2020-02-12 Nr. AB-3100-3-63-3-01675-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-76-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01675-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų grupės, susidedančios iš J. P., V. V., L. Š., K. M., E. T., J. V., M. P., S. J. (S. J.), V. S., A. M., G. G., G. V., E. E., E. V., J. G., S. G., L. G., J. B., V. J. (V. J.), V. K., V. D., V. J. M., O. S., B. G. (B. G.), N. K. (N. K.), uždarosios akcinės bendrovės „GAUDI“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“, atstovaujamos grupės atstovo G. V. ir advokatės Ilonos Vaitkevičienės, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal minėtų asmenų grupės skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės parkas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjų grupė, susidedanti iš J. P., V. V., L. Š., K. M., E. T., J. V., M. P., S. J. (S. J.), V. S., A. M., G. G., G. V., E. E., E. V., J. G., S. G., L. G., J. B., V. J. (V. J.), V. K., V. D., V. J. M., O. S., B. G. (B. G.), N. K. (N. K.), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GAUDI“ ir UAB „Formica Group“, atstovaujama grupės atstovo G. V. ir advokatės Ilonos Vaitkevičienės (toliau – ir pareiškėjai, pareiškėjų grupė), per elektroninių paslaugų portalą kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsakymus į 2019 m. birželio 7 d. prašymą suteikti informaciją bei panaikinti / patikslinti deklaracijas;

2) įpareigoti Administraciją panaikinti pareiškėjams suformuotas 2017 ir 2018 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijas už bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalį, nes pareiškėjai nėra šio mokesčio mokėtojai;

3) jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjai yra žemės nuomos mokesčio mokėtojai, įpareigoti Administraciją patikslinti pareiškėjams suformuotas 2017 ir 2018 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijas, patikslinant pareiškėjų bendrai nuomojamą Žemės sklypo plotą, bendro naudojimo keliais užstatytai Žemės sklypo daliai taikant „nulinį“ mokesčio tarifą, o bendrojo naudojimo keliais neužstatytai Žemės sklypo daliai – gyvenamųjų teritorijų tarifą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi iki 2019 m. rugsėjo 6 d. nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nurodė, kad skundo reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs – pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjai prašo panaikinti Administracijos atsakymus į 2019 m. birželio 7 d. prašymą, tačiau nenurodo šių atsakymų priėmimo datų, numerių ir kitos konkrečios informacijos, iš kurios būtų aišku, kokius tiksliai atsakymus pareiškėjai ginčija; antras ir trečias reikalavimai nėra konkretūs, kadangi pateikiami alternatyvūs reikalavimai teismui, iš kurių nėra aišku, ko tiksliai skundu siekia pareiškėjai. Todėl pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjams tikslinti skundo reikalavimus taip, kad jais remiantis teismo priimtas sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės juos įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pasiūlė pareiškėjams nurodyti argumentus bei aplinkybes, ar jų skundo reikalavimai nėra tapatūs skundo, išspręsto Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. eI-3266-342/2019 patvirtinus šalių taikos sutartį, reikalavimams.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai prašo išreikalauti iš atsakovo pareiškėjams siųstus informacinius raštus, su kuriais buvo pateiktos 2017 ir 2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, pačias valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas bei atsakymus į 2019 m. birželio 7 d. prašymą, tačiau neteikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą dėl šių įrodymų pateikimo ir kad šie įrodymai jiems nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai, kurie yra atstovaujami advokatės, turi teisę bei visas galimybes kreiptis į institucijas raštu bei gauti reikalingus įrodymus ir juos pateikti kartu su skundu.

II. Pareiškėjų grupė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1) atnaujinti pareiškėjams adresuotų Administracijos 2019 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (4.16)-D3-1666, 2019 m. gegužės 20 d. raštų Nr. (4.16)-D3-1730, Nr. (4.16)-D3-1731, Nr. (4.16)-D3-1732, Nr. (4.16)-D3-1741, Nr. (4.16)-D3-1747, 2019 m. gegužės 21 d. raštų Nr. (4.16)-D3-1759, Nr. (4.16)-D3-1761, Nr. (4.16)-D3-1762, Nr. (4.16)-D3-1763, Nr. (4.16)-D3-1765, Nr. (4.16)-D3-1766, Nr. (4.16)-D3-1767 bei 2019 m. gegužės 24 d. raštų Nr. (4.16)-D3-1811, Nr. (4.16)-D3-1813, Nr. (4.16)-D3-1814, Nr. (4.16)-D3-1816, Nr. (4.16)-D3-1818, Nr. (4.16)-D3-1819, Nr. (4.16)-D3-1820, Nr. (4.16)-D3-1825, Nr. (4.16)-D3-1826, Nr. (4.16)-D3-1827, Nr. (4.16)-D3-1830, Nr. (4.16)-D3-1834 apskundimo terminą;

2) panaikinti Administracijos sprendimą paskirstyti valstybinės žemės nuomos mokestį už bendro naudojimo Žemės sklypo dalį įforminančius raštus, valstybinės žemės nuomos deklaracijas ir atsisakymą panaikinti / patikslinti deklaracijas įforminančius pirmiau minėtus Administracijos 2019 m. gegužės 14, 20, 21 ir 24 d. raštus.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 3 d. nutartimi dar kartą nustatė terminą iki 2019 m. lapkričio 4 d. pašalinti skundo trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjų patikslintas skundas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų grupės skundui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1261–1263 straipsniuose, 24, 25 straipsniuose, todėl negali būti priimtas. Pažymėjo, kad pareiškėjai formuluoja skundo reikalavimą – panaikinti Administracijos sprendimą paskirstyti valstybinės žemės nuomos mokestį už bendro naudojimo Žemės sklypo dalį įforminančius raštus, valstybinės žemės nuomos deklaracijas ir atsisakymą panaikinti / patikslinti deklaracijas įforminančius raštus bei kiekvieno pareiškėjo individualius skundo reikalavimus panaikinti 2019 metų gegužės mėnesį gautus Administracijos raštus dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo bei 2017–2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už konkretaus dydžio žemės plotą.

Iš skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad Administracija nėra priėmusi vieno konkretaus administracinio akto paskirstyti valstybinės žemės nuomos mokestį už bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalį ir kiekvienam pareiškėjui yra parengusi žemės nuomos mokesčio deklaracijas kartu su raštais, kuriuose konkretizavo žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjams siūlė įvertinti, ar deklaracijos ir jų paaiškinimai yra administraciniai aktai, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir ar jie gali būti skundo dalyku.

Teismas taip pat siūlė apsvarstyti, ar Administracijos 2019 m. liepos 5 d. raštai (sprendimai), kuriuose yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti pakeisti žemės mokesčio dydį ir neatleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, neturėtų būti vertinami kaip administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjams teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams išaiškino, jog formuluotė bendrame reikalavime panaikinti atsisakymą panaikinti / patikslinti deklaracijas įforminančius raštus yra netinkama, nes kiekvienas pareiškėjas gavo šiuos jiems skirtus raštus ir nesutikdamas su atsakovo sprendimu gali juos skųsti individualiai.

Skunde dėstoma bendro grupės reikalavimo formuluotė yra netinkama, ginčyti galima konkretų viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmus, kurie yra priimti, padaryti visai grupei (pareiškėjams), o ne individualiai kiekvienam grupės nariui. Pareiškėjai turėtų tinkamai suformuluoti bendrą grupės skundo reikalavimą, jeigu toks administracinis aktas yra priimtas, ir prie skundo pridėti administracinį aktą, o ne dėstyti deklaratyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie gali būti reiškiami kaip individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog bendras grupės skundo reikalavimas yra būtina grupės skundo padavimo prielaida ir sąlyga.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad prie skundo pridėtas pareiškimas dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti teismui grupės skundą, tačiau jame nenurodyta, kokie asmenys pasirašė už UAB „Gaudi“ ir UAB „Formica Group“, nepateikti įrodymai, patvirtinantys atstovų teisę pasirašyti šį sutikimą. Be to, grupės skundas paduotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, jį pasirašė tik advokatė Ilona Vaitkevičienė. Grupės atstovas G. V. skundo teisės aktų nustatyta tvarka nepasirašė. Parašai ant elektronine forma teikiamo skundo popierinio varianto neatitinka nurodytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjai taip pat nepaaiškino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3266-342/2019 patvirtintos taikos sutarties įvykdymo sąlygų ir šioje byloje keliamo ginčo santykio, nors skunde aptaria aplinkybes, susijusias su ginčo netapatumu.

III. Pareiškėjų grupė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad pareiškėjai nėra jiems priskirtos Žemės sklypo dalies žemės nuomos mokesčio mokėtojai Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) prasme;

2) pripažinti, kad D2 kategorijos kelias (duomenys neskelbtini) ir gatvė (duomenys neskelbtini) yra bendrojo naudojimo keliai Taisyklių prasme;

3) panaikinti Administracijos atsisakymą panaikinti / patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už Žemės sklypo dalį įforminančius 2019 m. liepos 3 d. raštus Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2279, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2282, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2283 ir 2019 m. liepos 5 d. raštus Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2316, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2317, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2320, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2321, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2323, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2326, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2328, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2329, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2330, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2331, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2333, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2334, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2343, Nr. (8.6)-D3-Kd-989-2345 ir Nr. (8.6)-D3-Kd-989-V-1043.

4) įpareigoti Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. birželio 7 d. prašymą panaikinti / patikslinti deklaracijas;

5) įpareigoti Administraciją patikslinti pareiškėjams pateiktas 2017 ir 2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas dėl jiems priskirtos 1,0531 ha Žemės sklypo dalies.

Patikslintame skunde pareiškėjai nurodė, kad formuluodami šiuos reikalavimus siekia nustatyti teisiškai reikšmingus faktus ir mano, kad jų pripažinimas sukels pareiškėjams realias teisines pasekmes, nes Administracija bus priversta perskaičiuoti pareiškėjams apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad teikia pareiškėjų grupės atstovo saugiu elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų grupės skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad grupės skundu galima ginčyti konkretų viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmus, kurie yra priimti, padaryti visai grupei (pareiškėjams), o ne individualiai kiekvienam grupės nariui. Pareiškėjai tinkamai nesuformulavo bendrų grupės skundo reikalavimų, o skunde išdėstyti prašymai konstatuoti tam tikrus faktus ir juos nustačius įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas jų prašomu būdu, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtini, nes tokiais reikalavimais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Patikslintame skunde suformuluotų individualių kiekvieno pareiškėjo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Administracijos 2019 m. liepos 3 d ir 5 d. raštus (sprendimus), taip pat reikalavimo įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjų 2017 ir 2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas dėl jiems priskirtos Žemės sklypo dalies, pirmosios instancijos teismas nelaikė bendru skundo reikalavimu, nes Administracija yra priėmusi individualius administracinius aktus, kurie gali būti keičiami pagal individualius pareiškėjų reikalavimus. Skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. birželio 7 d. prašymą teismas taip pat nelaikė bendru skundo reikalavimu, nes 2019 m. liepos 3 d ir 5 d. raštais (sprendimais) Administracija individualiai kiekvienam iš pareiškėjų atsakė į jų prašymą ir jie šiuos sprendimus (raštus) skundžia teismui individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad bendras grupės skundo reikalavimas yra būtina grupės skundo padavimo prielaida ir sąlyga, o pareiškėjų grupės patikslintame skunde nėra bendro grupės skundo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundas negali būti priimtas kaip grupės skundas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ir elektroniniu parašu teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pasirašytas tik advokatės Ilonos Vaitkevičienės, o pareiškėjų grupės atstovas G. V. skundo teisės aktų numatyta tvarka nepasirašė.

IV. Pareiškėjų grupė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad grupės skundą tikslino atsižvelgdami į pirmosios instancijos teismo nutartyse nurodytus skundo trūkumus, elektroninių ryšių priemonėmis teikiami procesiniai dokumentai buvo pasirašyti grupės atstovo G. V. saugiu elektroniniu parašu (per valstybės įmonės „Registrų centras“ elektroninių dokumentų sertifikuotą platformą).

Pareiškėjų manymu, atsisakydamas priimti skundą, pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teisę į gynybą, kurią būtent ir buvo siekiama užtikrinti ABTĮ įtvirtinant naują grupės skundo institutą. Pareiškėjai siekia kolektyviniu būdu apginti pažeistus interesus, kylančius iš to paties administracinio teisinio santykio dėl bendrai naudojamos Žemės sklypo dalies nuomos mokesčio, kuris buvo proporcingai paskirstytas visiems gyventojams (įskaitant pareiškėjus), todėl ir buvo teikiamas grupės skundas. Pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ir juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovas visiems Žemės sklype nekilnojamąjį turtą turintiems asmenims nustatė ir paskirstė valstybinės žemės nuomos mokestį už tariamai bendro naudojimo 1,0531 ha Žemės sklypo dalį. Dalis Žemės sklype nekilnojamąjį turtą turinčių asmenų bendru 2019 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašė panaikinti / patikslinti žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Atsakovas, nepaisydamas bendro prašymo, priėmė bendrą sprendimą atsisakyti panaikinti / patikslinti deklaracijas, tačiau jį įformino iš esmės analogiško turinio raštais, adresuotais atskirai kiekvienam pareiškėjui (tokiu būdu nesąžiningai apsunkindamas pareiškėjų tolimesnį teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą). Taigi pareiškėjų grupės skundas yra grindžiamas visiškai identiškais atsakovo padarytais neteisėtais veiksmais ir pažeidimais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Pareiškėjų teisė į teisminę gynybą negali būti ribojama vien dėl institucijos nesąžiningų veiksmų.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad grupės skunde akcentavo, jog grupę sudaro daugiau nei 20 pareiškėjų, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą, o ne kiekvieno pareiškėjo individualius skundus dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų. Pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai. Be to, grupės skundas leidžia sumažinti bylinėjimosi kaštus ir skatina į grupes jungtis asmenis, kuriems savarankiškas bylinėjimasis būtų per brangus. Todėl grupės skundas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Be to, grupės skunde buvo suformuluoti bendri grupės reikalavimai, tačiau pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į bylos esmę, juos nepagrįstai laikė nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai. Pasak pareiškėjų, tokių reikalavimų suformulavimą nulėmė mišrus teisinių santykių pobūdis, t. y. kad žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o Administracija, priimdama su tuo susijusius individualius administracinius aktus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Pasak pareiškėjų, teisės aktai nedraudžia, esant mišriam teisinių santykių pobūdžiui, vienoje byloje reikšti reikalavimus, kurie yra ir administracinio, ir civilinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju vien administracinių aktų, kuriais atsisakyta panaikinti / patikslinti deklaracijas, apskundimas ginčo tarp šalių neišspręs, kadangi atsakovas gali toliau ignoruoti Žemės sklype esančių kelių priskyrimo bendro naudojimo keliams Taisyklių prasme klausimą, analogiškais motyvais atsisakydamas taikyti „nulinį“ tarifą, o pareiškėjai bus priversti tokius administracinius aktus skųsti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų grupės skundą atsisakė priimti dėl to, kad jame nebuvo suformuluotas bendras grupės reikalavimas (ABTĮ 1262 str. 1 d. 2 p.), taip pat dėl to, kad pareiškėjų grupės skundo nustatyta tvarka nepasirašė grupės atstovas.

Grupės skundo sąvoką, padavimo teismui prielaidas, sąlygas bei tvarką nustato ABTĮ trečiasis skirsnis „Grupės skundas“, kuriame įtvirtinta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 6) grupė turi grupės advokatą (1262 str. 1 d. 1–7 p.). Grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. Be to, grupės skunde turi būti: 1) prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles; 2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles; 3) apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas; 4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams; 5) bendras grupės narių reikalavimas; 6) individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; 7) nurodytas grupės atstovas (1263 str. 1 d. 1–7 p.). Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas (1263 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog grupės ieškinio institutas yra palyginti naujas institutas Lietuvos teisėje. Grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 metais, nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Rengiant grupės ieškinio koncepciją buvo pripažinta, jog naudojantis grupės ieškinio institutu gali būti reiškiami įvairaus pobūdžio ieškiniai, taip pat ir grupės ieškiniai dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, taip pat kiti piniginiai reikalavimai. Jau tada buvo akcentuota, jog reiškiantys piniginius reikalavimus grupės nariai turėtų savo reikalavimus individualizuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjų grupė į administracinį teismą kreipėsi dėl tarp Administracijos ir pareiškėjų valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimo srityje susiklosčiusių teisinių santykių. Pareiškėjai nesutinka su Administracijos sprendimu laikyti juos žemės nuomos mokesčio mokėtojais bei 2017 ir 2018 metais apskaičiuoti jiems žemės nuomos mokestį už bendro naudojimo Žemės sklypo dalį (1,0531 ha). Dėl šių aplinkybių pareiškėjai bendru 2019 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, be kita ko, prašydami panaikinti jiems suformuotas 2017 ir 2018 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijas su apskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu arba jas patikslinti taikant „nulinį“ mokesčio tarifą susisiekimo komunikacijų užimamam plotui.

Pareiškėjų grupės skundas yra grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, visi pareiškėjai siekia, kad būtų panaikintas Administracijos sprendimas laikyti juos žemės nuomos mokesčio už 1,0531 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį mokėtojais (skundo dalykas), skundą pareiškėjai motyvuoja tapačia aplinkybe, kad jie nėra šioje ginčo Žemės sklypo dalyje esančių statinių ir įrenginių savininkai, todėl jiems nekyla pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už šią Žemės sklypo dalį (skundo pagrindas). Be to, pareiškėjus, kaip susijusių asmenų grupę, neginčytinai vienija faktinė aplinkybė, kad jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti jų ginčą su Administracija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grupės skundu galima ginčyti konkretų viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmus, kurie yra priimti, padaryti visai grupei (pareiškėjams), o ne individualiai kiekvienam grupės nariui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šios bylos duomenų ir aplinkybių vertinimu.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai visų pirma nesutinka su Administracijos sprendimu juos, kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, laikyti ir 1,0531 ha Žemės sklypo dalies nuomos mokesčio mokėtojais. Dėl to pareiškėjai, kaip suinteresuotų asmenų grupė, vienu 2019 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydami panaikinti jiems suformuotas 2017 ir 2018 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Šios aplinkybės savaime nekeičia faktas, kad apie minėtą Administracijos sprendimą pareiškėjai buvo informuoti atskirais Administracijos raštais, kuriuos jie taip pat skundžia ir prašo panaikinti šioje byloje. ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta teisė pareiškėjų grupės nariams reikšti individualaus pobūdžio reikalavimus. Pažymėtina, jog šioje byloje reiškiami individualūs atskirų grupės narių reikalavimai yra tiesiogiai susiję ir kyla būtent iš Administracijos sprendimo pareiškėjus, kaip Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkus, laikyti žemės nuomos mokesčio mokėtojais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pareiškėjų teikto skundo nėra pagrindo nelaikyti grupės skundu ABTĮ prasme.

Dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjų grupės atstovas G. V. skundo nepasirašė teisės aktų numatyta tvarka, pažymėtina, jog tikslindami skundą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškėjų grupės atstovo G. V. elektroniniu parašu (per valstybės įmonės „Registrų centras“ elektroninių dokumentų sertifikuotą platformą) pasirašytą grupės skundą. Dėl šios aplinkybės skundžiama 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė. Pažymėtina, jog manydamas, kad toks skundo pasirašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų skundo teikimo per elektroninių paslaugų portalą reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-240-662/2018 ir kt.), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, galėjo nustatyti pareiškėjams terminą šiam skundo trūkumui pašalinti, o ne atsisakyti dėl to priimti pareiškėjų skundą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjų grupės atskirasis skundas tenkintinas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, panaikinama, o pareiškėjo grupės skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų grupės, susidedančios iš J. P., V. V., L. Š., K. M., E. T., J. V., M. P., S. J. (S. J.), V. S., A. M., G. G., G. V., E. E., E. V., J. G., S. G., L. G., J. B., V. J. (V. J.), V. K., V. D., V. J. M., O. S., B. G. (B. G.), N. K. (N. K.), uždarosios akcinės bendrovės „GAUDI“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“, atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius