Legislator Case Law & Legislation
b16999ee-e7d3-44f3-8303-e06ba106aa84 AI generated

b16999ee-e7d3-44f3-8303-e06ba106aa84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b16999ee-e7d3-44f3-8303-e06ba106aa84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3891-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-02543-2014-4  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo nustatė:

Legislator headnote

AI generated

b16999ee-e7d3-44f3-8303-e06ba106aa84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2013-07-04 iki 2013-10-24 LukiÅ¡kių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. Esminis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas siejamas su tuo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3891-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-02543-2014-4  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo nustatė:

PareiÅ¡kėjas V. D. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2013-07-04 iki 2013-10-24 jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. neužtikrinant minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Kamerose nebuvo galimybės pavalgyti sėdint prie stalo, nes jis buvo per mažas, todėl karÅ¡tas lėkÅ¡tes tekdavo laikyti rankose, duonÄ ant kelių. BÅ«davo eilė prie prausyklės ar tualeto, nepakakdavo vietos asmeniniams daiktams susidėti. Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebÅ«davo atskirtas nuo bendro kameros ploto. Dėl kalinimo tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , todėl jo patirtÄ Å¾alÄ pagal CK 6.271 str. privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad visÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas.

Ä® pataisos įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Nuteistieji ir suimtieji LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių.

Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais. Nurodydamas praÅ¡omos atlyginti žalos dydį, pareiÅ¡kėjas jos nepagrindė.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo V. D. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2013-07-04 iki 2013-10-24 LukiÅ¡kių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. Esminis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas siejamas su tuo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas V. D. laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2013-10-24 LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡buvo 108 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus, 3,6 kv. m, gyvenamųjų kamerų plotas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenis (b. l. 50–51) tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (108 dienas) pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 16 dienų, t. y. 2013-07-10–2013-07-14 (kameroje Nr. 210, plotas – 7,00 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2013-07-15 (kameroje Nr. 112, plotas – 7,28 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2013-07-16 (kameroje Nr. 161, plotas – 7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-07-22 (kameroje Nr. 117, plotas – 7,31 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2013-07-23 (kameroje Nr. 172, plotas – 7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-07-25 (kameroje Nr. 108, plotas – 7,38 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-07-31 (kameroje Nr. 194, plotas – 7,84 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2013-08-02 (ryte kameroje Nr. 223, plotas – 6,83 kv. m, 1 asmuo kameroje; vakare kameroje Nr. 116, plotas – 7,49 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-08-07 (kameroje Nr. 283, plotas – 7,69 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-08-27 (kameroje Nr. 111, plotas – 7,45 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2013-08-28 ir 2013-09-12 (kameroje Nr. 337, plotas – 7,69 kv. m, 1–2 asmenys kameroje).

Aplinkybių, kad likusį kalinimo laikotarpį (92 dienas) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose garantuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, LukiÅ¡kių TI-K neginčija. Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į tinkamÄ kamerÄ , nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 92 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti. Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodyta nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra.

Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatytas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti įrengtas atskiroje patalpoje, taip pat taikomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Vadinasi, sanitarinio mazgo atskyrimas sienele nuo bendro kameros ploto, atitinka anksčiau nurodyta reguliavimÄ , todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas.Grįsdamas savo reikalavimus, pareiÅ¡kėjas nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teises į kalinimÄ teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, tačiau jos iÅ¡ esmės susijusios su nepakankamu kameros plotu, todėl teismui nustačius anksčiau nurodytÄ pažeidimÄ , papildomai nevertintinos.Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė nepatogumų ir papildomÄ diskomfortÄ .Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 92 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad V.

D. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo 92 dienos) trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 289,62 eurai (1 000 Lt) ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys a. b.

Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 500 eurų sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir               129 str. teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 500 (penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė