b1798c80-e830-4958-9466-eca2d2b582c5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-837-945/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.7; 2.6.18.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Inovestus“, ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir sutartinių netesybų sumažinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vitaterma“ (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inovestus“ (toliau – atsakovė) 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ 113 757,52 Eur sumai, taikant restitucijÄ sumažinti ieÅ¡kovės mokėtinÄ atsakovei baudÄ iki 56 878,76 Eur ir įtraukti atsakovę į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 56 878,76 Eur kreditoriniu reikalavimu, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 121 052,59 Eur įsiskolinimÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Susipažinusi su perimtais ieÅ¡kovės dokumentais nemokumo administratorė nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. Å¡alys sudarė Subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2019-KA81, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „Administracinės paskirties pastatas Sqveras“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Subrangos sutartis Nr. 1). 2019 m. balandžio 19 d.

Å¡alys sudarė Subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2019-KA838, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „Lietuvos krepÅ¡inio namai“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Subrangos sutartis Nr. 2). 2019 m. liepos 30 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nutraukia Subrangos sutartį Nr. 1. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutraukia Subrangos sutartį Nr.

2. Iki Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo ieÅ¡kovė atliko rangos darbų už 135 206,61 Eur (be PVM), iki Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo – už 10 695,14 Eur (be PVM). Atsakovė atliko ieÅ¡kovei tik vienÄ 24 849,16 Eur mokėjimÄ , iÅ¡ dalies apmokėdama 2019 m. balandžio 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Atsakovės neapmokėta suma – 121 052,59 Eur. 2019 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad atsakovė įskaito ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovei 113 757,52 Eur sumai į ieÅ¡kovės mokėtinas atsakovei 95 795,98 Eur baudÄ už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimÄ bei 24 860 Eur baudÄ už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimÄ .

IeÅ¡kovei mokėtinÄ 7 295,07 Eur sumÄ pagal minėtas sÄ skaitas atsakovė sulaikė nurodydama, kad ji skirta užtikrinti ieÅ¡kovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymÄ . Ä®skaitymas yra neteisėtas, pažeidžia ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1892-657/2019 buvo priėmęs ieÅ¡kovės vadovo pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei ir Å¡ioje nutartyje nurodęs, kad nuo teismo nutarties dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos ieÅ¡kovės turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Nutartis buvo iÅ¡vieÅ¡inta, t. y. atsakovė apie apribojimus žinojo. Sudarydama ginčijamÄ sandorį atsakovė patenkino didžiÄ jÄ dalį savo finansinio reikalavimo ieÅ¡kovei, apeidama kitus ieÅ¡kovės kreditorius. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė jau buvo nemoki. Å i aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Egzistuoja visos sÄ lygos sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis).

Be to, įskaitymas prieÅ¡taravo ir imperatyvioms CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas) (toliau – Ä®RÄ®) 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas jį pripažinti negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis). IeÅ¡kovė taip pat nurodo nesutinkanti su atsakovės atliktu baudų už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimÄ skaičiavimu, sudarančiu galimybę atsakovei nepagrįstai praturtėti, bei praÅ¡anti jas sumažinti per pusę.

Subrangos sutarties Nr. 1 pagrindu apskaičiuota bauda (95 795,98 Eur) sudaro daugiau kaip du trečdalius ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai atliktų darbų vertės (135 206,61 Eur), Subrangos sutarties Nr. 2 pagrindu apskaičiuota bauda (24 860 Eur) daugiau kaip dvigubai virÅ¡ija ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai atliktų darbų vertę (10 695,14 Eur). Patenkinus reikalavimÄ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsakovė įtrauktina į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 56 878,76 Eur kreditoriniu reikalavimu.

IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina ne tik 113 757,52 Eur pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 mokėtina suma, kuriÄ atsakovė nepagrįstai įskaitė, bet ir 7 295,07 Eur suma, kurios mokėjimas sulaikytas.

3. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad Subrangos sutartis Nr. 1 buvo keičiama 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitarimais, Subrangos sutartis Nr. 2 – 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu, kurių sudarymÄ sÄ lygojo netinkamas ir nesavalaikis ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas. IeÅ¡kovei pradėjus darbus vykdyti mažesniu intensyvumu nei įprasta, sumažėjus ieÅ¡kovės darbininkų skaičiui objektuose, kilus nesklandumams dėl medžiagų ir įrangos tiekimo, atsakovė sužinojo, kad teismui paduotas pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei.

Atsakovė pasinaudojo Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 14.6 ir 14.7.5 punktuose numatyta savo teise sutartis nutraukti. Dar ieÅ¡kovei tebevykdant darbus atsakovės pasitelktas antstolis 2019 m. liepos 30 d. užfiksavo pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ieÅ¡kovės vykdomų darbų bÅ«klę, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. – pagal Subrangos sutartį Nr. 2 vykdomų darbų bÅ«klę. Atsakovė su ieÅ¡kove nesėkmingai derėjosi dėl sutarčių nutraukimo pasekmių. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradžios su ieÅ¡kovės atstovais tapo neįmanoma susisiekti, todėl atsakovė priėmė sprendimÄ taikyti sutartines netesybas bei 2019 m. rugsėjo 23 d. atliko baudų įskaitymÄ .

Ä®skaitymu nebuvo nepažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. PasiraÅ¡ydama sutartis ieÅ¡kovė sutiko tiek dėl baudos jai taikymo padarius esminį sutarties pažeidimÄ , tiek dėl baudos iÅ¡skaitymo iÅ¡ jai mokėtinų sumų (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktas). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė padarė esminį sutarčių pažeidimÄ , t. y. kreipėsi į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos jai iÅ¡kėlimo. Sutartiniai įskaitymai buvo periodiÅ¡kai (kas mėnesį) atliekami ir iki Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo, tokiems įskaitymams ieÅ¡kovė niekada neprieÅ¡taravo.

Atsakovė nėra su ieÅ¡kove susijęs juridinis asmuo, todėl neįtakoja ieÅ¡kovės sprendimų, ieÅ¡kovė Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdė savarankiÅ¡kai ir savo rizika. Atsakovė negalėjo valdyti ieÅ¡kovės veiksmų atsiskaitant su ieÅ¡kovės darbuotojais, tiekėjais ir kitais asmenimis, bet ėmėsi priemonių sudarydama susitarimus dėl ieÅ¡kovės užsakytų medžiagų įsigijimo į atsakovės objektus ir atsiskaitydama su tiekėjais bei taip sumažindama ieÅ¡kovės kreditorių ratÄ .

Ä®skaitymas negali bÅ«ti vertinamas kaip naujas susitarimas, apie kurį ieÅ¡kovė nežinojo iÅ¡ anksto, jis nebuvo nesÄ Å¾iningas ar sudarytas su tikslu apeiti ar apgauti kitus ieÅ¡kovės kreditorius. Baudų dydis apskaičiuotas pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktÄ , t. y. 10 proc. sutarties kainos. Atsakovė geranoriÅ¡kai sumažino baudų dydį ir jas apskaičiavo nuo sutarčių kainų be PVM. Sutartys nutrauktos dėl ieÅ¡kovės kaltės, o atsakovė realiai dėl sutarčių nutraukimo patyrė nuostolių, kurie virÅ¡ija pritaikytas ir įskaitytas sutartines baudas.

Dalį ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti sumos (7 295,07 Eur) sudaro atsakovės sulaikytos sumos, skirtos užtikrinti ieÅ¡kovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymÄ . Pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 6.2 punktÄ atsakovė yra sulaikiusi 5% darbų sumos (6 760,32 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 534,75 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2). Sulaikytų sumų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovė nėra pateikusi atsakovei Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų banko ar draudimo bendrovės iÅ¡duotų garantinių įsipareigojimų užtikrinimų, o garantinio užtikrinimo terminas (3 metai po darbų pabaigos arba sutarties nutraukimo) nėra suėjęs (pagal Subrangos sutartį Nr. 1 baigsis 2022 m. rugpjūčio 10 d., pagal Subrangos sutartį Nr. 2 – 2022 m. rugsėjo 5 d.).

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų 4. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Subrangos sutarties Nr. 1 (ieÅ¡kinio 3 priedas) ir Subrangos sutarties Nr. 2 (ieÅ¡kinio 4 priedas) pagrindu ieÅ¡kovė vykdė statybos darbus, jog Subrangos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nutrauktos prieÅ¡ terminÄ atsakovės iniciatyva (2019 m. liepos 30 d. raÅ¡tu dėl Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (ieÅ¡kinio 5–6 priedai) ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu dėl Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovei buvo inicijuotas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 14.6 ir 14.7.5 punktai) (ieÅ¡kinio 7–8 priedai)).

Atsakovė pripažino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad iki Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo bendra atliktų darbų kaina sudarė 135 206,61 Eur (be PVM) (ieÅ¡kinio 9 priedas), iki Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo – 10 695,14 Eur (be PVM) (ieÅ¡kinio 10 priedas), jog atsakovė apmokėjo dalį 2019 m. balandžio 2 d. sÄ skaitos pagal Subrangos sutartį Nr. 1, pervesdama ieÅ¡kovei 24 849,16 Eur (ieÅ¡kinio 11 priedas) ir taip sumažinta neapmokėtÄ darbų kainÄ iki 121 052,59 Eur (135 206,61 Eur + 10 695,14 Eur – 24 849,16 Eur).

Ä® bylÄ taip pat pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. spalio 30 d. ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (ieÅ¡kinio 1–2 priedai). 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovė informavo ieÅ¡kovės nemokumo administratorių (ieÅ¡kinio 12 priedas) apie 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ 113 757,52 Eur sumai (toliau – įskaitymas) (ieÅ¡kinio 13–14 priedai), pažymėdama, kad bendras ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 131 936,53 Eur, įskaitant atsakovės ieÅ¡kovei pritaikytÄ 95 795,98 Eur baudÄ už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimÄ (ieÅ¡kinio 15 priedas) ir 24 860 Eur baudÄ už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimÄ (ieÅ¡kinio 16 priedas). 2019 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡te dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo pažymima, kad atlikus įskaitymÄ iÅ¡lieka 7 295,07 Eur (121 052,59 Eur – 113 757,52 Eur) neapmokėta darbų kainos dalis, kurios mokėjimÄ atsakovė sulaiko, o atsakovės kreditorinio reikalavimo ieÅ¡kovei suma sudaro 18 179,01 Eur (131 936,53 Eur – 113 757,52 Eur), t. y. 2 228,68 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimÄ ir 15 950,33 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimÄ .

Kaip matyti iš teismų sistemos Liteko duomenų, būtent 18 179,01 Eur dydžio atsakovės kreditorinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje (bylos Nr. eB2-1339-657/2020).

5. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ginčija įskaitymo teisėtumÄ dviem pagrindais – kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), taip pat pažeidžiantį ieÅ¡kovės kreditorių interesus (actio Pauliana, CK 6.66 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o per pusę (nuo 113 757,52 Eur iki 56 878,76 Eur) sumažinti atsakovės ieÅ¡kovei pritaikytų netesybų (baudų) dydį, Å¡ias netesybas pripažįstant atsakovės kreditoriniu reikalavimu ieÅ¡kovės bankroto byloje, taip pat priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės visÄ neapmokėtÄ pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 atliktų darbų kainÄ (121 052,59 Eur), kuriÄ apima tiek atsakovės neteisėtai įskaityta suma (113 757,52 Eur), tiek ir suma, kurios mokėjimÄ atsakovė yra neteisėtai sustabdžiusi (7 295,07 Eur).

6. Vertinant bylos nagrinėjimo ribas pažymėtina, kad pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ negaliojančiu, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 113 757,52 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įskaitymas buvo atliktas po to, kai Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti ieÅ¡kovės vadovo pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo (ieÅ¡kinio 17 priedas) ir Å¡i aplinkybė iÅ¡vieÅ¡inta (ieÅ¡kinio 18 priedas), įskaitymo sandorį buvo pripažinęs prieÅ¡taraujančiu imperatyviems įstatyme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintiems ribojimams realizuoti įmonės turtÄ ir (ar) vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės, kuriai inicijuotas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas.

Nesutikdamas su tokia iÅ¡vada kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad įskaitymas yra prievolių pabaigos bÅ«das, o ieÅ¡kovės nurodytose normose aptartas turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turto yra vykdymo proceso dalis, su kuria įskaitymo teisė negali bÅ«ti tapatinama, todėl sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti imperatyvių draudimų, įtvirtintų CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalyje, pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du aptariamo ieÅ¡kinio faktinio pagrindo egzistavimas jau yra paneigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir jį vertinti iÅ¡ naujo pakartotinai nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo.

7. Kita vertus, kasacinis teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė įskaitymo prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms siejo ir su CK 6.53 straipsnio 2 dalyje bei 6.130 straipsnyje įtvirtintų taisyklių pažeidimu, kadangi, ieÅ¡kovės vertinimu, įskaitymas atliktas nesuėjus baudų apmokėjimo terminui, t. y. atsakovei dar neįgijus teisės atlikti įskaitymÄ . Aplinkybę, kad dėl Å¡ių argumentų pagrįstumo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepasisakė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino kaip esminį proceso pažeidimÄ , lemiantį absoliutų teismų procesinių sprendimų negaliojimÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kas lemia bÅ«tinybę įskaitymo teisėtumÄ Ä¯vertinti aptariamu aspektu pakartotinai nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės.

8. Pažymėtina ir tai, kad pirmÄ kartÄ nagrinėdami bylÄ tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog įskaitymas yra atliktas ne pačios ieÅ¡kovės, kaip skolininkės, o jos kreditorės (atsakovės), o tai yra esminė kliÅ«tis pareikÅ¡ti reikalavimÄ actio Pauliana pagrindu. Nesutikdamas su tokia iÅ¡vada, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iki ginčijamo įskaitymo ieÅ¡kovė buvo ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė, todėl ieÅ¡kovės nemokumo administratorius turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl atsakovės, kaip ieÅ¡kovės skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė tiek jos, kaip kreditorės, teises, tiek ir ieÅ¡kovės kreditorių interesus, kurių užtikrinimui ir skirtas bankroto procesas.

9. Atsižvelgiant į po bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui Å¡alių pateiktus 2022 m. vasario 23 d. praÅ¡ymus, vadovaujantis CPK 235 straipsnio 6 dalimi, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymo (ne)teisėtumo ir reikalavimo Å¡iÄ sumÄ priteisti 10. Kaip minėta sprendimo 4 punkte, atsakovė neginčija ieÅ¡kovės argumentų, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu buvo atlikti darbai, kurių vertė 7 295,07 Eur (6 760,32 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 534,75 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2), prievolės atsiskaityti už kuriuos atsakovė nėra įvykdžiusi.

Kita vertus, atsakovė akcentuoja, kad Å¡ios prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs, kadangi, vadovaudamasi Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 6.2 punktu, atsakovė yra sulaikiusi 5% darbų kainos iki kol ieÅ¡kovė pateiks atsakovei Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus banko ar draudimo bendrovės iÅ¡duotus garantinių įsipareigojimų užtikrinimus. Å ių užtikrinimų ieÅ¡kovė nėra pateikusi, o jų terminas (3 metai po darbų pabaigos arba sutarties nutraukimo) nėra suėjęs (pagal Subrangos sutartį Nr. 1 baigsis 2022 m. rugpjūčio 10 d., pagal Subrangos sutartį Nr. 2 – 2022 m. rugsėjo 5 d.).

11. Pabrėžtina, kad pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu aptariamÄ reikalavimÄ atmetė sutikdamas su atsakovės pozicija dėl sulaikymo pagrįstumo, o kartu ir nesuėjusio prievolės apmokėti nurodyto dydžio darbų kainos dalį termino. Vertindamas tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime detaliai iÅ¡analizavo su mokėtinų sumų sulaikymu (CK 6.69, 4.229 straipsniai) susijusias Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ lygas, nurodydamas keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių.

Atsakovės teisė sulaikyti 5 proc. darbų kainos įtvirtinta Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte. Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 12.2 punktu ieÅ¡kovė įsipareigojo per 10 darbo dienų po galutinio atliktų darbų akto pasiraÅ¡ymo pateikti atsakovei garantinio laikotarpio užtikrinimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovei priimtinos draudimo bendrovės laidavimo ar banko garantijos forma, užtikrinantį tinkamÄ ieÅ¡kovės garantinio termino įsipareigojimų vykdymÄ .

Subrangos sutarties Nr. 1 specialiųjų sÄ lygų 5.5 punkte ir Subrangos sutarties Nr. 2 specialiųjų sÄ lygų 5.3 punkte numatyta, kad, ieÅ¡kovei nepateikus aptarto užtikrinimo, atsakovės sulaikytos sumos 3 metams paliekamos atsakovei kaip ieÅ¡kovės garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Be to, pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 14.11 punktÄ , nutraukusi sutartis atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sulaikytas sumas, iÅ¡skaičiusi ieÅ¡kovės mokėtinas baudas, palÅ«kanas bei nuostolių atlyginimÄ per 10 dienų po to, kai ieÅ¡kovė pateiks garantinio laikotarpio užtikrinimÄ .

IeÅ¡kovei nepateikus užtikrinimo, atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sulaikytas sumas, iÅ¡skaičiusi ieÅ¡kovės mokėtinas baudas, įskaitant nustatytÄ Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte, palÅ«kanas bei nuostolių užtikrinimÄ per 30 dienų. Ä®vertinęs nurodytÄ sutartinį reglamentavimÄ Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovės pareiga sumokėti sulaikytas sumas atsiras tik po to, kai ieÅ¡kovė įvykdys savo prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles – pateiks garantinio laikotarpio užtikrinimÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nepagrįstu pripažino ieÅ¡kovės argumentÄ , kad, atsakovei nutraukus Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės garantinio laikotarpio užtikrinimo, nes ieÅ¡kovės nebaigtus atlikti darbus pabaigė kiti rangovai, kurie ir pateikė atsakovei garantinio laikotarpio užtikrinimus, pažymėdamas, jog ieÅ¡kovės garantiniai įsipareigojimai, vadovaujantis Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, yra sietini su faktiÅ¡kai atliktais darbais, už kuriuos kiti rangovai nėra atsakingi.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, taip pat buvo įvertinta kaip savaime nereiÅ¡kianti, jog atsakovė netenka teisės naudotis Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 sulygta galimybe 3 metams sulaikyti tam tikras sumas garantiniam laikotarpiui, kildinama iÅ¡ sutarčių laisvės principo. Tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos jokie ieÅ¡kovės atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieÅ¡kovei sulaikytÄ darbų kainos dalį. Å ių argumentų pagrindu net ir panaikindamas Kauno apygardos teismo sprendimÄ , Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, aptariamÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.

12. Nors, kaip minėta sprendimo 6 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ panaikino visa apimtimi ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kaip matyti tiek iÅ¡ pačios kasacinio teismo nutarties, tiek ir iÅ¡ abiejų Å¡alių teiktų kasacinių skundų turinio, nei viena iÅ¡ Å¡alių nereiÅ¡kė nei reikalavimo pripažinti aptariamÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį neteisėta, nei jokių argumentų, kuriais bÅ«tų kvestionuojamas Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu pagrįstumas.

Net ir 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, kuria buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimÄ peržengti kasacinių skundų ribas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kiai nurodė tokį sprendimÄ siejantis su actio Pauliana instituto taikymu ginčijant prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, kai kiekviena prievolės Å¡alis tuo pačiu metu yra ir kreditorė, ir skolininkė, įskaitymo sandorį, t. y. ne su bylos dalimi, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymo teisėtumo.

13. Pabrėžtina ir tai, kad teikdama tiek 2022 m. vasario 23 d. praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, tiek ir 2022 m. kovo 9 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovė nieko nepasisakė nei dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 7 295,07 Eur sumÄ , jos sulaikymÄ pripažinus neteisėtu, nei dėl sprendžiant šį reikalavimÄ pirmojo bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų pagrįstumo. Pati ieÅ¡kovės pozicija tiek kasaciniame procese teikto skundo nesiejant su teismų priimtų procesinių sprendimų dalimi, kuria iÅ¡spręstas aptartas reikalavimas, tiek ir raÅ¡tu teikiant savo pozicijÄ pakartotinio bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad jokių Lietuvos apeliacinio teismo motyvų dėl aptariamo ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumo trÅ«kumų ieÅ¡kovė neįžvelgė.

Tokių trÅ«kumų nenustatęs ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad Subrangos sutarties Nr. 1 specialiųjų sÄ lygų 5.5 punkte ir Subrangos sutarties Nr. 2 specialiųjų sÄ lygų 5.3 punkte įtvirtintas 3 metų terminas vis dar nėra suėjęs (pagal Subrangos sutartį Nr. 1 baigsis 2022 m. rugpjūčio 10 d., pagal Subrangos sutartį Nr. 2 – 2022 m. rugsėjo 5 d.), teismas sprendžia, kad pripažinti 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymÄ neteisėtu, o prievolę sumokėti aptarto dydžio Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atliktų darbų kainos dalį pažeista, bei tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡ios sumos priteisimo nėra pagrindo.

Dėl baudų dydžio sumažinimo 14. Kaip minėta sprendimo 4 punkte, atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. pritaikė ieÅ¡kovei sutartines netesybas – baudas už Subrangos sutarties Nr. 1 (95 795,98 Eur) ir Subrangos sutarties Nr. 2 (24 860 Eur) nutraukimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad bendra baudų suma sudaro 113 757,52 Eur ir visa Å¡i suma, kaip prieÅ¡prieÅ¡inis atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei, 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo įskaityta į atsakovės ieÅ¡kovei už atliktus darbus mokėtinas sumas.

Tokia pozicija nėra visiÅ¡kai tiksli. Kaip teisingai akcentavo atsakovė 2022 m. kovo 17 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, bendra baudų suma sudarė 120 655,98 Eur (95 795,98 Eur + 24 860 Eur), dalis Å¡ios sumos (18 179,01 Eur, t. y. 2 228,68 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimÄ ir 15 950,33 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimÄ ) yra patvirtinta kaip atsakovės kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto byloje (Kauno apygardos teismo byla Nr. eB2-1339-657/2020), o 2019 m. rugsėjo 23 d.

įskaityta netesybų suma sudarė 102 476,97 Eur (120 655,98 Eur – 18 179,01 Eur) (žr. sprendimo 4 punktÄ ).

15. Pažymėtina, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktu Å¡alys susitarė dėl atsakovės teisės taikyti ieÅ¡kovei 10 proc. sutarties kainos (su PVM), t. y. 115 913 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 30 081 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2 dydžio baudÄ už esminį sutarties pažeidimÄ . IeÅ¡kovė neginčijo fakto, kad egzistavo Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 14.7.5 punkte nurodytas esminis pažeidimas (pareiÅ¡kimo teismui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimas), dėl kurio Subrangos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovės iniciatyva buvo nutrauktos.

Nebuvo ginčijama ir atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ji savo iniciatyva sumažino ieÅ¡kovei taikytinų netesybų sumÄ , baudas apskaičiuodama už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kainÄ be PVM (95 795,98 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 24 860 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2). Pripažindama atsakovės teisę reikalauti netesybų, ieÅ¡kovė akcentuoja jų neproporcingumÄ ir praÅ¡o netesybas sumažinti per pusę nuo 113 757,52 Eur iki 56 878,76 Eur (kaip minėta sprendimo 14 punkte, tokio skaičiavimo netikslumÄ nulėmė ieÅ¡kovės neteisingai nurodyta bendra atsakovės taikytų netesybų suma).

16. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nors sutarčių laisvės principas garantuoja Å¡alių teisę susitarti dėl netesybų, atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teisminės kontrolės mechanizmÄ (teismo teisę netesybas mažinti, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta) (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

17. Pažymėtina, kad pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendime konstatavo, jog pagrindo pripažinti, kad atsakovės taikytos netesybos yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, nėra, ir šį reikalavimÄ atmetė. Nors ieÅ¡kovė teikė apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo prašė panaikinus sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, skunde nebuvo nurodomi jokie nesutikimo su aptariama sprendimo dalimi, kuria nepagrįstu pripažintas ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti netesybas, motyvai.

Visgi Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime pakartotinai įvertino aptariamÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, jį pripažino nepagrįstu akcentuodamas, kad ieÅ¡kovė iki Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo atliko tik labai nedidelę dalį sutartų darbų (apie 12 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir apie 4 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 2), sutartys nutrauktos dėl ieÅ¡kovės kaltės, dėl jų nutraukimo atsakovė turėjo nuostolių, kurie virÅ¡ija pritaikytas sutartines baudas, kurių dydį pagrindė atliktais skaičiavimais ir pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais, o ieÅ¡kovė jokių įrodymų Å¡iems atsakovės argumentams nuginčyti nepateikė.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad pati atsakovė sumažino taikintinų netesybų dydį, todėl papildomas mažinimas ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du pažeistų CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , iÅ¡ esmės paneigtų Å¡alių susitarimÄ , o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimÄ , neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

18. Kaip ir aptariant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymo (ne)teisėtumo ir reikalavimo Å¡iÄ sumÄ priteisti (žr. sprendimo 12–13 punktus) pabrėžtina, kad, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ panaikino visa apimtimi ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kaip matyti tiek iÅ¡ pačios kasacinio teismo nutarties, tiek ir iÅ¡ abiejų Å¡alių teiktų kasacinių skundų turinio, kasacine tvarka buvo ginčijamas tik teismų iÅ¡vadų dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo teisėtumo pagrįstumas, ieÅ¡kovė (ir, juo labiau, atsakovė) nekėlė klausimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti netesybas, įvertinimo, dėl Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovė taip pat nieko nepasisakė nei teikdama 2022 m. vasario 23 d. praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nei 2022 m. kovo 9 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose.

Pati ieÅ¡kovės pozicija kasacinio skundo nesiejant su teismų priimtų procesinių sprendimų dalimi, kuria iÅ¡spręstas aptartas reikalavimas, tiek kasaciniame procese, tiek ir raÅ¡tu teikiant savo pozicijÄ pakartotinio bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad jokių Lietuvos apeliacinio teismo motyvų dėl aptariamo ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumo trÅ«kumų ieÅ¡kovė taip pat neįžvelgė.

19. Tokių trÅ«kumų neįžvelgdamas ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad argumentÄ , jog ieÅ¡kovė iki Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo atliko tik labai nedidelę dalį sutartų darbų (apie 12 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir apie 4 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 2), ieÅ¡kovė pagrindė atsiliepimo į ieÅ¡kinį 20, 27 priedais, o motyvÄ , kad dėl Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo atsakovė turėjo nuostolių, kurie virÅ¡ija pritaikytas sutartines baudas, kurių dydį pagrindžia atlikti skaičiavimai ir pateikti į bylÄ Ä¯rodymai – duomenys apie iÅ¡augusias iÅ¡laidas darbams atlikti, patvirtina atsiliepimo į ieÅ¡kinį 21–26, 28–31 priedai, tripliko 1–87 priedai, atsakovės 2020 m. liepos 14 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 1–6 priedai.

Teismas neturi pagrindo kitaip, nei tai padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime, vertinti ieÅ¡kovės su 2020 m. liepos 10 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos, kurioje fiksuojami ankstesni atsakovės pasiÅ«lymai dalyvauti konkursuose dėl subrangos sutartinių santykių. Prielaidos dėl to, kokius pasiÅ«lymus atsakovė teikdavo potencialiems subrangovams, pačios savaime negali bÅ«ti vertinamos kaip paneigiančios atsakovės į bylÄ pateiktų duomenų apie konkrečių nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų sutartinių prievolių vykdymÄ po Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutartinių netesybų sumažinimo nėra pagrindo. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymÄ neteisėtu CK 1.80 straipsnio pagrindu 21. Kaip minėta sprendimo 6–7 punktuose, reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ieÅ¡kovė akcentavo CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ribojimų vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir (ar) realizuoti turtÄ , kai įmonei inicijuotas restruktÅ«rizavimo procesas, pažeidimÄ (šį argumentÄ kasacinis teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ), o taip pat CK 6.53 straipsnio 2 dalyje bei 6.130 straipsnyje įtvirtintų taisyklių pažeidimÄ , kadangi, ieÅ¡kovės vertinimu, įskaitymas atliktas nesuėjus baudų apmokėjimo terminui, t. y. atsakovei dar neįgijus teisės atlikti įskaitymÄ (pareigÄ Ä¯vertinti Å¡io argumento pagrįstumÄ kasacinis teismas konstatavo grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo).

22. Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®skaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., kai atsakovė nurodo atlikusi ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ , egzistavo atsakovės prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kove už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu ieÅ¡kovės atliktus darbus.

Atlikdama įskaitymÄ pati atsakovė pripažino egzistuojančiÄ jos prievolę ieÅ¡kovės atžvilgiu įskaitymo sumai (113 757,52 Eur). Sprendimo 4 ir 14 punktuose taip pat nurodyta, kad atlikdama įskaitymÄ atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, jog įskaito dalį 2019 m. rugsėjo 20 d. ieÅ¡kovei pritaikytų baudų 102 476,97 Eur bei kitas sumas pagal atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (ieÅ¡kinio 13 priedas). Å ių sumų skaičiavimo pagrįstumo ieÅ¡kovė neginčijo, tik reiÅ¡kė reikalavimÄ sumažinti netesybų (baudų) dydį, kuris Å¡iuo sprendimu yra atmetamas.

Å ių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovė taip pat buvo ieÅ¡kovės kreditorė, su kreditoriniu reikalavimu, kurio suma virÅ¡ijo įskaitymo sumÄ , t. y. iÅ¡ Å¡alių tarpusavio sutartinių santykių kilo jų teisės ir pareigos, sÄ lygojusios prieÅ¡prieÅ¡inių, vienarÅ«Å¡ių (piniginių), aiÅ¡kia suma apibrėžtų reikalavimų atsiradimÄ . Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar ieÅ¡kovės prievolės atsakovei įskaitymo metu buvo galiojančios ir vykdytinos.

Dar kartÄ pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė kelia abejones dėl to, kada atsirado ieÅ¡kovės pareiga sumokėti atsakovės priskaitytas baudas, neginčydama aplinkybės, kad kitų 2019 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡te į įskaitymo sumÄ Ä¯trauktų ieÅ¡kovės prievolių atsakovei įvykdymo terminas buvo suėjęs.

23. Ginčydama įskaitymo teisėtumÄ ieÅ¡kovė akcentuoja, kad sÄ skaitas dėl 95 795,98 Eur baudos už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimÄ (ieÅ¡kinio 15 priedas) ir 24 860 Eur baudos už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimÄ (ieÅ¡kinio 16 priedas) atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡rašė 2019 m. rugsėjo 20 d., o įskaitymÄ atliko po 3 dienų, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d. (ieÅ¡kinio 13–14 priedai). Vertinant ieÅ¡kovės prievolę mokėti atsakovei netesybas galiojimo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktu baudos taikymas buvo susietas su sutarties nutraukimu dėl ieÅ¡kovės (subrangovo) padaryto esminio pažeidimo.

Subrangos sutartį Nr. 1 atsakovė nutraukė nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (ieÅ¡kinio 5–6 priedai), Subrangos sutartį Nr. 2 – nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. Nutraukimo pagrindas – Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 14.6 ir 14.7.5 punktuose numatytas esminis pažeidimas – ieÅ¡kovei inicijuotas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių juridinių faktų kilo ieÅ¡kovės prievolės atsakovei. Vertinant prievolės vykdytinumÄ akcentuotina, kad Å¡alys nustatė ne sutartinės prievolės mokėti netesybas įvykdymo terminÄ , bet tiesiogiai aptarė prievolės įvykdymo tvarkÄ â€“ atsakovės teisę iÅ¡skaičiuoti baudÄ iÅ¡ bet kokių ieÅ¡kovei mokėtinų sumų (kitaip tariant, atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ ) (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktas).

Å iÄ aplinkybę teismas įvertina kaip itin reikÅ¡mingÄ ieÅ¡kovės argumentų dėl prievolių įvykdymo terminus reglamentuojančių teisės normų kuriamo reglamentavimo kontekste. Tiek CK 6.53 straipsnio nuostatos dėl prievolių įvykdymo terminų nustatymo ir apibrėžtumo, įskaitant taisyklę, kad esant neapibrėžtam prievolės įvykdymo terminui skolininkas jÄ privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę, tiek ir CK 6.63 straipsnyje aptartos prievolės vykdymo pažeidimo taisyklės, įskaitant nuostatÄ , jog tais atvejais, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas pripažįstamas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raÅ¡tu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminÄ , o skolininkas per šį terminÄ prievolės neįvykdė, savo tikslu ir paskirtimi yra orientuotos į skolininko apsaugÄ nuo neigiamų prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmių taikymo (sutartinių įsipareigojimų pažeidimo konstatavimo, netesybų taikymo ir pan.), tačiau negali bÅ«ti vertinamos kaip paneigiančios ar apribojančios kreditoriaus teisę pasinaudoti ne tik įstatyme (CK 6.130 straipsnis), bet ir sutartyje (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punkte) aptartu prievolės įvykdymo bÅ«du – prievolės įskaitymu.

BÅ«tent tokio susitarimo egzistavimas paneigia ieÅ¡kovės pozicijos dėl to, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. sÄ skaitose numatydama, jog baudos turi bÅ«ti sumokėtos tÄ pačiÄ dienÄ , nustatė ieÅ¡kovei neprotingÄ prievolių įvykdymo terminÄ , pagrįstumÄ .

24. Kaip teisingai nurodo atsakovė, kita reikÅ¡minga aplinkybė vertinant piniginių prievolių vykdymo pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 terminus yra tai, kad atsakovės teisė atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių sumų įskaitymus buvo įtvirtinta ne tik Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punkte susitariant dėl netesybų sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo atveju, bet ir kitų ieÅ¡kovės piniginių prievolių atvejais (pvz., Subrangos sutarties Nr. 1 bendrųjų sÄ lygų 8.27 punkte, Subrangos sutarties Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 8.26 punkte, Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 10.5, 10.8, 13.4–13.6 punktuose), kas nulėmė dažnÄ atsakovės praktikÄ iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovei sÄ skaitas jose numatyti, kad sÄ skaitose nurodoma suma turi bÅ«ti sumokėta tÄ pačiÄ dienÄ , bei atlikti įskaitymÄ (žr. atsakovės 2022 m. kovo 17 d. raÅ¡ytinus paaiÅ¡kinimus bei prie jų pridėtame 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo akte užfiksuotus duomenis), kuriai ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo.

25. IeÅ¡kovė taip pat akcentuoja, kad įskaitymÄ atlikti atsakovė itin skubėjo, o praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas praėjus dviem dienoms (2019 m. rugsėjo 25 d.) leidžia abejoti ir tuo, ar įskaitymas nebuvo atliktas atgaline data. Teismas pažymi, kad Å¡is argumentas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant įskaitymo teisėtumo actio Pauliana instituto taikymo pagrindu klausimÄ , t. y. vertinant atsakovės sÄ Å¾iningumÄ , tačiau negali bÅ«ti pripažįstamas patvirtinančiu ieÅ¡kovės argumentus dėl sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovės pozicijÄ leidžia vertinti kaip siekį atsakovės veiksmus, atitikusius Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ lygas bei tarp Å¡alių besiklosčiusiÄ jų vykdymo praktikÄ , ginčyti formaliais pagrindais, neatitinkančiais teisės normos, su kurios pažeidimu siejamas sandorio negaliojimas (CK 6.53 straipsnio 2 dalies), esmės ir tikslų. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymÄ neteisėtu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu 26. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti įskaitymÄ neteisėtu actio Pauliana instituto pagrindu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip nurodė kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du aptariamo instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl galimo ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Be to, ginčijamas vienaÅ¡alis sandoris, todėl vertintinas tik sandorį sudariusios atsakovės elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu.

27. GrÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡ esmės konstatavo egzistuojant pirmÄ jÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ prieÅ¡ sudarant sandorį egzistavusiÄ ieÅ¡kovės reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Kasacinis teismas nurodė, kad nors atsakovė sudarė vienaÅ¡alį sandorį (CK 6.130 straipsnis), ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl sandorio nuginčijimo turi teisę pareikÅ¡ti kaip atsakovės kreditorė, gindama tiek savo, tiek ir, esant iÅ¡keltai bankroto bylai, savo kreditorių interesus.

IeÅ¡kovės turtinio reikalavimo egzistavimo faktas aptartas sprendimo 4 punkte. Kreditorinių reikalavimų ieÅ¡kovės bankroto byloje dydį (1 366 927,03 Eur) patvirtina ieÅ¡kovės pateikti kreditorių sÄ raÅ¡ai (ieÅ¡kovės 2022 m. kovo 9 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 2 priedas, ieÅ¡kinio 19 priedas). Nors 2022 m. kovo 17 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovė akcentavo galimai netiksliÄ ieÅ¡kovės įvardijamÄ pradelstų kreditorinių reikalavimų, egzistavusių įskaitymo metu, sumÄ (1 224 981,74 Eur; ieÅ¡kinio 20–26 priedai)), Å¡ie argumentai neleidžia abejoti faktu, kad įskaitymo metu egzistavusių ieÅ¡kovės kreditorinių reikalavimų suma ženkliai virÅ¡ijo įskaitymo sumÄ .

28. Vertinant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kreditorių interesų pažeidimÄ â€“ akcentuotinos kelios reikÅ¡mingos aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, bankroto procesas ieÅ¡kovei buvo inicijuotas 2019 m. rugsėjo 19 d., pareiÅ¡kimas priimtas 2019 m. rugsėjo 24 d., priėmimo faktas iÅ¡vieÅ¡intas 2019 m. rugsėjo 25 d. (ieÅ¡kinio 27 priedas), o bankroto byla iÅ¡kelta 2019 m. spalio 30 d. Kita vertus, su finansiniais sunkumais ieÅ¡kovė susidÅ«rė ženkliai anksčiau.

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, akcentuojama, kad 2019 m. liepos 31 d. duomenimis ieÅ¡kovė turėjo turto už 1 108 201 Eur, o įsipareigojimų – už 1 677 954 Eur (iÅ¡ jų trumpalaikių – už 1 410 313 Eur), ataskaitinio laikotarpio nuostoliai sudarė 678 223 Eur. Su ieÅ¡kovės 2022 m. kovo 9 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡as (2 priedas), Nekilnojamojo turto ir Transporto priemonių registrų iÅ¡raÅ¡ai (3–4 priedai), duomenys apie pajamas bei iÅ¡laidas (5 priedas) ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (6 priedas) ne tik dar kartÄ patvirtina, kad absoliuti dauguma bankroto procese patvirtintų kreditorinių reikalavimų jau egzistavo ginčijamo įskaitymo metu, o darbuotojų, VMI ir Sodros kreditoriniai reikalavimai kartu sudėjus virÅ¡ijo įskaitymo sumÄ , bet ir parodo, jog ieÅ¡kovės turimas turtas nėra pakankamas Å¡iems reikalavimams patenkinti.

Kitaip tariant, jeigu atsakovė nebÅ«tų atlikusi ginčijamo įskaitymo, jos prievolės ieÅ¡kovei suma bÅ«tų buvusi skiriama visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatyme nustatyta tvarka, o atsakovė su prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu bÅ«tų patekusi į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir negalėtų pretenduoti į reikalavimo, kurio didžiÄ jÄ dalį sudaro netesybos (t. y. antru etapu tenkinamos sumos; sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalis ir Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 3 dalis), patenkinimÄ tokia apimtimi, kokia jis buvo patenkintas.

Prioriteto suteikimas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimo patenkinimui, kai įmonė yra nemoki, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, patvirtina kitų kreditorių teisių pažeidimÄ .

29. Pasisakant dėl dar vienos actio Pauliana taikymo sÄ lygos – pareigos sudaryti sandorį nebuvimo – egzistavimo pažymėtina, kad Å¡ios sÄ lygos atsakovė neginčija. Nors atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai akcentavo aplinkybę, kad sÄ lyga dėl netesybų įskaitymo buvo Å¡alių susitarimo rezultatas (įtraukta į Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sÄ lygų 13.6 punktÄ ), pažymėtina, jog tokiu susitarimu buvo tik atkartota įstatyme (CK 6.130 straipsnyje) įtvirtinta kreditoriaus teisė.

Kitaip tariant, net jeigu tokio susitarimo nebÅ«tų buvę, atsakovės subjektinės teisės atlikti įskaitymÄ apimtis nebÅ«tų pasikeitusi, iÅ¡skyrus sprendimo 23–24 punktuose aptartÄ aspektÄ , susijusį su terminų prievolės įvykdymui skaičiavimu. Pabrėžtina, kad įstatyme įtvirtinta ir sutartyje atkartota prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės įskaitymo teisė negali bÅ«ti vertinama kaip sukurianti pareigÄ prievolę vykdyti bÅ«tent tokiu bÅ«du.

30. Kartu įskaitymo teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir kaip sukurianti galimybę nesÄ Å¾iningai aptariamu reglamentavimu besinaudojančiam asmeniui iÅ¡kelti savo, kaip prievolės kreditoriaus, interesus kitų asmenų atžvilgiu. Å iuo aspektu pažymėtinos kelios reikÅ¡mingos aplinkybės. Atsakovei tvirtinant, kad duomenys apie sudėtingÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį jai galėjo bÅ«ti nežinomi, akcentuotina, jog prieÅ¡ inicijuojant bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ teismui buvo pateiktas ieÅ¡kovės vadovo pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, apie kurį atsakovė žinojo, kadangi, kaip minėta sprendimo 4 punkte, bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę atsakovė įvardijo kaip pagrindÄ Subrangos sutartims Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukti.

BÅ«tent sudėtingos finansinės – turtinės padėties sÄ lygotÄ siekį restruktÅ«rizuotis atsakovė įvertino kaip pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovei netesybas, t. y. didžioji dalis įskaitytos prievolės atsirado tada, kai ieÅ¡kovė jau buvo nemoki. Kauno apygardos teismui 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1892-657/2019 priėmus ieÅ¡kovės vadovo pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, nuo nutarties priėmimo dienos ieÅ¡kovės turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdytas.

Be to, ginčijamo įskaitymo metu vieÅ¡ajame registre buvo registruoti ir ieÅ¡kovės turtui taikomi areÅ¡tai (ieÅ¡kinio 29 priedas). Å ios aplinkybės ne tik leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma ar negalėjo bÅ«ti nežinoma apie sudėtingÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, bet ir atskleidžia, jog ginčijamas įskaitymas buvo atliktas galiojant kreditorių galimybių į reikalavimų patenkinimÄ apribojimams. Nors, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje, tai netapo pagrindu konstatuoti ginčijamo įskaitymo prieÅ¡taravimÄ imperatyviems teisės aktų reikalavimams, atsakovė įskaitymÄ atliko žinodama ar negalėdama nežinoti, kad tokiu įskaitymu bus pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių interesai.

31. Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos. Konstatavus, kad įmonei susidÅ«rus su mokumo problemomis jos kontrahentas gali iÅ¡vengti piniginės prievolės vykdymo pritaikydamas sutartines netesybas ir jas įskaitydamas į prievolės sumÄ , bÅ«tų sukurta erdvė piktnaudžiavimui, spraga, sukurianti galimybę iÅ¡kreipti kreditorių teisių ir teisėtų interesų balansÄ , kai dalies kreditorių reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami (negalimas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, ribojamos paties skolininko galimybės atsiskaityti), o kitas kreditorius įgyvendina savo teises apeidamas ribojimus, su kuriais susidurtų, jeigu prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės bÅ«tų vykdomos atliekant savarankiÅ¡kus mokėjimus.

Tai, kas nurodyta, pripažintina pagrindu tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu pasekmių 32. Ä®skaitymo sandorį pripažinus negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, atkuriama iki jo sudarymo buvusi situacija, t. y. kiekvienos iÅ¡ Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymo sumai (113 757,52 Eur) galiojimas. Kadangi ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atsakovės neapmokėtos darbų kainos pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (121 052,59 Eur) priteisimo, sprendimu konstatavus, kad dalies kainos (7 295,07 Eur) mokėjimÄ atsakovė yra teisėtai sulaikiusi, aptariamas reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės neteisėtai įskaitytÄ 113 757,52 Eur sumÄ .

Kartu tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

33. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė sumažinti atsakovės skaičiuotų netesybų dydį ir atsakovę su netesybų suma įtraukti į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Reikalavimas dėl baudos sumažinimo buvo atmestas, o klausimas dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pripažinus įskaitymÄ negaliojančiu, o ieÅ¡kovės prievolę atsakovei neįvykdyta, turi bÅ«ti sprendžiamas ieÅ¡kovės bankroto byloje nemokumo procesÄ reglamentuojančiame įstatyme nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 34. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje yra bankrutavusi įmonė, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Už elektronine forma pareikÅ¡tÄ turtinį reikalavimÄ , kurio suma 113 757,52 Eur, mokėtinas 1 828 Eur žyminis mokestis ((2 300 Eur + (13 757,52 Eur × 1 proc.)) × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 96 straipsnio 4 dalimi, nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus tokiose bylose mokėjimo yra atleidžiamos abi Å¡alys ir Å¡ios iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ biudžeto lėšų. Kadangi paduodama kasacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 1 828 Eur žyminį mokestį, kuris jai turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaityti.

35. IeÅ¡kovė taip pat pateikė duomenis apie tokias atstovavimo iÅ¡laidas: 2 240 Eur bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2020 m. birželio 19 d. praÅ¡ymas); 3 182,30 Eur kasaciniame procese (2 819,30 Eur + 363 Eur) (2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymai); 1 573 Eur bylÄ pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2022 m. kovo 23 d. praÅ¡ymas). Bendra iÅ¡laidų suma – 6 995,30 Eur (2 240 Eur + 3 182,30 Eur + 1 573 Eur). Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Vien už 2020 m. I ketvirtį pateiktÄ ieÅ¡kinį priteistina maksimali iÅ¡laidų atlyginimo suma sudaro 3 294 Eur (2,5 × 1 317,60 Eur), už 2020 m. II ketvirtį pateiktÄ dublikÄ â€“2 037,90 Eur (1,5 × 1 358,60 Eur), o 2021 m. II ketvirtį pateiktÄ kasacinį skundÄ â€“ dar 3 353,24 Eur (2,2 × 1 524,20 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.13 punktai).

36. Nors ieÅ¡kinio suma sudarė 121 052,59 Eur, ieÅ¡kovė ne tik prašė pripažinti negaliojančiu 113 757,52 Eur vertės sandorį, bet ir per pusę (56 878,76 Eur) sumažinti Å¡io sandorio dalyku buvusiÄ ieÅ¡kovės prievolę atsakovei. Kitaip tariant, iÅ¡nagrinėjus bylÄ patenkintas 113 757,52 Eur reikalavimas, o atmestų reikalavimų suma sudaro 64 173,83 Eur (7 295,07 Eur + 56 878,76 Eur). Patenkintų reikalavimų dalis apskaičiuotina taip: (113 757,52 Eur ÷ (113 757,52 Eur + 64 173,83 Eur)) × 100 proc. = 64 proc.

Taikant Å¡iÄ proporcijÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 4 476,99 Eur (6 995,30 Eur × 64 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ negaliojančiu.

Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Vitaterma“, juridinio asmens kodas 303185977, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 113 757,52 Eur (Å¡imtÄ trylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 52 ct) skolos, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 476,99 Eur (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 99 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Dėl Å¡io sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Marius Bartninkas