b158cc47-1a6f-47f2-b40e-e46b52f1606a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-632-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00333-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Aurelijaus Rauckio ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K., toliau – J. K.) gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 23 d. nutarimÄ Nr. 67-11 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis buvo pakeistas, skiriant J. K. subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi J. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžius skirtos bausmės buvo subendrintos, skiriant jam subendrintÄ 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi į nuteistajam skirtÄ galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 28 d. 6. 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-11 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam J. K..

7. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinti 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo J. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakyta. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis J. K. daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

8. Skunde apygardos teismui nuteistojo J. K. gynėja praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 8.1. Nuteistojo gynėjos teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas labiau akcentavo J. K. nusikalstamÄ praeitį, kuri jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę, o ne jo norÄ pasitaisyti bei teigiamÄ elgesį įkalinimo įstaigoje. Tuo tarpu spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ teismas turi vertinti J.

K. dabartinį elgesį bei neigiamÄ požiÅ«rį į nusikalstamÄ praeitį, o taip pat jo pastangas įrodyti, kad jis yra linkęs pasitaisyti bei gali dalį bausmės atlikti prižiÅ«rimas probacijos tarnybos. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad iki laisvės atėmimo bausmės J. K. slapstėsi. Teigiama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paÅ«mėjus alerginei astmai, kuria J. K. serga nuo vaikystės, teismo leidimu J. K. iÅ¡vyko į Vokietijos Federacinę RespublikÄ gydytis stacionare.

Ligoninėse J. K. buvo priverstas praleisti ilgÄ laikÄ â€“ apie 6 mėnesius, todėl visuose paskesniuose teismo posėdžiuose jis dalyvavo nuotoliniu bÅ«du. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad tikslo pasislėpti nuo teismo bei bausmės atlikimo J. K. neturėjo, teismas savo ruožtu žinojo, kur ir kokiu tikslu J. K. iÅ¡vyko, kur jis tuo metu gyveno ir sutiko, kad J. K. dalyvautų teismo posėdžiuose nuotoliniu bÅ«du. 8.2. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl J.

K. nedarbo bei jo finansinių įsipareigojimų. Pasak nuteistojo gynėjos, dėl riboto darbingumo ir sveikatos bÅ«klės darbas J. K. nebuvo siÅ«lomas, nors jis tokį praÅ¡ymÄ ligoninės administracijai buvo pateikęs 2020 m. sausio 6 d. 2020 m. sausio 24 d. J. K. gavo atsakymÄ , kur nurodyta, jog klausimas dėl nuteistojo galimybės dirbti galės bÅ«ti sprendžiamas tik kai bus baigtas J. K. gydymas. Esant Å¡ioms aplinkybėms natÅ«ralu, kad J. K. negali turėti pajamų, todėl negali pats iÅ¡ savo lėšų vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, kurie, be kita ko, nėra padarytos nusikalstamos veikos padariniai.

Tačiau, nuteistasis turi galimybę dirbti ateityje, kÄ patvirtina jo kartu su praÅ¡ymu Komisijai pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nuteistajam ir UAB „M.“, ir įmonėje A. E. OŪ siÅ«lomas darbas vadybininko pareigose. Å ie darbo pasiÅ«lymai yra pritaikomi prie dabartinės J. K. sveikatos bÅ«klės, jam nustatyto nedarbingumo lygio. 8.3. Skunde pabrėžiama, kad J. K. nuo 2005 metų gyveno savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , užsiminėjo savarankiÅ¡ku verslu skirtingose veiklose. Nuo 2012 iki 2017 metų užėmė (duomenys neskelbtini) federacijos viceprezidento visuomeniniais pagrindais pareigas, nuo 2017 m. buvo (duomenys neskelbtini) federacijos generalinis sekretorius. 2017 m. balandžio 24 d. jis baigė Fizinio aktyvumo, sporto specialistų ir instruktoriaus mokymus, iki suėmimo dirbo treneriu sporto klube G.

P. (savanoriÅ¡kais pagrindais, ruošė sportininkus varžyboms). Be to, 2020 m. birželio 12 d. J. K. gavo (duomenys neskelbtini) federacijos prezidento A. V. raÅ¡tiÅ¡kÄ darbo pasiÅ«lymÄ , kuriuo praneÅ¡ama, kad J. K. priimamas į darbÄ Vilniaus ir Vilniaus apskrities kultÅ«rizmo federacijoje nuotoliniu ir ne nuotoliniu bÅ«du trenerio-konsultanto pareigose, kurios visiÅ¡kai atitinka nuteistajam nustatyto 55 procentų darbingumo lygį. 2020 m. birželio 12 d. J. K. (duomenys neskelbtini) direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ leisti jam savarankiÅ¡kai dirbti nuotoliniu bÅ«du (duomenys neskelbtini) federacijoje pasiÅ«lytose trenerio – konsultanto pareigose, Å¡is nuteistojo praÅ¡ymas buvo patenkintas.

Be to, pasak advokatės, įvertintina ir tai, kad J. K. Komisijai pateikė antstolės iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu jis į antstolių sÄ skaitÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų įmokėjo įmokas. Tai rodo, jog nuteistasis nevengia atsakomybės, gailisi, nori kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus. 8.4. Skunde nurodoma, kad Å¡iuo metu nuteistasis yra atlikęs praktiÅ¡kai pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatytas 31 balo vertinimo rezultatas, iÅ¡ kurio pasyvioji dalis yra 20 balų, o kintama dalis – tik 11 balų.

Tai rodo nuteistojo žemÄ pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Svarbu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nuteistasis nebaustas, už gerÄ elgesį skatintas net 5 kartus, motyvuotai nuo pat bausmės atlikimo pradžios jis tęsia aktyviÄ veiklÄ pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, su artimaisiais palaiko socialinius ryÅ¡ius, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotai elgiasi, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

Be to, J. K. suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pasak advokatės, sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. 8.5. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino pataisos įstaigos administracijos atstovo nuomonės dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų su intensyvia priežiÅ«ra taikymo galimybės. Juk bÅ«tent pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistÄ jį, turi didžiausiÄ informacijos kiekį apie jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryÅ¡ius su Å¡eima ir kitas svarbias Å¡io klausimo sprendimui aplinkybes.

Komisija konstatavo, kad J. K. ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančių aplinkybių visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jį toliau galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . Pataisos namų charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo gydytas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, dėl sveikatos bÅ«klės socialinės reabilitacijos programose dalyvavo ribotai, tačiau motyvuotas užsiimti naudinga veikla – skaito knygas, domisi naujais teisės aktų pakeitimais, sprendžia kryžiažodžius, rodo iniciatyvÄ bei teikia konkrečius pasiÅ«lymus dėl užimtumo organizavimo (rengia užduotis viktorinoms), jam suteikta teisė užsiimti menine veikla, jis reguliariai dalyvauja individualiose konsultacijose su psichologe.

Be to, nuteistajam nėra bÅ«dingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, jis palaiko draugiÅ¡kus santykius su kameros nuteistaisiais ir administracija, turi ilgalaikius tikslus ir žino bÅ«dus, kaip galės jų siekti, ateitį sieja su Å¡eiminiu gyvenimu bei verslo vystymu, pastaruoju metu sugeba suprasti ir priimti kitų požiÅ«rį, socialines situacijas dažniausiai vertina teisingai, jo mÄ stymas yra lankstus, jis geba diskutuoti ir priimti naujas idėjas. Nuteistojo J. K. gynėjos advokatės L. Kuprusevičienės skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neiÅ¡einant už skundo ribų, teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, ir yra pateikęs praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos administracijai jam šį institutÄ taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Be Å¡ių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , bÅ«tinos ir materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , atitinkanti 31 balÄ , yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, sprendžiant apie J. K. pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , turėtų bÅ«ti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytÄ rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

11. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėja, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimÄ , paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotÄ nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

12. Bylos duomenimis, bÅ«damas laisvėje J. K. nuolat dirbo ir gyveno iÅ¡ teisėtai uždirbamų pajamų. DarbÄ , atitinkantį nuteistojo sveikatos bÅ«klę, jis turės ir laisvėje, todėl abejonių tinkama J. K. motyvacija darbui, teisėjų kolegijai nekyla. Problemų dėl gyvenamos vietos, kurioje bÅ«tų galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , J. K. išėjus į laisvę taip pat nebus. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 5 kartus skatintas, jo požiÅ«ris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiÅ«rÄ yra teigiamas. Nors Å¡ios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad vien tik Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu jau yra pakankamos.

13. Minėta, jog nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ atitinka 31 balÄ ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, statinių svertinių taÅ¡kų suma Å¡ioje bausmės vykdymo stadijoje tesiekia vos 20 balų, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima ir turi bÅ«ti toliau vykdoma izoliavus asmenį nuo visuomenės. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti, kad Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių finansinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , savo kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, prieÅ¡ingai, teigė, jog jo veikla buvo teisėta.

Net ir Å¡iuo metu savo kriminalinę veiklÄ J. K. yra linkęs nuvertinti, teigdamas, jog nusikaltimo neplanavo, kas, įvertinus faktÄ , jog asmuo buvo nuteistas net už kelių nusikaltimų organizavimÄ , teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir Å¡iuo metu J. K. kritiÅ¡kai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių, nesistengia pasitaisyti. Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ J. K. atžvilgiu nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Tesime, t. y. jau vykdant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, J.

K. buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko, jo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Nors nuteistojo gynėja teigia, kad nuteistojo iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ tuo metu paskatino jo sveikatos problemos, tačiau jokių objektyvių šį faktÄ patvirtinančių duomenų LITEKO informacinėje sistemoje nėra, jų nepateikė ir nuteistojo gynėja. Tuo tarpu faktas, jog asmuo buvo pasislėpęs nuo jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo tik sustiprina teisėjų kolegijos manymÄ dėl nekritiÅ¡ko nuteistojo požiÅ«rio į savo neteisėtus veiksmus, kurio pasikeitimo teigiama linkme aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia ir Å¡iuo metu.

14. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad nuteistojo praeities vertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , yra negalimas, tačiau su Å¡iais nuteistojo gynėjos motyvais nesutiktina. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės bei kaltininko požiÅ«ris į padarytas nusikalstamas veikas. Tik Å¡ių aplinkybių visapusiÅ¡kas įvertinimas leidžia nustatyti, kokios probleminės sritys turi bÅ«ti koreguojamos, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

15. Netaikant lygtinio paleidimo J. K. atžvilgiu atsižvelgtina ir į galimus nuteistojo finansinius sunkumus Å¡iam išėjus į laisvę. Nors, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turės jo sveikatos bÅ«klę atitinkantį darbÄ , tačiau vien tik Å¡is faktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad asmens elgesys toliau gali bÅ«ti koreguojamas laisvėje. Bylos duomenimis, tiek darbÄ , tiek ir legalias pajamas nuteistasis turėjo ir jam inkriminuotų finansinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio J.

K. nesustabdė. Tokiu bÅ«du, įvertinus ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų finansinį pobÅ«dį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad oficialiai gaunamų pajamų asmeninių nuteistojo poreikių tenkinimui Å¡iam bÅ«nant laisvėje nepakako. Å iuo metu nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų – pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai nuteistojo atžvilgiu, kurių bendra suma 28623,73 eurų. SavanoriÅ¡kai per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ J.

K. sugebėjo sumokėti vos 160 eurų sumÄ , nors, sprendžiant iÅ¡ pateiktų duomenų visumos, pataisos įstaigoje jis gauna nuolatinę finansinę paramÄ iÅ¡ savo artimųjų. Nors nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, kaip teigia nuteistojo gynėja, nėra susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tačiau Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės vertinamu atveju neturi. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, nepaisant jų prigimties, atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju J.

K. buvo nuteistas už finansinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymÄ , sprendžiant klausimÄ , ar nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę lygtinio paleidimo atveju, negali bÅ«ti sumenkinami. Aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai abejoti, jog turint darbÄ laisvėje, tačiau vis dar iÅ¡liekant pakankamai dideliems finansiniams įsipareigojimams, nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog už finansinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikų padarymÄ asmuo jau buvo teistas praeityje, jam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vienÄ kartÄ jis jau buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutÄ , tačiau jis ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio praeityje nuteistasis nepadarė.

16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo motyvai dėl artimų nuteistojo socialinių ryšių su savo motina. Nors artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, šis faktas egzistavo ir iki J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu vien tik artimų socialinių ryšių egzistavimas gali sulaikyti asmenį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio.

17. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ J. K. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Svarbu tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant bÅ«tent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu bÅ«du, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo neÅ¡alina.

Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad J. K. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė