negalėjo pagrįstai tikėtis gauti Direkcijos pritarimÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, sprendime yra aiÅ¡kiai nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ir kad nepagrįstai pritarusi parengtam Projektui, bÅ«tų pažeidusi Tvarkymo plano, Bendrojo plano, MiÅ¡kų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir tuo pareiÅ¡kėjams sukėlusi lÅ«kesčius, kad pagal parengtÄ ProjektÄ bus iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Nurodo, kad poilsio stovyklos statiniai nebuvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę poilsio paskirtį, iš Poilsio stovyklos namelių likę tik fragmentai ir tokie nameliai negalėjo būti eksploatuojami pagal savo tiesioginę paskirtį – poilsio (rekreacinę). Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Kuršių nerijos kraštovaizdžio (landšaftinio) draustinio, įsteigto Lietuvos TSR Ministrų tarybos dar 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 346, t. y. nagrinėjamoje vietoje valstybės saugoma teritorija yra nuo 1960 metų.

Nurodo, jog tuometinės moksleivių stovyklos Juodkrantėje nameliai buvo pastatyti 1965 metais, t. y. jau esamoje valstybės saugomoje teritorijoje, apie tuo metu pastatytus namelius nebuvo formuojami atskiri žemės sklypai. Akcentuoja, jog Lietuvos valstybė visÄ laikÄ KurÅ¡ių nerijÄ vertina kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtÄ kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ â€“ saugomÄ teritorijÄ , kuriai turi bÅ«ti nustatytas ypatingas teisinis režimas, KurÅ¡ių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sÄ raÅ¡Ä ir Lietuva, prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultÅ«ros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimus saugoti Pasaulio paveldo sÄ raÅ¡e esančias vertybes, apsaugoti valstybės kultÅ«ros paveldÄ ir užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų UNESCO vykdymÄ .

Atsakovės atstovės praÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu siÅ«lo ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, jog naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie bendrovės skirstomųjų elektros tinklų yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) nuostatomis.

Bendrovė iÅ¡duoda technines sÄ lygas, nustatančias privalomuosius elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimus, prijungiant vartotojo ar gamintojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų ar teikiant kitas ApraÅ¡e nustatytas paslaugas. Teigia, jog atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. bendrovė iÅ¡davė prisijungimo sÄ lygas Nr. TS18-33062 dėl poilsio namelių, (duomenys neskelbtini), prijungimo prie bendrovės elektros tinklų.

Nurodo, jog ApraÅ¡o 14 punkte nurodytais atvejais projektavimo darbų rengimo ir derinimo procedÅ«ras, vadovaudamiesi operatoriaus parengtomis prijungimo sÄ lygomis, vykdo vartotojai ir gamintojai. Vartotojo pateikiamas elektros tinklų dalies projektas turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimus, kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus ir turi bÅ«ti suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ispro“ atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjų skundÄ patenkinti.

Nurodo, jog Projektuotojas, laikydamasis visų keliamų reikalavimų, gavo visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas inžinerinių (elektros) tinklų projektui parengti ir parengė pareiÅ¡kėjams ProjektÄ . Projektuotojas įprasta tvarka kreipėsi ir į DirekcijÄ , praÅ¡ydamas Direkcijos pritarimo parengtam Projektui, tačiau 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Direkcija atsisakė pritarti Projektui, motyvuodama, kad visa Žemės sklypų teritorija yra miÅ¡kų Å«kio paskirties ir gali bÅ«ti naudojama tiktai miÅ¡kų Å«kio veiklai, todėl negali bÅ«ti panaudota joje esančių Poilsio namelių elektrifikavimui.

Teigia, jog Direkcija neįvertino visų reikÅ¡mingų faktų, todėl ji (Projektuotojas) 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡tu pateikė atitinkamus paaiÅ¡kinimus Direkcijai ir paprašė peržiÅ«rėti savo pradinį sprendimÄ , įvertinus nurodytas aplinkybes, tačiau Direkcija sprendimo nepakeitė ir apie tai 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu jÄ informavo . Nurodo, jog tÄ pačiÄ 2018 m. gruodžio 4 d. el. paÅ¡tu gavusi galutinį Direkcijos atsakymÄ , nedelsiant apie tai pranešė pareiÅ¡kėjams ir el. paÅ¡tu persiuntė abu Direkcijos atsisakymus pritarti Projektui – tiek 2018 m. gruodžio 4 d.

Direkcijos raÅ¡tÄ , tiek ir 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tÄ . Argumentuoja, jog Direkcijai teiktas derinti Projektas visiÅ¡kai atitinka teisinius ir statybos normatyvinius reikalavimus – parengtas laikantis visų keliamų reikalavimų, įskaitant privalomųjų projektavimo sÄ lygų, iÅ¡duotų AB Elektros skirstymo operatoriaus. Nurodo, jog nepaisant to, kad Žemės sklypų pagrindinė paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, tačiau VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai, Poilsio namelių kadastrinės (techninės inventorizacijos) bylos ir kt. patvirtina, kad Žemės sklypuose yra Poilsio nameliai, kurie visÄ laikÄ buvo elektrifikuoti, pačiuose Žemės sklypuose, net ir nepakeitus jų paskirtį iÅ¡ kitos (poilsio) į miÅ¡kų Å«kio, vis dar paliktos įsiterpusios užstatytos (t. y. kitos, ne miÅ¡kų Å«kio) paskirties teritorijos, atitinkančios Poilsio namelių užimamÄ ar jiems naudoti reikalingÄ plotÄ bei Poilsio namelių naudojimo paskirtį, Žemės sklypuose, kaip tarnaujančiuose daiktuose, buvo ir yra servitutai inžinerinėms komunikacijoms įrengti bei eksploatuoti, kurie pagal esamÄ situacijÄ , gali bÅ«ti skirti Poilsio nameliams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu siÅ«lo ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, jog nėra aiÅ¡ku, kada bus įgyvendinti namelių likvidavimo sprendiniai pagal Tvarkymo planÄ , kuriuose numatyta likviduoti pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančius pastatus – poilsio namelius, todėl jų eksploatavimo varžymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neveikimo gali bÅ«ti vertinamas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisių ribojimas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Administracinės bylos dalykas – KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20), 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas. Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiÅ¡kėjų patikslintas skundas, priėmimo stadijoje nesant pakankamai įrodymų nustatyti ar pareiÅ¡kėjai nepraleido skundo padavimo terminÄ , nuspręsta šį klausimÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjai teismui skundÄ padavė 2019 m. sausio 3 d.

Skunde nurodė, kad apie skundžiamus Direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimus sužinojo 2018 m. gruodžio 4 d., Projekto rengėjui UAB „Ispro“ apie juos praneÅ¡us. Atsiliepimu UAB „Ispro“ Projekto rengėjas patvirtino, kad apie Direkcijos skundžiamus sprendimus pareiÅ¡kėjams pranešė 2018 m. gruodžio 4 d. Nurodytos aplinkybės apie skundžiamų sprendimų įteikimÄ pareiÅ¡kėjams nepaneigtos kitais įrodymais. Ä®vertinus tai, kad skundas administraciniam teismui gali bÅ«ti paduodamas per vienÄ mėnesį sužinojimo apie skundžiamÄ administracinį aktÄ dienos, spręstina, jog pareiÅ¡kėjai nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino.

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pastatai – poilsio nameliai, kurie pastatyti 1965 metais. PareiÅ¡kėjai, siekdami poilsio namelius prijungti prie elektros tinklų, užsakė projektuotojui UAB „Ispro“ parengti elektros tinklų, bÅ«tinų Statiniams tinkamai eksploatuoti, sutvarkymo projektÄ â€“ „Inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) adresu (duomenys neskelbtini) projektÄ .

Projekto rengimo metu Projektuotojas 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. praÅ¡ymu ir paaiÅ¡kinimu kreipėsi į DirekcijÄ , praÅ¡ydamas pritarti parengtam Projektui. Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu (sprendimu) atsisakė pritarti pateiktam Projektui. Direkcija skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis Tvarkymo planu bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, teritorija, kurioje rengiamas inžinerinių tinklų projektas, patenka į miÅ¡kų paskirties žemę, todėl Å¡i teritorija gali bÅ«ti naudojama tik MiÅ¡kų įstatyme nustatytai veiklai.

Projektuotojas 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡tu dar kartÄ kreipėsi į DirekcijÄ , nurodydamas papildomas aplinkybes. Direkcija 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Projektuotojui nurodė, jog rengiant 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. S1-507(6.20), nebuvo padaryta klaida ir Å¡iame raÅ¡te (sprendime) nurodytas sprendimas yra galutinis. Ginčo teritorijai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 ,,Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, pagal kurio sprendinius Å¡i teritorija yra miÅ¡kų paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje: ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje (MEk), kurioje taikomas iÅ¡saugančio Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės KurÅ¡ių nerijai miÅ¡kų tvarkymo priemonės (7.1.1 punktas).

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane 2A brėžinyje ,,Juodkrantės urbanistinė struktÅ«ra ir reglamentai“ nagrinėjama teritorija pažymėta kaip miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punkte numatyta, jog ekosistemų apsaugos miÅ¡kai – tai miÅ¡kai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimÄ IIA grupės miÅ¡kuose, reikalavimai.

Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 14.1) išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurios reglamentas dažniausiai taikomas gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose. Joje: 14.1.1) draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus. Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies „II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami“ 1 punkte numatyta, jog A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai.

Ūkininkavimo tikslas – iÅ¡saugoti arba atkurti miÅ¡ko ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Å ios miÅ¡kų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai. MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kompleksinė miÅ¡kų Å«kio veikla – veikla, apimanti miÅ¡kų įveisimÄ , atkÅ«rimÄ , priežiÅ«rÄ , apsaugÄ , taip pat racionalų miÅ¡kų iÅ¡teklių naudojimÄ bei prekybÄ mediena ir miÅ¡ko iÅ¡tekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miÅ¡kuose įgyvendinimui.

MiÅ¡kų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog miÅ¡ko valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti miÅ¡kÄ bei jo iÅ¡teklius (medienos ir kitų miÅ¡ko iÅ¡teklių ruoÅ¡ai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieÅ¡taraujantiems tikslams). Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248), poilsio stovyklos statiniai patenka į Raganos kalno kraÅ¡tovaizdžio draustinį.

Nutarimo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad Raganos kalno kraÅ¡tovaizdžio draustinio tikslas – iÅ¡saugoti ypatingÄ mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonÄ jÄ knygÄ Ä¯raÅ¡ytų augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje „statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas“ numatyta:

1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, bÅ«tinus vykdant veiklÄ , kuriai taikomos iÅ¡imtys pagal Å¡io straipsnio nuostatas;

2) leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sÄ lygas jų rekonstrukcijai. Ginčo Statiniai yra valstybinės žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis – miÅ¡kų Å«kio, Å¡ioje teritorijoje pagal Å¡iuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miÅ¡kų Å«kio paskirtis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 įpareigojęs statinius nugriauti, konstatuodamas, kad adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Agrolain“ (Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja) yra miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, kurios naudojimo bÅ«das – ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai. Teismas sprendimu taip pat nustatė, jog UAB „Agrolain“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), miÅ¡ko paskirties žemėje neteisėtai vykdė savavaliÅ¡kas statybas, t. y. po 2013 metų buvo atliekami statybos darbai: namelių pamatų pilnas ir dalinis iÅ¡ardymas, pamatų betonavimas, naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelių pastatymas ant iÅ¡ dalies ar pilnai iÅ¡ardytų ir iÅ¡ naujo iÅ¡betonuotų pamatų, nors tokios statybos Å¡ioje teritorijoje nėra galimos ir kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos nameliai buvo skirti laikinam naudojimui – laikini statiniai ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas nepakeistas. Iš byloje esančios atsakovės pateiktos ginčo teritorijos fotonuotraukų matyti, jog ginčo žemės sklypuose nėra nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti, taip pat matyti, kad vykdyta statyba (išlieti nauji pamatai), kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 pripažinta savavališka ir neteisėta.

IÅ¡ fotonuotraukų taip pat matyti, jog aplink Statinių liekanas yra apaugę medžiai. Nustatyta, jog nei Tvarkymo plane, nei Neringos savivaldybės Bendrajame plane nėra numatyta galimybė Statinius naujai statyti ar juos rekonstruoti. Tvarkymo plano sutartiniuose žymėjimosi teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) įtvirtinti sutartiniai ženklai: „likviduojama teritorija“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, kuris numatė galimybę ginčo teritorijoje plėtoti infrastruktÅ«rÄ , buvo panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamu atveju nėra teritorijų planavimo dokumento, kuris ginčo teritorijoje numatytų galimybę plėtoti infrastruktÅ«rÄ , prisijungti inžinerinius tinklus ar rekonstruoti (atstatyti) statinius. Be to, leidžiant Statinius prisijungti prie elektros tinklų, tiesiant elektros linijas ir pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 1-93, įrengiant elektros linijų apsaugos zonas, miÅ¡ko žemėje ir KurÅ¡ių nerijos draustinyje reikėtų kirsti medžius, o tai yra nesuderinama su miÅ¡ko Å«kio veikla ir apskritai veikla saugomame draustinyje. Pagal bylos duomenis ginčo teritorija patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , Juodkrantės girininkijos (duomenys neskelbtini), kvartalas, (duomenys neskelbtini) sklypas ir yra MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemė. PareiÅ¡kėjų argumentas, kad poilsio nameliai yra įsiterpusiame žemės sklype, kurio paskirtis nėra miÅ¡ko Å«kio žemė, laikytinas nepagrįstu.

Žemės sklypai yra valstybės ir jie patikėjimo teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, Projekte numatytų inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) statytoju gali būti tik sklypo savininkas, kurio sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise, o ne pareiškėjai. Pareiškėjai siekia ne tik Statinius prijungti prie elektros tinklų, tačiau ir juos atstatyti, nors statybos miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje yra negalimos, be to, tai nėra numatyta nei Tvarkymo plane, nei Bendrajame plane.

PareiÅ¡kėjams teigiant, kad nei Tvarkymo planas ir(ar) Bendrasis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentai, nei juos patvirtinę poįstatyminiai aktai, nėra įstatymas ar įstatyme nurodyti pagrindai riboti nuosavybės teises į Statinius, pažymėtina, jog pagal poįstatyminiuose normi­niuose teisės aktuose įtvirtintos taisyklės visiÅ¡kai ati­tinka įstatymų reikalavimus. Poįstatyminiai norminiai aktai gali bÅ«ti pri­imami tik remiantis įstatymais. Jų paskirtis – sukonkretinti ir aiÅ¡kinti įstatymų nuostatas.

Vyriausybės nutarimuose paprastai bÅ«na suformuluoti ir įtvirtinti bendro po­bÅ«džio paliepimai, teisės normos, kuriomis dažniausiai konkretinamos ir aiÅ¡ki­namos įstatymų nuostatos, nusakoma, kaip jos turi bÅ«ti įgyvendinamos praktikoje, todėl jų reikalavimus vykdyti yra bÅ«tina. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog MiÅ¡ko žemės naudojimo ribojimai (taip pat statybų leistinumo aspektu) nėra savitiksliai, jie nulemti miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«džio, pagrįsti bÅ«tinumu užtikrinti natÅ«ralios gamtinės aplinkos, biologinės įvairovės iÅ¡saugojimÄ , gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ , atkÅ«rimÄ ir gausinimÄ , miÅ¡kų produktyvumo didinimÄ , kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ ir aplinkos kokybę.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog MiÅ¡kų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai, – ­ypač atsižvelgiant į miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«dį, jų ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

Teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reguliavimÄ , faktines aplinkybes, teisminę praktikÄ , sprendžia, jog ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje galima veikla, skirta iÅ¡saugojimui, atkÅ«rimui, o ne inžinerinių tinklų plėtrai ar statybai, kiek tai nesusiję su miÅ¡ko iÅ¡saugojimu, todėl Direkcija teisėtai ir pagrįstai nepritarė skundžiamais sprendimais pareiÅ¡kėjų pateiktam Projektui. PareiÅ¡kėjams teigiant, kad skundžiami sprendimai nėra motyvuoti, nurodytina jog pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant VAÄ® 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsakovė aiÅ¡kiai nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis nepritarė Projektui. Nors skundžiamuose sprendimuose nebuvo pateikta iÅ¡samesnė informacija, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtų ir pagrįstų administracinių aktų. Skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti skunde nurodytais motyvais. Netenkinus pareiÅ¡kėjų patikslinto skundo reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, atmestinas ir skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ ir pritarti Projektui, nes nėra teisinio pagrindo įpareigoti atlikti Å¡iuos veiksmus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, nusprendžia: Atmesti pareiÅ¡kėjų I.J., A.K. (A.K.), uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.), E.K. (E.K.), J.K., J.K., P.K. patikslintÄ skundÄ dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20) ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė Vida Stonkuvienė