2022-09-28 Nr. AB-23681-3-62-3-00693-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-476-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00693-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, 3-iame sektoriuje. Atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje yra nepagrįstai suvaržyta jo religinė laisvė, nes Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta koplyčia, kunigas joje neatlikdavo jokių apeigų. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, dvasines kančias, prarado pasitikėjimą savimi, jaučiasi pažemintas. Dėl to turėjo periodiškai vartoti medikamentus. Buvo pažeista jo teisė į orumą. Pažeistai teisei atlikti religinės apeigas apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra nepakankamas. Laisvalaikio kambarys yra skirtas ne melstis. Vienu metu į laisvalaikio kambarį susirenka apie 10-15 nuteistųjų. Jame nuteistieji žiūri televizorių, žaidžia žaidimus ar skaito spaudą. Jeigu pareiškėjas ateitų melstis į laisvalaikio kambarį, kada kiti nuteistieji užsiima kitokia veikla, būtų išvarytas, nes tiek kiti nuteistieji trukdytų melstis, tiek jiems būtų trukdoma užsiimti tam tikra veikla. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Po pareiškėjo skundo poilsio kambaryje iš dviejų lentų buvo padarytas kryžius ir pritvirtintas prie sienos, tačiau tai tikinčiųjų pažeminimas. Nustatytoje dienotvarkėje nėra nurodyta, kada tikintieji galėtų atlikti religines apeigas. Nėra konkrečiai paskirta patalpa religinėms apeigoms atlikti. Taip pat nesuvokiama, kaip religines apeigas būtų galima atlikti klube, kur nuteistieji pagal dienotvarkę susirenka groti muzikiniais instrumentais, vesti dramos būrelius.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje patalpos yra renovuotos ir nėra įrengtos koplytėlės, bet šiuo metu sprendžiamas koplytėlės įrengimo klausimas, į 2021 biudžetiniais metais Pravieniškių PN-AK numatomų vykdyti darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų planą įtrauktas 6 modulinių pastatų komplekso pirkimas, dviejuose moduliuose pastatuose planuojama įrengti 3-ojo sektoriaus nuteistiesiems koplytėlę. Pareiškėjui pateikus skundą dėl neįrengtos koplytėlės, 2021 m. kovo 8 d. atsakyme į skundą Nr. 7-823 buvo paaiškinta, kad vykdant Pravieniškių PN-AK rekonstrukcijos darbus, įrenginėjant patalpas nuteistųjų apgyvendinimui buvo siekiama užtikrinti Vidaus tvarkos taisyklėse nuteistiesiems skirtą gyvenamąjį plotą, todėl atskira koplytėlės patalpa įrengta nebuvo. 3-ojo sektoriaus 2-jam būriui įrengtas laisvalaikio kambarys.

Pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad jis turi teisę atlikti apeigas laisvalaikio kambaryje ar klubo patalpose. Laisvalaikio kambaryje yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Be didesnių apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kurioje yra pastatomas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Be to, pareiškėjas nenurodė, kodėl religinių apeigų negali atlikti savo gyvenamojoje patalpoje, nepaaiškino, kaip koplyčios nebuvimo faktas įtakoja jo tariamai patiriamas kančias.

Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai 3-ame sektoriuje iki karantino paskelbimo lankėsi du kartus per mėnesį. Apie vykdomus užsiėmimus visuomet buvo parašomi skelbimai ir nuteistieji laisva valia turėjo galimybę lankytis. Religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, paleidžiant tiesiogiai vykstančias mišias bei pamokslus, dirbantiems nuteistiesiems laisvu nuo darbo laiku paleidžiant mišių įrašus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad buvo suvaržyta laisvė įsigyti religinės atributikos. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK priklauso paprastajai nuteistųjų grupei.

Vidaus tvarkos taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, leidžiama turėti religinės simbolikos. Ši teisė pareiškėjui nebuvo apribota, o ir jis pats skunde neišdėstė, kokiu būdu ši teisė buvo suvaržyta. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė R. G. iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo koplyčios ir jam nesudaryta galimybė melstis bei atlikti religines apeigas.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 113 ir 114 punktų nuostatomis.

8. Teismas nurodė, kad teisės normos nustato nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas ir jokių taikymo išimčių nuteistiesiems, kad ir kur jie būtų kalinami (kamerų tipo patalpose, drausmės grupėje ir kt.), nenustato, ir pažymėjo, kad religinės apeigos atliekamos ne tik tada, kada jos yra vedamos dvasininko. Religinių apeigų sąvoka apimta ir kitas jos išraiškos formas, t. y. tiek pavienių asmenų, tiek tam tikros tikinčiųjų bendruomenės maldos ir susikaupimo procesas, tiek dalyvaujant, tiek nedalyvaujant dvasininkui.

9. Teismas, vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, pažymėjo, kad nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iš esmės vien tik dėl savo sakralinio, susikaupimo, tylos bei ramybės reikalaujančio pobūdžio, religinėms apeigoms atlikti atsakovė turi užtikrinti tam atskiras, specialias patalpas, t. y. įrengtas pagal dvasininkų rekomendacijas su religine atributika, tokia vieta pataisos įstaigoje privalo būti ir jos paskirtis turi būti būtent šiam tikslui, o ne multifunkcinė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis.

10. Teismas iš byloje esančių domenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3-aje sektoriuje nėra įrengtos atskiros religinių apeigų patalpos (vietos), kurioje nuteistieji galėtų netrukdomai atlikti vien tik religines apeigas.

11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė pareiškėjui alternatyvias patalpas, kur pareiškėjas galėjo (gali) atlikti religinės apeigas ir tokiu būdu įgyvendinti tikėjimo teisę, t. y. laisvalaikio kambaryje, klube ar savo kameroje, tačiau konstatavo, kad atsakovo nurodytos alternatyvios religinių apeigų atlikimo vietos neatitinka religinių apeigų patalpoms keliamų kriterijų ir neatleidžia nuo pareigos vykdyti BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių imperatyvius reikalavimus įrengti būtent religinių apeigų atlikimui reikalingą atskirą patalpą (vietą).

12. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, kad Alytaus pataisos namuose, kur anksčiau pareiškėjas atliko bausmę, įrengta koplyčia, kurioje nuteistieji galėjo lankytis, pabrėžė, jog valstybė gali, ir kitais atvejais užtikrina tinkamą minėtų teisės aktų įgyvendinimą ir garantuoja nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas, o Pravieniškių PN-AK, neįrengusi laisvės atėmimo vietoje religinių apeigų patalpos (arba koplyčios arba atskiros patalpos, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačią erdvę), nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir taip pažeidžia pareiškėjo teises.

13. Teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo koplyčios ar kitos atskiros patalpos religinėms apeigoms atlikti, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas specialiai tam pritaikytose patalpose, dėl ko pareiškėjas patyrė tam tikrų išgyvenimų ir nepatogumų, konstatavo neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. kunigas Pravieniškių PN-AK neatliko jokių apeigų, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, jog kunigas į įstaigą negali atvykti dėl paskelbto karantino, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu galimybė lankytis Pravieniškių PN-AK dvasininkams buvo apribota atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimų nuostatas, siekiant įgyvendinti laikinąsias prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (COVID-19) plitimo priemones, kad būtų apsaugota nuteistųjų ir pataisos įstaigoje tarnybą atliekančių pareigūnų, bei kitų darbuotojų sveikata. Teismas padarė išvadą, kad pataisos namai, atsižvelgdami į Vyriausybės nutarimo nuostatas, siekdami valdyti pandeminę situaciją, turėjo teisę riboti dvasininkų dalyvavimą religinėse apeigose, ir tai nelaikytina pareiškėjo teisių pažeidimu.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad dvasininkų atliekamos religinės apeigos buvo transliuojamos nuteistiesiems, ir įvertinęs tai, jog pataisos namuose nėra atskiros patalpos religinėms apeigoms atlikti, pažymėjo, kad net ir atsakovo nurodomas šv. Mišių transliavimas ar vaizdo įrašų rodymas tam nepritaikytose patalpose neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia tikinčių nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, teisę į tinkamą religinių apeigų atlikimą.

