b16f0f29-fa3d-4df8-bdfe-2e509859a39e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1135-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02189-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. S., A. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankrotas nepripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kartis“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. S.. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Kartis“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 13 d.

2. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Kartis“ administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas BUAB „Kartis“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Administratoriaus teigimu, Bendrovė jau 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Apie tai žinojo tiek V. S., kuris nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. yra vienintelis BUAB „Kartis“ akcininkas, o nuo 2014 m. gegužės 26 d. taip pat ir UAB „Kartis“ vadovas, tiek A. N., kuris nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d.

ėjo UAB „Kartis“ vadovo pareigas, tačiau jie nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl UAB „Kartis“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo (pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo paduotas tik 2018 m. lapkričio 23 d.), todėl BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Administratoriaus nuomone, BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes Bendrovė, bÅ«dama nemoki, 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ reikalavimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo perleido UAB „AIT investicijos“ savo 361 013,44 Eur reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ už 101 367,01 Eur.

Be to, Bendrovė 2012–2013 m. susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“ teikė ekonomiÅ¡kai nenaudingas transporto priemonių ir personalo nuomos paslaugas, dėl kurių UAB „Kartis“ veiklos sÄ naudos virÅ¡ijo už minėtas paslaugas gaunamas pajamas. Be to, administratoriaus vertinimu, kartu su darbuotojais į UAB „Doleta Export“ taip pat buvo perkelta ir UAB „Kartis“ veikla. Administratorius taip pat nurodė, kad Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB „Kartis“ turtÄ bÅ«tų apribotos, t. y. buvo atliekamos užskaitos, kurių pagrindu UAB „Kartis“ gautinos lėšos buvo pervedamos tai pačiai įmonių grupei priklausančioms įmonėms, tokiu bÅ«du, be kita ko, pažeidžiant atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ ir nesilaikant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo areÅ¡tuotas UAB „Kartis“ turtas.

Å i aplinkybė bei tai, kad 2014 m. UAB „Kartis“ vadovas nurašė 117 466,98 Eur vertės Bendrovės turtÄ , administratoriaus vertinimu, leidžia teigti egzistuojant ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį. Administratorius taip pat nurodė, kad buvęs UAB „Kartis“ vadovas V. S. neperdavė dalies BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos programos, todėl UAB „Kartis“ bankrotas turėtų bÅ«ti pripažintas tyčiniu ir pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog administratoriaus pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybes bei pateikti duomenys yra pagrįsti, neprieštarauja, kad šis pareiškimas būtų patenkintas.

4. Suinteresuotas asmuo Bendrovės kreditorė UAB „Sartė“ pritarė administratoriaus pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytiems argumentams ir prašė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. UAB „Sartė“ pritarė administratoriaus praÅ¡yme iÅ¡dėstytiems argumentais ir papildomai nurodė, kad veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto prezumpcijÄ . Be to, veiklos Bendrovės organizavimÄ taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB „Kartis“ turtÄ bÅ«tų panaikintos, patvirtina ir 2014 m. atliktas Bendrovės debitorinių skolų nuraÅ¡ymas, Bendrovės turto, kuris buvo areÅ¡tuotas, užtikrinant UAB „Sartė“ reikalavimus, neperdavimas bankroto administratoriui.

5. Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. atsiliepimuose prašė administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. V. S. ir A. N. nurodė, kad UAB „Kartis“ 2010 m. nebuvo pasiekusi nemokumo bÅ«senos, nes 1 048 800,08 Eur skola UAB „Doleta“ V. S., kuris buvo UAB „Doleta“ ir UAB „Kartis“ pagrindiniu akcininku, sprendimu buvo atidėta, kol Bendrovė nepradės gauti pelno. Atidėjus minėtos skolos mokėjimÄ , 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ turėjo vienintelį kreditorių – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kurio kreditorinio reikalavimo dydis buvo tik 19 426,26 Eur.

Taigi nors Bendrovės finansinė padėtis nebuvo labai gera, tačiau UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Suinteresuoti asmenys taip pat paaiÅ¡kino, kad, nors UAB „Kartis“ turima reikalavimo teisė į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo parduota už mažesnę pinigų sumÄ nei jos vertė, tačiau įvertinus rizikÄ , kad galimybės iÅ¡siieÅ¡koti Å¡iÄ skolÄ iÅ¡ UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo ribotos, buvo priimtas sprendimas UAB „Kartis“ turimÄ reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ parduoti, tokiu bÅ«du iÅ¡ karto ir be jokių papildomų iÅ¡laidų gaunant realių pajamų, kurios buvo panaudotos iÅ¡ dalies atsiskaityti su didžiausiu Bendrovės kreditoriumi UAB „Doleta“.

Tuo tarpu sprendimai dėl personalo ir automobilių nuomos buvo priimti siekiant bent iÅ¡ dalies sumažinti UAB „Kartis“ sÄ naudas ir taip iÅ¡saugoti įmonės mokumÄ , nes tęsti gamybÄ ir pardavimus laikinai nebuvo galima dėl UAB „Sartė“ Bendrovei iÅ¡keltos civilinės bylos, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės areÅ¡tuojant UAB „Kartis“ turtÄ už 715 123,35 Lt (207 114 Eur) sumÄ . 2012 m. UAB „Kartis“ gautos pajamos iÅ¡ personalo nuomos leido padengti beveik visas sÄ naudas įmonės darbuotojams iÅ¡laikyti.

Be to, 2011–2013 m., UAB „Kartis“ trÅ«kstant apyvartinių lėšų, UAB „Doleta Export“ vietoje UAB „Kartis“ atliko atsiskaitymus su UAB „Kartis“ tiekėjais, tam panaudodama už darbuotojų ir automobilių nuomÄ UAB „Kartis“ gautinas sumas. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad 117 466,98 Eur vertės turto nuraÅ¡ymas yra buvusio UAB „Kartis“ vadovo A. D. neteisėtų veiksmų pasisavinant ar prarandant įmonės turtÄ pasekmė, be to, buvo nuraÅ¡ytas ir valstybei dėl to turėtas grÄ Å¾inti PVM mokestis.

Tuo tarpu visos 2014 m. nuraÅ¡ytos debitorinės skolos buvo perkeltos iÅ¡ balansinės sÄ skaitos į užbalansinę sÄ skaitÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ių skolų vėlesnis iÅ¡ieÅ¡kojimas tapo negalimas ir jos buvo visiÅ¡kai nuraÅ¡ytos. Suinteresuotų asmenų teigimu, administratoriui buvo paaiÅ¡kinta, kad UAB „Kartis“ naudojosi nutolusia buhalterinės apskaitos programa „AGNUM“, kurios perduoti techniÅ¡kai neįmanoma, todėl administratoriui buvo perduota tik UAB „Kartis“ buhalterinė duomenų bazė (buhalterinės apskaitos duomenys).

Dalis dokumentų nebuvo perduota dėl objektyvių priežasčių, nes jie yra paimti ikiteisminiame tyrime, atliekamame dėl buvusio bendrovės vadovo A. D. veiksmų. V. S. ir A. N. taip pat pabrėžė, kad, sprendžiant dėl verslo perkėlimo kaip tyčinio bankroto prezumpcijos, nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitÄ , veikiančiÄ ar naujai įsteigtÄ , įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Å ios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita bÅ«tina sÄ lyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Doleta Export“ atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. UAB „Doleta Export“ teigimu, UAB „Kartis“ veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“, nes įmonės užsiėmė visiÅ¡kai skirtinga ir į skirtingas rinkas orientuota veikla, o tai, kad jų vadovai tam tikrais laikotarpiais sutapo, savaime negali reikÅ¡ti verslo perkėlimo. UAB „Kartis“ vykdyta personalo ir transporto priemonių nuoma UAB „Doleta Export“ įmonei buvo naudinga, o UAB „Kartis“ lėšomis UAB „Doleta Export“ veiklos sÄ naudos niekada nebuvo dengiamos.

Administratorius bei UAB „Sartė“ savo teiginius dėl Bendrovės veiklos perkėlimo grindžia tik UAB „Kartis“ darbuotojų perkėlimu į UAB „Doleta Export“, vykdant personalo nuomÄ bei tuo, kad dalis UAB „Kartis“ vadovų tam tikrais laikotarpiais buvo ir UAB „Doleta Export“ vadovais, tačiau jokių argumentų ar įrodymų, kad UAB „Doleta Export“ perėmė UAB „Kartis“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises į bylÄ nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi BUAB „Kartis“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir BUAB „Kartis“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

8. Teismas nustatė, kad Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditorėms UAB „Doleta“ ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ susidarė 2010 m. neapmokėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 1 048 800,08 Eur ir 19 426,26 Eur, t. y. iÅ¡ viso 1 068 226,34 Eur ir virÅ¡ijo pusę Bendrovės turto vertės, todėl sprendė, kad UAB „Kartis“ buvo nemoki nuo 2011 m. Atsižvelgdamas į tai, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti UAB „Kartis“ 2011–2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti Bendrovės vadovo A.

N. ir patvirtinti akcininko V. S., o 2014 m. dokumentai sudaryti ir patvirtinti V. S., teismas konstatavo, kad apie Bendrovės nemokumo bÅ«kles, buvusias 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma BUAB „Kartis“ buvusiam generaliniam direktoriui A. N. ir akcininkui V. S., o apie 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nemokumÄ buvo žinoma buvusiam generaliniam direktoriui ir akcininkui V. S.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas dėl skolos mokėjimo UAB „Doleta“ atidėjimo buvo priimtas.

Teismas sprendė, kad toks sprendimas nebuvo priimtas, nes tiek 2011 m., tiek 2012 m. Bendrovė veikė nuostolingai, be to, 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos skolai kreditorei UAB „Doleta“, o ne UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ padengti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad suinteresuoti asmenys A. N. ir V. S. pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ , tačiau pažymėjo, kad, Å¡ios pareigos pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai ir laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, todėl nurodė, kad, siekiant įvertinti, ar konstatuotas pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis, reikia vertintini kitus tyčinio bankroto požymius.

9. Vertindamas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį teismas sprendė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Kartis“ perleido UAB „AIT investicijos“ savo 361 013,44 Eur reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ už 101 367,01 Eur sumÄ , nelaikytina įmonei nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga, nes UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turėjo finansinių sunkumų (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-772-450/2017 UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla), o reikalavimo teises į Å¡iÄ bendrovę parduotos už sumÄ , kuri sudaro beveik trečdalį reikalavimo teisės vertės.

10. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 30 d. tarp UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo (darbuotojų nuomos) sutartis Nr. DK2011-11, pagal kuriÄ UAB „Kartis“ įsipareigojo iÅ¡nuomoti UAB „Doleta Export“ 7 darbuotojus. Darbuotojai UAB „Doleta Export“ buvo nuomojami nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. pabaigos. Be to, UAB „Kartis“ nuo 2013 m. iki 2016 m. lapkričio mėn. UAB „Doleta Export“ nuomojo 3 automobilius. Ä®vertinęs Bendrovės sÄ skaitų duomenis bei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Doleta Export“ turėjo sumokėti Bendrovei iÅ¡ viso 246 333,87 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 115 204,52 Eur už nuomotus darbuotojus, 78 919,35 Eur už Bendrovės patirtas darbuotojų nuomos sÄ naudas, 39 967,29 Eur už nuomotus automobilius ir 12 242,71 Eur už Bendrovės patirtas automobilių nuomos sÄ naudas, tačiau UAB „Doleta Export“ iÅ¡ viso Bendrovei pervedė tik 112 047,30 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 37 751,97 Eur pervesti pagal kompensacines sÄ skaitas už darbuotojų nuomos sÄ naudas, 11 364,64 Eur pagal kompensacines sÄ skaitas už automobilių nuomos sÄ naudas, o 62 930,69 Eur pervesti nenurodant konkrečios mokėjimo paskirties.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Doleta Export“ apmokėjo tik atsakovės patirtas sÄ naudas (91 344,06 Eur) dėl darbuotojų ir automobilių nuomos bei dalį sumos (20 703,24 Eur) pagal su UAB „Kartis“ sudarytas darbuotojų ir automobilių nuomos sutartis. Teismas atmetė suinteresuoto asmens V. S. paaiÅ¡kinimus, kad Bendrovei buvo pervesta mažesnė pinigų suma dėl to, kad buvo daromos užskaitos, t. y. UAB „Doleta Export“ vietoje UAB „Kartis“ atliko atsiskaitymus su UAB „Kartis“ tiekėjais.

Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens nurodytiems paaiÅ¡kinimams pagrįsti pateiktuose buhalterinės apskaitos programos „AGNUM“ duomenyse atsispindi tik tai, kad buvo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei, kurie paneigiami suinteresuoto asmens UAB „Sartė“ pateiktais atsakovės sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais.

11. Teismas nurodė, kad V. S. ir A. N. teiginį, jog darbuotojai buvo nuomojami siekiant juos iÅ¡laikyti, kol vyks teisminis ginčas su UAB „Sartė“, paneigia faktas, kad Bendrovės darbuotojų skaičius įmonėje buvo ne iÅ¡laikytas toks pats, o buvo padidintas. Ä®vertinęs, tai, kad Bendrovė pagrindinės veiklos beveik nebevykdė nuo 2011 m. bei tai, kad atsakovės sÄ naudos 2012 m. padidėjo daugiau nei dvigubai ir Å¡ias sÄ naudas didžiÄ ja dalimi sudarė sÄ naudos darbuotojams, teismas sprendė, kad sprendimas priimti naujus darbuotojus, kurių skaičius padidintas beveik dvigubai, buvo nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas atsakovei.

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Doleta Export“ 2011 m. neatliko nė vieno mokėjimo pagal jai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už darbuotojų nuomÄ , be to, Bendrovės ir UAB „Doleta Export“ vadovu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo tas pats asmuo (A. N.), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡ savo lėšų mokėjo darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokėjimus UAB „Doleta Export“ iÅ¡nuomotiems darbuotojams, todėl Bendrovės darbuotojų nuomos sandoris UAB „Kartis“ buvo nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas.

12. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilių nuomos sÄ naudos buvo padengtos, todėl automobilių nuomos nevertino kaip nuostolingos ir ekonomiÅ¡kai nenaudingos UAB „Kartis“ veiklos.

13. Vertindamas 117 466,98 Eur nenudėvėto / neamortizuoto ilgalaikio ir kito turto nuraÅ¡ymÄ 2014 m., kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-494-798/2020 sprendė, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu 2014 m. galėjo bÅ«ti nuraÅ¡ytas dingęs 78 000,96 Eur vertės Bendrovės turtas (atsargos). Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, jog likusio 39 466,02 Eur vertės turto nuraÅ¡ymas buvo pagrįstas, todėl sprendė, kad Å¡io turto nuraÅ¡ymo pagrįstumas neįrodytas, tačiau, atsižvelgiant į Å¡io turto vertę, jo nuraÅ¡ymas nevertintas kaip tyčinio bankroto požymis.

14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Sartė“ teiginius, kad 2014 m. buvo nepagrįstai nurašytos 494 382,82 Eur debitorių (A. D., A. V., M. R., E. A., UAB „Baltaura“, UAB „Baltic Chem Eksperts“, „Doleta LTD“, UAB „Eja“, UAB „Idea Statika“, „Santa Impex Brest LTD“, UAB „Mega Limited“, „Norton Impex Limited“, R. S., UAB „Statybų linija“, UAB „Stiklo briauna“, V. T., G. T., T. V., UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“) skolos ir taip pažeisti kreditorių interesai.

Teismas sprendė, kad skolos nebuvo visiÅ¡kai nuraÅ¡ytos, o, kaip nurodė V. S., tik perkeltos į užbalansinę sÄ skaitÄ , kÄ patvirtinta tokios aplinkybės, kad UAB „Baltaura“ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Mega property“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Statybų linija“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, nutraukus restruktÅ«rizavimo bylÄ , iÅ¡kelta bankroto byla, o Bendrovė įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , UAB „Stiklo briauna“ Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kuri nutraukta 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, UAB „Kartis“ buvo įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , be to, 2014 m. gegužės 27 d. buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai dėl skolos sumokėjimo, adresuoti R.

S., UAB „Mega property“, E. A., UAB „Baltic Chem Eksperts“, UAB „Doleta“, 2014 m. liepos 11 d. pateiktas reikalavimas, įtraukti UAB „Kartis“ į UAB „Baltaura“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

15. Teismas nevertino 101 367,01 Eur sumos, gautos iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, panaudojimo atsiskaitymui su kreditore UAB „Doleta“ kaip tyčinio bankroto požymio, nes, nors atsiskaitymo su UAB „Doleta“ metu, Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pradelstiems įsipareigojimams patenkinti, tačiau įsiskolinimo kreditorei UAB „Doleta“ apmokėjimo terminas buvo suėjęs anksčiau nei kitai kreditorei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Sartė“ reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones – areÅ¡tuotas UAB „Kartis“ nuosavybės teise priklausantis 715 123,35 Lt vertės nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui Bendrovės nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areÅ¡tuotos jos piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės, priklausančios Bendrovei ir esančios pas jÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 715 123,35 Lt sumos.

Teismo skaičiavimu, 2011 m. Bendrovė turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 299 728,28 Lt, panaÅ¡i suma susidarė ir 2012 m., taigi visas Bendrovės turėtas turtas tuo metu, kai buvo atsiskaityta su UAB „Doleta“, buvo areÅ¡tuotas kreditorės UAB „Sartė“ reikalavimui užtikrinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Bendrovės balanso už 2015 m. duomenimis, Bendrovė turėjo turto už 78 505 Eur (271 062,06 Lt). IÅ¡ Å¡ios sumos 64 530 Eur (222 809,18 Lt) sumÄ sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o likusiÄ dalį – 13 975 Eur (48 252,88 Lt) – ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, t. y. ilgalaikio ir trumpalaikio turto suma, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ženkliai sumažėjo.

16. Nors administratorius nurodė, kad jam nebuvo perduota dalis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos programa, tačiau teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis, administratoriaus nurodomų dokumentų neperdavimas nėra kliūtis nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su Bendrovės veikla, todėl nepripažino, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.

17. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kartis“ vadovu laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. buvo A. N., kuris nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. yra ir UAB „Doleta Export“ vadovas, be to, iš viso 22 tie patys asmenys dirbo atitinkamais laikotarpiais tiek UAB „Kartis“, tiek ir UAB „Doleta Export“. Tačiau teismas sprendė, kad IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta tyčinio bankroto prezumpcija nenustatyta, nes byloje nėra įrodymų, jog UAB „Doleta Export“ perėmė UAB „Kartis“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, tačiau ir byloje nustatytų aplinkybių visuma – nepagrįstas 39 466,02 Eur turto nuraÅ¡ymas, laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Bendrovės turtui, pažeidimas atsiskaitant su kreditore UAB „Doleta“ bei bendras viso turto iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo sumažėjimas – rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovai sÄ moningais veiksmais siekė nemokios įmonės padėties pabloginimo, todėl UAB „Kartis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bankroto administratoriaus ir UAB „Sartė“ praÅ¡ymus dėl BUAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai iÅ¡ viso sudarė 1 068 226,34 Eur, iÅ¡ kurių 1 048 800,08 Eur UAB „Kartis“ buvo skolinga UAB „Doleta“ ir 19 426,26 Eur – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. V. S., bÅ«damas tiek UAB „Doleta“, tiek UAB „Kartis“ pagrindiniu akcininku, siekdamas iÅ¡saugoti UAB „Kartis“ mokumÄ ir toliau tęsti Å¡ios įmonės veiklÄ , 2010 m. priėmė sprendimÄ , kad UAB „Doleta“ nereikalaus iÅ¡ UAB „Kartis“ skolos grÄ Å¾inimo, kol Bendrovė nepradės gauti pelno.

Atidėjus UAB „Kartis“ skolos UAB „Doleta“ mokėjimÄ , 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ turėjo vienintelį kreditorių – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kurio kreditorinio reikalavimo dydis buvo tik 19 426,26 Eur. Kadangi 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Kartis” į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 1 068 226,34 Eur, tai nors Bendrovės finansinė bÅ«klė nebuvo labai gera, tačiau vis tik UAB „Kartis“ 2010 m. nebuvo pasiekusi nemokumo bÅ«senos, kas rodo, kad nei V.

S. nei A. N. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad 2011 m. ir vėliau UAB „Kartis“ tapo nemoki ir negalima iÅ¡vengti jos likvidavimo dėl bankroto, todėl teismas nepagrįstai konstatavo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ . 19.2. Tai, kad iÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties gautos lėšos buvo panaudotos skolos kreditorei UAB „Doleta“ dengimui, nereiÅ¡kia, kad sprendimas atidėti skolos mokėjimÄ nebuvo priimtas.

Sprendimas atsiskaityti su UAB „Doleta“, o ne su UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ buvo priimtas įvertinus tai, kad skola UAB „Doleta“ buvo labai didelė, be to, buvo kilusios abejonės dėl skolos UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ realumo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. UAB „Kartis” iÅ¡ personalo nuomos gavo pelno, reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momentu buvo teisinga bent iÅ¡ dalies sumažinti skolÄ UAB „Doleta“.

Skolos UAB „Doleta“ mokėjimo atidėjimÄ patvirtina ir tai, kad nuo pat skolos atsiradimo momento iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Doleta“ nesikreipė į teismÄ dėl Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo teismine tvarka ir / ar bankroto bylos UAB „Kartis“ iÅ¡kėlimo. 19.3. Teismas visiÅ¡kai nevertimo to, kad A. N. ir V. S. ėmėsi priemonių, siekdami iÅ¡vengti UAB „Kartis“ nemokumo. Visų pirma, V. S. sprendimu ne tik buvo atidėtas UAB „Kartis“ skolos mokėjimas UAB „Doleta“, bet Å¡i įmonė dar ir finansiÅ¡kai rėmė UAB „Kartis“, atlikdama dalį atsiskaitymų už UAB „Kartis“.

Be to, buvo imtasi aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. D. Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų bei atsargų dingimo. UAB „Kartis“ aktyviai dalyvavo ir A. D. bankroto procese, gynė savo interesus ir stengėsi bent iÅ¡ dalies atgauti jai teismų priteistas sumas. 2011 m. žymiai sumažėjus UAB „Kartis” pardavimo apimtims dėl teisminio ginčo su UAB „Sartė“ metu Bendrovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dalies UAB „Kartis“ turto areÅ¡to, bei A.

D. neteisėtų veiksmų įsteigiant įmones, kurios užsiėmė analogiÅ¡ka veikla kaip UAB „Kartis“, siekiant gauti pajamų Bendrovės veiklos sÄ naudoms padengti bei iÅ¡laikyti įmonės darbuotojus, buvo priimtas sprendimas dalį UAB „Kartis“ darbuotojų atlygintinai nuomoti UAB „Doleta Export“, iÅ¡ ko Bendrovė gavo 85 698,16 Eur pajamų bei 78 919,39 Eur kompensacijÄ už sÄ naudas personalui. Siekiant gauti apyvartinių lėšų buvo pradėti teisiniai procesai ir prieÅ¡ stambiausius UAB „Kartis“ debitorius, taip pat buvo imtasi aktyvių veiksmų, kad UAB „Kartis“ skoliniai įsipareigojimai nuo 2010 m. nebedidėtų bei aktyviai bylinėjamasi su pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo Bendrovei pareiÅ¡kusia UAB „Sartė“ (tuo metu – UAB „Kleta“).

Taigi iki pat 2018 m. lapkričio 23 d., kuomet V. S. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, buvo dedamos maksimalios pastangos siekiant iÅ¡vengti įmonės nemokumo, o tai, kad taikytos priemonės nedavė lauktų rezultatų, nereiÅ¡kia, kad už tai yra atsakingi buvę UAB „Kartis“ vadovai. Apskritai nėra teisinga ir logiÅ¡ka UAB „Kartis“ tyčinio bankroto kaltu pripažinti V. S., kuris, siekdamas iÅ¡laikyti Bendrovę aktyvia, investavo į jÄ daugiau nei milijonÄ eurų iÅ¡ kitų savo įmonių (UAB „Doleta“, UAB „Doleta Export“) ir Å¡ių pinigų taip ir neatsiėmė. 19.4.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad darbuotojų nuoma buvo UAB „Kartis“ nuostolingas sandoris, nevertino tokio sandorio sudarymo aplinkybių visumos ir tokio sandorio sudarymo verslo rizikos aspektu. Visų pirma, teismas netinkamai apskaičiavo UAB „Kartis“ iÅ¡ UAB „Doleta Export“ bendrai turėtas gauti pinigų sumas už personalo ir transporto priemonių nuomÄ . Å i suma bendrai sudaro 217 333,17 Eur, o ne 246 333,87 Eur. Antra, konstatuodamas, kad UAB „Doleta Export“ nėra tinkamai atsiskaičiusi su UAB „Kartis“ už personalo ir transporto nuomÄ , teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Doleta Export“ darė užskaitas ir vietoj UAB „Kartis“ atliko atsiskaitymus su UAB „Kartis“ tiekėjais.

Å ių užskaitų suma 2011–2014 m. sudaro 314 674,99 Eur, kas reiÅ¡kia, kad UAB „Doleta Export“ yra ne tik visiÅ¡kai atsiskaičiusi su UAB „Kartis“, tačiau ir permokėjusi. 19.5. Byloje esant prieÅ¡taringiems raÅ¡ytiniams įrodymams dėl UAB „Doleta Export“ atsiskaitymo su UAB „Kartis“, teismas turėjo imtis papildomų procesinių veiksmų tokiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, o ne suteikti pirmenybę UAB „Sartė“ raÅ¡ytiniams įrodymams. UAB „Sartė“ ir bankroto administratorius teigti, kad UAB „Doleta Export“ nėra atsiskaičiusi su BUAB „Kartis“, ėmė tik prieÅ¡ pat bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nei A.

N., nei V. S. pirmosios instancijos teismas nesudarė jokių procesinių galimybių pasisakyti dėl Å¡ių aplinkybių, o raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus V. S. teikė skubos tvarka ir tik savo iniciatyva. V. S. prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad galėtų teismui paaiÅ¡kinti visas aplinkybes dėl Å¡ių mokėjimų, tačiau toks jo praÅ¡ymas buvo atmestas. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. 19.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Kartis“ sprendimas priimti naujus darbuotojus buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. buvęs Bendrovės vadovas A. D. į savo naujai įsteigtas analogiÅ¡ka veikla kaip UAB „Kartis“ užsiimančias įmones persiviliojo dirbti UAB „Kartis“ aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojus, dėl ko 2011 m. Bendrovėje sumažėjo darbuotojų nuo 18 iki 7, iÅ¡ kurių 2 buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose. Taigi UAB „Kartis“ 2011 m. ne tik liko faktiÅ¡kai be darbuotojų, kurie galėtų vykdyti tolesnę veiklÄ , tačiau kartu tokiu bÅ«du buvo pervilioti ir UAB „Kartis“ klientai, dėl ko įmonės finansinė padėtis ženkliai suprastėjo bei 2011–2012 m.

žymiai smuko UAB „Kartis” pardavimai. Siekiant kompensuoti prarastus aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojus ir pradėti vykdyti prekybÄ , 2012 m. į UAB „Kartis“ buvo įdarbinta 12 naujų darbuotojų, taigi lyginant 2010 m. ir 2012 m. duomenis, UAB „Kartis” darbuotojų skaičius iÅ¡ esmės nesiskyrė. Be to, nauji darbuotojai buvo įdarbinti tik po to, kai Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 UAB „Sartė“ ieÅ¡kinys UAB „Kartis“ buvo atmestas, nes buvo tikimasi, kad bylinėjimasis su UAB „Sartė“ baigėsi ir Bendrovė galės toliau be jokių apribojimų vykdyti pardavimus. 2013 m. pamačius, kad bylinėjimasis su UAB „Sartė“ tęsiasi toliau ir todėl nepavyks atnaujinti gamybos, buvo atleista 17 darbuotojų. 19.7.

SÄ naudų iÅ¡augimas 2012 m. niekaip nebuvo susijęs su vykdyta personalo nuoma. UAB „Kartis” sÄ naudų iÅ¡augimÄ lėmė tai, kad 2012 m. UAB „Kartis” pardavimai buvo ženkliai sumažėję, tačiau Bendrovė turėjo tęsti veiklÄ , nes reikėjo pabaigti vykdyti nebaigtas sutartis. Be to, dalis UAB „Kartis“ debitorių su įmone neatsiskaitė, nors prekės ir / ar paslaugos jiems buvo suteiktos. Darbuotojų iÅ¡laikymo sÄ naudos 2012 m. lyginant su 2011 m. padidėjo tik dėl to, kad dėl A.

D. veiksmų 2011 m. Bendrovė buvo likusi iÅ¡ esmės be darbuotojų. 2012 m. Bendrovė taip pat patyrė sÄ naudas, susijusias su transporto priemonių iÅ¡laikymu, nes transporto priemonės nebuvo iÅ¡nuomotos ir dėl to visas su jų iÅ¡laikymu susijusias sÄ naudas turėjo kompensuoti pati UAB „Kartis“, o 2011 m. tokias sÄ naudas dengė įmonės, kurios nuomojosi automobilius. Patalpų nuomos ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidos 2012 m. lyginant su 2011 m. iÅ¡augo, nes UAB „Kartis“ 2012 m. pakeitė nuomojamas patalpas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Vilnius į (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Taigi UAB „Kartis“ sÄ naudų iÅ¡augimas 2012 m., lyginant jas su 2011 m., buvo sÄ lygotas objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių BUAB „Kartis“ vadovų veiksmų. 19.8. Spendimas vykdyti UAB „Kartis“ darbuotojų nuomÄ buvo nukreiptas į UAB „Kartis“ mokumo iÅ¡laikymÄ bei darbuotojų iÅ¡saugojimÄ . Toks sprendimas buvo priimtas tik UAB „Kartis“ naudai ir interesais, todėl, vadovaujantis verslo sprendimo taisykle, negalima teigti, jog tokiais veiksmais buvo siekiama tyčia UAB „Kartis“ sukelti bankrotÄ .

Be to, vykdyta personalo nuoma buvo Bendrovei naudingas sandoris, nes UAB „Kartis“ 2012 m. gautos 65 164,50 Eur be PVM pajamos iÅ¡ personalo nuomos nuomojant mažiau nei pusę savo darbuotojų leido Bendrovei padengti beveik visas sÄ naudas visų įmonės darbuotojų iÅ¡laikymui. 19.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 39 466,02 Eur buvo nuraÅ¡yti nepagrįstai. Visas BUAB „Kartis“ 2014 m. atlikto trumpalaikio ir ilgalaikio turto nuraÅ¡ymas yra buvusio UAB „Kartis“ vadovo A. D. neteisėtų veiksmų pasisavinant ar prarandant įmonės turtÄ pasekmė.

Pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, jeigu įsigytos prekės ar kitas turtas nedalyvauja civilinėje apyvartoje dėl to, kad jos dingo ar buvo pasisavintas, valstybei privalo bÅ«ti gražintas PVM mokestis už tas prekes ar kitÄ turtÄ . Todėl nuraÅ¡ant pasisavintÄ turtÄ kaip nuostolis yra nuraÅ¡omas ir valstybei grÄ Å¾intinas PVM mokestis. Dėl to nuraÅ¡ant UAB „Kartis“ turtÄ Ä¯ bendrÄ nuraÅ¡ytÄ 117 466,98 Eur sumÄ buvo įtraukta ir gražintino 20 519,87 Eur PVM mokesčio valstybei suma, o likusi nuraÅ¡yta 95 321,22 Eur suma buvo A.

D. vadovavimo UAB „Kartis“ laikotarpiu dingusio turto vertė. 19.10. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Bendrovės turtas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu sumažėjo dėl tyčinių UAB „Kartis“ vadovų veiksmų, visiškai nevertino ir netyrė, dėl kokių priežasčių minėto turto sumažėjo. Dėl šių aplinkybių nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti nei V. S., nei A. N., nes ginčo tarp šalių, kad minėto turto sumažėjimas gali būti kaip vienas iš UAB „Kartis“ tyčinio bankroto požymių, byloje nebuvo.

Turto sumažėjimÄ lėmė natÅ«ralus jo nusidėvėjimas. 2012–2015 m. laikotarpiu vien UAB „Kartis” turėtų transporto priemonių nusidėvėjimas sudarė 52 396,18 Eur, o ilgalaikio turto nusidėvėjimas sudarė 10 291,72 Eur, taigi bÅ«tent Å¡ios aplinkybės ir lėmė, kad BUAB „Kartis” turto sumažėjo galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.

20. Suinteresuotas asmuo BUAB „Kartis“ kreditorė UAB „Sartė“ atsiliepime prašė V. S. ir A. N. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ jų UAB „Sartė“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Tai, kad Bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. laikytina prejudiciniu faktu, nes Å¡i aplinkybė buvo konstatuota Bendrovės bankroto byloje. Taigi Bendrovės vadovui ir akcininkui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirado dar 2010 m. gruodžio 31 d.

Tokį nemokumo momentÄ bankroto byloje buvo pripažinę ir Bendrovės vadovai ir tik pradėjus kelti tyčinio bankroto klausimÄ A. N. ir V. S. pozicija dėl Bendrovės nemokumo momento pasikeitė. Tai, kad Bendrovė buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtina ir Bendrovės 2010 m. balanso duomenys. 20.2. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie Bendrovės skolos UAB „Doleta“ mokėjimo termino atidėjimÄ yra nepagrįstos, nes jos neatsispindi nė viename Bendrovės balanse, t. y. skola susijusiai įmonei UAB „Doleta“ yra įtraukta į 2010 m.

Bendrovės balanso eilutę „skolos tiekėjams“, taip pat įtraukta į 2011 m. ir 2012 m. balansus. Be to, Bendrovė tariamu skolos atidėjimo laikotarpiu sumokėjo UAB „Doleta“ iÅ¡ viso 153 316,88 Eur. 20.3. Bendrovė 2010 m. turėjo 1 062 346 Eur turto, iÅ¡ kurio materialus turtas sudarė 87 208,90 Eur, tuo tarpu 2018 m. Bendrovė turėjo tik 217 529 Eur turto, iÅ¡ kurio materialus turtas sudarė tik 13 Eur. Taigi Bendrovės bankroto bylÄ iÅ¡kėlus dar 2011 m., Bendrovės kreditoriai bÅ«tų galėję bent iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp delsimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir Bendrovės padėties esminio pablogėjimo.

Jau nuo 2011 m. UAB „Kartis“ nebevykdė jokios veiklos, taigi Bendrovės vadovų veiksmai nebuvo nukreipti į Bendrovės mokumo atkÅ«rimÄ . 20.4. Nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo negalima pateisinti vykusiais teisminiais procesais. Byla su buvusiu Bendrovės vadovu A. D. buvo baigta 2013 m. gruodžio 16 d. Netgi A. D. įvykdžius teismo sprendimÄ , kuriuo Bendrovės naudai buvo priteista 79 819,20 Eur suma, tai jokios įtakos Bendrovės mokumui neturėtų. Be to, A. D. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto pateikė dar 2014 m., taigi, Bendrovės vadovui ir akcininkui V.

S. 2014 m. turėjo tapti akivaizdu, jog priteistos sumos A. D. Bendrovei tikrai nesumokės, tačiau jis vis tiek nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors Bendrovės finansinė padėtis jau buvo kritiška ir ženkliai suprastėjusi, lyginant su 2010 m. Bylos su UAB „Sartė“ laimėjimas, atsižvelgiant į UAB ‚Kartis“ pradelstų įsipareigojimų dydį, taip pat nebūtų padaręs įtakos Bendrovės mokumui, be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas vykusių teisminių procesų nelaikė pateisinančia priežastimi neinicijuoti bankroto bylos.

Tuo tarpu A. D. ir UAB „Premmier LT“ veiksmai, atlikti 2010 m., teismų buvo pripažinti visiÅ¡kai teisėtais, nes buvo atlikti su V. S. sutikimu, o nesÄ Å¾ininga konkurencija buvo vykdoma vos keletÄ 2011 m. mėnesių, taigi jokios esminės žalos A. D. veiksmai Bendrovės veiklai ir jos pajamoms nedarė. 20.5. Bendrovė nuo 2011 m. nebevykdė jokios Å«kinės–komercinės veiklos, 2011–2013 m. užsiėmė personalo nuoma susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“, o nuo 2013 m. daugumÄ savo darbuotojų perkėlė į UAB „Doleta Export“.

Nuo 2011 m. Bendrovė taip pat nuomojo savo transporto priemones įvairioms susijusioms įmonėms, o nuo 2014 m., nutraukus personalo nuomos veiklÄ , transporto priemonių nuoma buvo jos vienintelė veikla. Å ia 5 transporto priemonių nuomos susijusioms įmonėms veikla Bendrovė vertėsi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tokių Bendrovės vadovų ir akcininko veiksmų tikslai nebuvo Bendrovės mokumo atkÅ«rimas, nes verčiantis paslaugų teikimu (personalo ir transporto priemonių nuoma) susijusioms įmonėms nebuvo pagrindo tikėtis atkurti Bendrovės mokumÄ , tuo labiau kad itin prasti tokios veiklos rezultatai atsispindėjo Bendrovės finansinės atskaitomybės rezultatuose. 20.6.

Atskirajame skunde nėra įvardijama, kokias debitorines skolas buvo siekiama prisiteisti. Be to, net ir nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti debitorinių skolų ir tai paaiÅ¡kėjus dar 2014 m., Bendrovės vadovas ir akcininkas vis tiek nesikreipė dėl Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Visos bylos (iÅ¡skyrus bylÄ su UAB „Sartė“) ir visi veiksmai, kuriais tariamai buvo siekiama atkurti Bendrovės mokumÄ , buvo atlikti iki 2013 m. pabaigos, taigi, kokiais veiksmais Bendrovės vadovas ir akcininkas siekė atkurti Bendrovės mokumÄ 2014–2018 m., apskritai nenurodoma. 20.7.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirminiais buhalteriniais dokumentais (PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis), tinkamai nustatė mokėtinÄ sumÄ už 2011 m. personalo nuomÄ bei visÄ už personalo nuomÄ gautinÄ sumÄ . Be to, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Doleta Export“ už personalo ir transporto nuomÄ su Bendrove neatsikaitė. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ UAB „Doleta Export“ Å¡ioms paslaugoms apmokėti buvo gauta netgi mažesnė suma, nei nurodyta teismo nutartyje.

Teismas nepagrįstai 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. gruodžio 5 d. mokėjimus už iÅ¡ viso 11 364,63 Eur sumÄ priskyrė mokėjimams, skirtiems automobilių nuomos sÄ naudoms kompensuoti. 20.8. Apeliantų atskirajame skunde minimi buhalterinės apskaitos programos iÅ¡raÅ¡ai už 2011–2014 m. nepatvirtina, jog už personalo nuomÄ buvo atsiskaityta. Nors minėtuose iÅ¡raÅ¡uose nurodoma, kad buvo atliekami mokėjimai Bendrovei, tačiau Å¡ie duomenys nesutampa su Bendrovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenimis – tokių mokėjimų Bendrovė nėra gavusi.

Ä® bylÄ nėra pateikiami UAB „Doleta Export“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kurie patvirtintų, jog mokėjimai, nurodyti buhalterinės apskaitos programos iÅ¡raÅ¡uose, buvo tikrai atlikti. Pateikti iÅ¡raÅ¡ai nėra pasiraÅ¡yti UAB „Doleta Export“ buhalterės, jų duomenys nesutampa su Bendrovės turimais pirminiais buhalteriniais duomenimis, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog V. S. pateikti buhalterinės apskaitos programos iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina, kad UAB „Doleta Export“ juose nurodytus pavedimus realiai atliko. 20.9.

Teismo iÅ¡vada dėl sprendimo įdarbinti papildomus darbuotojus nuostolingumo yra visiÅ¡kai pagrįsta. Nors A. D. persiviliojo 4 UAB „Kartis“ darbuotojus, tačiau tai buvo padaryta su V. S. sutikimu, taigi naujų darbuotojų įdarbinimu nebuvo ketinama gaivinti Bendrovės veiklÄ . 2011 m. UAB „Kartis“ įdarbinus 5 naujus darbuotojus, netrukus pradėtos teikti personalo nuomos paslaugos susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“. Realiai minėtoje įmonėje 2011 m. dirbo visi UAB „Kartis“ darbuotojai.

Be to, UAB „Doleta Export“ reali buveinė yra tuo pačiu adresu, kur veiklÄ vykdė ir Bendrovė. Nors esamų darbuotojų jau nebuvo galima aprÅ«pinti darbu, Bendrovė 2012 m. įdarbino dar 12 naujų darbuotojų. Naujai įdarbinti darbuotojai nevykdė nebaigtų vykdyti sutarčių, nes UAB „Kartis“ neturėjo ilgalaikių sutarčių ar projektų. Bendrovei nereikėjo tiek darbuotojų, nes ji nuo 2011 m. jokios veiklos nebevykdė, negavo beveik jokių pardavimo pajamų. Naujų darbuotojų reikėjo UAB „Doleta Export“ ir realiai visi naujai Bendrovėje įdarbinti darbuotojai dirbo UAB „Doleta Export“ ir generavo Å¡ioje susijusioje bendrovėje pajamas – UAB „Doleta Export“ vos su 2 oficialiais darbuotojais sugebėjo pasiekti virÅ¡ 1 milijono siekiančiÄ apyvartÄ , o Bendrovės, kuri turėjo 21 darbuotojÄ , pardavimo pajamos siekė vos 2 000 Eur.

Sprendimas įdarbinti darbuotojus ne UAB „Doleta Export“, o Bendrovėje buvo priimtas, todėl, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių Bendrovė iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų galėjo atsiskaityti tik su savo darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, taigi, taip naudojant Bendrovės kaÅ¡tus buvo generuojamos pajamos susijusioje įmonėje UAB „Doleta Export“. 20.10. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad Bendrovė nuo 2011 m. iÅ¡imtinai užsiėmė personalo nuoma ir savo įprastos Å«kinės–komercinės veiklos nebevykdė, darytina iÅ¡vada, kad Bendrovės 2012–2013 m. patirtos sÄ naudos nėra susijusios su Å«kine–komercine veikla, o iÅ¡imtinai nulemtos personalo nuomos. 2012 m.

Bendrovės patirtų sÄ naudų, susijusių su vykdyta personalo nuoma, suma yra 182 226,72 Eur ir beveik 3 kartus virÅ¡ija iÅ¡ personalo nuomos 2012 m. gautas pajamas, jei tokios pajamos apskritai buvo gautos, nes 2012 m. UAB „Doleta Export“ jokių mokėjimų, susijusių su personalo nuoma, neatliko. Taigi sprendimas teikti personalo nuomos paslaugas susijusiai įmonei Bendrovei buvo itin nuostolingas. UAB „Doleta Export“ įsipareigojimas kompensuoti 32 073 Eur sumÄ personalo nuomos sÄ naudų jokios įtakos kitokiam sprendimo iÅ¡nuomoti darbuotojus vertinimui neturi, nes net ir atėmus Å¡iÄ sumÄ , lieka didelė nepadengtų sÄ naudų, kurios tiesiogiai susijusios su personalo nuoma, suma (150 153,72 Eur).

Nors atskirajame skunde tvirtinama, kad patalpų nuomos sÄ naudos padidėjo pakeitus nuomojamas patalpas, tačiau nepaaiÅ¡kinama, kokiu tikslu buvo nuspręsta pigesnes patalpas pakeisti į ženkliai brangesnes. Nors Bendrovė nevykdė jokios veiklos, Bendrovė patyrė tokias pat sÄ naudas, kokias patyrė turėdama 1–2,5 ml. Eur apyvartÄ , kas leidžia tvirtinti, kad tokios sÄ naudos yra nepagrįstos. 20.11. Dėl A. D. atliktų neteisėtų veiksmų buvo galima nuraÅ¡yti 78 000,96 Eur, nes tokia dingusio turto vertė buvo konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime.

Jei dėl A. D. veiksmų prarasto turto turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas PVM, tai bendra nuraÅ¡yto turto vertė su grÄ Å¾intinu PVM galėjo bÅ«ti 94 381,16 Eur, tuo tarpu iÅ¡ viso buvo nuraÅ¡ytas 117 466,98 Eur vertės turtas. Taigi netgi darant prielaidÄ , kad su dingusiu turtu pagrįstai buvo nuraÅ¡ytas ir PVM, V. S. vis tiek nepagrindžia, kokiu pagrindu buvo nuraÅ¡ytas 23 085,82 Eur vertės turtas. 20.12. Sužinojusi apie 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Bendrovė suskubo atlikti mokėjimus susijusiai įmonei UAB „Doleta“ ir tokiu bÅ«du iÅ¡tuÅ¡tinti banko sÄ skaitas.

IÅ¡ viso Bendrovė susijusiai įmonei UAB „Doleta“ po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir jos įregistravimo Turto areÅ¡to aktų registre (2010 m. gruodžio 13 d.) pervedė 153 316,88 Eur sumÄ . Be to, Bendrovės atsiskaitymai buvo organizuojami taip, kad lėšos nepatektų į areÅ¡tuotas banko sÄ skaitas, o areÅ¡tuotas ilgalaikis UAB „Kartis“ turtas buvo neiÅ¡saugotas. Taigi Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorė UAB „Sartė“, laimėjusi bylÄ (kas ir įvyko), negalėtų patenkinti savo reikalavimo iÅ¡ Bendrovės turto, kas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį.

21. Suinteresuotas asmuo UAB „Sartė“ taip pat pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties motyvus ir konstatuoti taip pat ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, įskaitant ir BUAB „Kartis“ veiklos perkėlimÄ Ä¯ UAB „Doleta Export“, taip pat papildyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties motyvus dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų tyčinio bankroto požymių taikymo.

UAB „Sartė“ taip pat prašė priteisti jai iš suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 21.1. 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo perleidimo sandoris turi būti vertinamas kaip nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas, nes Bendrovė, būdama itin sunkios finansinės būklės, pervedė susijusiai įmonei UAB „Doleta“ iš šio sandorio gautus 101 367,01 Eur, nors, remiantis V. S. paaiškinimais, Bendrovės prievolės įvykdymo terminas UAB „Doleta“ nebuvo suėjęs. Be to, teismas nevertino, kad atsiskaitymo būdo pagal reikalavimo perleidimo sutartį pasirinkimu, kai lėšos buvo pervestos ne tiesiogiai Bendrovei, buvo siekiama išvengti jų areštavimo ir panaudojimo Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Teismas taip pat visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar UAB „AIT investicijos“ reikalavimas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktÅ«rizavimo byloje buvo patenkintas ir kokia apimtimi. Tik įvertinus santykį tarp UAB „AIT investicijos“ reikalavimo patenkinimo apimties ir Å¡io reikalavimo perleidimo kainos, bÅ«tų galima spręsti, ar reikalavimas buvo perleistas už protingÄ kainÄ , o taip pat įvertinti Å¡io sandorio nuostolingumÄ / naudingumÄ Bendrovei. 21.2. Bendrovės vadovų sprendimas verstis transporto priemonių nuoma susijusioms įmonėms, o nesikreipti į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas Bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. 2011–2018 m.

Bendrovė turėjo gauti iÅ¡ transporto priemonių nuomos iÅ¡ viso 56 794,18 Eur, t. y. maždaug 16 448,73 Eur į metus, taigi iÅ¡ tokių pajamų sunkiai įsivaizduojamas Bendrovės mokumo atkÅ«rimas. Be to, UAB „Doleta Export“ nepadengė Bendrovės automobilių nuomos sÄ naudų bei neapmokėjo sÄ skaitų už transporto priemonių nuomÄ . UAB „Doleta Export“ turėjo sumokėti Bendrovei iÅ¡ viso 246 333,87 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 115 204,52 Eur už UAB „Doleta Export“ nuomotus Bendrovės darbuotojus, 78 919,35 Eur už Bendrovės patirtas nuomos sÄ naudas, 39 967,29 Eur už UAB „Doleta Export“ nuomotus Bendrovės automobilius ir 12 242,71 Eur už Bendrovės patirtas automobilių nuomos sÄ naudas.

Tačiau Bendrovė iÅ¡ viso iÅ¡ UAB „Doleta Export“ nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento yra gavusi 112 047,29 Eur sumÄ . Dalyje mokėjimų (49 116,60 Eur) aiÅ¡kiai nurodyta jų mokėjimo paskirtis, ir ji nėra susijusi su apmokėjimu už transporto priemonių nuomÄ ar sÄ naudų, susijusių su transporto priemonėmis, kompensavimu. Tuo tarpu likusios sumos (62 930,69 Eur) neužteko net personalo nuomos kainai (115 204,52 Eur) padengti. Be to, nors UAB „Doleta Export“ transporto priemones nuomojosi 2013–2016 m., tačiau 2014–2016 m. tikrai nemokėjo nei už transporto priemonių nuomÄ , nei kompensavo Bendrovės patirtas sÄ naudas, susijusias su transporto priemonėmis, nes jokių mokėjimų tuo metu Bendrovei neatliko.

UAB „Doleta Export“ ne tik neatlygintinai naudojosi UAB „Kartis“ transporto priemonėmis, bet Bendrovė dar ir dengdavo sÄ naudas, susijusias su nuomojamomis transporto priemonėmis. Tai, kad UAB „Kartis“ iÅ¡rašė UAB „Doleta Export“ kompensacines sÄ skaitas ir 2012 m., leidžia teigti, kad UAB „Doleta Export“ Bendrovės transporto priemonėmis realiai neatlygintinai naudojosi ir 2012 m., o UAB „Kartis“ dengė UAB „Doleta Export“ patiriamas nemenkas sÄ naudas, susijusias su transporto priemonių naudojimu. 21.3.

Teismas nepagrįstai nevertino nepagrįsto 39 466,02 Eur vertės turto nuraÅ¡ymo kaip tyčinio bankroto požymio. Bendrovė 2014 m., po atlikto turto nuraÅ¡ymo, iÅ¡ viso turėjo 84 339 Eur turto, iÅ¡ kurio ilgalaikis turtas sudarė 4 395 Eur, o trumpalaikis – 79 944 Eur. DidžiausiÄ dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 69 192 Eur, atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė tik 5 881 Eur. Taigi, nepagrįstai buvo nuraÅ¡yta reikÅ¡minga Bendrovės turto dalis. 21.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiskolinimo kreditorei UAB „Doleta“ apmokėjimo terminas buvo suėjęs anksčiau nei įsiskolinimo apmokėjimo terminas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. V. S. nurodo, kad UAB „Doleta“ buvo atidėjusi skolos mokėjimÄ , taigi laikytina, kad Bendrovės skola UAB „Doleta“ 101 367,01 Eur mokėjimo pavedimo atlikimo metu buvo nepradelsta. Nors teismas nustatė, kad atsiskaitymas su UAB „Doleta“ vyko tuomet, kai galiojo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Bendrovės turtas, įskaitant Bendrovės banko sÄ skaitose esančias lėšas, buvo areÅ¡tuotas, tačiau nepagrįstai Å¡ių aplinkybių nelaikė Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymiu, kai įmonės veikla organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ yra apribojamos ar panaikinamos.

Nors V. S. Bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. gegužės 26 d., tačiau jis nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. yra Bendrovės akcininkas, todėl jam buvo puikiai žinoma Bendrovės veikla, įskaitant ir Bendrovės ginÄÄ su UAB „Sartė“ bei pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl už Å¡ių neteisėtų pavedimų atlikimÄ taip pat yra atsakingas ir V. S.. 21.5. V. S. sÄ moningai neperduoda administratoriui buhalterinės apskaitos programos duomenų. Administratoriui perduotoje laikmenoje esantys duomenys nėra perskaitomi / peržiÅ«rimi, jiems peržiÅ«rėti skirta programa nebuvo perduota.

V. S. turi buhalterinės apskaitos programÄ ir gali pateikti buhalterinės apskaitos duomenis įskaitoma forma, tačiau sÄ moningai Å¡ių duomenų neteikia. Be to, V. S. elgiasi nesÄ Å¾iningai ir galimai sÄ moningai tik dabar pateikia duomenis apie dalies Bendrovės dokumentų buvimÄ ikiteisminio tyrimo institucijos dispozicijoje, nesirÅ«pina jų atsiėmimu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos, taip pat nieko nepasisako apie 2010–2014 m. įskaitymus pagrindžiančių dokumentų dalies, neperduotos ikiteisminio tyrimo institucijai, likimÄ .

Taigi toks sÄ moningas dalies Bendrovės dokumentų neperdavimas taip pat yra tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus, nustatytas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 21.6. Be to, Å¡iuo atveju egzistuoja ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, nes neperdavus Bendrovės buhalterinės apskaitos programos, negalima nustatyti visų Bendrovės finansinių operacijų, patikrinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Neperdavus įskaitymus pagrindžiančių dokumentų, negalima nustatyti Å¡ių įskaitymų pagrįstumo ir teisėtumo, tuo labiau, kad neturint visų buhalterinės apskaitos programos duomenų apskritai negalima nustatyti, ar egzistavo sÄ lygos (prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai) Å¡iems įskaitymams atlikti. 21.7.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl Bendrovės turto neperdavimo administratoriui aplinkybių. V. S. nurodytos aplinkybės, kad turtas buvo visai nusidėvėjęs ir jo likutinė vertė buvo nežymi, nėra pateisinama priežastis neperduoti Bendrovės turto bankroto administratoriui, tuo labiau, kad dauguma neperduoto turto buvo areÅ¡tuota UAB „Sartė“ naudai. Pareigos perduoti turtÄ nevykdymas laikytinas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu tyčinio bankroto požymiu, o tai, kad turtas nėra iÅ¡saugotas, atitinka ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį. 21.8.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į susijusiÄ Ä¯monę UAB „Doleta Export“. Dėl Bendrovės veiklos specifikos (prekyba langais ir durimis), ji neturėjo ilgalaikių sutarčių, nuolatinių klientų, todėl Å¡iuo atveju Bendrovės veiklos perkėlimui įvykdyti užteko perkelti Bendrovės darbuotojus, kurie žino jos veiklos specifikÄ bei verslui vykdyti bÅ«tinÄ konfidencialiÄ informacijÄ , ir UAB „Doleta Export“ pradėti vykdyti analogiÅ¡kÄ veiklÄ , o Bendrovės veiklÄ nutraukti.

UAB „Doleta Export“ buvo įsteigta 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. netrukus po to, kai kilo neteisminis ginčas dėl atliktų darbų trÅ«kumų ir nuostolių atlyginimo tarp Bendrovės ir UAB „Sartė“. UAB „Doleta Export“ buvo įsteigta tai pačiai veiklai, kaip ir Bendrovė – prekybai mediniais langais ir durimis bei kitais stalių gaminiais. UAB „Doleta Export“ ir Bendrovės vadovai ne tik sutapo, bet ir jų pareigų ėjimo laikotarpiai buvo iÅ¡ esmės identiÅ¡ki, be to, UAB „Doleta Export“ faktiÅ¡kai veiklÄ vykdė toje pačioje vietoje kaip ir UAB „Kartis“.

Tai, kad UAB „Kartis“ veikla buvo perkelta į UAB „Doleta Export“, patvirtina ir tai, kad nuo 2011 m. Bendrovė nebevykdė veiklos ir 2011–2013 m. tik nuomojo darbuotojus UAB „Doleta Export“. 2013 m. į UAB „Doleta Export“ buvo perkelti (įdarbinti) 10 darbuotojų, iš viso UAB „Doleta Export“ 2013 m. dirbo 15 darbuotojų, iš kurių 12 prieš tai dirbo Bendrovėje. Įvairiais kitais periodais iš viso į UAB „Doleta Export“ buvo perkeltas 21 darbuotojas taip pat veiklai vykdyti reikalingos priemonės – išnuomotos transporto priemonės, parduoti įrengimai.

IÅ¡nuomoti darbuotojai generavo pajamas UAB „Doleta Export“, o UAB „Kartis“ nebegavo praktiÅ¡kai jokių pardavimo pajamų, bet jos sÄ naudos didėjo, kas leidžia tvirtinti, jog Bendrovė dengdavo dalį UAB „Doleta Export“ patiriamų sÄ naudų. Be to, Bendrovė dar 2011 m. pabaigoje pardavė už labai nedideles kainas susijusioms įmonėms, įskaitant ir UAB „Doleta Export“, Bendrovės veiklai vykdyti reikalingas priemones. 21.9. Kadangi UAB „Kartis“ veikla, jÄ perkeliant į susijusiÄ Ä¯monę, buvo organizuojama taip, kad Bendrovės kreditoriai neturėtų galimybės patenkinti savo reikalavimų iÅ¡ Bendrovės turto, taigi, net nenustačius Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtintos prezumpcijos, Bendrovės veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ laikytinas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu tyčinio bankroto požymiu.

22. Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. atsiliepime į UAB „Sartė“ atskirÄ jį skundÄ su kreditorės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamus pirmosios instancijose teismo nutarties motyvus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Kadangi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu skola UAB „Doleta“ buvo labai didelė ir sudarė 1 048 800,08 Eur, o skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ – santykinai maža, be to, Å¡ios skolos realumas kėlė pagrįstų įtarimų, buvo priimtas sprendimas, gavus piniginių lėšų iÅ¡ reikalavimo teisių perleidimo sutarties, bent iÅ¡ dalies atsiskaityti bÅ«tent su UAB „Doleta“.

Skolos mokėjimo terminas UAB „Doleta“ buvo atidėtas, kol įmonė nepradės gauti pajamų. 2012 m. UAB „Kartis” iÅ¡ personalo nuomos gavo 65 164,50 Eur be PVM pajamų, todėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momentu buvo teisinga bent iÅ¡ dalies sumažinti skolÄ UAB „Doleta“. 22.2. Nors reikalavimo teisė į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo parduota už tris kartus mažesnę pinigų sumÄ nei įmonės turimos reikalavimo teisės vertė, tačiau toks sprendimas buvo padarytas ne siekiant pakenkti UAB „Kartis“ kreditorių interesams, o bent iÅ¡ dalies atgauti UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skolÄ .

UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 2010 m. buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o 2017 m. – bankroto byla, kas rodo, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo daug kreditorių, todėl ir UAB „Kartis“ galimybės iÅ¡siieÅ¡koti minėtÄ skolÄ buvo ribotos. Nors parduodant reikalavimo teisę buvo gauta mažesnė pinigų suma nei pati reikalavimo teisės vertė, tačiau buvo iÅ¡ karto ir be jokių papildomų iÅ¡laidų gautos realios pajamos, kurios buvo panaudotos iÅ¡ dalies atsiskaityti su didžiausiu Bendrovės kreditoriumi.

Jeigu reikalavimo teisių perleidimo sutartis nebÅ«tų buvusi sudaryta, yra didelė tikimybė, kad UAB „Kartis“ nebÅ«tų galėjusi iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ net mažos dalies skolos. 22.3. Lėšos gautos iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo antstolės, vykdančios nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo areÅ¡tuotos, todėl UAB „Kartis“ galėjo jas panaudoti atsiskaitymui su UAB „Doleta“. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu BUAB „Kartis“ banko sÄ skaitos nebuvo areÅ¡tuotos, todėl įmonė laisvai galėjo disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, o nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas buvo užtikrintas kito UAB „Kartis“ turto areÅ¡tu, taigi, net jeigu lėšos, gautos pagal reikalavimo perleidimo sutartį bÅ«tų buvę gautos į UAB „Kartis“ banko sÄ skaitÄ , jas bÅ«tų buvę galima laisvai panaudoti atsiskaitymui su UAB „Doleta“. 22.4.

UAB „Kartis“ vykdyta transporto priemonių nuoma UAB „Doleta Export“ buvo finansiÅ¡kai naudinga, nes už jÄ Bendrovė gavo pajamas. UAB „Kartis“ iÅ¡ UAB „Doleta Export“ nuomotų 3 savo automobilių 2013–2016 m. gavo iÅ¡ viso 22 353,81 Eur nuomos mokesčio, be to, UAB „Doleta Export“ Bendrovei 2013–2014 m. kompensavo 12 242,71 Eur sumÄ , susijusiÄ su automobilių amortizacija, ir 2 897,47 Eur sumÄ , susijusiÄ su draudimo ir palÅ«kanų įmokomis. IÅ¡ UAB „Doleta Export“ gautos pajamos tik už 3 automobilių nuomÄ leido Bendrovei padengi visas jos 2013–2016 m. turėtas sÄ naudas, susijusias su visų 5 jos automobilių eksploatavimu.

Be to, UAB „Doleta Export“ yra ne tik visiÅ¡kai atsiskaičiusi su Bendrove, bet dar ir permokėjusi. UAB „Sartė“ klaidingai teigia, kad automobiliai UAB „Doleta Export“ buvo nuomojami ir 2012 m. UAB „Sartė“ minimos 2012 m. kompensacinės sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos ne už automobilių, o už personalo nuomos sÄ naudas. 22.5. UAB „Kartis“ turto sumažėjimas nuo 2011 m. iki 2018 m. buvo sÄ lygotas objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių įmonės vadovų ir akcininko veiksmų.

Didelės vertės turto sumažėjimas įvyko tik 2014 m. ir jį lėmė 494 382,82 Eur beviltiÅ¡kų debitorinių skolų perkėlimas iÅ¡ balansinės sÄ skaitos į užbalansinę ir A. D. vadovavimo metu dingusių atsargų ir kito turto kartu su PVM (117 466,98 Eur) nuraÅ¡ymas. Nors turtas buvo nuraÅ¡ytas tik 2014 m., tačiau faktiÅ¡kai UAB „Kartis” Å¡iuo turtu nedisponavo jau 2010 m., taigi iÅ¡ 2010 m. į UAB „Kartis“ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto Bendrovė faktiÅ¡kai disponavo tik apie 87 000 Eur vertės turtu, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė lizinguojami automobiliai, ir tik iÅ¡ tokio turto vertės 2011 m. iÅ¡kėlus UAB „Kartis“ bankroto bylÄ bÅ«tų buvę galima patenkinti UAB „Kartis“ kreditorių interesus.

Tuo tarpu bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ UAB „Kartis“ turėjo turto už 217 529 Eur sumÄ , kas reiÅ¡kia, kad UAB „Kartis“ kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus tiek 2011 m., tiek ir 2018 m. buvo vienodos ir tai, kad UAB „Kartis“ bankrotas buvo iÅ¡keltas 2018 m., nereiÅ¡kia, kad buvo sumažintos Bendrovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tuo labiau, kad nuo pat 2010 m. iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Kartis“ naujų kreditorių iÅ¡ esmės neatsirado ir Bendrovės skolos reikÅ¡mingai nedidėjo. 22.6.

Visas UAB „Kartis“ 2014 m. atliktas trumpalaikio ir ilgalaikio turto nuraÅ¡ymas už 117 466,98 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 20 519,87 Eur PVM mokestis, 95 321,22 Eur dingęs turtas ir 1 625,90 Eur turtas, susijęs su paslaugomis, yra A. D. neteisėtų veiksmų pasisavinant minėtÄ turtÄ pasekmė. V. S. neturėjo kitos iÅ¡eities kaip Å¡ias dingusias atsargas nuraÅ¡yti, taigi V. S., nuraÅ¡ydamas minėtÄ turtÄ , neveikė tyčia, kas kartu negali reikÅ¡ti ir tyčinio bankroto požymio. Be to, įvertinus tai, kad UAB „Kartis“ bankroto byloje pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų suma yra apie 1 379 000 Eur, net jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad 39 466,02 Eur vertės UAB „Kartis“ turtas buvo nuraÅ¡ytas nepagrįstai, tokios mažos dalies Bendrovės turto nuraÅ¡ymas, palyginus jį su kreditorinių reikalavimų suma, negali reikÅ¡ti tyčinio bankroto. 22.7.

Atsiskaitant su UAB „Doleta“ nebuvo pažeista atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais eilė, nes skola UAB „Doleta“ buvo atsiradusi 2009 m., o skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atsirado 2010 m. Kitų kreditorių Bendrovė tuo metu neturėjo. Atsiskaitymas su UAB „Doleta“ galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms taip pat negali būti vertinamas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių, nes UAB „Kartis“ turėto turto vertė 4 kartus viršijo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių areštuoto įmonės turto vertę.

Dėl Å¡ios aplinkybės UAB „Kartis“ atsakingi asmenys konkrečiai nežinojo ir negalėjo žinoti, koks įmonės turtas bus areÅ¡tuotas vykdant minėtÄ nutartį. Antstolė 2010 m. gruodžio 13 d. įregistravo tik bendrÄ Ä¯raÅ¡Ä , kad yra areÅ¡tuojamas UAB „Kartis“ nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, jo nesant ar nepakankant – piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės už 715123,35 Lt sumÄ , tačiau, koks konkrečiai UAB „Kartis“ turtas iÅ¡ Bendrovės turėto 3 380 589 Lt vertės turto yra areÅ¡tuojamas, nebuvo nurodyta.

UAB „Kartis“ kasoje esančios piniginės lėšos buvo areÅ¡tuotos tik 2011 m. birželio 9 d., o UAB „Kartis“ banko sÄ skaitos – tik 2015 m. gegužės 8 d. Taigi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu UAB „Kartis“ laisvai disponavo savo banko sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Antstolė nebuvo areÅ¡tavusi ir pinigų sumos, gautinos už reikalavimo teisių perleidimÄ , kas atitinkamai reiÅ¡kia, kad tokiu atsiskaitymu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai ar veiksmai, kurie pažeistų nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyto turto areÅ¡to mastÄ . 22.8.

Bankroto administratoriui buvo perduoti visi BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos duomenys, ištraukti iš „AGNUM“ programos, bei paaiškinta, kad pačios programos perduoti techniškai neįmanoma, nes ji nėra BUAB „Kartis“ nuosavybė. Bankroto administratorius pats gali kreiptis į programos kūrėjus dėl asmeninės prieigos prie „AGNUM“ programos jam suteikimo. Be to, visi UAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos duomenys iš minėtos programos bankroto administratoriui buvo perduoti popierine forma, todėl programinės įrangos neperdavimas įtakos BUAB „Kartis“ ūkinės veiklos nustatymui neturi. 2014 m. kasos dokumentų perduoti objektyviai neįmanoma, nes 2014 m.

Bendrovėje jokios kasos operacijos nevyko, todėl tokių dokumentų apskritai nėra. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti 2010 m. spalio – gruodžio mėn. avanso apyskaitos dokumentai, 2011 m. I ketvirčio kasos dokumentai bei dalis 2010–2014 m. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ pagrindžiančių dokumentų, nes Å¡ie dokumentai paimti ikiteisminiame tyrime. V. S. sÄ moningai nuo bankroto administratoriaus neslėpė jokių BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visada stengėsi bendradarbiauti.

Be to, net ir galimai trÅ«kstant tam tikrų dokumentų, galima nustatyti BUAB „Kartis“ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , todėl tyčinio bankroto požymių Å¡iuo atveju nėra. 22.9. Bankroto administratoriui nebuvo perduota BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto už 45 530 Lt (13 186,40 Eur) sumÄ , nes minėtas turtas yra visiÅ¡kai nusidėvėjęs ir bevertis. Å is turtas buvo įsigytas 2009 m., dėl ko jo likutinė vertė UAB „Kartis“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo tik 13 Eur.

Taigi tokios likutinės vertės turto neperdavimas bankroto administratoriui negali reikšti BUAB „Kartis“ tyčinio bankroto. 22.10. UAB „Kartis“ veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“. UAB „Doleta Export“ įkūrimas niekaip nėra susijęs su UAB „Sartė“ ir BUAB „Kartis“ teisminiu ginču, ar siekiu išvengti prievolės esant UAB „Sartė“ palankiam teismo sprendimui, nes UAB „Doleta Export“ buvo įkurta dar prieš prasidedant minėtam teisminiam ginčui.

UAB „Doleta Export“ pagrindinė veikla 2011 m. buvo didmeninė prekyba langais, tuo tarpu UAB „Kartis“ veiklos objektas buvo gamyba, prekyba, paslaugos, kitų medienos gaminių gamyba, kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba, kiti baigiamieji statybos darbai, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, kita didmeninė prekyba, metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba, kita mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, reklama, kita, niekur kitur nepriskirta, verslo veikla.

UAB „Doleta Export“ veikla buvo orientuota į didmeninę prekybÄ langais, užsienio rinkas, o UAB „Kartis“ daugiausia užsiėmė veikla orientuota į statybas, metalo gaminių gamybÄ , medienos gaminius Lietuvoje. Abi įmonės užsiėmė skirtinga veikla, todėl bet koks verslo perkėlimas objektyviai nebuvo įmanomas. Aplinkybė, kad tam tikrais laikotarpiais UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ vadovai sutapo, savaime nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti verslo perkėlimo, tuo labiau, kad vadovai ėmė sutapti daug vėliau nei buvo įkurta UAB „Doleta Export“.

Taigi minėtos įmonės 2011–2013 m. veikė skirtinguose miestuose (UAB „Doleta Export“ tik neseniai persikėlė į Vilnių ir pradėjo nuomotis patalpas (duomenys neskelbtini)), todėl objektyviai UAB „Doleta Export“ negalėjo perkelti savo veiklos į UAB „Kartis“. 22.11. VisÄ laikotarpį, kuomet UAB „Kartis“ teikė personalo nuomas paslaugas UAB „Doleta Export“, UAB „Kartis“ savo darbuotojus nuomojo tik pagal poreikį ir tikrai ne visÄ laikÄ . 2011 m. per mėnesį UAB „Kartis“ darbuotojai UAB „Doleta Export“ daugiausia dirbo 10 dienų, taigi likusį laikÄ minėti asmenys dirbo UAB „Kartis“, kas paneigia bet kokius UAB „Sartė“ argumentus, kad UAB „Kartis“ darbuotojai nuo 2011 m. visÄ laikÄ dirbo UAB „Doleta Export“ ir jokių darbo funkcijų UAB „Kartis“ neatliko. 2012 m.

UAB „Kartis“ dirbo 21 darbuotojas, o UAB „Doleta Export“ buvo nuomojami tik 7, taigi likę 14 darbuotojų dirbo UAB „Kartis“. Nors Bendrovė 2011 m. ir 2012 m. gavo mažas pardavimo pajamas, tačiau savo veiklÄ vykdė, todėl jai buvo reikalingi darbuotojai. UAB „Kartis“ turėjo nemažai neužbaigtų projektų, už kuriuos jau buvo gautos pajamos 2010 m. ir ankstesniais metais, o vykdant sutartinius įsipareigojimus Å¡iuos projektus reikėjo pabaigti. 22.12. UAB „Kartis“ pardavimo pajamų mažėjimÄ 2011–2012 m. lėmė ne veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“, o A.

D. nesÄ Å¾iningi veiksmai įsteigus analogiÅ¡ka veikla kaip UAB „Kartis“ užsiimančias įmones, kurios ne tik perviliojo UAB „Kartis“ ilgÄ patirtį turinčius darbuotojus, tačiau perviliojo ir UAB „Kartis“ klientus. Bendrovėje likę darbuotojai nebuvo aukÅ¡tos kvalifikacijos, jokia UAB „Kartis“ įgyta know how nedisponavo, todėl Å¡ie darbuotojai jokios UAB „Kartis“ konfidencialios informacijos ir verslo patirties atskleisti bei perduoti UAB „Doleta Export“ negalėjo, tuo labiau, kad su darbuotojais buvo pasiraÅ¡omos konfidencialumo sutartys.

UAB „Kartis“ buvo kredituojama UAB „Doleta Export“ lėšomis. Tuo tarpu jeigu UAB „Doleta Export“ bÅ«tų siekusi verslo perkėlimo ir UAB „Kartis“ kreditorių interesų pažeidimo, tokie neatlygintinio kreditavimo veiksmai nebÅ«tų buvę atlikti. 22.13. UAB „Kartis“ susijusioms įmonėms už nedideles kainas nepardavė jokio UAB „Sartė“ nurodomo turto, nes Å¡io turto UAB „Kartis“ neturėjo. Visus UAB „Sartė“ minimus daiktus UAB „Kartis“ nuomojo iÅ¡ UAB „Storent“, UAB „Vytrolma“, UAB „Glastika“, o UAB „Sartė“ pridėtomis sÄ skaitomis faktÅ«romis Å¡is turtas ir buvo pernuomotas UAB „Doleta Export“ ir UAB „Doletos fasadai“. 22.14.

UAB „Kartis“ savo veikloje turėjo pastovius klientus ir didelės vertės užsakymus, todėl atitinkamai tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti BUAB „Kartis“ verslo perkėlimÄ , be kitų sÄ lygų bÅ«tina nustatyti ir tai, kad UAB „Doleta Export“ perėmė UAB „Kartis“ klientus bei nebaigtas vykdyti sutartis. Tačiau UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ klientai buvo skirtingi, UAB „Doleta Export“ Bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių neperėmė.

23. UAB „Doleta Export“ atsiliepime į V. S., A. N. ir UAB „Sartė“ atskiruosius skundus prašė V. S. ir A. N. atskirÄ jį skundÄ tenkinti, o UAB „Sartė“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. UAB „Doleta Export“ savo atsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, kurie nurodyti V. S. ir A. N. atsiliepime į UAB „Sartė“ atskirÄ jį skundÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

25. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribų. 26. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki JANÄ® įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Ä®BÄ® nuostatos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

28. Apeliantai V. S. ir A. N. su atskiruoju skundu pateikė:

1) BUAB „Kartis“ sÄ skaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvartÄ pagal klientus;

2) UAB „Doleta Export“ sÄ skaitos 4430 „Skolos tiekėjams“ apyvartÄ pagal klientus;

3) UAB „Doleta Export“ atliktus mokėjimus BUAB „Kartis“ kreditoriams 2011–2014 m. laikotarpiu;

4) BUAB „Kartis“ darbuotojų skaičių 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtinančius dokumentus;

5) BUAB „Kartis“ darbuotojų skaičių 2011 m. sausio 31 d. patvirtinančius dokumentus;

6) BUAB „Kartis“ sÄ skaitos 1227 apyvartÄ ;

7) kito BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto nusidėvėjimÄ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtinančius dokumentus. V. S. ir A. N. nurodė, kad minėti įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, nes jais yra siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl tyčinio bankroto požymių, kurie bankroto administratoriaus ir UAB „Sartė“ buvo nurodyti tik prieÅ¡ pat bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, o pirmosios instancijos teismas nei V. S., nei A. N. Å¡ių aplinkybių neprašė paaiÅ¡kinti bei nesuteikė progos dėl to pateikti papildomus įrodymus.

29. V. S. ir A. N. su atsiliepimu į UAB „Sartė“ atskirÄ jį skundÄ taip pat pateikė naujų įrodymų:

1) BUAB „Kartis“ 6111 sÄ skaitos „Automobilių remonto ir ekspl. nuomos sÄ naudos“ apyvartas už 2014, 2015 ir 2016 m.;

2) BUAB „Kartis“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 m;

3) BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä 2010 m. gruodžio 31 d.;

4) BUAB „Kartis“ sandėlio korteles;

5) BUAB „Kartis“ sÄ skaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvartas pagal klientus už 2009 m. ir 2010 m.;

6) UAB „Doleta Export“ sÄ skaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvartÄ pagal klientus už 2011–2012 m. Be to, apeliantai V. S. ir A. N. pateikė apeliacinės instancijos teismui vyr. tyrėjos O. P. 2020 m. gegužės 21 d. el. laiÅ¡kÄ advokatui R. D. ir advokato atsakymÄ minėtai tyrėjai, 2020 m. birželio 26 d. BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aktÄ bei BUAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ tarpusavio užskaitas 2011 m. pagrindžiančių dokumentų dalį. Apeliantų teigimu, Å¡ie įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, nes jais yra siekiama atsikirsti į UAB „Sartė“ atskirajame skunde nurodomas aplinkybes ir argumentus, kurie pirmosiod instancijos teisme nebuvo keliami.

30. Apeliantė UAB „Sartė“ su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus įrodymus:

1) bankroto administratoriaus praneÅ¡imÄ apie Bendrovės sudarytas sutartis ir iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras;

2) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriomis Bendrovės įrengimai buvo parduoti susijusioms įmonėms. UAB „Sartė“ teigimu, Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik dabar, nes pirmosios instancijos teismas, nepaisant administratoriaus nurodytų aplinkybių apie Bendrovės veiklos specifikÄ (trumpalaikes sutartis, nuolatinių klientų neturėjimÄ ), Å¡iomis aplinkybėmis nesivadovavo ir konstatavo, jog Bendrovės veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“.

31. Su atsiliepimu į suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. atskirÄ jį skundÄ UAB „Sartė“ pateikė:

1) pasiraÅ¡ytÄ bankroto administratoriaus praneÅ¡imÄ apie Bendrovės sudarytas sutartis ir iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; 2) 2020 m. birželio 11 d. praneÅ¡imÄ dėl dokumentų kopijų pateikimo. UAB „Sartė“ paaiÅ¡kino, kad administratoriaus praneÅ¡imas buvo pateiktas kartu su jos atskiruoju skundu, tačiau jis buvo nepasiraÅ¡ytas, todėl dabar teikiamas pasiraÅ¡ytas dokumentas. Tuo tarpu bÅ«tinybė pateikti 2020 m. birželio 11 d. praneÅ¡imÄ atsirado tik V. S. ir A. N. atskirajame skunde nurodžius motyvus apie pasikeitusiÄ Bendrovės biuro vietÄ .

32. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su UAB „Kartis“ finansine padėtimi bei aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis sprendžiant tyčinio bankroto kriterijų egzistavimÄ bei buvusių vadovų veiksmų valdant UAB „Kartis“ vertinimÄ , siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti tiek UAB „Sartė“, tiek A. S. ir A. N. pateiktus naujus įrodymus, iÅ¡skyrus BUAB „Kartis“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 m., kurie jau yra byloje, todėl jų pakartotinis priėmimas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visi minėti dokumentai buvo pateikti elektronine forma, taigi bylos proceso Å¡alys, esant poreikiui, turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo pozicijÄ dėl naujai teikiamuose dokumentuos užfiksuotų aplinkybių.

33. Pažymėtina, kad apeliantai A. N. ir V. S. 2020 m. liepos 22 d. į bylÄ dar kartÄ pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie dokumentai teikiami po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, jie nėra priimami. Dėl tyčinio bankroto požymių vertinimo 34. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, Å¡io straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

35. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryÅ¡io tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryÅ¡ys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymÄ ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

38. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl BUAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose bei Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 39. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė šį tyčinio bankroto požymį, konstatavęs, kad buvęs BUAB „Kartis“ vadovas ir akcininkas V. S., kuris vadovavo UAB „Kartis nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, ir buvęs vadovas A. N., kuris UAB „Kartis“ vadovavo nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Kartis“ iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ .

41. Vadovaujantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ .

42. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ , todėl Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis. Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iÅ¡analizavęs Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2009–2017 m., padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Kartis“ nuo 2010 m. gruodžio 31 d. buvo faktiÅ¡kai nemoki, tačiau suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka ir teigia, kad Bendrovė realiai tapo nemokia tik 2018 m.

44. Iš UAB „Kartis“ 2010 m. balanso duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turto vertė sudarė 3 380 589 Lt (979 086,25 Eur) (301 116 Lt (87209,22 Eur) ilgalaikis ir 3 079 473 Lt (891 877,03 Eur) trumpalaikis turtas, iš kurio 345 096 Lt (99 946,71 Eur) per vienerius metus gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 629 519 Lt (1 340 801,38 Eur). 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė 2010 m. patyrė 387 622 Lt (112 263,09 Eur) nuostolių.

45. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

46. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto realia verte (o ne į balansÄ Ä¯raÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1391-585/2019; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-381/2020).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ turėjo iÅ¡ viso 1 068 226,34 Eur (3 688 371,90 Lt) pradelstų įsipareigojimų, kuriuos sudarė 1 048 800,08 Eur skola UAB „Doleta“ ir 19 426,26 Eur skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. V. S. su A. N. Å¡ių skolų dydžio neginčija, tačiau teigia, kad UAB „Doleta“ buvo atidėjusi 1 048 800,08 Eur skolos mokėjimo terminÄ , kol Bendrovė gaus pelno, todėl 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai realiai sudarė tik 19 426,26 Eur.

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skolos UAB „Doleta“ atidėjimo faktas nėra grindžiamas jokias raÅ¡ytiniais įrodymais, be to, Bendrovė tiek 2011 m., tiek 2012 m. veikė nuostolingai, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo skolos UAB „Doleta“ dengimui, todėl konstatavo, kad toks sprendimas dėl skolos atidėjimo nebuvo priimtas. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“, teigdama, kad UAB „Kartis“ buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d., skolos mokėjimo atidėjimo fakto taip pat nepripažįsta, tačiau jos pozicija Å¡iuo klausimu nėra nuosekli, nes, nurodydama, kad Bendrovė iÅ¡ reikalavimo teisių perleidimo gautÄ sumÄ panaudojo atsiskaitymui su UAB „Doleta“, jau teigia, kad toks atsiskaitymas buvo nepagrįstas, nes skolos UAB „Doleta“ mokėjimo terminas buvo atidėtas.

49. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta“ yra tos pačios grupės įmonės, o V. S. buvo tiek UAB „Kartis“, tiek UAB „Doleta“ pagrindinis akcininkas. Taigi sutiktina su V. S. ir A. N. atskirojo skundo argumentais, kad V. S. turėjo galimybę spręsti, kokiu bÅ«du ir kokiais terminais UAB „Kartis“ turės atsiskaityti su UAB „Doleta“. Vien tai, kad byloje nėra jokio raÅ¡ytinio dokumento, kuriame bÅ«tų įformintas sprendimas atidėti Bendrovės skolos mokėjimÄ , ar kad įmonė ir po skolos atidėjimo veikė nuostolingai, nereiÅ¡kia, kad toks sprendimas negalėjo bÅ«ti ir nebuvo priimtas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta“ sÄ sajumas, kitų bylos aplinkybių visuma labiau patvirtina aplinkybę, kad kreditorius (UAB „Doleta“) ir skolininkas (UAB „Kartis“) UAB „Kartis“ įsipareigojimÄ bendrovei „Doleta“ traktavo kaip nepradelstÄ (CPK 185 straipsnis), nei kaip pradelstÄ . UAB „Doleta“ ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nors buvo didžiausias UAB „Kartis“ kreditorius, UAB „Kartis“ įsiskolinimas kitam nesusijusiam kreditoriui (19 426,26 Eur skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“) palyginti su skolos susijusiai bendrovei dydžiu buvo labai mažas (tik 1,85 proc.), kitų kreditorių bendrovė „Kartis“ neturėjo.

Pastarasis kreditorius taip pat jokių veiksmų savo reikalavimui patenkinti nesiėmė. Aplinkybė, kad minėta skola bendrovei „Doleta“ buvo įtraukta į vėlesnių metų UAB „Kartis“ balansus, taip pat negali paneigti skolos atidėjimo fakto, nes į balansus yra įtraukiamos visos, o ne tik pradelstos skolos. Skolos mokėjimo atidėjimo fakto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia ir tai, kad UAB „Kartis“ 2012 m. padengė dalį minėtos skolos iÅ¡ lėšų, gautų perleidus reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, taip pat padengė 19 231,03 Eur kreditorinį įsiskolinimÄ 2011 m. kovo mėn. bei atliko 39 822,75 Eur mokėjimus pagal sÄ skaitas.

Pažymėtina, kad UAB „Doleta“ buvo atidėjusi skolos mokėjimo terminÄ , bet ne visiÅ¡kai atleidusi Bendrovę nuo prievolės vykdymo. Kadangi Bendrovės skola kreditorei UAB „Doleta“ buvo ženkliai didesnė bei susidariusi anksčiau nei skola kreditorei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, UAB „Kartis“ sprendimas padengti nedidelę dalį skolos savo didžiausiai kreditorei UAB „Doleta“, nors Å¡i visos skolos grÄ Å¾inimo dar nereikalavo, nesudaro pagrindo netikėti A.

N. ir V. S. paaiÅ¡kinimais apie skolos UAB „Doleta“ mokėjimo termino atidėjimÄ . Akcentuotina ir tai, kad UAB „Doleta“ iki pat bankroto bylos UAB „Kartis“ iÅ¡kėlimo ne tik nereikalavo iÅ¡ Bendrovės mokėti skolÄ , bet dar ir rėmė Bendrovę finansiÅ¡kai – per 2014 m. ir 2016 m. UAB „Doleta“ už Bendrovę jos tiekėjams sumokėjo iÅ¡ viso 37 469,77 Eur, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad Bendrovės skolos grÄ Å¾inimas susijusiai įmonei UAB „Doleta“ vis dėlto buvo atidėtas.

50. Kadangi 1 048 800,08 Eur skola buvo atidėta, sutiktina su V. S. ir A. N., kad 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo tik 19 426,26 Eur dydžio pradelstÄ skolÄ kreditorei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant Å¡ios skolos dydžio santykį su Bendrovės turto verte, reikia atsižvelgti į realiÄ turto, kuris įraÅ¡ytas Bendrovės balanse, vertę. Atkreiptinas dėmesys, jog patys buvę Bendrovės vadovai V. S. su A. N., teigdami, kad UAB „Kartis“ turtas nuo 2010 m. iki 2018 m. iÅ¡ esmės nesumažėjo, nurodo, kad 2010 m. gruodžio 31 d. reali Bendrovės turto vertė buvo mažesnė nei įraÅ¡yta balanse, nes jau 2010 m.

Bendrovė nedisponavo dingusiu 117 466,98 Eur vertės turtu, kuris buvo nuraÅ¡ytas tik 2014 m., taip pat 494 382,82 Eur beviltiÅ¡komis debitorinėmis skolomis, kurios buvo perkeltos į užbalansinę sÄ skaitÄ tik 2014 m. Taigi tokie V. S. ir A. N. teiginiai patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 31 d. reali į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė buvo ne didesnė kaip 456 376,54 513,25 Eur (1 068 226,34 Eur - 117 466,98 Eur - 494 382,82 Eur). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 19 426,26 Eur sumÄ , net ir esant mažesnei nei balanse nurodytai Bendrovės turto vertei, 2010 m. gruodžio 31 d.

UAB „Kartis“ dar nebuvo pasiekusi nemokumo bÅ«senos, todėl nei V. S., nei A. N. negali bÅ«ti laikomi pažeidusiais Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ . Tokioje situacijoje konstatavimas, kad UAB „Kartis“ valdymo organas ir (arba) dalyvis turėjo vertinti įmonę kaip nemokiÄ ir inicijuoti bankroto bylÄ , taip pat neatitiktų ekonominės verslo logikos ir protingumo kriterijų.

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su UAB „Sartė“ teiginiu, kad tai, jog UAB „Kartis“ buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d., yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m birželio 11 d. nutartyje, todėl ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu ir jos įrodinėti nebereikia.

52. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ yra neįrodinėjamos aplinkybės, kurios yra nustatytos kitoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tokios pagrindinės CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-695/2020).

53. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ minimoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo buvusiems UAB „Kartis“ vadovams. Taigi, Å¡ioje nutartyje nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su UAB „Kartis“ nemokumo momento nustatymu, Bendrovės nemokumo momento nustatymas nebuvo minėtos bylos įrodinėjimo dalykas. Nutartyje, kuria UAB „Kartis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, Bendrovės tapimo nemokia data taip pat nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, 2019 m. birželio 11 d. nutartyje nurodyta aplinkybe, kad UAB „Kartis“ 2010 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, negalima remtis kaip prejudiciniu faktu sprendžiant klausimÄ dėl UAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors Bendrovės turtas nuo 2010 m. kasmet mažėjo, tačiau pradelsti įsipareigojimai iš esmės neaugo iki pat 2018 m. birželio 20 d., kai UAB „Sartė“ iš Bendrovės buvo priteistas 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, Bendrovės vadovai bylinėjosi tiek su buvusiu UAB „Kartis“ vadovu A. D. dėl UAB „Kartis“ padarytos žalos atlyginimo, tiek su UAB „Sartė“, kuri reikalavimo Bendrovės atlyginti nuostolius.

Vėliau, siekdama atgauti iÅ¡ A. D. Bendrovei priteistÄ skolÄ , UAB „Kartis“ savo interesus gynė ir A. D. bankroto procese. Taigi, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina, kad buvo imtasi priemonių siekiant iÅ¡saugoti UAB „Kartis“ mokumÄ . Ir tik 2018 m. birželio mėn. Bendrovės vadovui galėjo tapti aiÅ¡ku, kad iÅ¡laikyti UAB „Kartis“ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti visas skolas kreditoriams nebepavyks. Nors V. S. pareiÅ¡kimÄ teismui dėl UAB „Kartis“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė tik 2018 m. lapkričio 23 d., tačiau nuo 2018 m. birželio 20 d. iki minėto pareiÅ¡kimo teismui pateikimo nebuvo sudaromi jokie sandoriai, pažeidžiantys UAB „Kartis“ kreditorių teises ir interesus, taigi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis Å¡iuo atveju nenustatytas.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 55. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

56. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ . Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumÄ .

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

57. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir darbuotojų nuomos bei transporto priemonių nuomos sutarčių naudingumo Bendrovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir automobilių nuoma buvo Bendrovei ekonomiÅ¡kai naudingos, tačiau darbuotojų nuomÄ pripažino nuostolingu sandoriu, dar labiau pabloginusiu nemokios UAB „Kartis“ finansinę padėtį.

58. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Bendrovei nėra nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ jau buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kas įrodo, jog skolos iÅ¡ Å¡ios bendrovės atgavimas buvo akivaizdžiai apsunkintas ir galimybės susigrÄ Å¾inti visÄ 361 013,44 Eur skolÄ buvo ribotos. Tai, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turėjo rimtų finansinių sunkumų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 10 d.

UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2018 m. balandžio 6 d. minėta įmonė likviduota, taigi 361 013,44 Eur vertės reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ perleidimas UAB „AIT investicijos“ už 101 367,01 Eur, neatsižvelgiant į tai, ar UAB „AIT investicijos“ vėliau atgavo kokiÄ nors dalį skolos iÅ¡ UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, Bendrovei buvo naudingas sandoris, nes tokiu bÅ«du UAB „Kartis“, kurios finansinė padėtis taip pat nebuvo gera, iÅ¡ karto, be jokių papildomų iÅ¡laidų gavo 101 367,01 Eur sumÄ .

59. IÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio gautų lėšų panaudojimas atsiskaityti su UAB „Doleta“ negali bÅ«ti pripažįstamas nuostolingu ar ekonomiÅ¡kai nenaudingu sprendimu, nes tokiu bÅ«du buvo dengiamas įsiskolinimas didžiausiai Bendrovės kreditorei, o ta aplinkybė, kad minėto atsiskaitymo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areÅ¡tuotas UAB „Kartis“ turtas, gali bÅ«ti svarbi nebent vertinant, ar Bendrovės veikla nebuvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Bendrovės turtÄ buvo apribotos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju ginčas taip pat kilęs dėl Bendrovės darbuotojų bei automobilių nuomos susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“ sutarčių vertinimo. Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 30 d. Paslaugų teikimo (darbuotojų nuomos) sutartimi UAB „Kartis“ įsipareigojo išnuomoti UAB „Doleta Export“ 7 darbuotojus. Be to, nuo 2013 m. iki 2016 m. lapkričio mėn. Bendrovė susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“ taip pat nuomojo 3 iš 5 savo automobilių. Darbuotojai minėtai įmonei buvo nuomojami iki 2013 m. pabaigos.

61. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, paremtai duomenų apie UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ dirbusius asmenis analize, kad UAB „Sartė“ teiginiai, jog UAB „Doleta Export“ dirbo visi Bendrovės darbuotojai, yra nepagrįsti ir paremti tik UAB „Sartė“ prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus UAB „Sarte“ teiginius, kad Bendrovė automobilius UAB „Doleta Export“ nuomojo ir 2012 m. UAB „Sartė“ tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė klaidingai interpretuodama Bendrovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenis. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ minimos 2012 m. iÅ¡raÅ¡ytos kompensacinės sÄ skaitos yra įtrauktos į UAB „Kartis“ sÄ skaitos 629 apyvartÄ kaip personalo nuomos sÄ naudos, ir niekaip nepagrindžia su automobilių nuoma susijusių aplinkybių.

62. IÅ¡ UAB „Kartis“ sÄ skaitos 529 apyvartos matyti, kad darbuotojų nuomos pajamos 2011 m. sudarė 429,86 Eur, 2012 m. – 65 164,50 Eur, o 2013 m. – 20 103,80 Eur (iÅ¡ viso 85 698,16 Eur). IÅ¡ sÄ skaitos 629 apyvartos matyti, kad darbuotojų nuomos sÄ naudos 2011 m. sudarė 29 506,37 Eur, 2012 m. – 32 073 Eur, o 2013 m. – 17 339,98 Eur (iÅ¡ viso 78 919,35 Eur).

63. IÅ¡ sÄ skaitos 5221 apyvartos matyti, kad automobilių nuomos pajamos 2013 m. sudarė 22 353,81 Eur, 2014 m. – 4 291,84 Eur, 2015 m. – 6 950,88 Eur ir 2016 m. – 6 371,64 Eur (iÅ¡ viso 39 968,17 Eur). IÅ¡ sÄ skaitos 6116 apyvartos matyti, kad iki 2014 d. gruodžio 31 d. automobilių nuomos sÄ naudos sudarė 12 242,71 Eur.

64. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. S. ir A. N. atskirojo skundo argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad UAB „Doleta Export“ Bendrovei turėjo sumokėti 115 204,52 Eur už darbuotojų nuomÄ . Tokia klaida padaryta dėl to, kad teismas, skaičiuodamas, kokiÄ sumÄ UAB „Doleta Export“ turėjo sumokėti Bendrovei už darbuotojų nuomÄ , vadovavosi ne sÄ skaitos 529 duomenimis, o Å¡iai bendrovei už darbuotojų nuomÄ iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, į kurias 2011 m. pateko ir darbuotojų nuomai patirtų sÄ naudų kompensavimo suma. Be to, apeliacinės instancijos teismo atliktais paskaičiavimais automobilių nuomos pajamos iÅ¡ viso sudaro 39 968,17 Eur, o ne pirmosios instancijos teismo nurodytÄ 39 967,29 Eur sumÄ .

65. Taigi UAB „Kartis“ iÅ¡ UAB „Doleta Export“ už personalo ir automobilių nuomÄ , įskaitant Å¡ios nuomos sÄ naudas, turėjo iÅ¡ viso gauti 216 828,39 Eur (85 698,16 Eur + 78 919,35 Eur + 39 968,17 Eur + 12 242,71 Eur). Nustatyta, kad UAB „Doleta Export“ į Bendrovės banko sÄ skaitÄ pervedė tik 112 047,30 Eur sumÄ (37 751,97 Eur kompensacijų už darbuotojų nuomÄ , 11 364,64 Eur kompensacijų už automobilius ir 62 930,69 Eur nenurodant mokėjimo paskirties). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Bendrovei pervestas pinigų sumas ir jų paskirtis, padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Doleta Export“ atsiskaitė tik už UAB „Kartis“ patirtas sÄ naudas automobilių ir darbuotojų nuomai, tačiau už pačiÄ nuomÄ atsiskaitė tik iÅ¡ dalies.

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. paaiÅ¡kinimus, jog Bendrovei buvo pervesta mažesnė pinigų suma, kadangi, UAB „Kartis“ trÅ«kstant apyvartinių lėšų, UAB „Doleta Export“ už UAB „Kartis“ mokėjo jos tiekėjams pinigų sumas, kurias iÅ¡skaitė iÅ¡ už darbuotojų ir automobilių nuomÄ UAB „Kartis“ gautinų piniginių sumų.

Suinteresuotų asmenų teigimu, atlikdama tokias užskaitas UAB „Doleta Export“ ne tik sumokėjo visÄ sumÄ už automobilių ir personalo nuomÄ bei tokios nuomos sÄ naudas, bet ir permokėjo. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (mokėjimų pavedimai) patvirtina, kad UAB „Doleta Export“ už UAB „Kartis“ 2011 m. atliko mokėjimų už 53 653,38 Eur sumÄ , 2012 m. – už 83 425,45 Eur, 2013 m. – už 32 845,69 Eur ir 2014 m. – už 11 812,10 Eur (iÅ¡ viso 181 736,62 Eur).

UAB „Sartė“ jokių argumentų, paneigiančių Å¡ių mokėjimo nurodymų teisingumÄ , nepateikė. Taigi minėti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Doleta Export“ ne tik visiÅ¡kai atsiskaitė su UAB „Kartis“ tiek už automobilių, tiek už darbuotojų nuomÄ , apmokėjo iÅ¡nuomotiems darbuotojams iÅ¡laikyti bei iÅ¡nuomotų automobilių eksploatacijai UAB „Kartis“ patirtas sÄ naudas, bet ir permokėjo 76 955,53 Eur, todėl teigti, kad darbuotojų ar automobilių nuoma Bendrovei buvo nuostolinga, nėra teisinio pagrindo.

67. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaip ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ Bendrovei sprendimÄ vertino ir tai, kad 2012 m. UAB „Kartis“ priėmė naujų darbuotojų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Kartis“ dirbo 18 darbuotojų, 2011 m. sausio 31 d. – 7, 2011 m. balandžio mėn. – 13, 2012 m. gruodžio 31 d. – 21, o 2013 m. gruodžio 31 d. – 5. Bendrovės pagrindinės veiklos (pardavimo) pajamos 2010 m. sudarė 1 168 259,96 Eur, 2011 m. – 9 821,30 Eur, 2012 m. – 2 046,17 Eur, 2013–2015 m. – 0 Eur. Taigi, nors Bendrovė 2012 m. savo pagrindinės veiklos beveik nebevykdė, tačiau turėjo net 21 darbuotojÄ , iÅ¡ kurių tik 7 buvo nuomojami UAB „Doleta Export“. Be to, UAB „Kartis veiklos sÄ naudos 2012 m., palyginus su 2011 m., iÅ¡augo nuo 84 022,53 Eur iki 169 043,96 Eur.

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrovės vadovo sprendimo 2012 m. priimti papildomus darbuotojus tikslingumas iš tiesų yra keliantis abejonių. Nors V. S. su A. N. teigia, kad papildomi darbuotojai buvo reikalingi tęsti ankstesnes sutartis su klientais, vykdyti naujus pardavimus, tačiau nenurodo, kokias būtent sutartis turėjo vykdyti naujai priimti darbuotojai. Tuo tarpu byloje esantys duomenys apie Bendrovės sutartis jokių ilgalaikių sutarčių su klientais buvimo fakto neįrodo. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į suinteresuotų asmenų argumentus, kad 2012 m.

Bendrovė tik iÅ¡ 7 darbuotojų nuomos gavo 65 164,50 Eur pajamų, taip pat jai buvo kompensuota 32 073 Eur darbuotojų nuomos sÄ naudų, o nauji darbuotojai į BUAB „Kartis“ 2012 m. buvo įdarbinti tik po to, kai 2012 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB „Sartė“ ieÅ¡kinį Bendrovei dėl nuostolių priteisimo, t. y. Bendrovei tikintis, kad bylinėjimasis su UAB „Sartė“ baigsis ir bus galima toliau be jokių apribojimų (panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones – pritaikytÄ Ä¯monės turto areÅ¡tÄ ) vykdyti pardavimus, kam ir buvo reikalinga priimti naujų darbuotojų.

Vien naujų darbuotojų įdarbinimo faktas tokioje situacijoje, nors einamuoju momentu ir padidinęs Bendrovės patiriamas sÄ naudas, atsižvelgiant į ketinimÄ tęsti Bendrovės veiklÄ , užbaigus teisminį ginÄÄ su UAB „Sartė“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomas sÄ moningu siekiu pabloginti UAB „Kartis“ finansinę padėtį. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir aplinkybė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog naujai įdarbinti darbuotojai faktiÅ¡kai dirbo susijusioje UAB „Doleta Export“, dėl to UAB „Kartis“ patiriant nuostolius, taip pat suinteresuotų asmenų nurodoma aplinkybė, kad 2013 m. pradžioje iÅ¡ BUAB „Kartis“ buvo atleista net 17 darbuotojų nepavykus atkurti įprastinės UAB „Kartis“ veiklos ir užsitęsus ginčo su UAB „Sartė“ nagrinėjimui.

69. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo objektu esančiais Bendrovės vadovų veiksmais Bendrovės finansinė padėtis nebuvo sÄ moningai bloginama, todėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis nagrinėjamu atveju taip pat neįrodytas ir negalėjo bÅ«ti nustatytas. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 70. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

71. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pagrindo suinteresuotų asmenų veiksmus kvalifikuoti pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , ginčas byloje vyksta dėl 117 466,98 Eur vertės turto nuraÅ¡ymo 2014 m. bei 101 367,01 Eur sumos įskaitymo, sumažinant prievolių kreditorei UAB „Doleta“ dydį, faktų pripažinimo tyčinio bankroto požymiais. Pažymėtina, kad teismo iÅ¡vados dėl 494 382,82 Eur beviltiÅ¡kų skolų perkėlimo į užblansinę sÄ skaitÄ pagrįstumo UAB „Sartė“ atskiruoju skundu neskundžia.

72. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį.

Be to, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sÄ lygai, atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

74. Atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

75. Aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad:

1) CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis);

2) CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

76. Byloje nustatyta, kad Bendrovė iÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio gautas lėšas panaudojo atsiskaityti su savo kreditore UAB „Doleta“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡io atsiskaitymo atveju neegzistuoja viena iÅ¡ CK 6.9301 straipsnio taikymo sÄ lygų – kreditorių eiliÅ¡kumo pažeidimas. Pažymėtina, kad skola UAB „Doleta“ buvo susidariusi anksčiau nei skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, tuo tarpu UAB „Sartė“ Bendrovės kreditore tapo tik 2018 m., taigi nors UAB „Kartis“ atsiskaitymo su UAB „Doleta“ metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pradelstiems reikalavimams patenkinti, tačiau atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumas nebuvo pažeistas.

77. Nors UAB „Sartė“ teisi, teigdama, kad Bendrovės skola UAB „Doleta“ buvo atidėta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalinis atsiskaitymas su Å¡ia kreditore nelaikytinas atsikaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad skolos atidėjimo terminas nebuvo nustatytas konkrečia data ir buvo siejamas su laiku, kada Bendrovė turės pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditore. Nors Bendrovės veikla 2012 m. buvo nuostolinga, tačiau Bendrovė gavo pajamų ne tik iÅ¡ reikalavimo teisių perleidimo sandorio, bet ir iÅ¡ darbuotojų nuomos, taigi sutiktina su V. S. ir A. N., kad tokioje situacijoje dalinis atsiskaitymas su didžiausia Bendrovės kreditore, nuo kurios iÅ¡ esmės priklausė tolesnė įmonės veikla, ir kuriai skola susidarė anksčiau nei skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, atitiko sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų ir negali bÅ«ti pripažįstamas tyčinio bankroto požymiu.

78. UAB „Sartė“ teigimu, atsiskaitymas su UAB „Doleta“ pažeidė Bendrovei pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus ribojimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Bendrovės turtui, pažeidimas, atsiskaitant su kreditore UAB „Doleta“, bei bendras viso turto iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo sumažėjimas, rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovai sÄ moningais veiksmais siekė nemokios įmonės padėties pabloginimo.

79. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Sartė“ reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemones – 207 114,03 Eur (715 123,35 Lt) vertės UAB „Kartis“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto areÅ¡tas. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui Bendrovės nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areÅ¡tuojamos Bendrovės piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės, priklausančios Bendrovei ir esančios pas jÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 207 114,03 Eur (715 123,35 Lt) sumos, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieÅ¡kove UAB „Sartė“.

AreÅ¡tuotÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims; areÅ¡tuotas pinigines lėšas draudžiama perleisti tretiesiems asmenims. TurtÄ surasti ir apraÅ¡yti pavesta nutartį vykdančiam antstoliui. Galutinis sprendimas byloje pagal UAB „Sartė“ ieÅ¡kinį Bendrovei buvo priimtas tik 2018 m. birželio 20 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimÄ , kuriuo UAB „Sartė“ iÅ¡ UAB „Kartis“ buvo priteistas 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. lapkričio 23 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 5 443,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas priteisė UAB „Sartė“ iš UAB „Kartis“ 1 090,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ kreditorinis reikalavimas UAB „Kartis“ bankroto byloje minėtų teismų procesinių sprendimų pagrindu sudaro 134 146,15 Eur.

80. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su A. N. ir V. S. argumentais, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti ribojimai atsiskaitant su UAB „Doleta“ nebuvo pažeisti, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas ne visas Bendrovės turtas, o areÅ¡tas UAB „Banko“ sÄ skaitoms Turto areÅ¡to registre įregistruotas tik 2015 m. Pažymėtina, kad nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdanti antstolė dar 2010 m. gruodžio 20 d. priėmė patvarkymus dėl Bendrovės lėšų apraÅ¡ymo, kuriais aprašė Bendrovės lėšas, esančias banko sÄ skaitose už 705 123,55 Lt sumÄ , nurodė bankams apraÅ¡ytas lėšas laikyti skolininko sÄ skaitoje, uždraudžiant jomis disponuoti, o tai, kad konkretus areÅ¡tuotos banko sÄ skaitos numeris Turto areÅ¡to registre buvo nurodytas tik 2015 m. nereiÅ¡kia, kad UAB „Kartis“ lėšos nebuvo areÅ¡tuotos jau anksčiau.

Pagal CPK 675 straipsnio 4 dalį turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto areštų registre turto arešto aktas 705 123,55 Lt (207 114,03 Eur) Bendrovės turtui įregistruotas dar 2010 m. gruodžio 13 d., be to, patys suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. nurodo, kad reali Bendrovės turto vertė 2010 m. buvo daug mažesnė, nei nurodyta įmonės balanse. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiskaitant su UAB „Doleta“ 2012 m. buvo pažeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti ribojimai.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu nėra niekaip susijęs su Bendrovės finansinės padėties pabloginimu ir Bendrovės bankrotu 2018 m. Pažymėtina, kad, nors lėšos, kurios buvo pervestos UAB „Doleta“ turėjo bÅ«ti laikomos areÅ¡tuotomis, tačiau UAB „Doleta“ buvo bendrovės kreditorė, todėl atsiskaitymas su kreditoriumi negali bÅ«ti laikomas nei bendrovei nenaudingu sandoriu, nei veiksmais, kuriais kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo apribotos.

Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ Bendrovės kreditore tapo tik 2018 m., kai jai buvo priteistas 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimas, tuo tarpu nuo pat 2010 m. Bendrovei buvo taikomas net 207 114,03 Eur turto areÅ¡tas. Taigi, atsiskaitymo su UAB „Doleta“ metu 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gautomis lėšomis UAB „Kartis“ negalėjo žinoti bylos su UAB „Sartė“ baigties, tuo labiau, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 UAB „Sartė“ ieÅ¡kinį buvo atmetęs kaip nepagrįstÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių visumos atsiskaitymo su UAB „Doleta“, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, negalima traktuoti kaip Bendrovės veiklos organizavimo tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ .

81. Pirmosios instancijos teismas kaip UAB „Kartis“ tyčinį bankrotÄ patvirtinančiÄ aplinkybę nurodė ir nepagrįstÄ 39 466,02 Eur vertė turto nuraÅ¡ymÄ 2014 m. Å iuo atveju nustatyta, kad 2014 m. buvo nuraÅ¡ytas 117 466,98 Eur vertės Bendrovės turtas. V. S. ir A. N. teigimu, Å¡iÄ sumÄ sudaro A. D. vadovavimo bendrovei metu dingęs 95 321,22 Eur vertės turtas ir dėl jo turima grÄ Å¾inti 20 519,87 Eur PVM suma, taip pat 1 625,90 Eur suma, susijusi su paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįstai buvo nuraÅ¡ytas tik 78 000,96 Eur vertės turtas, nes bÅ«tent tokia nuostolių suma dėl dingusio turto buvo priteista iÅ¡ A.

D., tuo tarpu likusio 39 466,02 Eur vertės turto nuraÅ¡ymÄ teismas vertino kaip nepagrįstÄ . Nors, atsižvelgdamas į Å¡io, teismo vertinimu, nepagrįstai nuraÅ¡yto turto dydį, teismas nevertino Å¡io fakto kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio, tačiau pripažino tai kaip aplinkybę, patvirtinančiÄ egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.

82. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 39 466,02 Eur vertės turtas buvo nuraÅ¡ytas nepagrįstai. Nors iÅ¡ A. D. buvo priteista tik 78 000,96 Eur, tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ Bendrovės nebuvo dingęs didesnės vertės turtas. IÅ¡ A. D. priteista suma reiÅ¡kia tik tai, kad už tokios vertės turto praradimÄ atsakingas bÅ«tent nurodytas asmuo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2013 m. sausio 8 d. UAB „Vilniaus Doleta“ (Å¡iuo metu UAB „Kartis“) direktoriaus A.

N. suraÅ¡ytų protokolų, 2011 m. sausio 19 d. atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas 94 330,27 Eur ilgalaikio ir trumpalaikio turto trÅ«kumas. Nei bankroto administratorius, nei UAB „Sartė“ neįrodinėjo, kad 16 329,31 Eur (94 330,27 Eur - 78 000,96 Eur) vertės turtas iÅ¡ tiesų nebuvo dingęs ar kad už tokio turto dingimÄ yra atsakingi V. S. ar A. N., taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrovės vadovas turėjo teisęs 2014 m. nuraÅ¡yti visÄ 2011 m. sausio 19 d. inventorizacijos metu nustatytÄ nerasto turto vertę, t. y. 94 330,27 Eur.

Be to, sutiktina su V. S. ir A. N., kad tokiu atveju pagrįstai buvo nuraÅ¡ytas ir tokiose situacijose turimas grÄ Å¾inti PVM mokestis, kuris Å¡iuo atveju sudaro 19 809,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju lieka nepagrįstas tik 3 327,55 Eur (117 466,98 Eur - 94 330,27 Eur - 19 809,36 Eur) vertės turto nuraÅ¡ymas. Nors V. S. su A. N. nurodė, kad į nuraÅ¡ytÄ 117 466,98 Eur vertės turtÄ Ä¯skaičiuota ir 1 625,90 Eur suma, susijusi su paslaugomis, tačiau kokios tai paslaugos ir kodėl jų vertė turėjo bÅ«ti nuraÅ¡yta, nepaaiÅ¡kino.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad V. S., kuris turto nuraÅ¡ymo metu buvo UAB „Kartis“ direktoriumi, neįrodė 3 327,55 Eur vertės Bendrovės turto nuraÅ¡ymo pagrįstumo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio vertės turto nuraÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas sÄ moningu bandymu panaikinti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB „Kartis“ turtÄ .

83. Pirmosios instancijos teismas kaip UAB „Kartis“ tyčinį bankrotÄ patvirtinančiÄ aplinkybę traktavo ir tai, kad Bendrovės turto vertė, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, ženkliai sumažėjo. Pažymėtina, kad darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas visiÅ¡kai nevertino tokio turto vertės sumažėjimo priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „Kartis“ bankroto administratorius 2019 m. lapkričio 11 d. raÅ¡te nurodė, kad UAB „Kartis“ materialaus turto vertės sumažėjimÄ lėmė teisėtai apskaičiuotas turto nusidėvėjimas.

Be to, kaip minėta anksčiau, 2014 m. buvo nuraÅ¡ytas 117 466,98 Eur vertės prarastas turtas bei į užbalansinę sÄ skaitÄ perkeltos 494 382,82 Eur beviltiÅ¡kos skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks Bendrovės turto mažėjimas nebuvo nulemtas dėl pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nesilaikymo ir taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas tyčinį bankrotÄ patvirtinančiu kriterijumi. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 84.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

85. Viena iÅ¡ bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

86. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

87. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

88. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifikÄ , kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neiÅ¡saugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Kai nėra galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar Å¡is nemokumas buvo sukeltas sÄ moningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sÄ moningai buvo dar esmingai pabloginta.

Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryÅ¡iui su nemokumu nustatyti bÅ«tina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau Å¡ių aplinkybių neįmanoma iÅ¡tirti, kai trÅ«ksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Å iuo aspektu Lietuvos A. T. iÅ¡aiÅ¡kino, kad, esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (nullus commodum capere de sua injuria propria). Tačiau kasacinis teismas akcentavo, jog, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

89. UAB „Sartė“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis nenustatytas, savo atskirajame skunde teigia, kad V. S. sÄ moningai bankroto administratoriui neperdavė buhalterinės apskaitos programos „Agnum“, su kuria bÅ«tų galima peržiÅ«rėti perduotus buhalterinės apskaitos programos duomenis, laiku nepasirÅ«pino Bendrovės dokumentų atsiėmimu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos, neperdavė 2010–2014 m. įskaitymÄ pagrindžiančių dokumentų. Be to, UAB „Sartė“ teigimu, bankroto administratoriui buvo neperduotas UAB „Kartis“ turtas, kas pagrindžia egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

90. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buhalterinės apskaitos programos neperdavimas bankroto administratoriui neturėjo sukliudyti administratoriui susipažinti su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nes tokie dokumentai jam buvo pateikti ir popierine forma. Be to, administratoriui buvo paaiÅ¡kinta, kokiu bÅ«du jis gali gauti programÄ â€žAgnum“ ir nurodytos objektyvios Å¡ios programos neperdavimo priežastys – programa nėra UAB „Kartis“ nuosavybė, taigi buhalterinės programos neperdavimas negali bÅ«ti laikomas sÄ moningu UAB „Kartis“ vadovo siekiu nuslėpti nuo bankroto administratoriaus duomenis apie Bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti Bendrovės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

Tuo tarpu dėl kitų UAB „Sartė“ nurodomų neperduotų dokumentų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tokių dokumentų neperdavimas nėra kliÅ«tis nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tuo labiau, kad dar ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek bankroto administratoriui buvo pateikti papildomi dokumentai, leidžiantys įvertinti UAB „Sartė“ akcentuojamų užskaitų pagrįstumÄ .

91. Atkreiptinas dėmesys, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylÄ nagrinėjančiu teismu gali bÅ«ti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia iÅ¡vados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

92. Dėl turto neperdavimo, kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio, apeliacinės intencijos teismas pažymi, kad, nors bankroto administratoriui iš tiesų nėra perduotas visas BUAB „Kartis“ turtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu minėto turto vertė sudaro tik 13 Eur, tokio turo neperdavimas negali būti traktuojamas, kaip tyčinio bankroto požymis. Kaip minėta, ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi.

Å iuo atveju iÅ¡ esmės beverčio turto neperdavimas negali sukelti jokios esminės žalos Bendrovės kreditoriams, todėl negali bÅ«ti vertinamas ir kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos 93. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

94. Esminis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ prezumpcijÄ charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno Å«kio subjekto veikla perkeliama kitiems Å«kio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sÄ sajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtÄ Ä¯monę (naujai įkurtÄ Ä¯monę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu bÅ«du, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitÄ , veikiančiÄ ar naujai įsteigtÄ Ä¯monę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita bÅ«tina sÄ lyga Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018).

95. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad IBÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos sÄ lygos nenustatytos, nes nėra duomenų apie tai, kad UAB „Doleta Export“ bÅ«tų perėmusi UAB „Kartis“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises. Tuo tarpu UAB „Sartė“ akcentuojamas darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Doleta Export“, vadovų sutapimas veiklos pobÅ«džio panaÅ¡umas yra nepakankami požymiai veiklos perkėlimui konstatuoti.

96. UAB „Sartė“ teigimu, net ir nenustačius Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos, Bendrovės veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ turėtų bÅ«ti vertinamas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, t. y. kaip įmonės veiklos organizavimas tokiu bÅ«du, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos.

97. Pažymėtina, kad UAB „Kartis“ veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ Å¡iuo atveju nenustatytas, taigi jis negali traktuojamas ir kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis. Be to, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 66 punkte, darbuotojų nuoma UAB „Doleta Export“ nelaikytina ekonomiÅ¡kai nenaudingu sandoriu Bendrovei. Tokia bendrovės veikla, nors ir nebuvo pelninga, tačiau laikotarpiu, kuriuo buvo siekiama iÅ¡laikyti Bendrovės mokumÄ ir atgaivinti jos veiklÄ , padėjo padengti dalį Bendrovės patiriamų sÄ naudų.

Atkreiptinas dėmesys, kad personalo nuomos santykių su UAB „Doleta Export“ metu UAB „Kartis“ naujų kreditorių neįgijo, UAB „Doleta Export“, atsiskaitydama su Bendrovės teikėjais / kreditoriais, pervedė netgi didesnę sumÄ , nei priklausė mokėti už darbuotojų ir automobilių nuomÄ , Å¡ių nuomų sÄ naudas, taigi kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ apribojimas ar panaikinimas dėl UAB „Kartis“ sandorių ar ryÅ¡ių su UAB „Doleta Export“ nagrinėjamu atveju nenustatytas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 98. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai nustatė bylos aplinkybes, kas lėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ dėl UAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad įprastinės UAB „Kartis“ veiklos vykdymas buvo apsunkintas dėl UAB „Sartė“ reikalavimo užtikrinimui 2010 m. gruodžio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 207 114 Eur vertės Bendrovės turto areÅ¡to, taip pat dėl neteisėtų ankstesnio įmonės vadovo A. D. veiksmų, prarandant įmonės turtÄ , ir Bendrovės teisminių ginčų su juo. Nors Bendrovės finansinė padėtis iÅ¡ tiesų buvo bloga, tačiau buvo siekiama Bendrovę iÅ¡laikyti mokiÄ . Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tai, kad Bendrovės turto sumažėjimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, o iÅ¡ naujų didelių kreditorių 2018 m. atsirado tik UAB „Sartė“, su kuria buvo bylinėjamasi nuo 2010 m., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Kartis“ bankrotas nėra sÄ moningų Bendrovės vadovų ir akcininko veiksmų, nukreiptų į UAB „Kartis“ turtinės padėties pabloginimÄ , pasekmė.

Dėl nurodytos priežasties, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria UAB „Kartis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – BUAB ,,Kartis“ bankroto (nemokumo) administratoriaus L. S. prašymas dėl UAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas.

99. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi V. S. ir A. N. atskirasis skundas tenkinamas, o UAB „Sartė“ atskirasis skundas atmetamas, V. S. su A. N. turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, turi bÅ«ti perskirstytos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 100.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. S. patyrė 1 210 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ parengimÄ ir 3 388 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į UAB „Sartė“ atsiliepimÄ parengimÄ , o A. N. – 1 210 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ parengimÄ . 101. A. N. ir V. S. iÅ¡laidos, patirtos už atsiliepimų į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ parengimÄ , nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, todėl gali bÅ«ti priteisiamos. Dėl V. S. iÅ¡laidų už atsiliepimo į UAB „Sartė“ atsiliepimÄ parengimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju V. S. teikė ne atsiliepimÄ , o raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, todėl už tokį procesinį dokumentÄ praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus apskaičiuotÄ maksimalų dydį, todėl mažintina iki 516 Eur (1 289 Eur x 0,4). 102.

AntrÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. S. patyrė 1 210 Eur iÅ¡laidų už papildomų paaiÅ¡kinimų pateikimÄ , o UAB „Doleta Export“ – 1 210 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ pripažinti UAB „Kartis“ bankrotÄ tyčiniu parengimÄ . UAB „Doleta Export“ patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas galimo priteisti iÅ¡laidų dydžio, tuo tarpu V. S. patirtos iÅ¡laidos už papildomų paaiÅ¡kinimų parengimÄ mažintinos iki pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus apskaičiuoto maksimalaus dydžio – 543 Eur (1 358,6 Eur x 0,4). 103.

PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. S. ir A. N. patyrė po 968 Eur dydžio iÅ¡laidas už atsiliepimų į UAB „Sartė“ atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktus apskaičiuotÄ maksimaliÄ priteistinÄ sumÄ , todėl mažintinos iki 527 Eur (1 317,6 x 0,4). 104. AntrÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuoti asmenys A. N. su V. S. patyrė po 605 Eur iÅ¡laidas už atskirojo skundo parengimÄ .

Kadangi A. N. su V. S. teikė vienÄ bendrÄ atskirÄ jį skundÄ , vadinasi iÅ¡laidos atskirajam skundui parengti iÅ¡ viso sudaro 1210 Eur ir virÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktus apskaičiuotÄ maksimalų už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas galimÄ priteisti iÅ¡laidų dydį. Atsižvelgiant į tai, nurodytos iÅ¡laidos mažintinos iki 543 Eur (1 358,6 Eur x 0,4), kiekvienam iÅ¡ suinteresuotų asmenų priteisiant po 272 Eur. Už bendro atsiliepimo į UAB „Sartė“ atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ A.

N. su V. S. patyrė iÅ¡ viso 2 420 Eur iÅ¡laidų (V. S. – 968 Eur, A. N. – 1 452 Eur). Å ios iÅ¡laidos taip pat virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų dydį, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktais, už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ suinteresuotiems asmenims priteisiama 543 Eur iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į A. N. ir V. S. advokatui apmokėtÄ iÅ¡laidų už atsiliepimo parengimÄ dalį, A. N. iÅ¡ nurodytos sumos priklauso – 326 Eur, o V. S. – 217 Eur iÅ¡laidų atlyginimas. 105.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. S. iš UAB „Sartė“ priteistina 516 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 744 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš BUAB „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų V. S. priteistina 1 753 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. A. N. iš UAB „Sartė“ priteistina 853 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ BUAB „Kartis“ bankroto administravimo iÅ¡laidoms skiriamų lėšų A. N. priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. UAB „Doleta Export“ iÅ¡ BUAB „Kartis“ bankroto administravimo iÅ¡laidoms skiriamų lėšų priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 106. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirÄ jį skundÄ bankroto byloje, grÄ Å¾inamas žyminis mokestis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už A. N. ir V. S. atskirÄ jį skundÄ buvo sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis, taigi Å¡i suma grÄ Å¾intina apeliantams lygiomis dalimis, t. y. po 19 Eur. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kartis“ bankroto (nemokumo) administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Priteisti V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ (juridinio asmens kodas 110734730) 516 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 744 Eur (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto administravimo iÅ¡laidoms skiriamų lėšų 1 753 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ (juridinio asmens kodas 110734730) 853 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto administravimo iÅ¡laidoms skiriamų lėšų 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Doleta Export“ (juridinio asmens kodas 302548703) iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto administravimo iÅ¡laidoms skiriamų lėšų 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

GrÄ Å¾inti V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 386. Teisėjas ArtÅ«ras Driukas