b1638d30-40e9-433c-9c77-2dfdd4d34459 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-311-538/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03286-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Turtasta“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, I. S., suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti A.

N. ir J. N. nuosavybės teises į pagalbinio Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti A. S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į patalpÄ 1-6; pripažinti D. M. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į patalpÄ 1-2; pripažinti R. S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į patalpÄ 1-3; pripažinti UAB „Turtasta“ nuosavybės teisę į 1/3 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į patalpas 1-4 ir 1-5.

2. Nurodė, kad A. ir J. N. priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). A. S. priklauso butas (duomenys neskelbtini). D. M. priklauso kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini). R. S. priklauso parduotuvė (duomenys neskelbtini). I. S. priklauso butas (duomenys neskelbtini). UAB „Turtasta“ priklauso butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šalia namų yra 1979 m. statybos pagalbinio ūkio pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 2 patalpų, kuriuo naudojasi A. ir J.

N. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 6 patalpų, kuriuo naudojasi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai: patalpa 1-1 naudojasi I. S., ji yra skirta butui (duomenys neskelbtini); patalpa 1-2 naudojasi D. M., ji yra skirta kūrybinėms dirbtuvėms (duomenys neskelbtini); patalpa 1-3 naudojasi R. S., ji yra skirta parduotuvei (duomenys neskelbtini); patalpa 1-4 naudojasi UAB „Turtasta“, ji yra skirta butui (duomenys neskelbtini); patalpa 1-5 priklauso UAB „Turtasta“, ji yra skirta butui (duomenys neskelbtini); patalpa 1-6 naudojasi A.

S., ji yra skirta butui (duomenys neskelbtini). Ūkio pastatuose laikomas namų apÅ¡ildymui reikalingas kuras. Å ie Å«kio pastatai yra apraÅ¡yti ir gyvenamųjų namų archyvinėje byloje, nurodyti jų statybos metai ir parametrai, jie pažymėti ir namų žemės sklypų planuose, tačiau pastatai nėra įregistruoti kaip atskiri daiktai nekilnojamojo turto registre. Gyvenamuosius namus privatizavę asmenys nuosavybės teises perleido kitiems asmenims, tuo pačiu perduodami ir naudojimÄ si minėtais Å«kiniais pastatais, dabartiniai savininkai ir toliau naudojasi Å«kiniais pastatais kaip savo.

PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, jie atitinka visas sÄ lygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti.

3. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais, kuriuo prašė pripažinti nuosavybės teises į 1/6 pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į patalpÄ 1-1. PraÅ¡ymÄ grindė analogiÅ¡kais motyvais ir argumentais, nurodytais pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Nustatė, kad A. N. ir J.

N. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad A. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta 1-6. Nustatė, kad D. M. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta 1-2.

Nustatė, kad R. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta 1-3. Nustatė, kad UAB „Turtasta“ įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos 1-4 ir 1-5.

Suinteresuoto asmens I. S. reikalavimÄ tenkino ir nustatė, kad I. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta 1-1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai: 4.1.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtinto detaliojo plano eksplikacijoje nurodytas griautinų pastatų žymėjimas „siūlomi nugriauti pastatai“ neįrodo, kad yra priimtas galutinis sprendinys nugriauti statinius. 4.2. Tai, kad šalia gyvenamojo namo buvo sandėliukai, kuriais naudojosi namo gyventojai patvirtina ir tai, jog teikdami prašymus privatizuoti butus, dalis namo gyventojų (L. P., S. K. ir I. G.) nurodė, jog kieme yra sandėliukas. 4.3. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės nurodomi norminiai teisės aktai neįrodo, kad ginčo pastatai buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo pastatus (sandėlius), kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo pastatus esant valstybės nuosavybe. 4.4.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens I. S. reikalavimų pagrįstumo, tai, ar gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) įrengtas miesto centrinis Å¡ildymas esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi sandėliukai gali bÅ«ti naudojami ne tik kurui, tačiau ir kitiems buityje reikalingiems kitiems daiktams laikyti. 4.5. Klaipėdos miesto savivaldybė neįrodinėjo, kad Å¡ie pastatai turėtų bÅ«ti griaunami dėl jų avarinės bÅ«klės. 4.6. IÅ¡ Å¡io pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatÄ sudaro Å¡eÅ¡ios patalpos, tačiau jų dydis nėra vienodas, todėl pareiÅ¡kėjams ir suinteresuotam asmeniui I.

S. nuosavybės teisės pripažintinos į atitinkamais indeksais pažymėtas patalpas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino, jog ginčo statiniai nebuvo skirti pareiÅ¡kėjų gyvenamųjų namų poreikių tenkinimui. 5.2.

Mažiausiai iki 2013 m. lapkričio 20 d. ginčo statiniais nebuvo naudojamasi, todėl teismas įgyjamosios senaties terminÄ turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 21 d. ir tai su sÄ lyga, jog ginčo statinių remontai buvo atlikti sekančiÄ dienÄ , o ne 2019 m. birželio 28 d. 5.3. NeaiÅ¡kus teismo sprendimo 47 punkto motyvas, jog VÄ® Registrų centro pasyvumas reiÅ¡kia tam tikrų aplinkybių patvirtinimÄ . 5.4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendime jau konstatavo prejudicinį faktÄ , jog ginčo statinius buvo numatyta griauti pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl neaiÅ¡ku, kodėl Å¡is teismas konstatuoja prieÅ¡ingai. 5.5.

Nei pareiÅ¡kėjai, nei teismas neturėjo duomenų, jog Jono kalnelio tvarkymo darbai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ar kad savivaldybės darbų apimtys neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. 5.6. Teismas nustatydamas į ginčo pastatus įgyjamÄ jÄ senatį neatsižvelgė į vieÅ¡Ä jį interesÄ .

6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ panaikinti, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimo argumentai: 6.1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-236-265/2019 paliko nepakeistÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2- 5537-901/2018, kuriuose aiÅ¡kiai pasisakyta, kad „iki 2013 m. lapkričio 20 d. ginčo statiniais nebuvo naudojamasi“, pasisakyta, kad „ginčo statiniai numatyti nugriauti pagal teritorijų planavimo dokumentus“, „ginčo statiniai buvo neprivatizuotini pagal Klaipėdos miesto valdybos 1992-01-15 potvarkį“.

Teismai taip pat pasisakė, kad „Tarp ginčo statinių ir gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra funkcinio ryÅ¡io“. 6.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimo konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad Klaipėdos apylinkės teismo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 28, patvirtinti sprendiniai, kuriuose (duomenys neskelbtini), namo kieme esantis sandėliukas pažymėtinas kaip griautinas, ko teismas net nevertino. 6.3. Å iuo konkrečiu atveju yra pažeistas įgyjamosios senaties visumos principas, nes pagal iÅ¡nagrinėtas civilines bylas turinčias prejudicinį faktÄ Å¡ioje civilinėje byloje, neiÅ¡laikytas CK 4.68 straipsio 1 dalyje įtvirtintas terminas, pažeista CK 4.26 straipsnio 3 dalis, CK 4.70 straipsnio 1 dalis, CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys bei CK 4.68 straipsnis.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Turtasta“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai: 7.1. Nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ teismui pateiktos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos dalies apie Å«kinius pastatus matyti, jog namas nuo 1850 m. turėjo du pagalbinio Å«kio pastatus - tvartus, vėliau vietoje minėtų pagalbinio Å«kio pastatų 1979 m. pastatyti ginčo statiniai. 7.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymėjo, jog sandėliukai gali bÅ«ti naudojami ne tik kurui, tačiau ir kitiems buityje reikalingiems daiktams laikyti. 7.3.

Teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo turtas nėra įregistruotas jokio asmens vardu. 7.4. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų ir pakankamų duomenų, kad savivaldybė sandėliukus statė, valdė ar naudojo. 7.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės nurodomi norminiai teisės aktai neįrodo, jog ginčo pastatai buvo pastatyti valstybės lėšomis, jie nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo pastatus (sandėliukus) ir nėra pateikti jokie kitokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo pastatus esant valstybės nuosavybe. 7.6.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. ginčo patalpas (sandėliukus) valdė atvirai, teisėtai, ginčo statiniais buvo naudojamasi pagal nuo seno nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kiekvieno buto savininkai naudojosi konkrečiu sandėliuku ir tarp gyventojų ginčo dėl to kokiam butui koks sandėliukas priklauso nebuvo. 7.7. Teismas nenustatė, jog pradedant naudoti konkretų sandėliukÄ bÅ«tų naudota prievarta ar slaptas užvaldymas, nurodytos ginčo patalpos buvo valdomos sÄ Å¾iningai visÄ valdymo laikÄ . 7.8.