16. Teismas pareiškėjo argumentus, kad buvo suvaržyta jo teisė gauti religinę literatūrą ir įsigyti atributiką, vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, ir pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo užtikrinti tikintiems nuteistiesiems aprūpinimo konkrečia religine literatūra ar konkrečia religine atributika, o Vidaus tvarkos taisyklės nedraudžia nuteistiesiems įsigyti religinės simbolikos.

17. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki skundo teismui pateikimo 2021 m. kovo 18 d. (beveik 1 metus laiko), neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas specialiai tam pritaikytose patalpose.

18. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, orumo pažeminimu ir pan., bet į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų tokio neigiamo poveikio masto, intensyvumo ar laipsnio, kad būtų pagrindas priteisti tokio dydžio kompensaciją, kurios prašo pareiškėjas. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

19. Teismas pripažino, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 20. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti.

21.1. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, ne visai teisingai vertino visas aplinkybes, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalumas įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis, nenulėmusias objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ir psichologinės būklės pablogėjimą.

21.2. Pareiškėjas nurodo iki šiol jaučiantis neigiamas pasekmes, nes yra persekiojamas pareigūnų dėl jo teiktų skundų, taip pat dėl pagalbos kitiems kaliniams rašant skundus, dėl to pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, kuri apriboja pareiškėjo teises, o galimybė oriai atlikti religines apeigas iki šiol nėra užtikrinta.

21.3. Pareiškėjas prašo teisingai įvertinti jo patirtą žalą dėl skunde, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą, apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir priteisti pareiškėjui visą jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. G. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pateikia tokius apeliacinio skundo argumentus:

22.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

22.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kai kuriais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

22.3. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

23. Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo prasimanytų neteisėtų interesų, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Pareiškėjas dėl atsakovo apeliacinio skundo nurodė, kad jis pateiktas praleidus skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN–AK laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. kovo 18 d.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir konstatavęs, kad pareiškėjo prigimtinė teisė išpažinti tikėjimą ir oriai atlikti religines apeigas buvo ribojama, kadangi nebuvo jokios atskiros, nors ir minimalia religine atributika įrengtos patalpos, kur pareiškėjas ar kiti tikintys nutiestieji galėtų įgyvendinti individualias religinės apeigas, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skundė nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, o atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų, susijusių su pareiškėjo galimybe atlikti religines apeigas tinkamose tam skirtose patalpose, patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo prigimtinė teisė išpažinti tikėjimą ir oriai atlikti religines apeigas buvo ribojama, kadangi nebuvo jokios atskiros, nors ir minimalia religine atributika įrengtos patalpos, kur pareiškėjas ar kiti tikintys nutiestieji galėtų įgyvendinti individualias religinės apeigas, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjui nepateikus konkrečių įrodymų apie jo patirtą neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, ir pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo pažeistai teisei atlikti religines apeigas apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, ir tokio pobūdžio teisės pažeidimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4751-520/2017; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-584-520/2020, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2794-968/2020). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

33. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Įvertinusi nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės atlikti religines apeigas pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamomis sąlygomis atlikti religines apeigas nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. kovo 18 d., t. y. viso 372 paras), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 400 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vieną kartą ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl neįrengtos koplytėlės, ir atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad 3-ojo sektoriaus 2-jam būriui įrengtas laisvalaikio kambarys, ir pareiškėjas turi teisę atlikti apeigas laisvalaikio kambaryje ar klubo patalpose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su aptariamu jo teisių pažeidimu, būtų kreipęsis dėl psichologo pagalbos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, nurodydama, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistina 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė