b15b21cd-9293-4e51-a8ac-1bb44e126e0b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1424-611/2012Teisminio proceso kategorija: 2-16-3-00194-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2012 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams P. B. ir A. Č. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių 3361 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teise iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-06-06 (duomenys neskelbtini), dėl P. B., vairavusio A. Č. priklausančiÄ priemonę GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta V. G. priklausanti transporto priemonė Nissan Primera (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Å io eismo įvykio metu P. B. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos avarijos metu padarytos žalos atlyginimo V. G. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ .

AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas bei veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė padarytos žalos dydį ir atlygino V. G. padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 3361 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , o ieÅ¡kovas Å¡iÄ iÅ¡mokÄ AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDÄ®) ieÅ¡kovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ arba jos savininkÄ , todėl atsakovai ieÅ¡kovui yra skolingi 3361 Lt.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad A. Č., kaip transporto priemonės savininko, pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. IeÅ¡kovÄ su atsakovais sieja ne draudimo, o iÅ¡ delikto kylantis santykiai, kuriems taikomas 3 metų senaties terminas. Nurodė, jog P. B. teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sunkiÄ materialinę padėtį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant taikiai iÅ¡spręsti nuostolių atlyginimo klausimÄ .

Atsakovas A. Č. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad P. B. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padaryto autoįvykio, todėl jis ir turi atlyginti žalÄ . Atsakovas P. B. atsiliepimu prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jo finansinė padėtis prasta, gyvena iÅ¡ 562 Lt neįgalumo pensijos, prašė ieÅ¡kovo atstovo iÅ¡dėstyti iÅ¡mokas ilgesniam laikui ir sutiko mokėti po 150 Lt per mėnesį iki skolos padengimo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praleido LR CK 1.125 str. 7 d. nustatytÄ reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, vienerių metų senaties terminÄ . Atsakovas P. B. tripliku pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė nagrinėjamu atveju neatsiranda. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų P. B. ir A. Č. solidariai 3361 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis 101 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 50,50 Lt.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, kompensavęs AB „Lietuvos draudimas“ draudimo iÅ¡mokÄ už atsakovo P. B., vairuojant neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakovui A.

Č. priklausančiÄ transporto priemonę GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ , remiantis TPVCAPDÄ® 4 str., 23 str., įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ solidarių atsakovų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas konstatavo, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, jos perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, todėl automobilio savininko – A.

Č. – atsakomybė ieÅ¡kovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, o dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Todėl solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ LR CK 6.279 str. normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ TPVCAPDÄ®. Kadangi atsakovai pažeidė TPVCAPDÄ® 4 str. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, tai jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.

Be to, teismas pažymėjo, kad A. Č. nevykdė pareigos neleisti naudoti neapdraustÄ transporto priemonę ir leido ja naudotis P. B.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                          Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:Kadangi apeliantas, esantis automobilio GAZ SAZ 3507 savininku, neturėjo teisės eksploatuoti neapdrausto automobilio, jis negalėjo perduoti teisių eksploatuoti automobilį ir P. B..

Be to, P. B. turi vairuotojo pažymėjimÄ ir privalėjo žinoti, jog automobilio nebuvo galima naudoti. P. B. savavaliÅ¡kai paėmė automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir buvo nubaustas administracine tvarka, todėl padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti jis vienas. Apeliantas savo automobilį P. B. sodyboje tik laikė, važiuoti neleido. Teismo sprendimas neobjektyvus, vienpusiÅ¡kai paremtas kito atsakovo jam naudingais parodymais, duomenų, kodėl apelianto parodymai buvo atmesti, nėra. Atsakovas P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:Teismo posėdžio metu apeliantas pripažino, kad leido P. B. vairuoti jo automobilį. Be to, P. B. automobilį vairavo ir rÄ stus vežė A. Č. praÅ¡omas, apeliantas patikino, kad automobilio dokumentai yra tvarkingi. Teismas pagrįstai nustatė solidariÄ civilinę atsakomybę ir priėmė teisingÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti pirmosios instancijos sprendimÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:A. Č. turėjo pareigÄ apdrausti transporto priemonę, tačiau jos neapdraudus jam kyla atsakomybė už tokia transporto priemone, kuriÄ tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairavo kitas asmuo, padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas, remiantis TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d. įgyja teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir tai yra solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko atsakomybė.

