b16bdfba-99e9-4ec5-b890-e93e9a3cfcd6 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-1152-297/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12390-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.14.10.3; 2.10.1; 2.10.9; 2.10.11 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gruodžio 9 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nukentėjusiajai J. A., teismo psichiatrei ekspertei L. A., gynėjui advokatui Juozui Å arkai, atstovui pagal įstatymÄ V. R., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio iÅ¡silavinimo, susituokusi, nedirbanti (nustatytas neįgalumas), neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė : R. R. 2019 m. kovo 22 d. apie 10.30 val., mesdama ikiteisminio tyrimu metu nenustatytÄ daiktÄ Ä¯ J. A. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), langÄ , sudaužė stiklo paketÄ , kurio vertė 200 eurų, tokiais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , tuo padarė nukentėjusiajai J.

A. 200 eurų turtinę žalÄ . R. R., kurios byla nagrinėjama, dėl jai konstatuoto psichikos sutrikimo teismo posėdyje nedalyvavo ir apklausta nebuvo. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. R. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo 22 d. d. apie 10.30 val. ji iÅ¡nešė iÅ¡ buto Å¡iukÅ¡les ir eidama pro daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukÅ¡te gyvena jai pažįstama J. A., sugalvojo iÅ¡daužti jos buto langÄ . Tokia mintis jai kilo, nes kažkada anksčiau ji buvo sukonfliktavusi su J.

A. dėl asmeninių priežasčių. Pamačiusi ant žemės stiklainiukÄ su nuorÅ«komis, paėmė jį ir metė į buto langÄ , nuo ko stiklas iÅ¡dužo. Stiklainiukas į butÄ neįkrito, jis nukrito ant žemės. TÄ stiklainiukÄ ji paėmė ir iÅ¡metė į konteinerį, o po to grįžo namo. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 69–70). Tai, kad R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios J. A. parodymai, tyrimo veiksmų protokolai, raÅ¡ytiniai dokumentai.

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. A. parodė, kad ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukÅ¡te. Gyvena viena. 2019 m. kovo 22 d. ryte ji buvo išėjusi iÅ¡ namų. Grįžusi pamatė, kad iÅ¡daužtas svetainės kambario lango stiklas, ant grindų buvo daug stiklo Å¡ukių. Daikto, kuriuo buvo iÅ¡daužtas stiklas, kambaryje nerado, todėl pamanė, kad lango stiklÄ sudaužė vaikai, žaisdami su kamuoliu. Jai buvo padaryta apie 200 Eur dydžio žala, dėl Å¡io įvykio ji kreipėsi į policijÄ .

Buvo nustatyta, kad buto lango stiklÄ sudaužė R. R., kurios nukentėjusioji iki įvykio nepažinojo ir tarp jų anksčiau nėra buvę jokių konfliktų. Tyrimo eigoje R. R. buvo pas jÄ atėjusi ir atsiprašė, sakė pati nežinanti, kodėl sugadino nukentėjusiosios turtÄ . Kadangi padarytÄ Å¾alÄ atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusioji pretenzijų R. R. neturi, tačiau ji matė, kad ir po įvykio R. R. pro atvirÄ jos buto langÄ Ä¯metė vidun Å¡iukÅ¡lių. Taip pat ir prieÅ¡ įvykį kažkas buvo palikęs Å¡iukÅ¡les prie jos buto durų.

Teismo posėdyje apklaustas V. R. parodė, kad R. R. yra jo sutuoktinė, jie dviese gyvena bute (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ jis buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti. Priėjo du jaunuoliai ir pasakė matę, kaip moteris iÅ¡daužė buto lango stiklÄ . Jis nuėjo pažiÅ«rėti ir tuo metu atvažiavo policija. PareigÅ«nams jis pasakė, kad tai galėjo padaryti R. R., nes prieÅ¡ tai ji buvo išėjusi į laukÄ iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių. R. R. yra neįgali, ji turi psichikos sutrikimų, tačiau nėra pripažinta neveiksnia.

PrieÅ¡ 5–6 metus ji gulėjo psichiatrinėje ligoninėje Kaune, po to kurį laikÄ problemų dėl jos elgesio nebuvo. 2018 m. vasario mėnesį jos sveikata pablogėjo, ji tapo pikta, agresyvi, pradėjo mėtyti per langÄ daiktus, indus. 2018 m. liepos mėnesį ji savaitę laiko gulėjo Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, po to rugsėjo mėnesį jÄ vėl paguldė į ligoninę, kur prabuvo jau tris savaites. Išėjusi iÅ¡ ligoninės, ji turėjo tęsti gydymÄ â€“ lankytis pas gydytojus, gerti paskirtus vaistus.

Tačiau sutuoktinė pas gydytojus nesilankė, jis pats dėjo pastangas, kad jai bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Sutuoktinė mėnesį laiko, jo prižiÅ«rima, vaistus gėrė, o paskui, kai jis atsigulė į ligoninę, sutuoktinė vaistus iÅ¡metė ir jų nebegėrė. Jis praÅ¡o jos nueiti pas psichiatrÄ , bet sutuoktinė jo neklauso. Paskutiniu metu ji kliedi, kad kažkoks „P.“ neva trukdo jai gyventi. Galimai ji įsivaizdavo, kad „P.“ gyvena nukentėjusiosios bute, nes sakė, kad dėl „P.“ langÄ iÅ¡daužė, kad „P.“ jai trukdo miegoti ir jį užmuÅ¡ kirviu.

Dėl neadekvataus sutuoktinės elgesio kartÄ buvo iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet sutuoktinė atsisakė važiuoti į gydymo įstaigÄ . Du kartus kaimynai dėl jos elgesio buvo parašę pareiÅ¡kimus policijai, po to ji buvo nurimusi, tačiau šį rudenį sutuoktinė geležiniu Å¡iukÅ¡lių kibiru apdaužė nepažįstamo vaiko motorolerį. BÅ«na, kad ji naktimis triukÅ¡mauja, kaimynams trukdo miegoti. Sutuoktinė neturi artimųjų giminaičių, nes jos motina mirusi, brolių ir seserų ji neturi, o jos tėvas gyvena senelių globos namuose, su juo ryÅ¡ių nepalaiko, jo nelanko.

R. R. turi du tėvų butus (duomenys neskelbtini), tai ji pagyvena viename bute, paskui eina į kitÄ butÄ ir V. R. neturi galimybės nuolat jÄ kontroliuoti. Kai sutuoktinė gerdavo vaistus, ji bÅ«davo ramesnė, tačiau paskutiniu metu, kai ji nesutinka gydytis, nes jai neva to nereikia, ji tampa irzli, pikta, agresyvi, todėl V. R. sutinka su ekspertų iÅ¡vada, kad sutuoktinei R. R. bÅ«tų paskirtas priverstinis gydymas ilgesniam laikui ir stacionaro sÄ lygomis. IÅ¡ 2019 m. kovo 22 d. J. A. protokolo–pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ dėl to, jog tÄ pačiÄ dienÄ apie 13.30 val. grįžusi į namus (duomenys neskelbtini) rado iÅ¡daužtÄ buto lango stiklÄ (b. l. 1–2).

ApžiÅ«ros protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis fiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad buto kambario lango stiklas iÅ¡daužtas, ant palangės, kambario grindų mėtosi stiklo Å¡ukės (b. l. 23–31). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusioji J. A. pateikė 2019 m. kovo 23 d. užsakymo sutarties kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad stiklo paketo, reikalingo pakeisti iÅ¡daužto lango stiklui, vertė yra 200 Eur, stiklo paketo montavimo darbų kaina – 30 Eur (b. l. 41–42).

Iš 2019 m. rugsėjo 26 d.–spalio 21 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2019 matyti, kad R. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; ir šiuo metu R. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; R. R. dėl savo psichinės būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, ir negali duoti parodymų, dalyvauti teismo posėdyje jai nerekomenduojama;

R. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 107–110). Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė L. A. patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas dėl R. R. psichinės bÅ«klės, t. y. kad tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir Å¡iuo metu R. R. serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini) ir jai rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Ekspertė pažymėjo, kad R. R. yra visiÅ¡kai nekritiÅ¡ka savo sveikatos atžvilgiu, ambulatorinio gydymo metu nutraukė vaistų vartojimÄ , nesilankė konsultacijoms tuomet, kai buvo stacionarizuota dėl psichomotorinio sujaudinimo, autoagresyvaus elgesio arba agresyvaus elgesio kitų atžvilgiu. Esant mÄ stymo funkcijos pakitimams (iÅ¡sako kliedesius), R. R. gali bÅ«ti socialiai pavojinga, todėl turi bÅ«ti ilgesnį laikÄ stacionaro sÄ lygomis psichiatrų stebima ir gydoma, socialiai adaptuojama. Dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimo ir priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ .

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad R. R. dėl asmeninių paskatų tyčia sugadino svetimÄ turtÄ , tuo padarė nukentėjusiajai J. A. 200 Eur turtinę žalÄ . Ä®vertinus sugadinto turto vertę, kuri Å¡iuo atveju virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos, pripažintina, kad R. R. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau R. R. negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, nes atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad dėl jai konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo veikos padarymo metu ji nesuprato savo veiksmų esmės, daromos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų.

BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog R. R. savo veiksmais realizavo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius požymius, nesuvokdama savo veiksmų esmės ir negalėdama jų valdyti, t. y. bÅ«dama nepakaltinama.

Nepakaltinamas asmuo, kuris negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes toks asmuo nėra laikomas ir negali bÅ«ti teismo pripažintas kaltu. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jeigu įrodyta, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Pastebėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį.

BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Å iuo atveju įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumÄ .

Pagrindinis kriterijus parenkant minėtÄ medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Byloje atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad R.

R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir Å¡iuo metu serga lėtine psichikos liga, t. y. jai (duomenys neskelbtini), rekomenduota taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu (2019 m. rugsėjo 26 d.–spalio 21 d.) R. R. konstatuota (duomenys neskelbtini), R. R. nekritiÅ¡ka juridinės situacijos ir savo sveikatos bei gydymo reikalingumo atžvilgiu; jos mÄ stymas ne visada nuoseklus ir logiÅ¡kas, labai silpnas socialinių veiksmų eigos ir pasekmių suvokimas, menkas socialinis nuovokumas; iÅ¡ryÅ¡kėjo žymÅ«s emocijų valios pakitimai – greita emocijų kaita, žema tolerancija frustracijai, polinkis įtarumams, impulsyvumas (negeba susitvarkyti su kylančia įtampa, provokuojasi greitas pyktis, chaotiÅ¡kas elgesys, nerandama tinkamų reagavimo bÅ«dų, tikėtini agresijos protrÅ«kiai tiek aplinkinių, tiek savo atžvilgiu), nebrandumas, neadekvatumas, nekritiÅ¡kumas.

Teismo psichiatrė ekspertė posėdžio metu patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas dėl R. R. psichinės bÅ«klės. R. R. 2015–2018 metų laikotarpiu 4 kartus gydyta psichiatrijos stacionare, iÅ¡ gydymo įstaigos buvo iÅ¡raÅ¡oma pagerėjusios psichinės sveikatos bÅ«klės, bet ambulatoriÅ¡kai gydytis vengė, paskutinį kartÄ konsultuota, skiriant gydymÄ , 2018 m. sausio 10 d. (b. l. 108), buvo aptarta stacionarinio gydymosi galimybė, bet R. R. gydymo atsisakė. Taigi, įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadas ir ekspertės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu dėl R.

R. nustatytos lėtinės psichikos ligos, bÅ«tinumo pacientę stebėti ir gydyti specializuoto stacionaro sÄ lygomis, daroma iÅ¡vada, jog yra pagrindas taikyti R. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ nepakaltinamumo bÅ«senoje, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 37 straipsnis, BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 313 straipsnio 5 dalimi, n u t a r i a : pripažinti, kad R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, bÅ«dama nepakaltinama ir taikyti R. R. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje).

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nutarties įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nutartį vykdanti sveikatos priežiÅ«ros įstaiga privalo pateikti teismui iÅ¡vadÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, jos rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo. IÅ¡vada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiai R.

R. per 20 dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o jai iÅ¡siuntimo dienos, gali bÅ«ti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nutartį priėmusį teismÄ . Teisėja Danguolė Urbanavičienė