2016-03-02 Nr. AB-4855-3-63-3-02626-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-189-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02626-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei M. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 16 d. gautas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) prašymas, kuriuo iš atsakovės M. Č. prašoma priteisti nesumokėtą 131,98 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. sausio 8 d. pašalinti prašymo trūkumus.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 8 d. gautas patikslintas prašymas, kuriuo tikslinant prašymą pakeistas pareiškėjas ir pareiškėju procesiniame dokumente nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), atstovaujama Bendrovės, veikianti pagal sutartį. Reikalavimo teisinis pagrindas ir reikalaujama vietinės rinkliavos suma bei laikotarpis nurodyti kaip ir pirminiame prašyme.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą atsakovei M. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas nustatė, kad Bendrovė teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu Bendrovė įgaliojama atstovauti Administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, ir darė išvadą, kad tarp Administracijos ir Bendrovės šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas konstatavo, kad prašymas Administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl prašymą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teismas atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Administracijos pavedimu ir išimtinai Administracijos naudai. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, Bendrovė vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją. Pareiškėjo teigimu, pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai sprendė ginčą iš esmės ir vertino Administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė gali būti savarankiškas pareiškėjas ir kreiptis į teismą Administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas Bendrovės teisę kreiptis į teismą Administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (Bendrovei), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl Bendrovės veiksmai negali būti įvertinti kaip Administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Bendrovei, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau iš administracinių teismų praktikos matyti, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Bendrovė, savaime nepaneigia pareiškėjo (Klaipėdos miesto savivaldybės) galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais.

Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą jo nurodytais pagrindais, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nagrinėtą klausimą suponavo tai, jog pirmiausia į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą kreipėsi Bendrovė, kuriai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 28 Eur žyminį mokestį. Taisydama šį prašymo trūkumą, Bendrovė Administracijos vardu padavė analogišką patikslintą prašymą, t. y. tikslinant prašymą, pakeistas pareiškėjas.

Pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis numato, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) Bendrovei yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. ji iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl Bendrovės prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Pastebėtina, jog po minėtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, Bendrovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu padavus analogišką patikslintą prašymą, liko neišspręstas pirminio Bendrovės prašymo priėmimo klausimas, teismas visiškai nepasisakė dėl to, ar nustatyti prašymo trūkumai buvo pašalinti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius