N-575-326-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-326/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03417-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal H. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimo H. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 20 d. H. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 22 d., apie 18.35 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pėsčiąją ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais H. A. pažeidė KET 231 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. nutarimu H. A. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau asmuo į teismo posėdį neatvyko ir prašymo jį atidėti nepateikė, todėl bylą išnagrinėjo H. A. nedalyvaujant. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis: eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. P. ir liudytojo V. Ž. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančią (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo) bei sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas H. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, neapklausė nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei nagrinėjamo įvykio liudytojų. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje į važiuojamąją dalį staiga išbėgusi nukentėjusioji atsitrenkė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio priekines dešinės pusės dureles, todėl jis sustojo ir išlipo iš automobilio aiškintis, kas įvyko, tačiau nukentėjusioji įbėgo į namo laiptinę ir į kvietimą sustoti nereagavo bei apie 15 min. laikotarpiu į įvykio vietą negrįžo. Nurodo, kad tuo metu pro šalį ėjo ir nagrinėjamą įvykį matė A. Z. (A. Z.), gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bei E. Ž., gyvenanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tačiau minėti liudytojai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apklausti nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, jog būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu H. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apklaustas nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavusi nukentėjusioji ir įvykį matę liudytojai, nei kiti bylai reikšmingas aplinkybes nurodyti galėję asmenys. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-3061/2010).

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.

Įvertinus minėtus procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, konstatuotina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

H. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius