2013-07-03 Nr. AB-3427-3-61-3-00627-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, savavališkos statybos ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2013-07-03 Nr. AB-3427-3-61-3-00627-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. bei 2013 m. vasario 7 d. nutartimis, ir, atsižvelgęs į pareiškėjo skundžiamų aktų pobūdį, padarė išvadą, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS492-330/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00627-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, savavališkos statybos ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 2013 m. vasario 25 d. pareiškėjas N. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) priimtus aktus: 1) 2012 m. kovo 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-685; 2) 2012 m. kovo 13 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120313-00116; 3) 2012 m. balandžio 12 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120412-00147.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kaip paduotą ne tam teismui.
Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. bei 2013 m. vasario 7 d. nutartimis, ir, atsižvelgęs į pareiškėjo skundžiamų aktų pobūdį, padarė išvadą, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas N. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl skundo priėmimo.
Atskirajame skunde vadovaujasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą. Pažymi, kad skundu reiškiami reikalavimai atsakovui Inspekcijai, o bylos dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų teisėtumo yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
II. Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti jo skundą kaip paduotą ne tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą iš esmės turi būti sprendžiamas klausimas, kuria Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika reikia remtis – ta, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ar ta, kuria remiasi pareiškėjas.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktika nėra statiškas dalykas. Ji gali būti koreguojama, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).
Pareiškėjas teisus teigdamas, kad vadovaujantis ankstesniais (iš esmės iki 2012 metų vidurio galiojusiais) Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, jo skundžiamų aktų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas buvo priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika šiuo metu yra pasikeitusi. Šiuo metu Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi nuostatos, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad bylų, susijusių su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo teismingumo klausimai yra reglamentuoti Statybos įstatymo 281 straipsnyje, tuo tarpu savavališkos statybos atveju (kai statybą leidžiančio dokumento nėra) nurodyto įstatymo 28 straipsnyje tokių bylų teismingumo klausimas nėra reglamentuotas. Todėl ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas, dėl ko kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. nutartį byloje A.
V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. liepos 17 d. nutartį byloje N. P. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje M. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį byloje E. P. v.
Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, 2013 m. vasario 7 d. nutartį byloje U. K. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį byloje K. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir kt.).
Atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu vyraujanti ginčui aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika yra nuosekli, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aktualūs Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai, yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2012 m. kovo 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-685 kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad šiame akte yra užfiksuoti 2012 m. kovo 12 d. atlikto patikrinimo duomenys. Šiame akte tik konstatuotos faktinės aplinkybės. Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame akte nėra. Toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl šio akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šio akto gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų jo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-34/2012). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šį reikalavimą turėjo būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl aptariama atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties dalis keistina, pakeičiant atsisakymo priimti pagrindą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo N. K. skundo reikalavimą dėl 2012 m. kovo 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-685 panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir nurodyti, kad šį reikalavimą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Dainius Raižys
Virgilijus Valančius
Virginija Volskienė