Klaipėdos miesto savivaldybė, ketindama nugriauti ginčo statinius, dėl jų atlaisvinimo kreipėsi į pareiÅ¡kėjus, kaip Å¡ių ginčo statinių valdytojus. 7.9. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo apieliaciniame skunde teigia, jog įgyjamosios senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 28 d., tačiau akivaizdu, jog apeliantė neteisingai nustatinėja įgyjamosios senaties termino skaičiavimo pradžiÄ , jÄ nepagrįstai siedamas tik su viena iÅ¡ sandėliukų priežiÅ«ros aplinkybe. 7.10.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog įgyjamosios senaties terminas prasidėjo dar 1979 metais, kada pirmieji butÄ privatizavę savininkai pradėjo naudotis ginčo sandėliukais, vėliau naudojimÄ si perėmė savininkais tapę pareiÅ¡kėjai bei suinteresuotas asmuo I. S.. 7.11. Teritorijų planavimo sprendiniai, jų įgyvendinimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl įgyjamosios senaties, t. y. aplinkybė dėl teritorijų planavimo sprendinių nekliudo nustatyti visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, kurios nustatinėtinos sprendžiant dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du. 7.12.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, patvirtina tik tai, jog teismas pagrįstai uždraudė savivaldybei griauti statinius, kadangi buvo pateikti įrodymai apie ketinimÄ griauti ginčo statinius ir kilo pagrįstų abejonių dėl ketinimo atlikti galimai neteisėtus veiksmus. 7.13. Apeliantės teiginiai apie vieÅ¡Ä interesÄ yra nepagrįsti, nes apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad Jono kalnelio sutvarkymo projekto vykdymas yra sustabdytas.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai: 8.1. PareiÅ¡kėjai nebandė nuslėpti jokios informacijos ar klastoti kokius tai duomenis. Tai, kad kai kurios dokumentų kopijos buvo pateiktos nespalvotos, yra tik techninis dalykas. 8.2. Tai, kad teismas ankstesnėje byloje nustatė, jog sandėliukai nebuvo privatizuoti kartu su butais, yra prejudicinis faktas Å¡ioje byloje, kuris tik patvirtina sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , įrodant, kad pareiÅ¡kėjai ir I.

S. ginčo sandėliukų neįgijo kartu su butais. 8.3. Kaip prejudicinis faktas Å¡ioje byloje laikytina aplinkybė, kuriÄ nustatė teismai ankstesnėje byloje, kad ginčo sandėliukai nebuvo privatizuotų butų priklausiniai, kas reiÅ¡kia, kad jie buvo atskiri, savarankiÅ¡ki turto objektai, kas įrodo, kad jie galėjo priklausyti bet kam ir paneigia jų automatinį priskyrimÄ valstybei ar savivaldybei. 8.4. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, jog tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto. 8.5.

Ar šie sandėliukai turi būti griaunami, ar ne, nėra ginčo ir įrodinėjimo šioje byloje dalykas, kaip ir nebuvo prieš tai buvusioje byloje ir neturi jokios įtakos nuosavybės teisių atsiradimui ar praradimui. Sandėliukų nenugriovimo ar nugriovimo pasekmės taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, jog pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės aplinkybės 12. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams A. N. ir J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0281 ha, esantis (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jie gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gijo 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A.

Å ., privatizavusio namÄ pagal 1993 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjui A. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta paveldėjus iÅ¡ A. S. ir A. S., pirkusių patalpÄ iÅ¡ A. C., kuris Å¡ia patalpÄ privatizavo dalimis pagal 1996 m. rugsėjo 18 d. ir 1997 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjui D.

M. priklauso negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgytos 2008 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš I. M. ir P. M., pirkusių šias patalpas iš L. G., kuri patalpas pirko iš R. K., kuris šias patalpas įgijo iš R. F., privatizavusios patalpas pagal 1993 m. vasario 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui R. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta 2005 m. liepos 13 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš I.

A., kuriai šios patalpos perėjo 2005 m. birželio 20 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš V. A., kuris patalpas paveldėjo iš V. A., privatizavusio šias patalpas pagal 1995 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai UAB „Turtasta“ nuosavybės teise priklauso butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), įgyti 2014 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš UAB „Rekosta“.

ButÄ (duomenys neskelbtini), UAB „Rekosta“ įgijo remiantis 2009 m. liepos 16 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. P., L. P. ir P. P., kurie 2007 m. birželio 6 d. paveldėjo šį butÄ iÅ¡ L. P., privatizavusios šį butÄ pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). ButÄ (duomenys neskelbtini), UAB „Rekosta“ įgijo remiantis 2009 m. spalio 9 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ S. K., privatizavusios šį butÄ pagal 1995 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotam asmeniui I. S. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iÅ¡ P. M. ir I. M., pirkusių šį butÄ iÅ¡ I. G., kuri butÄ privatizavo pagal 1995 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Å¡alia pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens I. S. gyvenamųjų namų yra du Å«kio pastatai, pastatyti 1979 m., t. y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1p, susidedantis iÅ¡ 2 patalpų, į kurias nuosavybės teises praÅ¡o pripažinti A.

N. ir J. N., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1p, susidedantis iÅ¡ 6 patalpų, į kurias nuosavybės teisę praÅ¡o pripažinti pareiÅ¡kėjai A. S. (patalpos indeksas 1-6), D. M. (patalpos indeksas 1-2), R. S. (patalpos indeksas 1-3), UAB „Turtasta“ (patalpos indeksu 1-4 ir 1-5) ir suinteresuotas asmuo I. S. (patalpos indeksas 1-1). Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens I. S. reikalavimus tenkino. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Dėl ginčo 13. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

14. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

16. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

17. Pažymėtina, kad VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad ginčo sandėliukai nepriklauso Valstybei.

18. Kaip byloje nustatyta, ginčo sandėliukų priklausymÄ Valstybei apeliantė įrodinėjo 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 21, 1992 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 52 ir 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 652.

19. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiÅ¡kose bylose. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose. Be to, teismas turi pareigÄ laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau iÅ¡nagrinėtoje analogiÅ¡koje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatÅ«s (2006 m. kovo 28 d. Letuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, Nr. 3K-7-328-248/2015).

20. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-362-459/2018 konstatuota, kad 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 652, neįrodo, kad Å«kiniai pastatai su ginčo patalpa buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliukÄ , kadangi nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo sandėliukÄ esant valstybės nuosavybe. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. E2A-472-357/2018, be kita ko, konstatuota, kad Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. sausio 15 d. potvarkis Nr. 21 bei Klaipėdos miesto tarybos 1992 m. kovo 31 d. sprendimas patys savaime neįrodo, jog ginčo pastatas priklausė valstybei ar savivaldybei, tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės nurodomi norminiai teisės aktai neįrodo, kad ginčo pastatai buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo pastatus (sandėlius), juo labiau, byloje nėra jokių duomnenų, kad suinteresuotas asmuo juos valdo patikėjimo teise.

21. Atmestini apeliantės argumentai, kad mažiausiai iki 2013 m. lapkričio 20 d. ginčo statiniais nebuvo naudojamasi, todėl teismas įgyjamosios senaties terminÄ turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 21 d. ir tai su sÄ lyga, jog ginčo statinių remontai buvo atlikti sekančiÄ dienÄ , o ne 2019 m. birželio 28 d.

22. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ . CK 4.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziÅ¡kai užvaldžius daiktÄ , taip pat daikto fiziÅ¡kai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktÄ asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tÄ daiktÄ ar kitu panaÅ¡iu bÅ«du jį fiziÅ¡kai užvaldyti.

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laikas, kurį Å¡ie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 11/2012).

24. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kada statinių pagerinimai buvo atlikti, teigia, kad 2013 m. lapkriči0 21 d. nuotraukoje pagerinimų nebuvo, o jie užfiksuoti tik 2019 m. birželio 28 d. nuotraukose, tačiau, pažymėtina, jog Å¡i aplinkybė nėra esminė nustatant įgyjamosios senaties termino pradžiÄ . Kaip byloje nustatyta, gyvenamuosius namus privatizavę asmenys nuosavybės teises perleido kitiems asmenims, tuo pačiu perduodami ir naudojimÄ si minėtais Å«kiniais pastatais, dabartiniai savininkai ir toliau naudojasi ginčo pastatais kaip savo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įgyjamosios senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 1979 metų, kada buvo pastatyti Å¡ie ginčo statiniai, ir naudojimasis jais tęsiasi daugiau nei 10 metų.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. įrodė visas CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintas sÄ lygas įgyjamajai senačiai konstatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio patalpas, esančias atitinkamai (duomenys neskelbtini).

26. Nors apeliantė teigia, kad ginčo sandėliukai pagal teritorijų planavimo dokumentus turi bÅ«ti griaunami, tačiau pažymėtina, kad teritorijų planavimo sprendiniai, jų įgyvendinimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant įgyjamosios senaties nustatymo faktÄ .

27. Taip pat atmestini ir apeliantės argumentai dėl vieÅ¡ojo intereso, nes apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokiÄ Ä¯takÄ turi įgyjamosios senaties nustatymo faktas į ginčo statinius vieÅ¡ajam interesui (CPK 178, 185 straipsniui).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, bei teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl procesinės bylos baigties 29.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. N. patyrė 800 Eur teisinės pagalboas iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , todėl atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 93 straisnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjui J. N. 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė