2023-03-29 Nr. AB-7025-3-62-3-02064-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-147-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02064-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. (A. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (A. T.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, pašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK kalėjo kameroje, kurios plotas buvo nuo 8 iki 21 kv. m, kameroje nuolat buvo 4 asmenys. Gyvenamąjį plotą mažino kameroje esantys baldai. Pareiškėjui tokios sąlygos trukdė išsimiegoti bei ilsėtis, plotą užėmė gultai, kurių buvo neįmanoma pajudinti. Pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos naudojantis dušu: dušuose nebuvo sienelių, pertvarėlių. Besiprausiantis duše pareiškėjas buvo stebimas kitų nuteistųjų bei pareigūnų, tai žemino jo orumą, jam nebuvo užtikrintas privatumas. Taip pat pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė turėti ventiliaciją, pakankamai šilumos, bendras sanitarines sąlygas, nuošaliai pasinaudoti tualetu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis gyvenamas plotas buvo ne mažesnis nei 5 kv. m. Sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje patalpoje, nuo gyvenamosios patalpos atskirti sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Sanitarinių mazgų plotas skaičiuojamas atskirai ir į aukščiau nurodytus gyvenamųjų patalpų plotus nėra įskaičiuotas. Dušai įrengti pagal nustatytus reikalavimus, įrengti veidrodžiai, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, užpildomi prausimosi priemonėmis pagal poreikį. Teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu A. T. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jo gyvenamojoje patalpoje visada būdavo po 4 asmenis, kai patalpos plotas sudarė nuo 8 iki 21 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktas numato 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyveno kamerų tipo patalpose: nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. 5 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 4, kurios plotas 15,14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,05 kv. m.; nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. gyveno 10 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 5, kurios plotas 10,70 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,35 kv. m; nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 22 d. gyveno 10 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 2, kurios plotas 23,75 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,94 kv. m; nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. gyveno 10 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 2, kurios plotas 23,75 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,94 kv. m; nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. vasario 7 d. gyveno 11 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 7, kurios plotas 21,36 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,34 kv. m; nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 18 d. gyveno 6 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 9, kurios plotas 15,54 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,18 kv. m; 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 25 d. gyveno 6 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 1, kurios plotas 15,61 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,20 kv. m; nuo 2021 m. kovo 26 d. gyveno 6 būryje, gyvenamoji patalpa Nr. 3, kurios plotas 21,20 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudarė apie 5,30 kv. m.

8. Teismas konstatavo, kad kiekvienam nuteistajam tenkantis patalpos plotas, net ir esant maksimaliam patalpų apgyvendinimui, nebuvo pažeistas. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta numatyta minimali 3,6 kv. m (kamerų tipo patalpose) gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumatė, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamas plotas. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.

10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo dušuose, nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą neneigė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo dušų pertvarų, teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, o įstaiga užtikrina tinkamą dušų įrengimą. Tai, kad dušuose nėra pertvarų, patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos.

11. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Todėl teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, sprendė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

12. Teismas dėl kitų pareiškėjo argumentų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. ventiliacijos, naudojimosi tualetu, pakankamos šilumos nebuvimo, pažymėjo, kad pareiškėjas šias aplinkybes skunde tik deklaratyviai nurodo, visiškai jų nekonkretizuodamas ir nedetalizuodamas, iš esmės nepažymėdamas, kokius emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias jam sukėlė šios galbūt netinkamai užtikrintos Pravieniškių PN-AK gyvenimo sąlygos. Atsakovas nurodė, kad ginčo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, pagal poreikį gali būti vėdinama per langus. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl tokio inventoriaus išdavimo nesikreipė. Kiti sanitarinių sąlygų trūkumai pašalinti. Argumentams pagrįsti atsakovas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpos iš esmės tvarkingos, yra mechaninė vėdinimo sistema, varstomi langai, todėl vėdinimas galimas ir per juos. Sanitarinio mazgo patalpa atskirta nuo bendros gyvenamosios patalpos.

13. Teismas pripažino, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai ir nesaugiai, kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše, o tokia reguliariai pasikartojanti būsena kenkia emocinei pareiškėjo būsenai ir psichinei sveikatai. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. gegužės mėnesio įskaitytinai turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 40 dienų (po 1 kartą iki reglamentavimo pakeitimų) ir 2021 m. birželio mėnesį apie 4 dienas (po 2 kartus pasikeitus reglamentavimui). Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas apie 44 kartus.

15. Teismas, vadovaudamasis neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas iš esmės vieną kartą per savaitę), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, į tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. T. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nekonstatuota jokių kitų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis sąlygomis.

18. Atsakovo atstovas pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, jog ją būtų būtina įvertinti pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas – pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas A. T. kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad apie 44 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra taip pat tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas ir prašo atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo juo besinaudojantiems asmenims. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-158-438/2021; kt.). Aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).

26. Byloje nustatyta ir atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta 44 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2020 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).

29. Vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, ginamų vertybių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvati pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų kompensacija.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius