b174107f-70cd-4c22-975f-83f261fda7e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7570-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02150-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo nuolat perpildytos, todėl jis buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti.

Kamerose buvo neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, todėl prastėjo regėjimas, buvo drėgna ir Å¡alta. Asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas teigia, jog į laukÄ pasivaikščioti jis buvo vedamas tik vienai valandai per parÄ , o tai prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui.

Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, jog iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų elgesio matyti, kad daugelis iÅ¡ jų serga sadizmu. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ ir kt. LukiÅ¡kių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 11–19). LukiÅ¡kių TI-K vadovaujasi 2010 m. balandžio 11 d.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, kuriame nustatytas 3,6 kv. m minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsnio bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius.

LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra, iki 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. LukiÅ¡kių TI-K vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos.

Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o toks jo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose yra tiekiamas šaltas vanduo, o karšto vandens tiekimas į kameras teisės aktais nėra numatytas. Lukiškių TI-K pažymi, jog kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

PaaiÅ¡kina, kad atvykstančių ar iÅ¡vykstančių į LukiÅ¡kių TI-K asmenų apžiÅ«ra vykdoma laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis. Vadovaujantis SVÄ® 29 straipsniu pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ vienai valandai yra vedamas pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinta tik jei suimtasis su tuo sutinka, o pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Tokia pasivaikščiojimų organizavimo tvarka neprieÅ¡tarauja jokiems teisės aktams. PareigÅ«nai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis etikos taisyklių bei bendrųjų mandagumo principų, periodiÅ¡kai atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .PraÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, kuriais vadovaujantis, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimui nustatyta 0,06 Eur suma.

Teismui pateikti 65 A4 formato lapai įrodomosios medžiagos. Atsižvelgiant į tai LukiÅ¡kių TI-K turėtų bÅ«ti priteista 3,90 Eur (65 x 0,06) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K.Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 11–12), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. periodiÅ¡kai nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) – iÅ¡ viso 31 dienÄ , 29 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusiÄ laikotarpio dalį – 2 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog kamerose buvo drėgna ir Å¡alta, neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.Pagal Higienos normos 24 p., kameros vėdinamos per langus. LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontÄ , taigi ir įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , o natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Higienos normos reikalavimus.

Tinkamai kameras vėdinant per langus, iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Ä®vertinus patikrinimo aktus, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui bÅ«nant konkrečioje kameroje Visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti, tačiau Å¡iuo laikotarpiu kai kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerose tam tikrais atvejais užfiksuoti Å¡ilumos, apÅ¡vietos ir drėgmės pažeidimai, tačiau jie buvo nežymÅ«s ir esant galimybei paÅ¡alinami (b. l. 37–77). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į administracijÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu jam kalint konkrečioje kameroje buvo neužtikrinti apÅ¡vietimo, Å¡ilumos bei drėgmės kiekio reikalavimai, tačiau atsižvelgiant į minėtus Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus konstatuotina, jog tam tikrais atvejais kameros galimai atitiko ne visus higienos normų reikalavimus. Kita vertus, pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas.

Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog pasivaikščioti jis buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ .Remiantis SVÄ® 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl Å¡iuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes, tačiau tokie pareiÅ¡kėjo argumentai yra labai abstraktÅ«s, nekonkretizuoti bei niekuo nepagrįsti.

Tuo tarpu LukiÅ¡kių TI-K teigia, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama tinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus. Netikėti tokiais LukiÅ¡kių TI-K teiginiais nėra jokio pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog daugelis LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų galimai serga sadizmu, tačiau su tokiu pareiÅ¡kėjo teiginiu teismas nesutinka, nes iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų sveikata yra nuolat profilaktiÅ¡kai tikrinama (b. l. 26–36), jokių nusiskundimų administracijoje dėl netinkamų jų elgesio iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nėra gauta, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ pažeista tik dvi dienas, nustatyti nežymÅ«s higienos normų reikalavimų pažeidimai, o likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas.

Kalinimas sÄ lygomis galimai nežymiai neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų nagrinėjamu laikotarpiu truko trumpÄ laikÄ , pareiÅ¡kėjas su skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei minėtÄ suformuotÄ EŽTT ir Lietuvos teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobÅ«džio, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ bei priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui, o pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemÄ , konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ nepatyrė, todėl LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sÄ lygas. Netenkinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Donatas Vansevičius