b17461ce-e07f-4743-8e57-8c814adcc00d · Alytaus apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-885-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09556-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja V. D., sekretoriaujant E. B., dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui J. Å ., nukentėjusiajam V. K., jo atstovui teisininkui K. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis R. A. 2019 m. kovo 3 d. apie 01.17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kelto "(duomenys neskelbtini)", plaukusio marÅ¡rute Ryga-Stoholmas, koridoriuje konflikto, peraugusio į muÅ¡tynes, metu smurtavo prieÅ¡ V.

K., kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į nosies sritį, taip muÅ¡damas nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muÅ¡tinę žaizdelę nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimÄ , taip nesunkiai jį sužalojo. Kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad buvo pasamdytas dirbti Å vedijoje. Keturi automobiliu vyko iÅ¡ Alytaus į Rygos uostÄ . Važiuodami draugiÅ¡kai kalbėjosi. Su juo kartu vyko V.

B., V. L. ir nukentėjusysis. Kelte iÅ¡gėrė butelį degtinės. Vėliau visi nuėjo į kelto barÄ . Ten iÅ¡gėrė alaus. vyko V. B. su V. L. liko bare, o jis su nukentėjusiuoju išėjo parÅ«kyti. Tuomet iÅ¡ nukentėjusiojo atsirado visokie nepadorÅ«s pasiÅ«lymai kartu permiegoti ir pan. IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad jis juokauja. Liepė jam baigti, palikti jį ramybėje. ParÅ«kę ėjo link kajutės. Nukentėjusysis jam ėjo iÅ¡ paskos. Vėl kartojosi tokio pat pobÅ«džio pasiÅ«lymai.

Jis nukentėjusįjį paliko prie kajutės, o pats nuėjo ieškoti V. B., V. L., tačiau jų nerado. Grįžo prie kajutės. V. B. buvo prie kajutės. Pamatęs jį, norėjo eiti į viršų. Nukentėjusysis jį pasivijo ir sugriebė jam už užpakalio. Jie susistumdė. Kai sugriebė jam už užpakalio, jis pastūmė nukentėjusįjį. Tuomet nukentėjusysis įsikibo į jį. Jie pargriuvo. Pargriuvus nukentėjęs pradėjo jį mušti. Jis nuo jo gynėsi. Jis taip pat bandė muštis.

Nukentėjusysis buvo jam iÅ¡ virÅ¡aus. Negali pasakyti, kaip sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į nosį. Kažkaip sugebėjo jį suduoti. SmÅ«gis buvo nestiprus. Gindamasis pataikė nukentėjusiajam į nosį. Nematė bėgančio kraujo. Greitai juos iÅ¡skyrė apsaugos darbuotojai, kurie jį prirėmė prie sienos, o nukentėjusįjį iÅ¡sivedė su savimi. Grįžo į kajutę. Jis pasigedo pinigų, o V. L. pasigedo visos piniginės. Ryte V. B. grÄ Å¾ino piniginę V. L.. Ji buvo visa iÅ¡versta.

Jo dingusių pinigų negrÄ Å¾ino. Buvo apsvaigęs, tačiau jo veiksmų alkoholis neįtakojo. Dėl jam padarytų sužalojimų į policijÄ nesikreipė. Jis pirmas pastÅ«mė nukentėjusįjį, kadangi nukentėjęs sugriebė jam už užpakalio. Tai jam sukėlė nemalonų pojÅ«tį, iÅ¡sigando tokio veiksmo, jam niekada neteko susidurti su tokiu atveju. Toks nukentėjusiojo veiksmas sukėlė jam neigiamas emocijas, todėl jį nustÅ«mė nuo savęs. Konfliktas vyko prie kajutės koridoriuje, 2-3 metrai nuo kajutės durų.

Visas susistumdymas vyko už kampo. Pirmas kontaktas irgi buvo ten pat. Aplinkui buvo paÅ¡alinių asmenų. Konfliktas kilo dėl seksualinio priekabiavimo, V. L. jam siÅ«lė permiegoti su juo. Nukentėjusysis konflikto metu buvo daug girtesnis už juos visus. Apie V. K. girtumÄ sprendė iÅ¡ jo judesių, svyravimų. Jam taip pat buvo padaryti sužalojimai, turi nuotraukas. Buvo apdraskytas veidas ir nuskeltas dantis. Sužalojimai buvo akivaizdÅ«s. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. PanaÅ¡ius parodymus kaltinamasis R.

A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 114 – 115). Nukentėjusysis V. K. parodė, kad iki Å¡iol įvykio R. A. nepažinojo. Tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasiÅ«lymas vykti į Å vedijÄ atlikti elektros montavimo darbus. Ä® Å vedijÄ kartu vyko R. A., V. B., V. L.. Važiuodami buvo gerai nusiteikę, juokavo. Atvykę į keltÄ , iÅ¡gėrė butelį degtinės. Kiek pabuvę kajutėje nuėjo į barÄ , ten iÅ¡gėrė alaus. IÅ¡eidavo į denį parÅ«kyti.

R. A. denyje pradėjo prie jo agresyviai kabinėtis, kad jį sumuÅ¡. Denyje vyko žodinis konfliktas. Jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tokio elgesio priežastis, todėl sekė paskui kaltinamÄ jį. Klausė, kÄ jis padarė, kad jis taip grasina. Dar bandydamas jį apraminti uždėjo rankÄ ant peties, įvyko susistumdymas, gavo į nosį. Susistumdymas vyko koridoriuje prie kajučių, jis prasidėjo žaibiÅ¡kai, po smÅ«gio į nosį, viskÄ prisimena miglotai. SmÅ«gis buvo besiaiÅ¡kinant, jis kaltinamÄ jį atstÅ«mė nuo savęs, ar jis jį atstÅ«mė, bandė iÅ¡vengti smÅ«gių, vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip jis kaltinamÄ jį laiko per atstumÄ nuo savęs, kad jis nelįstų prie jo.

Liepė R. A. nusiraminti, jie yra kolegos ir nesimuÅ¡. SmÅ«gį į nosį gavo stovėdamas, bÅ«nant už kampo. Taip pat buvo nukritęs ant žemės. ViskÄ atsimina miglotai. Neprisimena, ar grÅ«mėsi ant žemės. Neatsimena net tos aplinkybės, kad pÅ«tė į alkotesterį. SmÅ«gius R. A. galėjo suduoti gindamasis. MuÅ¡tynes pradėjo R. A.. Visi iÅ¡gėrė butelį degtinės, bare iÅ¡gėrė bokalÄ alaus. Priekabiavimas vyko iÅ¡ Ričardo pusės. Nežino, kodėl kaltinamasis pasakoja, kad jis seksualiai priekabiavo.

Gal nori pateisinti savo elgesį. Kelto apsauga juos iÅ¡skyrė. Jis miegojo kitoje kajutėje. Ä® bendrÄ kajutę sugrįžo ryte. Atsibudęs pastebėjo kraujuotÄ pagalvę. Žaizda buvo užklijuota medicininiu pleistru. Savo striukės kiÅ¡enėje rado V. B. piniginę. Neprisimena, kaip svetima piniginė atsirado jo striukės kiÅ¡enėje. GalbÅ«t paėmė jÄ per klaidÄ . Sugrįžo į savo kajutę. R. A. klausė, kodėl jį sumušė. R. A. liepė jam nerėkauti, kadangi gali iÅ¡kristi per bortÄ .

R. A. pasakė, kad dingo jo pinigai 700 eurų, o V. B. piniginė. Tuomet jis piniginę padavė V. B., liepė pažiÅ«rėti, ar niekas nedingo. Jis visus nuvežė į darbo vietÄ , o kitÄ dienÄ iÅ¡vyko į LietuvÄ . Alkoholį vartoja retai, tačiau mano, kad dėl smÅ«gio visko gerai neprisimena. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia turtinei ir neturtinei žalai. Turtinę žalÄ sudaro 1800 eurų, tai yra nosies plastinės operacijos kaina. Neturtinę žalÄ vertinÄ 3700 eurų suma. Praeityje yra turėjęs nosies lūžį, tuomet jam buvo rekomenduota atlikti nosies pertvaros operacijÄ , tačiau operacija nebuvo atlikta.

Liudytojas V. L. parodė, kad vyko į komandiruotę į Å vedijoje. IÅ¡ Rygos uosto plaukė keltu į StokholmÄ . Kelto kajutėje iÅ¡gėrė butelį degtinės. Išėjo į barÄ klausytis muzikos. Bare iÅ¡gerė alaus. Po koncertro jis bare liko su V. B., O R. A. ir nukentėjusysis iÅ¡ baro išėjo. Ryte grįžo į kajutę, R. A. rado kajutėje, jo veidas buvo apdraskytas. Vėliau parėjo nukentėjusysis, ant jo matėsi sumuÅ¡imo žymės, po akimi matėsi mėlynė. Grįžęs į kajutę nukentėjusysis sakė, kad kreipsis į teisėsaugÄ dėl jo sumuÅ¡imo.

Apie muÅ¡tynių priežastis nekalbėjo. Nukentėjusysis tik kaltino R. A., kad jis jį sumušė, R. A. taip pat sakė, kad ir jį apdraskė. Pas V. K. buvo V. B. piniginė, kuriÄ atidavė V. B.. Kajutėje vartojo alkoholį, kažkokio iÅ¡skirtinio dėmesio nukentėjusysis R. A. nerodė. Bare geriant alų, taip pat jokio konflikto nebuvo. Liudytojas V. B. parodė, kad visi keturi automobiliu vyko į RygÄ , iÅ¡ ten keltu kėlėsi į Å vedijÄ . Kelte pirko alkoholio. Grįžo į kajutę, į kajutę.

Kajutėje iÅ¡gėrė vienÄ butelį degtinės. Po to nuėjo į barÄ klausytis koncerto. Striukes paliko kajutėje. Kavinėje iÅ¡gėrė po bokalÄ alaus. Vėliau V. K. ir R. A. išėjo parÅ«kyti ir negrįžo. Pasibaigus koncertui, jis su M. L. nuėjo į naktinį klubÄ . Grįžtant į kajutę, koridoriuje susitiko nukentėjusįjį, kurį vedė du apsaugos darbuotojai. Suprato, kad kažkas nutiko. Grįžo į kajutę. R. A. buvo kajutėje, jo veidas buvo apdraskytas. Pasigedo savo piniginės, kuri buvo jo striukės kiÅ¡enėje.

R. A. sakė, kad dingo jo pinigai. Kajutėje R. A. pasakojo, kad V. K. prie R. A. lindo seksualiai. R. A. liepė jam nelįsti. Tuomet jie abu apsistumdė. IÅ¡ pasakojimo suprato, kad vienas kitam užvožė ir tiek. Ryte sugrįžo į kajutę nukentėjusysis, kuris atidavė jam dingusiÄ piniginę. V. K. buvo su striuke. Piniginę išėmė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės. Pasakė, kad nežino, kaip svetima piniginė atsidÅ«rė pas nukentėjusįjį. IÅ¡ piniginės niekas nebuvo dingę, joje buvo tik V.

K. kajutės kortelė. V. K. šaukė ant R. A., grasino, kad jam bus negerai. Liepė nukentėjusiajam gultis miegoti. Pas nukentėjusįjį buvo mėlyni poakiai. Jis V. K. anksčiau nepažinojo, bet atrodo, kad jo nosis ir anksčiau buvo kreiva. Iki kelionės pažinojo R. A. ir V. L.. V. K. jam pasirodė kaip keistesnis. Būnant kartu nepastebėjo, kad V. K. rodytų išskirtinį dėmesį R. A.. Visi bendravo draugiškai, būnant visiems kartu negirdėjo jokių grasinimų ir pan. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 22.31 val., gautas Alytaus apskrities St.

Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus telefoninis praneÅ¡imas, kad 19.57 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi V. K., kurį 2019-03-02 plaukiant keltu iÅ¡ Latvijos Respublikos į Å vedijos RespublikÄ , sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyti kairio peties sumuÅ¡imas, akies voko nubrozdinimas, nosies žaizda, nugaros sumuÅ¡imas, smegenų sutrenkimas. IÅ¡leistas į namus (1 t., b. l. 1). IÅ¡ protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusysis V. K. 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad 2019 m. kovo 2 d. plaukiant keltu "Isabelle" Ryga - Stokholmas, apie 22.30 val. kelto viduje, 5 kelto aukÅ¡te, kilusio konflikto metu R.

A. sudavė kelis smÅ«gius į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmÄ , dėl sukelto fizinio sužalojimo praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ R. A. atžvilgiu. Visas konfliktas vyko kelte plaukiant Ryga-Stokholmas (1 t., b.l. 4-10). IÅ¡ Latvijos policijos gautų duomenų apie V. K. apžiÅ«rÄ matyti, kad nukentėjusysis V. K. buvo apžiÅ«rėtas 2019 m. kovo 3 d. 01.42 val., nustatyta diagnozė - žaizda nosies srityje, 7 mm ilgio. Alkotesteriu nustatyta 2,22 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 80).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. pG 220/2019(06) matyti, kad V. K. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties sÄ nario srityje, kairio klubo srityje, muÅ¡tinė žaizdelė nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 42).

IÅ¡ 2019 m. kovo 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 201/2019 (06) matyti, kad V. K. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties sÄ nario srityje, kairio klubo srityje, muÅ¡tinė žaizdelė nosies nugarėlėj, nosies kaulų lūžimas, galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 10).

Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktas specialisto iÅ¡vadas ir parodė, kad jis atliko du specialiuosius tyrimus, iÅ¡vados yra analogiÅ¡kos. Nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties sÄ nario srityje, kairio klubo srityje, muÅ¡tinė žaizdelė nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, Å¡is sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo tiriama nukentėjusiojo pateikta medicininė dokumentacija. Ligos istorijoje yra atžymėta, kad buvęs senas lūžimas, dėl to yra iÅ¡krypusi nosies aÅ¡is, bet kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastÄ senas lūžimas neturėjo įtakos kvalifikacijai.

Dokumentacijoje yra specialisto įrašas, buvo atliktos nosikaulio pritaikomos rentgenogramos, kas nustatė, kad yra nosies lūžimas be dislokacijos. Nėra objektyvių duomenų, kad nosies pertvaros iškrypimas yra susijęs su šiuo įvykiu. Pirmas lūžis nukentėjusiajam buvo nustatytas vaikystėje. Nosies pertvarkos iškrypimas po lūžimo paprastai yra atstatoma 10 dienų bėgyje, kol dar kaulai ir kremzlės nesugiję. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Rinoseptoplastika yra nosies ašies atstatymas, vėl yra laužiamas nosies kaulas, dedamas gipsas arba naudojamos kitos metodikos.

Nėra duomenų, kad riseptoplastika bÅ«tų atlikta po tų dviejų savaičių. Nebuvo įraÅ¡yta, kad nosis atstatyta. Jeigu rekomenduoja rinoseptoplastikÄ asmeniui, reiÅ¡kia, kad galima taip atstatyti, bet čia priklauso nuo nukentėjusio noro. Jeigu po dviejų savaičių bÅ«tų padaryta rinoseptoplastika, nebÅ«tų reikalinga nosies pertvaros operacija. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiÅ«rėtas DVD-R laikmena, į kuriÄ Ä¯raÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ kelto "(duomenys neskelbtini) ".

Atidarius Å¡iÄ laikmenÄ matome vienÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuris pavadintas "2019-03-03 V. K.". Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matome, kad jo trukmė yra 3 min 16 s. Vaizdo įraÅ¡o kairiame virÅ¡utiniame kampe užraÅ¡yta 2019-03-03 01:16:57 - 2 deck 2064-2075/stairs. Vaizdo įraÅ¡o pradžioje matomas kelto "Isabelle" koridorius 0 min 01 s., koridoriuje pasirodo tamsių plaukų vyras, apsirengęs raudos spalvos megztiniu, pilkos spalvos džinsus, bei juodos spalvos baltu padu sportinius batelius (toliau - vyras Nr. 1).

Vyras eina nugara į kamerÄ . Priėjęs kelto koridoriaus iÅ¡siÅ¡akojimÄ pasuka į deÅ¡inę pusę, eidamas rankoje laiko telefonÄ . PrieÅ¡ pasukdamas koridoriuje į deÅ¡inę pusę veidu atsisuka į kamerÄ . 0 min. 09 s., koridoriuje pasirodo dar vienas vyras, Å¡is vyras yra aukÅ¡tesnis už anksčiau nuėjusį, Å¡viesių plaukų, apsirengęs pusilge tamsiai žalios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis ir juodos spalvos batais (toliau - vyras Nr. 2). Priėjęs koridoriaus iÅ¡siÅ¡akojimÄ atsitrenkia į sienÄ ir taip pat pasuka į deÅ¡inę pusę.

Abu vyriÅ¡kiai pasuka į deÅ¡inę koridoriaus pusę, toje pusėje kameros vaizdo nemato. 0 min 15 s., vyras Nr. 2 atbulomis grįžta iÅ¡ koridoriaus deÅ¡inės pusės į pagrindinį koridorių ir atsitrenkia nugara į koridoriaus sienÄ , paskui jį iÅ¡ karto ateina vyras Nr. 1, 0 min. 16 s. - 0 min. 18 s. tarp koridoriuje tarp vyrų vyksta grumtynės. 0 min. 18 s. vyras Nr. 2 lieka pagrindiniame koridoriuje, o vyras Nr. 1 nueina į koridoriaus deÅ¡inę pusę. 0 min. 21 s. vyras Nr. 1 ateina iÅ¡ koridoriaus deÅ¡inės pusės ir rankomis puola vyrÄ Nr. 2, besigrumdami abu paeina į kairę koridoriaus pusę, todėl vaizdo nesimato. 0 min. 25 s. vyras Nr. 1 pastumia vyrÄ Nr. 2 į pagrindinį koridorių, jis atsitrenkia į deÅ¡inę koridoriaus sienÄ 0 min 27 s. Vyras Nr. 2 atsisuka į vyrÄ Nr. 1. 0 min. 28 s. - 0 min. 39 s. tarp vyrų vyksta grumtynės, abu vyrai nueina į koridoriaus deÅ¡inę pusę. 0 min. 40 s. koridoriuje pasirodo 3 vyrai.

Pirmasis vyras gale susirišęs Å¡viesius plaukus, apsirengęs geltonos spalvos su gobtuvu megztiniu, Å¡viesios spalvos kelnes, bei bordo spalvos sportinius batelius ( toliau - vyras Nr. 3). Kitas vyras juodos spalvos garbanotais plaukais, juodos spalvos megztiniu, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodais batais (toliau - vyras Nr. 4). Dar vienas vyras trumpais juodos spalvos plaukais, rudu megztiniu, tamsiai mėlynomis kelnėmis ir juodais batais (toliau - vyras Nr. 5). Visi trys vyrai nubėga į koridoriaus deÅ¡inę pusę, kurioje muÅ¡asi vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2. 0 min 43 s. atbėga apsaugos darbuotojas, kuris nubėga į koridoriaus deÅ¡inę pusę, 0 min 50 s., atbėga dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris taip pat nubėga į koridoriaus deÅ¡inę pusę. 0 min. 54 s., į koridoriaus kairę pusę nueina vyras Nr. 2., jis laikosi už nosies, kadangi bėga kraujas. 1 min. 03 s. koridoriuje pasirodo moteris, prie jos priėjęs vyras Nr. 3 kažkÄ pasakoja ir deÅ¡iniu kumščiu parodo du smÅ«gius, vienÄ tiesiai, vienÄ Ä¯ deÅ¡inį savo skruostÄ .

Pakalbėję vyras Nr. 3, vyras Nr. 4, vyras Nr. 5 ir moteris išeina iš koridoriaus. 1 min. 32 s., išeina abu apsaugos darbuotojai. 1 min. 39 s. vyras Nr. 5 nuneša vyrui Nr. 2, esančiam kairėje koridoriaus pusėje, rankšluostį. 2 min 55 s., vyras Nr. 2 ateina iš koridoriaus kairės pusės, rankose laiko baltos spalvos, galimai su kraujo dėmėmis, rankšluostį, vyro nosis kraujuota, koridoriuje pakalba su vyru Nr. 4 ir vyru Nr. 3 bei išeina iš koridoriaus. Daugiau pateiktame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b.l. 83-88).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas atitinka jo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Iš tyrėjos S. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėtas DVD-R diskas su vaizdo įrašu, ant disko parašytas pavadinimas "2019-03-03 V. KARAJEV", jame užfiksuotas Keltas "(duomenys neskelbtini) ", kuriame 2019-03-03 naktį įvyko konfliktas tarp V. K. ir R. A.. Vaizdo įraše užfiksuoti du besimušantys vyrai. Vyras Nr. 1 - tamsiais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs raudonos spalvos megztiniu, pilkos spalvos džinsais bei juodos spalvos sportiniais bateliais su baltu padu, yra R.

A., jis atpažintas iÅ¡ POLIS II sistemos nuotraukos, taip pat minėtas asmuo 2019-06-14 dienÄ buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Kitas vyras, apžiÅ«ros protokole įvardintas kaip vyras Nr. 2, aukÅ¡tesnis už R. A., Å¡viesiai rudais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos marÅ¡kiniais, pusilge tamsiai žalios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis ir juodos spalvos batais, Å¡is asmuo yra nukentėjusysis V. K., atpažintas iÅ¡ POLIS II sistemos nuotraukos, taip pat Å¡is vyras 2019-04-15 buvo atvykęs į papildomÄ apklausÄ .

Vyrai Nr. 1 - R. A., o vyras Nr. 2 - V. K. (1 t., b.l. 89). Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina R. A. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiojo V. K. sveikatai, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, padarytas sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto iÅ¡vadomis. Ä®vertinęs kaltinamojo R. A. parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. A. savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino. Jis parodė, kad nukentėjusysis V. K. pradėjo prie jo seksualiai priekabiauti, teikdamas nepadorius pasiÅ«lymus.

Kelto koridoriuje nukentėjusysis jį pasivijo ir sugriebė jam už užpakalio. Dėl to kaltinamasis supyko ir pastÅ«mė nukentėjusįjį. Abu įsikibo vienas į kitÄ . Pargriuvo ant grindų. Abu mušėsi. Sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į nosį. Nurodo, kad smÅ«gis buvo nestiprus. Ä® nosį nukentėjusiajam pataikė, gindamasis nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad smÅ«gis jam į nosį buvo suduotas jam stovint. Tai įvyko kelto koridoriuje, užėjus už koridoriaus kampo, kur nebuvo filmuojama.

Neigė aplinkybę, kad R. A. teikė nepadorius pasiūlymus. Sekė paskui R. A., kadangi norėjo išsiaiškinti priežastį, kodėl R. A. jam grasina. Liudytojas V. B. parodė, kad paties įvykio nematė. Grįžus į kajutę rado R. A., kurio veidas buvo apdraskytas. R. A. pasakojo, kad įvyko konfliktas su V. K., kuris lindo prie jo su nepadoriais pasiūlymais, dėl ko įvyko susistumdymas, kurio metu buvo vartojamas fizinis smurtas. Liudytojas V. L. parodė, kad paties įvykio nematė. Ryte į kajutę sugrįžo V.

K., ant veido matėsi muÅ¡imo žymės. V. K. kaltino R. A., kad jį sumušė. R. A. veidas taip pat buvo apdraskytas. Apie muÅ¡tynių priežastis nekalbėjo. Kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiojo V. K. patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gis, dėl kurio įvyko nosies lūžis, buvo padarytas, R. A. ir V. K. pasukus į deÅ¡inę koridoriaus pusę, kurioje nėra filmuojama. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismui leidžia daryti vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, kai paÅ¡aliniai asmenys nubėga į koridoriaus deÅ¡inę pusę, kurioje vyksta muÅ¡tynės, į koridoriaus kairę pusę nueina V. K., jis laikosi už nosies, kadangi bėga kraujas. PaÅ¡aliniai asmenys kalbasi, priėjęs paÅ¡alinis vyras deÅ¡iniu kumščiu parodo du smÅ«gius, vienÄ tiesiai, vienÄ Ä¯ deÅ¡inį savo skruostÄ (1 t., b.l. 83-88). Pateikta fotonuotrauka (2 t., b.l.

11) patvirtina, kad Å¡io įvykio metu buvo sužalotas ir kaltinamasis R. A., tačiau dėl sužalojimo į teisėsaugos institucijas R. A. nesikreipė. Kaltinamojo R. A. parodymus, kad smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, gindamasis nuo nukentėjusiojo veiksmų, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį suÅ¡velninti savo atsakomybę. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

 BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Kaltinamojo R. A. nurodyta aplinkybė, kad jo smurtinius veiksmus sÄ lygojo neva nukentėjusiojo V. K. atliktas veiksmas – suėmimas jam už sėdmenų, kurį kaltinamasis suprato kaip nepadorų pasiÅ«lymÄ , nėra ta aplinkybė, kuri Å¡alintų kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog iki to momento, kai R. A. sudavė smūgį V. K. į veido sritį, V. K. realiai kėsinosi į R. A. lytinę laisvę, ir toks kėsinimasis būtų buvęs tiek pavojingas, akivaizdus, realus bei kėlęs grėsmę R. A., todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. Taip pat kaltinamojo R. A. veiksmai negali būti vertinami ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Kadangi nebuvo būtinosios ginties situacijos, todėl nėra ir būtinosios ginties ribų peržengimo aplinkybių.

Kaltinamasis, tyčia suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gį į veido sritį, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad gali bÅ«ti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sÄ moningai leido tai žalai atsirasti. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. A. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Daiktiniai įrodymai CD laikmena su vaizdo įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 46 – 55) 121,28 eur sumai už asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Teisme gautas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kovas atsisako ieÅ¡kinio, kadangi R. A. atlygino ligonių kasai padarytÄ turtinę žala (1 t., b.l. 60). IeÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio įstatymui neprieÅ¡tarauja, todėl atsisakymas nuo ieÅ¡kinio priimtinas, o procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Nukentėjusysis V. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 183 – 186), kuriuo praÅ¡o priteisti 1800 eurų turtinės žalos dėl bÅ«simos plastinės operacijos ir 3700 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 1800 eur turtinę žalÄ dėl bÅ«simos nosies pertvaros plastinės operacijos atlikimo laiko nepagrįstu. IÅ¡ 2019 m. kovo 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 201/2019 (06) (2 t., b.l.

10) apraÅ¡omosios dalies matyti, kad medicinos dokumentuose užfiksuota, kad V. K. nosis buvo deformuota ir anksčiau po nosies traumos, sena nedidelė deformacija, rekomenduota po dviejų savaičių atlikti planinę rinoseptoplastikÄ . Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis V. K., kuris nurodė, kad vaikystėje turėjo nosies lūžį, buvo rekomenduota atlikti nosies pertvarkos operacijÄ , tačiau ji nebuvo atlikta. Be to, specialistas L. U. teisme parodė, kad nosies pertvaros plastinės operacijos bÅ«tų nereikėję, jeigu nukentėjusysis savalaikiai bÅ«tų atlikęs nosies rinoseptoplastikÄ , tai yra nosies aÅ¡ies atstatymÄ .

Atsižvelgiant į tai, laikyti, kad turtinės žalos atlyginimas, susijęs su nosies pertvarkos operacijos atlikimu, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šiuo nosies kaulų lūžimu, nėra objektyvaus pagrindo, todėl visos abejonės yra aiškintinos kaltinamojo naudai, ir nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti 3700 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad R. A. parodymus, kad jis seksualiai priekabiavo prie kaltinamojo, laiko melagingais, tokie parodymai jį įžeidė ir žemino.

IÅ¡ kitų asmenų susilaukė paÅ¡aipų ir klausimų, buvo pakenkta jo reputacijai, nepagrįstai buvo apkaltintas 700 eurų vagyste. Nurodo, kad visos Å¡ios aplinkybės paveikė jį labiau, negu patirtas fizinis skausmas dėl nosies kaulų lūžio. Teisme parodė, kad dėl traumos apie dvi savaites buvo nedarbingas, neteko dalies pajamų, turėjo daug nepatogumų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, jautė fizinius skausmus, kankino nemiga. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo.

Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalÄ , teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Turi bÅ«ti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo R. A. veiksmais nukentėjusiajam V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat nukentėjusysis patyrė nepatogumus.

Nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus, tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo nedarbingas. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, rÅ«pestį, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatÄ , teko gydytis, tam tikrÄ laikÄ buvo nedarbingas, kas R. A. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rÅ«pesčių. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nukentėjusiojo praÅ¡omÄ 3700 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta.

Apsprendžiant žalos dydį bÅ«tina vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, taip pat teismas atsižvelgia į įvykio metu nustatytÄ rizikingÄ nukentėjusiojo elgesį, kadangi faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis V. K., bÅ«damas neblaivus, kibo prie kaltinamojo R. A., aiÅ¡kindamasis santykius sekiojo jam iÅ¡ paskos, kas sukėlė kaltinamojo R. A. pyktį, ir toks nukentėjusiojo elgesys iÅ¡provokavo kaltinamojo tyčinius veiksmus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinimas R.

A. pareikštas dėl vieno trauminio poveikio, kurio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio, todėl kiti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai neturtinės žalos atlyginimo aspektu nevertintini. Taip pat teismas nevertina nukentėjusiojo argumentų dėl jo šmeižimo, kadangi toks kaltinimas R. A. nepareikštas. Teismas nukentėjusiojo dėl kaltinamojo veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška - 900 eurų suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , teismo vertinimu, 900 Eur suma V. K. yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, Å¡is žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms. Bausmės skyrimo klausimai Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalÄ .

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kadangi faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis V. K., bÅ«damas neblaivus, kibo prie kaltinamojo R. A., aiÅ¡kindamasis santykius sekiojo jam iÅ¡ paskos, kas sukėlė kaltinamojo R. A. pyktį ir toks nukentėjusiojo elgesys iÅ¡provokavo kaltinamojo tyčinius veiksmus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ .

Praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka. Dirba, nėra neigiamai kaip asmenį charakterizuojančių duomenų. Kaltinamajam R. A. už nesunkų nusikaltimÄ , vadovaujantis BK 54 straipsniu, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskyrus Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 7 mėnesiams. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti R.

A. dirbti ar registruotis darbo biržoje. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktinį įrodymÄ â€“ CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos. Nutraukti procesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, civiliniam ieÅ¡kovui atsisakius jį palaikyti. Nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ R. A. nukentėjusiajam V. K. 900 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus ir nurodant savo pozicijÄ dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ar iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.

PraÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka turi bÅ«ti nurodytas apeliaciniame skunde. Teisėja Vilma Dapkevičienė