Legislator Case Law & Legislation
b1673643-b820-4346-ac3e-2b1fd428cd9b AI generated

b1673643-b820-4346-ac3e-2b1fd428cd9b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b1673643-b820-4346-ac3e-2b1fd428cd9b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui naudojimosi tvarka nustatytoje 1829/3657 žemės sklypo dalyje, siekiant užtikrinti atsakovams priklausančio daikto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2A3/p, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimÄ si (servituto mastas – 205 kv. m);

Legislator headnote

AI generated

b1673643-b820-4346-ac3e-2b1fd428cd9b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Taip pat teigia, jog nepaisant to, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovo V. R. patalpų atžvilgiu servituto nustatymas yra negalimas, teismas turėtų pagrindÄ kvalifikuoti ginčo teisinius santykius savo nuožiÅ«ra ir priteisti reikalaujamÄ kompensacijÄ pagal kitÄ teisės normÄ , taikyti teisės ar įstatymo analogijÄ .Atsakovai A. D. ir R. D. pateiktu atsiliepimu (I t., e. b. l. 56-59) su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko, tačiau laiko, jog jis nėra tinkamai suformuluotas, kadangi žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik ieÅ¡kovui, tačiau ir atsakovui V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2041-816/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35820-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.1.1.3.4; 2.1.1.3.10; 2.1.3.1; 2.1.3.4; 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.3.1.3.3; 3.1.7.1.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.8.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Renatai Valiūnaitei – Švedienei ir Daliui Vaitekūnui,atsakovui A.

D.,atsakovo V. R. atstovui advokatui Dariui Krukoniui,trečiajam asmeniui R. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ ieÅ¡kinį atsakovams V. R., A. D. ir R. D., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui R. R., dėl atlygintinio servituto nustatymo, ir pagal atsakovų A. D. ir R. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ir atsakovui V. R. dėl neatlygintinių servitutų nustatymo,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu (I t., e. b. l. 1-7), vėliau patikslinęs jo pagrindÄ ir dalykÄ (I t., e. b. l. 81-88;

II t., e. b. l. 160-162), prašydamas nustatyti:

1) neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui naudojimosi tvarka nustatytoje 1829/3657 žemės sklypo dalyje, siekiant užtikrinti atsakovams priklausančio daikto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2A3/p, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimÄ si (servituto mastas – 205 kv. m);

2) priteisti iÅ¡ atsakovų kas ketvirtį mokamÄ periodinę piniginę kompensacijÄ , mokėtinÄ vėliausiai iki atitinkamų metų kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d. ir paskaičiuotÄ pagal turimas pastate nuosavybės dalis: iÅ¡ atsakovo V. R. – 443,70 EUR, A. D. ir R. D. – 103,69 EUR, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog 2009-07-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), buvo nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklaususio V.

R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarka, t. y. buvo nustatyta, kad A. R. turi teisę naudotis 1 829 kv. m dalimi, o V. R. turi teisę naudotis 1 828 kv. m žemės sklypo dalimi. 1 829 kv. m žemės sklypo dalyje yra 205 kv. m pastatas, identifikuotas plane 2A3/p, kurio dalis asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui V. R.. 2013-12-23 A. R. ir ieÅ¡kovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1 829 kv. m žemės sklypÄ , taigi, tapo nagrinėjamu atveju tarnaujančio daikto – žemės sklypo – savininku, o vieÅ¡pataujantis daiktas – pastatas (daugiabutis), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esančios patalpos priklauso: atsakovui V.

R. iÅ¡ viso priklauso 404,36 kv. m - 328,80 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 75,56 kv. m neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams A. D. ir R. D. iÅ¡ viso priklauso 94,52 kv. m - 78,04 kv. m butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,48 kv. m neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovui - 29,97 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog praÅ¡o nustatyti atlygintinį servitutÄ , kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi ant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, tačiau tarp Å¡alių nėra susiklostę žemės sklypo nuomos santykiai bei nėra teisinių pagrindų jiems naudotis užstatyta žemės sklypo dalimi.

Atsižvelgiant į tai, bÅ«tinas atlygintinio servituto nustatymas, kadangi Å¡alys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 528,85 kv. m, o žemės sklypÄ pastatas užstato mažesnėje, t. y. 205 kv. m dalyje, todėl atitinkamai V. R. tenka 76,51 proc., A. D. ir R. D. – 17,88 proc. ir ieÅ¡kovui - 5,61 proc. praÅ¡omos priteisti periodinės kompensacijos už atlygintinį žemės sklypo servitutÄ , periodinę kompensacijÄ skaičiuojant 0,92 EUR už kv. m/ mėn. plius proporcinga žemės mokesčio dalis.

Skaičiavimas paremtas pagal analogijÄ pritaikius valstybinės žemės nuomos įkainius, patvirtintus 2014-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2016-05-25 redakcija). Kadangi žemės nuomos mokestis priklauso iÅ¡imtinai nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir kasmet keičiamas, todėl periodinės kompensacijos dydis už servitutÄ , turi bÅ«ti indeksuojamas, priklausomai nuo atitinkamais metais nustatyto žemės nuomos mokesčio dydžio.

Nustatytinas atlygintinis servitutas, kadangi jis dėl ginčo pastato ieškovas negali naudotis visu jam priklausančio žemės sklypo plotu. Paaiškino, jog V. R. byloje laikytinas tinkamu atsakovu todėl, kad teismo sprendimas jam tiesiogiai sukels materialines teisines pasekmes, t. y. V. R. turės prievolę kompensuoti dėl servituto nustatymo kylančius ieškovo žemės sklypo dalies suvaržymus. V. R. negali būti laikomas bendraieškoviu, nes jo materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas ieškovo materialiniam teisiniam suinteresuotumui.

Teigia, jog servitutÄ atsakovo V. R. vieÅ¡pataujančio turto atžvilgiu galima nustatyti, nes atsakovas nėra tarnaujančio žemės sklypo dalių, kuriose praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , savininku ar bendrasavininku. Be to, ieÅ¡kovui priklausančios 1829/3657 žemės sklypo dalys atsakovo V. R. ir jo patalpų atžvilgiu yra svetimos, V. R. nėra Å¡ių žemės sklypo dalių bendraturtis, objektyviai neturi jokios materialinės subjektinės teisės naudotis Å¡iomis žemės sklypo dalimis. Atsakovui V.

R. ir ieškovui priklausančios žemės sklypo dalys yra aiškiai atribotos ir patvirtintos dar Taikos sutartimi, Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis atsakovui V. R. yra svetima. Teigia, jog servitutas yra daiktinė teisė ir nustatomas daiktui, o ne asmeniui, t. y. servitutas nustatomas ne atsakovui V. R. kaip asmeniui, ir ne atsakovui V. R., kaip žemės sklypo bendrasavininkui, o atsakovui V. R. nuosavybės teisė priklausančioms patalpoms, viešpataujančiam ir ieškovo žemės sklypo dalių atžvilgiu svetimam nekilnojamam daiktui.

Taip pat teigia, jog nepaisant to, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovo V. R. patalpų atžvilgiu servituto nustatymas yra negalimas, teismas turėtų pagrindÄ kvalifikuoti ginčo teisinius santykius savo nuožiÅ«ra ir priteisti reikalaujamÄ kompensacijÄ pagal kitÄ teisės normÄ , taikyti teisės ar įstatymo analogijÄ .Atsakovai A. D. ir R. D. pateiktu atsiliepimu (I t., e. b. l. 56-59) su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko, tačiau laiko, jog jis nėra tinkamai suformuluotas, kadangi žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik ieÅ¡kovui, tačiau ir atsakovui V.

R. ir nesupranta, kodėl V. R. byloje yra patrauktas atsakovu, nors jam pačiam nuosavybės teise ir priklauso žemės sklypas, kuriame norima įregistruoti atlygintinį servitutÄ . Pažymėjo, jog Taikos sutartimi žemės sklypui buvo nustatyta naudojimosi tvarka ir pasidalinti priklausantys pastatai, tačiau žemės sklypas nebuvo padalintas į atskirus turtinius vienetus, o iÅ¡liko bendrÄ ja daline nuosavybe. Esant tokiai situacijai, laiko, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas ir turi bÅ«ti atmestas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovui priklausanti žemės sklypo dalis nuo 2012-09-17 10 metų laikotarpiui yra iÅ¡nuomota R.

R., todėl ieÅ¡kovui nėra padaromi jokie nuostoliai, nes nuostoliai dėl žemės servituto, tarnaujančiojo daikto savininkui, atlyginami už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį. Nepaisant to, atsakovai sutiktų su servituto nustatymu, tačiau siekiant iÅ¡vengti ateityje galinčių kilti ginčių ir nesusipratimų manytu bÅ«tinu nustatyti kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, nuo patekimo į žemės sklypÄ pro metalinius vartelius iki laiptinės, pro kuriÄ patenkama į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovas V.

R. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t., e .b. l. 68-70) nurodo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinkantis, nes yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto sklypo, kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ . Pažymėjo, jog Taikos sutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ieÅ¡kovui nesuteikė nuosavybės teisių į konkrečias ir atskiras žemės sklypo dalis.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog jis yra tarnaujančio daikto, kuriame siekiama nustatyti servitutÄ , bendrasavininkis, laiko, jog nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti bendraatsakoviu. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas iÅ¡ ankstesnio savininko A. R. pastatus ir ½ dalį žemės sklypo, žinojo apie Taikos sutartimi nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , t. y. tai, kad esamiems pastatams ir naujų pastatų statybai Å¡alys lygiomis dalimis pasidalino žemės sklypo užstatymo tankį (Taikos sutarties 2.3.4 p.).

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo kvestionuoti ar peržiÅ«rėti anksčiau pasiektus susitarimus ar keisti nustatytÄ Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovui priskirta žemės sklypo dalis Å¡iuo metu 10 metų laikotarpiui iÅ¡nuomota R. R., o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 str. kompensacija galima tik už atsirandančius nuostolius, kurių ieÅ¡kovas nepagrindė. PareiÅ¡kė, jog ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino pareigÄ bendradarbiauti su bendraturčiu bei elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovai A. D. ir R. D. byloje pateikė priešieškinį (I t., e. b. l. 151-155), prašydami nustatyti neterminuotus neatlygintinius servitutus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini):

1) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pažymėtÄ plane indeksu S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m., apibrėžtas taÅ¡kais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21;

2) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtÄ plane indeksu S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m., apibrėžtas taÅ¡kais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15;

3) statinių servitutÄ , pažymėtÄ plane indeksu S5 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 124 kv. m., apibrėžtas taÅ¡kais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41;

4) statinių servitutÄ , pažymėtÄ plane indeksu S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m. bei Å¡is servitutas apibrėžtas taÅ¡kais 37-50-51-52-53-39-38-37, bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovams A. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai praÅ¡o nustatyti servitutus, kadangi atsakovams priklausantis butas stovi ant ieÅ¡kovo ir atsakovo V. R. žemės sklypo dalies, tačiau tarp Å¡alių nėra susiklostę teisiniai santykiai dėl žemės sklypo nuomos ar naudojimosi žemės sklypo dalimi bet kokiu kitu teisiniu pagrindu.

Kadangi Å¡alys nesusitaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl bÅ«tinas servitutų nustatymas teismo sprendimo pagrindu (CK 4.124 str. 1 d. ). Laiko, jog egzistuoja pagrindinė servituto nustatymo sÄ lyga – servituto bÅ«tinumas, nes teisinis statusas dėl naudojimosi žemės sklypu nėra nustatytas nei Å¡alių sutartimi, nei administraciniu aktu, nei teismo sprendimu. Teigia, jog teisiÅ¡kai neįmanoma naudoti buto pagal paskirtį be žemės sklypo, todėl spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo.

Nurodo, jog ginčo žemės sklypui 2000-08-03 apskrities viršininko sprendimais Nr. 01-766 ir Nr. 01-767 yra nustatytas kelio servitutas – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Šio servituto plotas 280 kv. m, kadangi Taikos sutartimi žemės sklypui nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, todėl naujai paruošto žemės sklypo servitutų nustatymo plane yra nurodyta naudojimosi tvarkos vidinė riba (taškai 3-55-54-36-22-23-10) ir prieš tai nustatytų servitutų ribos (S1, plotas 153 kv. m, taškai 13-14-21-22-23-13 ir S2, plotas 127 kv. m, taškai 8-9-23-22-8).

Nurodo, jog žemės sklype esančiuose pastatuose įrengtų ir įregistruotų butų savininkams turi būti užtikrinta galimybė tinkamai į juos patekti bei tinkamai naudotis bendroms reikmėms privalomai reikalingais plotais. Nurodo, jog atsakovams privažiavimui nuo esamo sklype kelio servituto S1 nustatytinas papildomai kelio servitutas S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m (CK 4.119 str.), kuris apibrėžtinas taškais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21. Taip pat norint užtikrinti galimybę patekti į atsakovams priklausančias buto patalpas nustatytinas kelio servitutas S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m (CK – 4.118 str.), kuris apibrėžtas taškais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15.

Nurodomas servitutas S5 (tarnaujantis daiktas) – tai teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu (tarnaujantis daiktas) nustatytinas pagal užimamo buto iÅ¡orinių sienų kraÅ¡tus bei vidinių sienų centrÄ bei esamos lauko laiptinės ribas (CK 4.122 str.), kurio plotas 124 kv. m, bei Å¡is servitutas apibrėžtas taÅ¡kais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41. IeÅ¡kovas, įsigydamas ginčo pastatÄ su žemės sklypu matė ir žinojo jo iÅ¡dėstymo planÄ , taip pat kiek jame yra atskirų turtinių vienetų ir kam jie priklauso, todėl laiko, jog prisiėmė iÅ¡ to kylančias visas teises ir pareigas bei sutiko su galimai kilsiančiomis iÅ¡ to pasekmėmis, dėl ko mano, kad praÅ¡omi nustatyti servitutai turėtų bÅ«ti neatlygintiniai.IeÅ¡kovas atsiliepimu (II t., e. b. l. 80-86) su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, jog atsakovų reikalavimas nustatyti statinio servitutÄ S5 neatitinka statinio servituto turinio ir pagrindų, kadangi statinių servitutas suteikia teisę ne į naudojimÄ si žemės sklypu, o teisę atremti vieÅ¡pataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktÄ arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo daikto sienÄ kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis ir t. t. (CK 4.122 str.). Dėl ko laikytina, jog atsakovų reikalavimas prieÅ¡tarauja CK 4.122 str. turiniui ir paskirčiai.

Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodo, kokiam tikslui nustatytinas servitutas, t. y. kokių atsakovų nuosavybės teisių įgyvendinimui nurodytas servitutas turi bÅ«ti nustatytas bei jo nustatymo objektyvi bÅ«tinybė, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas vadovaujantis CK 4.126 str. 1 d. Reikalavimas nustatyti kelio servitutus S3 ir S4 taip pat atmestinas, nes atsakovai neįrodė privalomų sÄ lygų, kurioms esant servitutas gali bÅ«ti nustatomas teismo sprendimu. O bÅ«tent, atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu neįrodinėja, kad iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant ieÅ¡kovo, kaip žemės savininko teisių servituto pagrindu, taip pat, kad nenustačius žemės servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti butÄ pagal paskirtį, kadangi atsakovai gali normaliomis sÄ naudomis pagal paskirtį naudotis savo turtu net ir nenustačius praÅ¡omų servitutų S3 ir S4.

Reikalavimas nustatyti kelio servitutÄ S4 atmestinas, nes atsakovams priklausantis butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta 2A3p) ir nurodytas pastatas turi laiptinę, kuri istoriÅ¡kai ir buvo naudojama patekimui į atsakovų butÄ , tačiau Å¡iuo metu atsakovai yra užmÅ«riję patekimÄ Ä¯ minėtÄ laiptinę, kas nesudaro pagrindo teigti, jog nenustačius atsakovų praÅ¡omo kelio servituto S4, jie negali kitu bÅ«du patekti į jiems priklausantį butÄ .

IeÅ¡kovas pateikia iÅ¡vadÄ , kurioje įėjimo iÅ¡ laiptinės, esančios pastate kuriame ir yra atsakovų butas, įrengimas kainuotų 2 778,28 EUR, todėl nurodytos atsakovų sÄ naudos nelaikytinos neproporcingai didelėmis. Be to, ieÅ¡kovas ketina atlikti ginčo pastato rekonstrukcijÄ , todėl atsakovų reikalavimų tenkinimas ir praÅ¡omo servituto nustatymas užkirstų keliÄ ieÅ¡kovui įgyvendinti projektÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kurių nepateisintų atsakovų praÅ¡omo servituto nustatymas, siekiant ne užtikrinti bÅ«tinybę jiems patekti į butÄ , o tiesiog dėl patogumo ar kitų tikslų.

Pažymi, jog atstumas nuo Å¡iuo metu esančio kelio servituto S1 ir S2 iki laiptinės, pro kuriÄ atsakovai gali patekti į savo butÄ yra tik 16,5 m. Dėl to laikytina, kad atsakovai ir be praÅ¡omo servituto nustatymo gali be jokių apribojimų, normaliomis sÄ naudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal paskirtį. Atkreipia dėmesį, jog atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti didžiausios apimties kelio servitutus nekonkrečiam servituto turėtojų ratui, t. y. ginti neapibrėžto rato žmonių interesus ir taip suvaržyti ieÅ¡kovo kaip savininko teises į ginčo sklypÄ .

Be to, atsakovų praÅ¡ymas nustatyti net 204 kv. m ploto kelio servitutÄ S3, yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas, ne tik dėl to, jog iÅ¡ viso nėra bÅ«tinybės nustatyti tokį servitutÄ , bet ir dėl to, jog praÅ¡oma nustatyti net 204 kv. m. ploto servitutÄ , kai vadovaujantis CK 4.119 str. 2 d. numatyta, kad kelio servitutas paprastai nustatomas 4 m pločio. Pagal atsakovų pateiktÄ schemÄ praÅ¡omo nustatyti servituto plotis vietomis yra daugiau nei 22 m. Be to, servituto S4 plotis vietomis yra net 2,5 m., nors servitutas turėtų bÅ«ti skirtas tik naudotis pėsčiųjų taku ir galėtų bÅ«ti mažesnis nei 1 m., kas patvirtina, kad aukščiau nurodyti reikalavimai dėl servitutų S3 ir S4 nustatymo nesusiję su atsakovų nuosavybės teisių į butÄ Ä¯gyvendinimu ir naudojimu, o tik su tikslu trukdyti ieÅ¡kovui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypÄ bei jame atlikti pastato rekonstrukcijÄ , todėl turi bÅ«ti atmesti.Atsakovas V.

R. atsiliepimu (II t., e. b. l. 71-72) į atsakovų A. D. ir R. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį su jame keliamais reikalavimais iÅ¡ dalies sutinka. Nurodo, jog su reikalavimu nustatyti kelio servitutÄ S3 nesutinka ir paaiÅ¡kina, jog pripažįsta atsakovų teisę patekti į žemės sklypÄ su transporto priemonėmis, tačiau pateiktas reikalavimas nustatyti papildomÄ kelio servitutÄ yra perteklinis ir neproporcingai suvaržantis tarnaujantį daiktÄ . Å ios atsakovų teisės užtikrinimui visiÅ¡kai pakaktų, jeigu atsakovams bÅ«tų suteikta teisė naudotis jau esamu kelio servitutu S1, kurio plotas 153 kv. m, ir kuris apibrėžtas taÅ¡kais 13-14-22-23-13.

Taip pat nurodė, jog servitutas, pažymėtas S5 neatitinka CK 4.122 str. apibrėžto statinių servituto turinio ir paskirties, nors ir pripažįsta atsakovų teisę nevaržomai patekti į savo butÄ , tačiau Å¡ios teisės užtikrinimui turėtų bÅ«ti pateiktas kitokio turinio reikalavimas. VisiÅ¡kai pripažįsta prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl pėsčiųjų tako servituto S4 nustatymo. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį (II t., e. b. l. 73-75) nurodo, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi ieÅ¡kovas ginčo žemės sklypo dalį 2012-09-17 nuomos sutarties pagrindu 10 metų laikotarpiui iÅ¡nuomojo jam, t. y. jam yra perduotos naudojimo bei valdymo teisės. Be to, ieÅ¡kinys atsakovo V.

R. atžvilgiu yra nepagrįstas, Å¡iam esant ginčo žemės sklypo bendrasavininkiui. Taip pat nurodė, jog Taikos sutartimi Å¡alys nustatė tik naudojimosi tvarkÄ sklypu, o ieÅ¡kovo reikalavimas dėl pastato servituto nustatymo neatitinka CK 4.122 str. apibrėžto statinių servituto turinio ir paskirties. IeÅ¡kovo formuluojamo servituto taip pat nėra ir kitų CK 4.117 – 4.123 str. nustatytų servitutų rūšių. Be to, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovų R. D. ir A. D. atžvilgiu pilnai neiÅ¡sprendžia jiems nuosavybės teise priklausančio buto teisinio santykio su žemės sklypu.

Su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies ir pasisako tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas V. R..IeÅ¡kovo atstovai teismo posėdžio metu pilnai palaikė galutinai suformuluotus reikalavimus bei atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį pozicijÄ ir motyvus. Teigia, jog Taikos sutartis, kuri nustato naudojimasi ginčo žemės sklypu, taip pat laikytina susitarimu dėl žemės sklypo atidalinimo. Ginčo dėl ieÅ¡kovo pateiktų paskaičiavimų ir kompensacijos dydžių tarp Å¡alių nėra.

Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omi nustatyti servitutai yra ten, kur ieÅ¡kovas ketina rekonstrukcijos metu statyti priestatÄ . Mano, kad keliami reikalavimai neatitinka servituto nustatymo sÄ lygų, t. y. laiko, jog nebuvo ginčo tarp Å¡alių ir nebuvo trukdžių atsakovams patekti į jiems priklausantį butÄ . Be to, atsakovai neįrodinėja, jog jų nurodomus servitutus yra bÅ«tina nustatyti ir kad objektyviai esančiomis sÄ lygomis jie negali naudotis savo butu.

Teiginys, jog laiptinė yra bendro naudojimo patalpos, yra nepagrįstas, kadangi visas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui, todėl jokios bendrosios nuosavybės, jokių bendrų patalpų ieškovas nei su atsakovais, nei su kitais asmenimis neturi. Dėl statinio servituto S5 nurodo, jog jis negali būti nustatomas, nes šiuo atveju toks, koks yra pareikštas reikalavimas ir jo turinys, - visiškai nesutampa su teisiniu pagrindu, be to, atsakovai neįrodinėjo kam jiems reikalingas nurodomas servitutas.

Taip pat yra nepagrįstas servituto dydis, nes butas, kuris priklauso atsakovui neturi lauko laiptinės, byloje nėra įrodymų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad atsakovams priklauso nuosavybės teise lauko laiptinė, jog bÅ«tų pagrindas nustatyti servitutÄ ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovų teisės patekti į jiems priklausantį butÄ nėra apribotos, nėra duomenų, jog nenustačius servituto atsakovai negalėtų patekti į jiems priklausantį butÄ ir tinkamai juo naudotis.

Laiptinė, kuria naudojasi atsakovai – nepriklauso bendrosios nuosavybės teise atsakovams ir ieÅ¡kovui. PaaiÅ¡kino, jog atsakovai Å¡iai dienai naudojasi neregistruotinais savavaliÅ¡kai pastatytais laiptais ir patenka į ieÅ¡kovui priklausančiÄ laiptinę. Be to, mažiausiomis sÄ naudomis atsakovai gali įsirengti įėjimÄ , kur jis yra istoriÅ¡kai susiklostęs ir taip patekti į savo butÄ . Lyginant su tuo, kokia yra sklypo vertė ir kokie apribojimai bÅ«tų pritaikyti yra disproporcija, kadangi visų pirmÄ prioritetas teikiamas asmeniui, kurio nuosavybės teises siekiama apriboti, įvertinant, kokia žemės sklypo dalis bÅ«tų apribota.

PaaiÅ¡kino, jog atsakovai, kad patektų į jiems priklausantį butÄ , lipa metaliniais laiptais į 2 aukÅ¡tÄ , kurie nėra registruoti. Nori, jog per bromÄ nebÅ«tų nustatomas servitutas, kadangi atliekant rekonstrukcijÄ bus naikinamas bromas ir užstatytomas pastatu. Nurodė, jog su konpetentingomis institucijomis yra suderintas bromo užstatymas. Taip pat nori, kad atsakovai patektų per kitÄ pastato pusę, kuri priklauso V. R.. Kai įsigijo ginčo pastatÄ , ginčo įėjimas jau buvo ir Å¡iai dienai juo atsakovai naudojasi.

Patvirtino, jog dabar naudojama laiptinė iÅ¡liks po rekonstrukcijos, kadangi Å¡iuo metu ji yra avarinės bÅ«klės, t. y. bus statoma nauja laiptinė ir atsakovams apribojimų nebus ja naudotis. Patvirtino, jog Å¡iuo metu atsakovo naudojama laiptinė yra vienintelė, per kuriÄ galima patekti į jam priklausančias patalpas. Nurodo, kad nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu Å¡iuo metu yra nutraukta ir iÅ¡registruota. Atsakovas A. D., taip pat atstovaudamas ir savo sutuoktinę R. D., teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.

Prašė tenkinti pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl servituto S6 nustatymo, nurodydamas, jog žinomos atsisakymo pasekmės. Dėl likusių prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas nori užstatyti vienintelį patekimÄ Ä¯ jiems priklausantį butÄ , nors atsakovams bÅ«tina privažiuoti prie pat buto ir į jį patekti. PraÅ¡o prie esančio kelio servituto S1 prijungti servitutÄ S3, jog galėtų bÅ«ti privažiavimas prie laiptinės, o taip pat atsakovams įsigijus pastogę, ketina jÄ ateityje rekonstruoti, todėl reikės privažiavimo sunkiasvorėms transporto priemonėms, todėl mano, kad bendras servitutų plotas taip pat galėtų užtikrinti prieÅ¡gaisrinių ir greitosios pagalbos automobilių privažiavimÄ .

PaaiÅ¡kino, jog pėsčiųjų tako S4 servitutas – jau Å¡iuo metu galiojantis takas vedantis pro bromÄ , kuris naudojamas visų ten gyvenančių žmonių, jis netinkamas transporto priemonėms, jo plotas 1-1,5 m, pločio. Statinių servitutas – S5 – nustatytinas po atsakovų butu įskaitant laiptinę. Laiko, kad ieÅ¡kovui pradėjus rekonstrukcijÄ , atsakovai nebegalės patekti į savo bÅ«stÄ . PraÅ¡o neatlygintinio servituto, kadangi ieÅ¡kovas ginčo pastatÄ Ä¯sigijo su visais jame esančiais butais, pastatas statytas iki 1940 m., ir ieÅ¡kovas žinojo, jog atsakovai turi butÄ .

Nurodė, jog paskaičiavus servituto plotÄ ir padauginus iÅ¡ tos kainos, kuriÄ yra paskaičiavęs ieÅ¡kovas – atsakovas sutiktų mokėti už statinių servitutÄ . PaaiÅ¡kino, jog ginčo laiptinė yra nuo 1940 m., ji yra ir kadastriniuose matavimuose. Patvirtino, jog laiptai veda iÅ¡ karto į 2 aukÅ¡tÄ . Atkreipė dėmesį, jog nuo 1948 m., t. y. kai sudaryta kadastrinė byla, įėjimai į pastatÄ brėžiniuose nebuvo taisomi. Atkreipė dėmesį, jog pagal ieÅ¡kovo projektÄ , laiptinė suprojektuota iÅ¡ kitos pastato pusės, kur nėra durų ir nėra patekimo į trečiÄ aukÅ¡tÄ , kuriame yra atsakovams priklausantis butas, o tik į pirmÄ aukÅ¡tÄ .

Nurodė, jog patalpų įsigijimo metu patekimas buvo per tÄ pačiÄ ginčo laiptinę, t. y. per ieÅ¡kovo turto dalį, taip, kaip dabar yra naudojama Å¡iai dienai. Å iuo metu atsakovai gali naudotis ir patekti į savo bÅ«tÄ tik dėl to, jog V. R. jiems tokiÄ galimybę suteikė. PaaiÅ¡kino, jog atsakovams reikia iki laiptinės privažiuoti, kadangi turi nepilnamečius vaikus ir jokiu kitu bÅ«du kaip S1 servitutu nebÅ«tų galimybės patekti prie jiems priklausančių patalpų. Nurodė, jog laiptinė yra bendrojo naudojimo patalpa.

Mano, kad pastatas nėra atidalintas, todėl laiptinė yra bendrojo naudojimo, kuri skirta aptarnauti name esančius butus. Atkreipė dėmesį, jog ginčo laiptais į pastatÄ patenka ir kiti asmenys, įskaitant ieÅ¡kovo nuomininkus. IeÅ¡kovo pasiÅ«lyti 3 projektiniai sprendimai nėra proporcingi ir atsakovų atžvilgiu neįgyvendinami. Atsakovo V. R. atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytas pozicijas. PaaiÅ¡kino, jog dėl pėsčiųjų tako servituto S4 nustatymo sutinka, kadangi jau yra egzistuojantis susiformavęs servitutas, kuriuo naudojasi visi savininkai ir nuomininkai.

Mano, jog dėl servitutų S5 ir S6 Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti nustatyta tam tikra kompensavimo formulė ir susitarta taikiai. Taikos sutartyje numatyta, jog joje numatytomis sÄ lygomis Å¡alys (bendrasavininkai) gali atsidalinti žemės sklypus, tačiau tokia galimybė neįmanoma. IeÅ¡kovas nori pakeisti nuo 1948 m. nusistovėjusiÄ pastato patalpų naudojimo tvarkÄ , atliekant kapitalinį remontÄ pakeičiant patekimÄ Ä¯ atsakovų butÄ , nepasidomėjus ar tam yra galimybė. Dėl laiptinės servituto, kuriai atsakovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ ir kuri nuo 1948 m. yra susiformavusi, V.

R. neprieÅ¡tarauja. Sutinka tik dėl S4 ir S5 servitutų nustatymo, nes jie yra pagrįsti, nes yra istoriÅ¡kai susiformavę ir faktiÅ¡kai naudojami. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimo pozicijÄ ir argumentus. Pažymėjo, jog valdymo ir naudojimo teisė ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi yra perduota jam, o disponavimo teisė yra apribota laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl ieÅ¡kovas neturi jokių teisių ir galimybių kelti ginčų, susijusių su Å¡ia žemės sklypo dalimi.

PaaiÅ¡kino, jog sutarties iÅ¡registravimas iÅ¡ vieÅ¡o registro nereiÅ¡kia, jog ji yra negaliojanti. IÅ¡ esmės su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka tam, kad atsakovai galėtų normaliai savo turtu naudotis pagal paskirtį, tačiau apribojimai žemės sklypo turėtų bÅ«ti proporcingi ir ekonomiÅ¡kiausi. Su servituto S4 nustatymu sutinka pilnai, o dėl servituto S3 laiko, jog jis yra per didelis ir pakankamas yra S1 servitutas. Kad atsakovai galėtų nenutrÅ«kstamai patekti į jiems patenkančias patalpas per S5 servitutÄ laiko logiÅ¡ku bei pagrįstu reikalavimu, nes tai užtikrintų atsakovų teises patekti į jiems priklausančias teises, nors suvaržytų jo nuomojamÄ Å¾emę.

Nurodė, kad ieškovo projektiniai pasiūlymai neturi jokios reikšmės, nes jie nėra patvirtinti savivaldybės. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis iš dalies tenkintinas, dalyje byla nutrauktina.Nustatyta, kad 3 657 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem savininkams: 1829/3657 dalys ieškovui ir 1828/3657 dalys atsakovui V. R. (I t., e. b. l. 10-12). Šiame ginčo sklype 2000-08-03 apskrities viršininko sprendimų Nr. 01-767 ir 01-766 pagrindu yra nuo 2000-08-30 registruotas kelio servitutas, skirtas eiti ir važiuoti į gretimus sklypus bet kuriuo paros metu 280 kv. ploto sklypo dalimi žemės plane pažymėta S1 ir S2 skaičiais 39, 12, 11, 40 (I t., e. b. l. 10-12, 130-132).2009-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 (I t., e. b. l. 25-30) buvo patvirtinta 2009-07-14 tarp A.

R. ir V. R. sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys pasidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atskirdami savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: A. R. atiteko gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A2/p, gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 2A3/p, esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. R. atiteko gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 2A3/p, esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 821/1000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3A2/p, bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 4I1/p. Taip pat minėta Taikos sutartimi A.

R. ir V. R. pagal 3 657 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), planÄ M 1:500 (I t., e. b. l. 167-168) nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatydami, jog A. R. atskirai naudosis 1 829 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir taÅ¡kais 1-2-18-17-16-15-8-9-10-11-12-13-14, o V. R. – 1 828 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir taÅ¡kais 3-4-5-6-7-8-15-16-17-18.

Taip pat išreiškė siekį atskirti nustatytas dalis žemės sklype ir suformuoti du atskirus žemės sklypus, remiantis Taikos sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka. Taikos sutarties 2.3.4 p. šalys sutarė, jog lygiomis dalimis pasidalina žemės sklypo užstatymo tankį, tokiu būdu, kad kiekviena šalis turi teisę naudoti esamiems pastatams ir naujų pastatų statybai ne daugiau kaip 50 proc. ploto, kurį leidžiama užstatyti žemės sklype. Sutarta, jog susitarimas galioja ir naujiems savininkams, bendrasavininkams.

Taipogi numatyta, kad Å¡alys neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai duoda viena kitai sutikimÄ , kuris gali bÅ«ti reikalingas pagal įstatymus dėl statybos, rekonstrukcijos, griovimo kiekvienos Å¡alies sklypo dalyje. Žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka vieÅ¡ame registre įregistruota 2009-09-03 (I t., e. b. l. 10-12, 130-132, žr. prijungtos bylos 1t., b.l. 232-236, planas 237). 2013-12-23 Žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo – pardavimo sutarties (II t., e. b. l. 109-123) pagrindu A. R. pardavė ieÅ¡kovui gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1829/3657 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sutartyje yra žyma, jog žemės sklypui yra įregistruotas kelio servitutas bei numatyta, jog ieškovui taip pat pereis naudojimosi tvarka žemės sklypu, nustatyta Taikos sutartimi. Ieškovo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2014-02-03 (I t., e. b. l. 10-12)Tad ieškovo atstovai klaidingai pateikia esančias byloje faktines aplinkybes ir nurodytoje taikos sutartyje, kuri patvirtinta teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009, įtvirtintas aplinkybes, nes žemės sklypas yra likęs bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdomas dviejų bendraturčių bendru sutarimu ar sutarta tvarka, jei joje aptarta konkreti situacija (CK 4.75 str. 1 d.).

Naudojimosi tvarkoje nėra aptartas klausimas dėl galimybės vienam bendraturčiui veikti be kito bendraturčio sutikimo ar bendro sutarimo reikalaujant nustatyti žemės sklype servitutus, priteisti kompensacijÄ kažkuriam jų ar abiem. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai santykiuose su kitais asmenimis privalo veikti bendru sutarimu, o nesutariant - keisti naudojimosi tvarkÄ , atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ar kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydami tam tikrÄ veiksmÄ leisti atlikti be bendraturčio sutikimo.

Å ioje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ydingai, nesilaikant bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sÄ lygų, o bendraturtis pagal reikalavimÄ nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype, kuriame jam priklauso dalis, negali bÅ«ti laikomas atsakovu, nes žemės sklypas ar jo dalis, kol nėra atsidalijama iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nėra jam svetimas daiktas (CK 4.111 str. 1 d.). Vienas bendrosios dalinės nuosavybės savininkas, nesant kito pritarimo, neturi teisės reikalauti bendrame sklype nustatyti servitutus ir tik jam priteisti kompensacijÄ už naudojimÄ si turtu, nepaisant to, kad praÅ¡omas nustatyti servitutas yra tik jo naudojimosi priskirtoje teritorijoje (vietoje).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmė, paskirtis ir įgyvendinimo principai. Vien dėl to ieÅ¡kinys atmestinas. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovo atstovai, teismas privataus pobÅ«džio civilinėse bylose neturi įstatyminės teisės keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ , pasirinktÄ ir praÅ¡omÄ taikyti pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , nes tai nėra teisinis ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir tokiu bÅ«du bÅ«tų peržengiamos pareikÅ¡tų reikalavimų ribos, pažeidžiami esminiai proceso rungtyniÅ¡kumo, dispozityvumo principai.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimųDėl atsisakyto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimoPagal CPK 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako reikalavimo (-ų).

Nustatyta, kad priešieškinio dėl S6 servituto nustatymo atsisako tam įgaliojimus turintis asmuo, šios priešieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), atsakovui A. D., atstovaujančiam ir atsakovę R. D., yra žinomos priešieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešieškinio atsisakymas dalyje dėl statinių servituto, pažymėto plane S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m ir apibrėžtas taškais 37-50-51-52-53-39-38-37, nustatymo priimamas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

IeÅ¡kovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡aiÅ¡kintina, jog bylÄ nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 str. 2 d.).Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d., jeigu i atsisakoma pareikÅ¡to reikalavimo (taip pat jo dalies), jam grÄ Å¾inama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovai už prieÅ¡ieÅ¡kinio kiekvienÄ reikalavimÄ (nustatytinÄ servitutÄ ) sumokėjo po 31,00 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 23,25 EUR žyminio mokesčio, skaičiuojamo 75 proc. nuo atsisakytos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalies. IÅ¡aiÅ¡kinti, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.). Dėl palaikomų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimųMinėtame žemės sklype esantys sublokuoti daugiabučiai pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2/p, nuosavybės teise 2013-12-23 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2936 pagrindu priklauso ieÅ¡kovui; 528,85 kv. m ploto gyvenamasis namas pažymėtas plane 2A3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turintis tris gyvenamÄ sias ir vienÄ kitos paskirties patalpas priklauso keliems savininkams.

Dėl šio pastato patalpų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių 1994-06-24 sudarytas Susitarimas Nr. 7-3077, kuris 1994-06-28 viešame registre įregistruotas (I t., e. b. l. 13, 15-23, žr. prij. Civilinėje byloje 1 t., b.l. 14-17). Susitarime dėl gyv. name esančių buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendras 77,67 ploto buvo nurodyta, kad V. R. ir ankstesnis savininkas A. R. naudosis bendrai (1.3 p.). Dėl naudojimosi tvarkos nurodyta sutartimi nebuvo sutarta, tik sutarta dėl patalpų, kurios naudojamos bendrai, o kurios išimtinai kuriam savininkui priskiriamos.

Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2017 dėl atsakovams A. D. ir R. D. šiai dienai priklausančių patalpų susitarimo nebuvo sudaryta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog atsakovui V. R. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), šiai dienai asmeninės nuosavybės teise priklauso viena 328,80 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa (butas) Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); I t., e. b. l. 34), o ieškovui 2013-12-23 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2940 pagrindu 29,97 bendro kv. m ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

I t., e. b. l. 35). 2015-08-07 Skolos padengimo sutarties Nr. 2-3390 pagrindu atsakovai A. D. ir R. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo trečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ 78,04 kv. m butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 2A3/p (I t., e. b. l. 32). 2017-03-13 Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0012/12/01836 (III t., e. b. l.

76) pagrindu A. D. nuosavybės teise iÅ¡ D. Z. įsigijo 179/1000 dalį neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (II t., e. b. l. 163, III t., e. b. l. 74). Kita dalis Å¡ios pastogės nuosavybės teise priklauso V. R.. Nuosavybės teisės į gyvenamÄ sias (buto) patalpas įgyvendinimui atsakovai A. D. ir R. D. iÅ¡ esmės ir praÅ¡o nustatytu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodytus servitutus. Atsakovai A. D. ir R. D., prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas ir atsakovas V. R., nuosavybės ar kitų teisių į ginčo žemės sklypÄ , kuriame stovi aukščiau aptarti statiniai, neturi.

IÅ¡ 2015-08-11 antstolės Daivos Prunskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (II t., e. b. l. 143-157) nustatyta, jog į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), galima patekti pro vartus ir yra įvažiavimas – servitutinis kelias. Nurodoma, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) taip pat yra du privažiavimai į minėtÄ teritorijÄ bei prie V. R. teritorijos, tačiau privažiavimÄ blokuoja įrengta tvora bei užrakinti vartai, nuo kurių niekas neturi raktų, iÅ¡skyrus R. R., pateikiama fotofiksacija.

Pateikiamos ir vietos fotonuotraukos (III t., e. b. l. 93-109, 135-137).Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia UAB „Traksalis“ parengtu Servitutų planu (I t., e. b. l. 162-163). IeÅ¡kovas pasiÅ«lė alternatyvius prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omiems servitutams variantus (3t., e.b.l.138-144). PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma kelio, pėsčiųjų tako ir statinių servitutų, kurie sudarytų galimybes iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į žemės sklypÄ ir jame esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , jo trečiame aukÅ¡te esantį butÄ .

Pirmiausia pažymėtina, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė neturi bÅ«ti varžoma nepagrįstai, tam bÅ«tinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas).

Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo iÅ¡plėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Turi bÅ«ti įsitikinama, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13punktas).

Å ioje byloje konstatuotina, kad susitarimas tarp savininkų neįmanomas dėl esminio Å¡alių požiÅ«rio skirtumo į susidariusiÄ situacijÄ ir jų sprendimo bÅ«dų, konflikto, nesantaikos ir skirtingo bendraturčių, su kuriais reiktų tartis, pozicijų, dėl ko bÅ«tinas servituto nustatytas teismine tvarka.Servitutas teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, nes nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Šioje byloje, nepaisant esančios nesantaikos, iš esmės sutariama, kad servitutas atsakovams A. D. ir R. D. būtinas, tik nesutariama dėl (jų) turinio, apimties. Tad teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovai, esantys buto trečiame gyvenamojo namo 2A3/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) aukšte, kaip daikto savininkai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę ir siekdami, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Tam, kad patekti atsakovams į savo nuosavybę bÅ«tina kirsti ginčo žemės sklypÄ , kilti metaliniais laiptais, įeiti į laiptinę, esančiÄ gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2/p), kuris priklauso asmenine nuosavybės teise ieÅ¡kovui, ir pakilti laiptine į antrÄ nurodyto namo aukÅ¡tÄ , kuris jungiasi (atitinka) su namo 2A3/p trečiu aukÅ¡tu. IeÅ¡kovo teiginiai apie istorinius įėjimo į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butÄ aspektus nepatvirtinti jokiais įrodymais.

PrieÅ¡ingai, byloje esančioj kadastrinių matavimų byloje matyti, kad nuo 1948 m. atliktų pirmųjų kadastrinių matavimų įėjimas į atsakovams priklausantį butÄ Nr. 9, esantį gyvenamajame name 2A3/p, buvo per ieÅ¡kovui Å¡iuo metu priklausančio pastato 1A2/p pastate esančiÄ laiptinę.Skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali bÅ«ti derinami ir kitais įstatymui neprieÅ¡taraujančiais bÅ«dais, tačiau tai, kad egzistuoja kiti pastato savininko teisės naudotis svetimu žemės sklypu (statiniais) įgyvendinimo ir savininkų interesų derinimo bÅ«dai nepaneigia servituto priverstinio nustatymo galimybės. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių: užstatymo teisės (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis).

Sprendžiant dėl Å¡ių civilinių teisių įgyvendinimo bÅ«dų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, prieÅ¡ingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurÄ diskrecijÄ spręsti dėl jų taikymo. Å ioje byloje, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų, pozicijų, nėra galimybės susitarti dėl kitokio patalpų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo/statinių teisių.

Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.). Tikslinė atsakovams priklausančio buto Nr. 9 paskirtis, lemianti faktinius daikto naudojimo poreikius, yra gyvenamoji. Servitutas nustatomas tada, kai nėra kito racionalaus bÅ«do vieÅ¡pataujantį daiktÄ naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

IeÅ¡kovo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytas bÅ«das vietoje dabartinės naudojamos laiptinės patekti į atsakovų patalpas, esančias trečiame aukÅ¡te – iÅ¡kirsti laikančiÄ jÄ sienÄ ar sienÄ Ä¯ atsakovo V. R. nuosavybę, nelaikytinas kitu racionaliu bÅ«du naudoti atsakovų patalpas pagal paskirtį, juolab, kad statinys yra kultÅ«ros paveldo teritorijoje ir nėra duomenų ar tokie sienų pertvarkymai neprieÅ¡tarautų statybÄ reglamentuojantiems teisės aktams. IÅ¡ 2005-10-25 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų (II t., e. b. l. 96-108, popierinis variantas priedo 41 l.) matyti, kad 1940 m. pastatyto 540,14 kv. m ploto statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A2/p, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, istoriÅ¡kai nuo pirmųjų kadastrinių (inventorinių) duomenų fiksavimo name yra fiksuojami laiptai (laiptinė) nuo pusrÅ«sio aukÅ¡to iki antro aukÅ¡to (kas atitinka gyvenamojo namo 2A3/p pirmÄ -trečiÄ aukÅ¡tÄ , kuriame yra atsakovų patalpos).

Kitokio įėjimo į Å¡ias patalpas nėra buvę. Toks patekimas į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas yra naudojamas ir Å¡iandien. Duomenų, kad bÅ«tų buvęs patekimas į atsakovų gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ gyvenamojo namo 2A3/p esančios laiptinės, nėra. Kaip matyti iÅ¡ kadastrinių matavimų bylos (atsakovai patvirtino, kad ji atitinka tikrÄ jÄ situacijÄ ) trečiame aukÅ¡te name 2A3/p esančios atsakovų buto patalpos yra istoriÅ¡kai atskirtos nuo Å¡iame name esančios laiptinės. IeÅ¡kovas gi patvirtino, kad ir po rekonstrukcijos esama laiptinė, kuria naudojasi atsakovai kildami į butÄ Nr. 9 trečiame aukÅ¡te gyvenamajame name 2A3/p, liks.Nustačius, jog yra sÄ lygos atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omiems servitutams (bent daliai) nustatyti, svarstytina dėl jų rūšies ir turinio.

Atsakovams A. D. ir R. D. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) Planas (III t., e. b. l. 92). Atsakovai priešieškinio reikalavimus grindžia UAB „Traksalis“ parengtu Servitutų planu (I t., e. b. l. 162-163), kuriuo prašoma nustatyti:

1) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pažymėtÄ plane indeksu S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m., apibrėžtas taÅ¡kais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21;

2) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtÄ plane indeksu S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m., apibrėžtas taÅ¡kais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15;

3) statinių servitutÄ , pažymėtÄ plane indeksu S5 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 124 kv. m., apibrėžtas taÅ¡kais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41. IeÅ¡kovas teismui pasiÅ«lė atsakovams A. D. ir R. D. nustatyti servitutus pagal alternatyvius planus (III t., e. b. l. 134): Nr. 1 (III t., e. b. l. 138) - pagal jį bÅ«tų nustatomas 18 kv. m. servitutas, apibrėžtas taÅ¡kais 16-24-25-26-27-28-21-16; Nr. 2 (III t., e. b. l. 139-141) - pagal jį bÅ«tų nustatomas 19 kv. m. servitutas, apibrėžtas taÅ¡kais 26-27-28-29-16-26 (2 kv. m. servituto dalis sklypo dalyje A) ir 21-24-25-26-16-21 (17 kv. m. servituto dalis sklypo dalyje B);

Nr. 3 (III t., e. b. l. 142-144) - pagal jį bÅ«tų nustatomas 24 kv. m. servitutas, apibrėžtas taÅ¡kais 21-24-25-26-27-28-16-21. Teigia, jog teismui nustačius servitutÄ siÅ«lomais bÅ«dais ieÅ¡kovo nuosavybės teisės bÅ«tų apribotos iÅ¡vengiant didelių nuostolių, kadangi tokio servituto nustatymas neužkirstų kelio ieÅ¡kovui disponuoti jam priklausančiu sklypu, vykdyti jame numatytas statybas, susijusias su pastato rekonstrukcija, tuo tarpu atsakovai į savo butÄ galėtų patekti per ieÅ¡kovui priklausančio rekonstruoto pastato įėjimÄ ir rekonstruotÄ laiptinę.

Argumentai, kad po rekonstrukcijos planuojama koreguoti esamÄ servitutÄ S1 nesudaro pagrindo teismui spręsti kitaip, kadangi rekonstrukcijos projektas nėra patvirtintas. Reikalavimų dėl S1 servituto keitimo nebuvo byloje pareikÅ¡ta. Å iuo metu parengti tik projektiniai pasiÅ«lymai ir vyksta vieÅ¡as jų svarstymas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinių pasiÅ«lymų (toliau - Projektas) (III t., e. b. l. 7-67) nustatyta, jog ieÅ¡kovas ketina rekonstruoti (duomenys neskelbtini), esančius ir jam priklausančius pastatus jam priskirtoje pagal Taikos sutartį žemės sklypo dalyje.

Projekto 5.5 p. numatyta, jog patekimui į projektuojamus butus (duomenys neskelbtini), esamoje dalyje projektuojama nauja laiptinė ir liftas, o į pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esama mÅ«rinė tvora (duomenys neskelbtini) gatvės ir einanti pagal sklypų ribÄ su sklypu (duomenys neskelbtini), griaunama, o esamÄ servitutinį, kuris kerta įstrižai sklypo dalį, priklausančiÄ ieÅ¡kovui, siÅ«loma perkelti prie sklypo ribos iÅ¡ rytinės sklypo pusės, servituto kelio plotis numatomas 3,5 m, kuris tarnautų privažiavimui bei priėjimui prie esamų pastatų, esančių sklypo gilumoje, priklausančių žemės sklypo bendrasavininkui V.

R. bei įvažiavimui į sklypÄ (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017-06-14 RaÅ¡tu (III t., e. b. l. 199) informavo V. R., kad ieÅ¡kovo pateiktiems daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniams pasiÅ«lymams nepritarta, nes neiÅ¡laikomas norminis atstumas nuo Å¡iaurės sklypo ribos iki projektuojamo pastato, siÅ«loma servituto vieta nesuderinta su sklypo bendrasavininku, nenurodytas pastato aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus, norminis automobilių parkavimas turi bÅ«ti sprendžiamas žemės sklypo ribose.

Tiek, kiek tai reikÅ¡minga nustatant servitutus, teismas pasisakė dėl Å¡ių projektinių pasiÅ«lymų ir planuojamos ieÅ¡kovo rekonstrukcijos, tačiau siekis ateityje vykdyti turimo statinio rekonstrukcijÄ negali paneigti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu pagrindžiamos bÅ«tinybės naudotis jiems priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini).Svarstydamas prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡omų servitutų turinio ir apimties nustatymo klausimÄ teismas pažymi, kad dėl servituto S3 nustatymo nesutiko nė vienas proceso dalyvis.

Teismas taipogi mano, kad šio servituto nustatymo būtinumas buvo motyvuotas išimtinai atsakovų šeimos patogumo interesais. Jokių argumentų, paneigiančių galimybes naudotis esamais servitutais S1-S2, nepateikta, nors šie servitutai nustatyti neapibrėžtam asmenų ratui važiuoti ir eiti, t. y. iš esmės ir kelio, ir pėsčiųjų tako servitutas. Be to, atsakovų priešieškiniu prašomas servitutas S3 neatitinka servitutams keliamų reikalavimų kuo mažiau riboti tarnaujančio daikto savininko (-ų) teises.

Nustačius praÅ¡omos konfigÅ«racijos ir dydžio servitutÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta nuosavybės teisė. Atsakovų argumentai apie prieÅ¡gaisrinius, patogumo ir kitokių poreikių tenkinimÄ nėra pagrindas tokios apimties servitutui nustatyti. Tas pats pasakytina ir apie servituto S4 nustatymÄ , suteikiantį teisę praeiti per bromÄ pastate (duomenys neskelbtini) (1A2/p), kurį planuoja ieÅ¡kovas rekonstruoti ir panaikinti. Nors su Å¡io servituto nustatymu sutiko atsakovas V. R. ir trečiasis asmuo, tačiau jų sutikimas Å¡iuo atveju nėra labai reikÅ¡mingas, nes apsunkinimus patirtų iÅ¡imtinai ieÅ¡kovas, vieÅ¡ai iÅ¡reiÅ¡kęs tikslÄ rekonstruoti pastatÄ , panaikinti esantį praėjimÄ (bromÄ ).

Tai, kad atsakovams bÅ«tų patogu naudotis ir Å¡iuo metu yra Å¡is pėsčiųjų takas nėra bÅ«tinumo nustatyti šį apribojimÄ Ä¯ ateitį. Teismo nuomone, nepaneigė atsakovai, kad esamas servitutas S1, skirtas tiek važiuoti transporto priemonėms, tiek ir pėstiesiems eiti, yra pakankamas užtikrinti atsakovams įėjimÄ ir įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ bet kokiai transporto priemonei. Dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl servitutų S3 ir S4 nustatymo negali bÅ«ti tenkinami tokia apimtimi kiek praÅ¡oma prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir taip, kai nurodoma pateiktame servitutų plane.

Pažymėtina, kad S3 ir S4 servitutais atsakovai iÅ¡ esmės praÅ¡o užtikrinti patekimÄ Ä¯ jiems nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuo esamo servituto S1, kuris apribotas taÅ¡kais 14-22-23-13, arba (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas iÅ¡ esmės pritartų ieÅ¡kovo nurodomai alternatyvoms Nr.1-Nr.3, tačiau visi ieÅ¡kovo pateikiami variantai užtikrina patekimÄ tik į daugiabučio namo 2A3/p laiptinę, iÅ¡ kurios, kaip jau nustatyta, jokio praėjimo į trečiame aukÅ¡te esantį atsakovams priklausantį butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, nebuvo ir nepateikta duomenų, jog bÅ«tų planuojama įrengti tokį įėjimÄ .

Tad teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus nustatyti S3 ir S4 servitutus, siekdamas iÅ¡spręsti ginÄÄ , užtikrinti atsakovų patekimÄ iki ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo laiptų/laiptinės, pro kuriÄ patenkama į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad servitutas nustatomas į ateitį, turi bÅ«ti mažiausiai ribojantis savininko teises, nustato pagal UAB „Traksalis“ parengtÄ servitutų planÄ pėsčiųjų tako servitutÄ nuo esamo S1 servituto taÅ¡ko 21 iki nustatomo statinių servituto (laiptų/laiptinės, taÅ¡kai 28-29-30-31-32-33-34)(CK 4.118, 4.121 str.).

Ä®vertinus atstumÄ nuo nustatyto S1 iki laiptinės servituto nustatytinas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ alternatyvų variantÄ nurodytas 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servitutas.Sprendžiant klausimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omo S5 statinių servituto nustatymo reikÅ¡mingi teismo posėdžio metu atsakovo A. D. pateikti paaiÅ¡kinimai apie patekimo į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes, pateikta foto medžiaga ir gyvenamųjų daugiabučių namų 1A2/p ir 2A3/p kadastro duomenys, kurie aptarti aukščiau.

Tad teismas neturi pagrindo iÅ¡ dalies nesutikti su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omo statinių servituto nustatymu toje dalyje, kur nurodoma bÅ«tinybė naudotis laiptais ir laiptine, esančia kitoje nuosavybėje, kadangi kito bÅ«do patekti į kitame daugiabučiame name esantį trečiame aukÅ¡te butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Atsakovai įrodė, o ieÅ¡kovas nepaneigė bÅ«tinybės nustatyti šį servitutÄ jam priklausančiame gyvenamajame name 1A2/p esančioje laiptinėje, į kuriÄ patenkama metaliniais laiptais, UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtame servitutų plane pažymėtais taÅ¡kais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29 (CK 4.122, 4.123 str.).

Tačiau dėl didesnės apimties servituto nustatymo pažymėtina, kad, kaip jau minėta, daugiabutis namas 2A3/p priklauso keliems savininkams, kurių tarpe yra ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, tad didesnės apimties servituto nustatymas į atsakovams iÅ¡ esmės nesvetimas daugiabučio namo konstrukcijas yra perteklinis ir atmestinas paties atsakovų iÅ¡sakytais argumentais ir aukščiau sprendime nurodytais argumentais apie bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašę nustatyti statinių servitutÄ Å¾emės sklypui po namu pakankamai tokios rūšies servituto ir jo nustatymo bÅ«tinumo nemotyvavo ir neįrodė, kadangi žemės sklypo bendraturtis V.

R. nekelia jokių reikalavimų atsakovams A. D. ir R. D.. Be to, atsakovų trečiame aukÅ¡te esantis butas faktiÅ¡kai ir tiesiogiai yra iÅ¡sidėstęs ant antro aukÅ¡to patalpų, priklausančių atsakovui V. R.. Pirmiausia žemės sklypo bendraturčiai turi bÅ«ti bendru sutarimu nusprendę dėl savo bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Nustačius servitutus, spręstina dėl jų atlygintinumo. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai.

Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), Å¡ios dvi teisės yra savarankiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009-04-036 nutartis byloje Nr. 3K-3-157/2009). Turi bÅ«ti remiamasi kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sÄ lygos vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai praturtėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacijos bÅ«das (periodinė ar vienkartinė) nagrinėjamoje byloje ypač aktualus, kadangi vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio deklaruojamas tikslas yra pelno siekimas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismo sprendimu nustatant servitutÄ tikslinga iÅ¡spręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimÄ , taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ principų įgyvendinimÄ .

Nors atsakovai praÅ¡o nustatyti neatlygintinius servitutus, tačiau, įvertinus nustatomus apribojimus ir tai, kad atsakovai įsigydami butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galimybes įvertinti patekimÄ iki jo ir galimus apsunkinimus kitiems savininkams, iÅ¡ esmės posėdžio metu nurodytÄ pozicijÄ , jog neprieÅ¡tarautų servituto atlygintinumui, nustatytinas atlygintinis pėsčiųjų tako servitutas, apskaičiuojant periodines kompensacijas, mokėtinas naudojamos žemės sklypo dalies savininkui/bendraturčiui, kurio naudojamoje pagal nustatytÄ tvarkÄ sklypo dalyje nustatytas servitutas, remiantis valstybinės žemės nuomos įkainiais, patvirtintais Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu.

Dėl teismo nustatyto statinių servituto atlygintinumo pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ kadastrinių (inventorinių) duomenų, statiniai statyti 1940 metais, jie iki Å¡iol yra vientisas junginys, nors įvyko ankstesnių savininkų atsidalijimas, tačiau bendrų komunikacijų/konstrukcijų naudojimo klausimas iki Å¡iol nebuvo iÅ¡spręstas, net ir taikos sutartimi, kuri patvirtinta prijungtoje byloje. Dėl to bÅ«tų neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga priteisti kompensacijÄ už naudojimosi laiptais ir laiptine, kuria naudojimasis butui Nr. (duomenys neskelbtini) yra susiklostęs nuo pastatų sukÅ«rimo ir kuria naudojasi gyvenamajame name 1A2/p esančių butų naudotojai, ne tik atsakovai.

Papildomų apsunkinimų, kuriuos ieÅ¡kovas patiria ar patirtų laiptais ir laiptine toliau naudojantis buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams, neįrodė. Tuo atveju, jei dabartinis ar bÅ«simas gyvenamojo namo 1A2/p savininkai patirtų nuostolius, jie turi teisę reikalauti iÅ¡ servituto turėtojų juos atlyginti. Kaip minėta, teisė į nuostolius yra alternatyvi servitutÄ užtikrinančio savininko teisė. Å ioje byloje ieÅ¡kovas nuostolių paskaičiavimo nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, ieÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys palaikomų reikalavimų dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, nustatant:

1) neatlygintinį statinių (laiptų ir laiptinės naudojimui patenkant į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame pastate 2A3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) servitutÄ pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtÄ servitutų planÄ , plane pažymėtÄ taÅ¡kais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29, ir esantį gyvenamajame name 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) atlygintinį 24 kv. m ploto pėsčiųjų tako servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtÄ servitutų planÄ , įpareigojant ieÅ¡kovÄ užtikrinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų patekimÄ nuo esamo servituto S1 (taÅ¡kas 21) iki nustatyto statinių servituto (laiptų/laiptinės naudojimui; taÅ¡kai 40-28-29-30-31-32-33-34)(CK 4.121-4.123 str., CPK 178, 185 str.). Už atlygintinį pėsčiųjų tako servitutÄ priteistina gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui - ieÅ¡kovui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ (kodas 110019391) - periodinė kompensacija, skaičiuojant jÄ ir indeksuojant kiekvienais kalendoriais metais pagal valstybinės žemės nuomos įkainius, tvirtinamus Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu.

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kinį.IÅ¡ dalies patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.priimti prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje dėl statinių servituto, pažymėto plane S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m ir apibrėžtas taÅ¡kais 37-50-51-52-53-39-38-37, nustatymo ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.GrÄ Å¾inti atsakovams A. D. ir/ar R. D. 23,25 EUR (dvideÅ¡imt tris EUR 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. 335, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.Nustatyti neatlygintinį statinių (laiptų ir laiptinės naudojimui patenkant į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame pastate 2A3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) servitutÄ pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtÄ servitutų planÄ , plane pažymėtÄ taÅ¡kais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29, ir esantį gyvenamajame name 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatyti atlygintinį 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtÄ servitutų planÄ , įpareigojant ieÅ¡kovÄ užtikrinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų patekimÄ nuo esamo servituto S1 (taÅ¡kas 21) iki nustatyto statinių servituto (laiptų/laiptinės naudojimui; taÅ¡kai 40-28-29-30-31-32-33-34).Priteisti gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui - ieÅ¡kovui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ (kodas 110019391) - periodinę kompensacijÄ už pėsčiųjų tako servituto naudojimÄ , kompensacijÄ skaičiuojant ir indeksuojant kiekvienais kalendoriais metais pagal valstybinės žemės nuomos įkainius, tvirtinamus Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                   Jovita Einikienė