Atsakomybė A. Č. atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalos, bet dėl pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymo.Net ir taikant CK 6.270 str. nuostatas, A. Č. neiÅ¡vengtų atsakomybės.A. Č. nepateikė duomenų, jog jam priklausanti transporto priemonė įvykusio eismo įvykio metu ar iki jo buvo paimta valdyti neteisėtai, ar jis buvo iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų nenorÄ perduoti automobilį naudotis kitam asmeniui. Apeliantas pripažįsta, kad automobilio raktelius ir transporto priemonę buvo perdavęs P. B., konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ P. B. naudotis automobiliu.A.

Č. teiginiai prieÅ¡tarauja P. B. paaiÅ¡kinimams. A. Č. turi didesnę rÅ«pestingumo pareigÄ rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų tinkamai saugomas bei eksploatuojamas, todėl net ir jei P. B. bÅ«tų paėmęs transporto priemonę neteisėtai, dėl to bÅ«tų ir A. Č. kaltės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinės bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad 2007-06-06 dėl atsakovo P. B., vairavusio atsakovui A.

Č. priklausančiÄ transporto priemonę GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. G. priklausantis automobilis Nissan Primera (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Å io autoįvykio metu automobilio savininkas A. Č. transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, nustatė padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiajam patirtÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas kompensavo.

Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu priteisiant iÅ¡ jo ieÅ¡kovui solidariai su P. B. draudiko nukentėjusiajam asmeniui atlygintÄ Å¾alÄ , nurodydamas, kad už įvykusį eismo įvykį ir nuostolius yra atsakingas P. B., kuris transporto priemone naudojosi prieÅ¡ A. Č. valiÄ . Ä®vertinus byloje esančius duomenis bei atsakovo A. Č. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai solidariai iÅ¡ transporto priemonės savininko A.

Č. ir iÅ¡ kalto dėl eismo įvykio P. B. ieÅ¡kovui priteisė nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka, kadangi A. Č. pažeidė TPVCAPDÄ® 4 str. įtvirtintas imperatyvias normas.TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas. Be to, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDÄ® 4 str. 2 ir 3 d.).Minėto įstatymo 23 str. numato Transporto priemonių draudiko biuro teisę reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Kadangi TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010), todėl ieÅ¡kovas pagrįstai dėl turėtų nuostolių atlyginimo kreipėsi tiek į transporto savininkÄ A.

Č., tiek į automobilį vairavusį ir eismo įvykį sukėlusį P. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Č., būdamas automobilio GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 8), šios transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nesilaikė įstatymo nustatyto įpareigojimo neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Atsakovo teiginiai, jog P. B. automobilį paėmė savavališkai yra nepagrįsti.

Duomenų, kad eismo įvykio kaltininkas P. B. neteisėtai užvaldė ar savavaliÅ¡kai paėmė A. Č. automobilį, ar kad A. Č. ėmėsi priemonių neleisti kitam asmeniui vairuoti neapdraustos transporto priemonės, nėra. PrieÅ¡ingai, pats A. Č. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad nors ir informavo P. B., jog transporto priemonė nėra apdrausta, tačiau leido ja važiuoti bei paliko jam automobilio raktelius (b.l. 72). Pažymėtina, kad transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Todėl automobilio savininko A. Č. atsakomybė Transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo. Kadangi atsakovai pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieÅ¡kovas turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008).

Atsakovo A. Č., kaip neapdraustos transporto priemonės savininko, neveikimas, neapdraudžiant transporto priemonės bei nesiimant jokių priemonių, kad tokios transporto priemonės negalėtų vairuoti kitas asmuo, nesudaro jokio teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei atleisti atsakovÄ A. Č. nuo solidariosios atsakomybės.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei proceso teisės normas.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas nutarė: Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                   Andžej Maciejevski