2023-06-28 Nr. AB-12851-3-64-3-01185-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-559-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01185-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir Šiaulių TI)) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Bausmę pradėjo vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Likvidavus Lukiškių TI-K, pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) tęsti bausmės atlikimą, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ Nr. NN-339 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimo departamento direktoriaus Nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3295-816/2019 patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-85-756/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo perkėlimas į Šiaulių TI yra neteisėtas ir tai įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

2.2. Dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, jis neturėjo galimybės dirbti, gauti atlygį už darbą, realizuoti save darbe. Pareiškėjas, be kita ko, neturėjo galimybės dalyvauti profesiniame ugdyme, įgyti profesinių žinių, įgūdžių bei kvalifikaciją. Pravieniškių PN-AK buvo įrengta dailės studija, kurioje pareiškėjas galėjo užsiimti menine veikla, mokyti kitus nuteistuosius, prasmingai leisti laiką. Perkėlus pareiškėją į Šiaulių TI jam buvo pažadėta, kad Šiaulių TI jis galės tęsti savo meninę veiklą, tačiau Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas gyveno buvo draudžiama užsiimti menine veikla, o įrengti dailės studiją Šiaulių TI atsisakė. Iš pareiškėjo buvo atimtos visos individualiai veiklai skirtos priemonės: mezgimo vašeliai, drožimo peiliukai. Šiaulių TI nevykdoma jokia socialinė reabilitacija, pareiškėjas dėl to daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, tačiau nei vienas jo prašymas nebuvo patenkintas. Šiaulių TI nėra jokių užsiėmimų, programų, kurias galėtų lankyti savanoriai. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie jokius galimus užsiėmimus ir jam nebuvo siūloma juose dalyvauti.

2.3. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d. netinkamomis bei jo orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas iki 2020 m. gruodžio 17 d. buvo kalinamas prastomis sąlygomis gyvenamojoje kameroje Nr. 76. Šioje kameroje buvo šalta ir drėgna, langai viengubi, nesandarūs, langų rėmai supuvę, pajuodę, padengti pelėsiu. Gyvenamosios kameros sienos niūrios spalvos, išdaužytos, išpaišytos. Sanitarinis mazgas tupimas, neizoliuotas nuo gyvenamosios kameros, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjui skaudėdavo galvą, trūkdavo oro, jis negalėjo tinkamai išsimiegoti, jautėsi blogai.

2.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo į Šiaulių TI buvo priimta 2021 m. vasario 10 d., ji yra galutinė ir neskundžiama, tačiau ilgą laiką nebuvo vykdoma. Po šios nutarties priėmimo, pareiškėjas tikėjosi, jog jis nedelsiant bus perkeltas į Pravieniškių PN-AK, tačiau to padaryta nebuvo. Nesulaukęs šios nutarties vykdymo, pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą Šiaulių TI direktoriui, prašydamas nedelsiant vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį ir grąžinti jį į Pravieniškių PN-AK, tačiau jo prašymas nebuvo įvykdytas.

2.5. Pareiškėjas dėl neteisėto jo perkėlimo į Šiaulių TI, buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, kankinamas, su juo tendencingai buvo bandoma susidoroti, visapusiškai jam pakenkti, pakenkta pareiškėjo sveikatai, t. y., pareiškėjas patyrė (duomenys neskelbtini) su komplikacijomis, jam buvo delsiama suteikti būtinąją medicininę pagalbą, o grįžus po operacijos, nutrauktas medikamentinis gydymas, neužtikrinta galimybė reguliariai ir nepertraukiamai vartoti jam gydytojų skirtus vaistus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 76 ir kameroje Nr. 71. Pareiškėjui visą šį laikotarpį tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o įėjimas atitvertas durimis arba nepermatoma užuolaida.

3.2. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kadangi kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad gyvenamoji kamera atitinka jai keliamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją su nusiskundimais dėl higienos normų pažeidimų.

3.3. Šiaulių TI organizuojami užsiėmimai, užtikrinama galimybė mokytis, išpažinti religiją, naudotis bibliotekos paslaugomis, kasdien sudaroma galimybė pasivaikščioti kiemeliuose. Rengiami kultūros, sporto ir kiti renginiai. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI, be kita ko, bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda nuteistiesiems įvairius užsiėmimus ir skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis.

3.4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimas Šiaulių TI buvo gautas 2021 m. vasario 18 d., pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK buvo konvojuotas 2021 m. kovo 22 d., todėl atsakovas nepadarė jokių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos ir nesuteikia pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą negali būti patenkinamas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, socialinės resocializacijos priemonių neužtikrinimo ir pareiškėjo nubaudimo. Lietuvos kalėjimų tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo visus skundus ir pateikė į juos atsakymus, t. y., netenkino pareiškėjo skundų dėl tariamų teisės aktų pažeidimų.

4.2. Lietuvos kalėjimų tarnyba visus veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu atliko teisėtai ir pagrįstai, o teisinės pasekmės pareiškėjui kilo ne dėl Kalėjimų departamento veiksmų ar neveikimo, o dėl galimai Šiaulių TI administracijos veiksmų.

4.3. Pareiškėjas skunde nurodo bendro pobūdžio paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija jo pažeistai teisei apginti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies – administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos už nepagrįstai paskirtą drausminę nuobaudą, nutraukė, pripažino, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl nepagrįsto pareiškėjo perkėlimo į Šiaulių TI, kur pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos teisės aktais nustatytos kalinimo sąlygos, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d. buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 71 ir Nr. 76, kuriose pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y., pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko ne mažesnis kaip 3,6 kv. m gyvenamasis plotas.

7. Teismas pažymėjo, jog, pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktą, kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupimas. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių TI teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba įrengti kameroje mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas (per langus) atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams) ginčui aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamosiose kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų.

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo, pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nedetalizuoti ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, tačiau įvertinęs, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo įrengimą, vertino, kad Šiaulių TI nesilaikė šio reikalavimo, tačiau nepaisant to, pareiškėjas neįrodė, kad būtent dėl to, kad nebuvo minėto mygtuko, jis patyrė neturtinę žalą.

10. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas užimtumas, pripažino abstrakčiais ir nedetalizuotais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl mokamo darbo, mokyklos lankymo bei individualios veiklos jokių prašymų ar skundų neteikė, be to, iš Šiaulių TI pateiktų byloje dokumentų matyti, kad užimtumas buvo užtikrinamas, todėl nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

11. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3295-816/2019 pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir panaikintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. NN-339 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo nutarta pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus perkelti į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-85-756/2021, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinis skundas atmestas. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK buvo konvojuotas 2021 m. kovo 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-383-289/2021 nustatyta, jog pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d. buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kadangi pareiškėjas buvo nepagrįstai perkeltas į Šiaulių TI, kur pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, teismas konstatavo, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba, t. y., atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4700-362/2020, buvo panaikintas Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. nutarimas Dėl nuteistojo iki gyvos galvos nubaudimo Nr. 25/-274, taip pat, panaikintas Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 10 sprendimas Nr. 2S-1350. Šiuo sprendimu pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 eurą neturtinės žalos atmestas kaip nepagrįstas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukė administracinę bylą šioje dalyje.

13. Teismas konstatavo, jog nėra šiuo atveju nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas į Šiaulių TI, kur buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, nusprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau pažeidimas nebuvo toks intensyvus, kad atsakovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Nenustatyti ir pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pablogėjimas. Pripažinęs pažeidimus neintensyviais, teismas nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, kuri atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus.

III. 14. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

14.1. Pareiškėjas pateikė teismui detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, todėl įrodinėjimo našta šiuo atveju, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui.

14.2. Pareiškėjas skundėsi, jog gyvenamojoje kameroje sanitarinis mazgas yra tupimas, neizoliuotas, iš kurio sklido nemalonus kvapas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas jokių pažeidimų nenustatė, nors turėjo konstatuoti minėto pobūdžio pažeidimus.

14.3. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pagalbos iškvietimo mygtuko gyvenamojoje kameroje nebuvimo. Toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, teismas nemotyvavo, kodėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

14.4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, tačiau pareiškėjas pateikė teismui kartu su skundu kreipimąsi liudijančius dokumentus.

14.5. Teismas neatskleidė bylos esmės, t. y., nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismo prašė priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, kuriame jis buvo kalinamas prastesnėmis, nei Pravieniškių PN-AK, sąlygomis. Nors byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų nusiskundimų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, tačiau teismas neįvertino, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl prastų jo kalinimo sąlygų ir, kad pažeidimai yra tęstinio pobūdžio. Todėl pareiškėjui dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų ir patirtų išgyvenimų turėtų būti priteisiamas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

15.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi analogiško pobūdžio argumentai kaip ir skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam tariamai padarytos žalos.

15.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 22 d. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d. ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje esančius įrodymus, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 22 d. atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę, o ten pareiškėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikinti paminėti Šiaulių TI ir Kalėjimo departamento direktoriaus nutarimai dėl pareiškėjo nubaudimo, bylą nutraukė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, prašo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų ir įrodymų vertinimu.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y., aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

21. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

22. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo bei higienos normų pažeidimų. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI arba kitas kompetentingas institucijas, nes tokie įrodymai byloje yra.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nekartodama ginčui aktualaus pirmosios instancijos teismo nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, atsako į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei pasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriems nepritaria.

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tupimo tualeto kameros Nr. 76 sanitariniame mazge įrengimu ir iš jo sklindančio nemalonaus kvapo, teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; kt.). Todėl, vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupima tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas.

Byloje nenustatyta, kad dėl sveikatos būklės sėdimo unitazo įrengimas buvo būtinas pareiškėjui, todėl pareiškėjo teisės tuo aspektu, jog kameroje buvo tupimas klozetas, nebuvo pažeistos. Dėl nemalonaus kvapo, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y., vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negalėjo gyvenamųjų patalpų, pasinaudojus sanitariniu mazgu, išvėdinti ar tokias jo galimybes buvo apribojęs Šiaulių TI. Be to, Šiaulių TI patvirtino, kad tardymo izoliatoriuje 2020 m. rugsėjo mėn. buvo vykdomi darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus nurodytu aspektu.

26. Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo gyvenamosiose patalpose, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI pažeidė reikalavimą įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Tačiau, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tai nereiškia, kad tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo jis patyrė konkrečius neigiamus išgyvenimus, buvo sutrikdyta jo sveikata ir kt., teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, suponuojančių žalą nurodytu aspektu. Pareiškėjas tvirtina, kad jį Šiaulių TI ištiko (duomenys neskelbtini), jis negalėjo laiku prisikviesti pagalbos, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų (išskyrus pareiškėjo sveikatos istoriją) nenuginčijamai patvirtinančių, jog būtent dėl netinkamų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų (neveikimo) (iškvietimo mygtuko nebuvimo) pareiškėjo sveikatai iškilo grėsmė, tuo labiau atsižvelgus į tai, kad medicininė pagalba pareiškėjui buvo suteikta ir užtikrinta. Be to, saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė. Tai, kad vienos iš kalinių saugumą užtikrinančių priemonių nėra arba jos dažniausiai neveikia, negali būti siejama nei su atsakovo atstovo siekiu pažeminti kalinamų asmenų orumą, iš jų pasityčioti, nei su tokio pobūdžio asmenų išgyvenimais. Šios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-520/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl higienos normų reikalavimų neužtikrinimo kameroje Nr. 76, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais arba prašymais būtų kreipęsis į Šiaulių TI arba kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų. Iš byloje pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento 2020 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. (6-12 4.80 E)2-142095 matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į NVSC dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI gyvenamojoje kameroje Nr.

76. NVSC, atsakydamas į pareiškėjo skundą, rašte nurodė, kad dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos valstybėje dėl (duomenys neskelbtini), atidėtas neplaninių ūkio subjektų patikrinimų vykdymas. Atnaujinus neplaninės ūkio subjektų priežiūros vykdymą, NVSC Šiaulių departamentas, atliktų operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu įvertintų kameros Nr. 76 atitiktį higienos normų reikalavimams. Nors ir nebuvo atliktas paminėtos gyvenamosios kameros patikrinimas dėl higienos normų reikalavimų ir nekonstatuoti pažeidimai, tačiau šiuo atveju yra svarbus kreipimosi į pataisos namų administraciją ir kitas kompetentingas institucijas, aspektas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų ne tik į NVSC, bet ir į teismą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju detalizavo aplinkybes, susijusias su higienos normų pažeidimais, todėl įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, teko atsakovui (jo atstovui). Atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimų, todėl visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Dėl nurodytų priežasčių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nenustatė ir nekonstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus nurodytu aspektu.

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą dėl jo nepagrįsto perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d., o kitą pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu atmetė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d. atlyginimo, įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau nepagrįstai nenustatė higienos normų pažeidimų nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., pareiškėjui atliekant bausmę Šiaulių TI kameroje Nr. 76, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti tik higienos normų pažeidimai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pakanka pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą ir tai yra teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų buvo atmestas kaip nepagrįstas, keičiama, pripažįstant, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., pareiškėjui kalint Šiaulių TI kameroje Nr. 76, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d., buvo atmestas kaip nepagrįstas, pakeisti.

Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., pareiškėjui kalint Šiaulių TI kameroje Nr. 76, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo pažeista.

Kitą pareiškėjo A. D. (A. D.) skundo dalį atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis