b1589abc-d088-4e03-87ee-3102eb62f945 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-63-318/2019 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01060-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2, 1.1.8.1.2,1.2.18.1,1.2.22.1.1, 1.2.23.2.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, gynėjams advokatams Gediminui Bukauskui, Auksanui Čiupailai, Rimantui Prėskieniui, Pauliui Jablonskui, Loretai Guižauskienei, nuteistiesiems M.

G. (M. G.), R. B., G. Å . (G. Å .), D. P., D. K., J. L. (J. L.), vertėjai Žanai Tadorovskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G., G. Å ., D. K., J. L., nuteistojo D. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Auksano Čiupailos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo: M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-05-16 iki 2015-06-05. M. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos įsiteisėjimo.

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-05-16 iki 2015-12-08. R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos paskirtos kardomosios priemonės: užstatas ir dokumentų paėmimas. G. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-05-16 iki 2015-05-18 ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-05-22 iki 2016-02-22. G. Å . iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos paskirtos kardomosios priemonės: užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-05-16 iki 2015-07-31. D. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos paskirtos kardomosios priemonės: užstatas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-05-16 iki 2018-01-05. J. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos paskirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiÅ«ra, užstatas ir dokumento paėmimas. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-05-17 iki 2016-12-07. D. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos paskirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiÅ«ra, užstatas ir dokumentų paėmimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, priteista valstybės naudai: solidariai iÅ¡ R.

B., G. Å . ir D. K. 4 881 eurÄ , solidariai iÅ¡ D. P. ir J. L. 15 804 eurus, solidariai iÅ¡ D. K. ir M. G. 2 840 eurų, iÅ¡ J. L. 1 120 eurų, iÅ¡ G. B. 200 eurų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nuosavybės teisių apribojimams: R. B. priklausančių 1 065 eurų, G. Å . priklausančių 985 eurų, D. K. priklausančių 340 eurų, J. L. priklausančių 38,97 eurų, G. B. priklausančių 200 eurų, D. P. 2050 eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus Å¡ie pinigai perduotini į valstybės biudžetÄ .

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti T. I. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, G. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, laikė ir iÅ¡platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, įgijo ir laikė suklastotÄ dokumentÄ , įgijo ir laikė netikrus pinigus.

2. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

3. G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

4. J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikė ir platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

5. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų ir organizuotoje grupėse, įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas bei labai didelius jų kiekius, realizavo netikrus pinigus, padėjo pagaminti netikrÄ dokumentÄ , neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis.

6. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslÄ platinti, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nusikaltimus nuteistieji padarė Å¡iomis aplinkybėms: Ginklų ir Å¡audmenų laikymas.

7. D. K., veikdamas bendrininkų grupėje su T. I., laikotarpiu 2009-2010 m., (duomenys neskelbiami) kaime perdavė T. I. saugojimui pramoninės gamybos 7,62 mm kalibros Degteriovo konstrukcijos pistoletÄ -kulkosvaidį PPD, pramoninės gamybos pertaisomÄ 12 kalibro lygiavamzdį Å¡autuvÄ Winchester 1300 Defevder ir pramoninės gamybos 380 kalibro revolverį ,,ME 38 Compact-G“ Nr.022109, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra Å¡aunamieji ginklai ir draudžiami apyvartoje, taip pat 40 vienetų pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro ,,Tokarev“ Å¡ovinių, 7 vienetus 9 mm kalibro ,,Makarov“ Å¡ovinių, 3 vienetus 270 kalibro medžioklinių ,,Winchestrer“ Å¡ovinių, 15 vienetų pramoninės gamybos 1930/33 pavyzdžio karinių 7,62 mm kalibro Å¡ovinių ir 12 vienetų pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių Å¡ovinių, kuriuos T.

I. laikė slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbiami) kaime, (duomenys neskelbiami), iki 2012 m pavasario, po ko 2012 m tiksliai nenustatytu laiku ginklus ir Å¡audmenis T. I. pergabeno į kitÄ slėptuvę, esančiÄ (duomenys neskelbiami) kaime, Č. M. gatvėje ir po kurio laiko D. K. praÅ¡ymu slėptuvę parodė M. G. ir D. K., T. I. ir M. G. kaip bendrininkai visus ginklus ir Å¡audmenis laikė Å¡ioje slėptuvėje. Po to, ne anksčiau kaip 2013 m spalio mėn., D. K. dalį Å¡audmenų ir Å¡ovinių - pramoninės gamybos 380 kalibro revolverį ,,ME 38 Compact-G“ Nr. 022109,9 mm kalibro ,,Makarov“ Å¡ovinių, 3 vienetus 270 kalibro medžioklinių ,,Winchestrer“ Å¡ovinių, 15 vienetų pramoninės gamybos 1930/33 pavyzdžio karinių 7,62 mm kalibro Å¡ovinių ir 12 vienetų pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių Å¡ovinių, paslėpė kitoje slėptuvėje, esančioje prie garažų (duomenys neskelbiami), kur kartu su M.

G. laikė iki 2015 m. gegužės 20 d., o kitus ginklus ir šaudmenis D. K. ir M. G. laikė slėptuvėje miškelyje (duomenys neskelbiami) kaime, Č. M. gatvėje iki 2015 m. gegužės 19 d. iki įvykio vietos apžiūros metu jie buvo rasti ir paimti. Medžiagos AB-CHMINACA išplatinimas 2014 m. gruodžio 12 d.

8. D. K. 2014 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbiami) iÅ¡platino, perduodamas M. G. nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos - AB-CHMINACA. M. G., įgijęs Å¡iÄ medžiagÄ , jÄ iÅ¡platino tÄ pačiÄ dienÄ , bute, esančiame (duomenys neskelbiami), perduodamas R. D., atliekančiam nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. 0,146 g amfetamino realizavimas.

9. D. K. 2015 m. sausio 30 d. neatlygintinai perdavė M. G. 0,146 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kuriÄ M. G. įsigijo tÄ pačiÄ dienÄ apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), ir neatlygintinai perdavė R. D., atliekančiam nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. 192,343 g amfetamino slėpimas ir iÅ¡platinimas.

10. M. G. 2015 m. vasario 19 d. iÅ¡ anksto susitarus su R. D. dėl amfetamino pardavimo už 3 000 eurų, nenustatytu laiku, M. G. 2015 m. vasario 20 d. kartu su D. K. automobiliu ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno 192,343 g psichotropinės medžiagos - amfetamino į (duomenys neskelbiami) gatvėje esantį miÅ¡kÄ , kuriame Å¡iÄ medžiagÄ paslėpė ir laikė po žeme. TÄ pačiÄ dienÄ M. G. paslėptÄ amfetaminÄ iÅ¡platino R. D., Å¡iam parodydamas amfetamino paslėpimo vietÄ . 23,385 g heroino iÅ¡platinimas ir laikymas.

11. D. K. 2015 m vasario mėnesį, turėdamas tikslÄ platinti, (duomenys neskelbiami), namo ketvirtame aukÅ¡te, laikė labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 23,385 g narkotinės medžiagos - heroino, kurį pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ 2015 m. vasario mėn. perdavė M. G. Pastarasis, paimdamas iÅ¡ sutartos vietos - (duomenys neskelbiami) namo ketvirtame aukÅ¡te, D. K. paliktÄ heroinÄ ir taip įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 23,385 g narkotinės medžiagos - heroino, turėdamas tikslÄ platinti, ir laikė jį (duomenys neskelbiami) rÅ«syje, iki 2015 m. gegužės 21 d., kur heroinas buvo rastas parodymų patikrinimo vietoje metu. 0,730 g kanapių dervos iÅ¡platinimas.

12. D. K. 2013 m. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, įgijo nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos 5-Fluoro-AKB-48 ir 0,730 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir neteisėtai iÅ¡platino Å¡ias medžiagas perduodamas jas R. D.. PV-8 medžiagos iÅ¡platinimas.

13. D. K., nenustatytu laiku, iki 2014 m. spalio 20 d., (duomenys neskelbiami), bute, esančiame (duomenys neskelbiami), pardavė R. D. nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos - PV-8. Medžiagos AB-CHMINACA iÅ¡platinimas 2014 m. lapkričio 26 d.

14. D. K. 2014 m. lapkričio 26 d. apie 17 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbiami), iÅ¡platino nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos - AB-CHMINACA, perduodamas jÄ R. D., atliekančiam nusikalstamÄ veiklÄ imituojančius veiksmus. 194,657 g amfetamino laikymas ir gabenimas.

15. D. K. 2014 m. lapkričio 19 d. sutarus su R. D., atliekančiu nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, dėl psichotropinės medžiagos - amfetamino pardavimo už 10 000 litų, R. B., D. K. ir G. Å . aptarus psichotropinės medžiagos slėpimo vietÄ , R. B. ir G. Å . iki 2014 m. lapkričio 20 d. automobilyje ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno į slėptuvę, esančiÄ (duomenys neskelbiami) , Å¡alia (duomenys neskelbiami) gatvių sankryžos, labai didelį kiekį 194,657 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kur G. Å . Å¡iÄ medžiagÄ slėptuvėje paslėpė po asfalto nuolaužomis ir ten nuteistieji Å¡iÄ medžiagÄ laikė. TÄ pačiÄ dienÄ R. D. Å¡iÄ medžiagÄ iÅ¡ slėptuvės paėmė ir perdavė policijai. 185,24 g amfetamino laikymas ir gabenimas.

16. D. K. 2015 m. gegužės 13 d. sutarus su R. D., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, dėl amfetamino užpirkimo už 3 000 eurų, D. K. su R. B. ir G. Å . aptarus amfetamino paslėpimo vietÄ , R. B. ir G. Å . iki 2015 m. gegužės 14 d. automobilyje ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir apie 18 val. atgabeno į slėptuvę, esančiÄ miÅ¡kelyje, (duomenys neskelbiami) prie (duomenys neskelbiami) gatvių sankryžos, labai didelį kiekį 185,24 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir ten Å¡iÄ medžiagÄ G. Å . paslėpė ir slėptuvėje nuteistieji Å¡iÄ medžiagÄ laikė. J. L. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas ir laikymas.

17. J. L. nenustatytu laiku, iki 2014 m. vasaros pabaigos, (duomenys neskelbiami) apskrities teritorijoje, įvairiose vietose, neteisėtai perdavė R. D. ne mažiau kaip 573,454 g narkotinės medžiagos - kanapių ir 18,926 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios buvo rastos 2014 m. spalio 21 d. pas R. D. asmens kratos metu ir bute (duomenys neskelbiami).

18. Taip pat J. L., neteisėtai, neatlygintinai išplatino, perduodamas R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį, šias narkotines ir psichotropines medžiagas: 18.1. 2014 m. lapkričio 4 d. apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami) - 0,375 g narkotinių medžiagų kanapių; 18.2. 2014 m. lapkričio 5 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami) - 1,297 g narkotinių medžiagų - kanapių; 18.3. 2014 m. lapkričio 7 d. apie 11 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbiami) - 0,247 g. psichotropinės medžiagos amfetamino; 18.4. 2014 m. lapkričio 7 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), už 4 500 litų - 70,612 g psichotropinių medžiagų - amfetamino; 18.5. 2014 m. lapkričio 11 d. apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), R.

D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį, perdavė 1,699 g narkotinių medžiagų -kanapių dervos; 18.6. 2014 m. gruodžio 4 d. apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį, perdavė nenustatytÄ kiekį psichotropinių medžiagų - AB-CHMINACA; 18.7. 2014 m. gruodžio 12 d. apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį, perdavė 0,902 g narkotinių medžiagų -kanapių; 18.8. 2015 m. vasario 3 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), R.

D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį, perdavė 0,607 g narkotinių medžiagų -kanapių; 18.9. 2015 m. gegužės 2 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį perdavė 0,413 g narkotinių medžiagų - kanapių; 18.10. 2015 m. gegužės 3 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį, perdavė 0,62 g narkotinės medžiagos - kanapių; 18.11. Taip pat J.

L. kartu su D. P. nuo 2015 m. gegužės 15 d. slėptuvėje, esančioje miÅ¡ke (duomenys neskelbiami) kaime, turėdamas tikslÄ parduoti, laikė labai didelį kiekį 1 585,8 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, ir parodydamas slėptuvę R. D. pardavė pastarajam 989,03 g kanapių dervos. 18.12. Taip pat J. L. 2014 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbiami) namo rÅ«syje, turėdamas tikslÄ platinti, laikė 14,988 g narkotinių medžiagų - kanapių. D. P. narkotinės medžiagos laikymas ir pardavimas.

19. D. P. 2015 m. gegužės 15 d., slėptuvėje, miÅ¡ke esančiame (duomenys neskelbiami) kaime, turėdamas tikslÄ parduoti, kartu su J. L. laikė labai didelį kiekį 1 585,8 g narkotinės medžiagos kanapių dervos. TÄ pačiÄ dienÄ , J. L. parodžius kanapių dervos slėpimo vietÄ , D. P. ir J. L. 989,03 g Å¡ios medžiagos pardavė R. D. LikusiÄ dalį - 596,77 g kanapių dervos D. P. tÄ pačiÄ dienÄ užkasė kitoje slėptuvėje (duomenys neskelbiami) kaime ir laikė iki tÄ pačiÄ dienÄ medžiaga buvo rasta įvykio vietos apžiÅ«ros metu. 0,013 g kokaino laikymas.

20. J. L., turėdamas tikslÄ platinti, nenustatytu laiku, iki 2015 m. gegužės 16 d., buto, esančio (duomenys neskelbiami), rÅ«syje, laikė 0,013 g narkotinės medžiagos kokaino, kuris 2015 m. gegužės 16 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas. Diplomo suklastojimas. 21. 2015 m. kovo mėnesį, turėdamas tikslÄ Ä¯sigyti suklastotÄ aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ , M. G. kreipėsi į D. K. surasti asmenį, kuris galėtų gauti šį dokumentÄ , ir pateikė D. K. asmens duomenis reikalingus įraÅ¡yti į suklastotÄ dokumentÄ .

D. K. (duomenys neskelbiami), nenustatytoje vietoje, Å¡iuos duomenis perdavė G. B. Pastarasis nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotÄ aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ Nr. (duomenys neskelbiami), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbiami) universiteto M. G. vardu ir šį suklastotÄ dokumentÄ 2015 m. gegužės 7 d. atvežė į (duomenys neskelbiami), kur tÄ pačiÄ dienÄ prie parduotuvės ,,M“, esančios (duomenys neskelbiami), už 200 eurų pardavė M. G., kuris šį dokumentÄ laikė savo namuose (duomenys neskelbiami) iki 2015 m. gegužės 21 d., kai parodymų patikrinimo vietoje metu perdavė policijos darbuotojams.

Netikrų pinigų realizavimas ir laikymas.

22. D. K. 2015 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), prie degalinės ,,N“, esančios (duomenys neskelbiami), perdavė M. G. ir šis įsigijo 5 vienetus netikrų 100 eurų nominalo banknotų Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami). Šiuos netikrus banknotus M. G. laikė savo namuose (duomenys neskelbiami) iki 2015 m. gegužės 16 d., kai jie buvo rasti parodymų patikrinimo vietoje metu. Šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymas.

23. D. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nenustatytÄ laikÄ savo bute, esančiame (duomenys neskelbiami), iki 2015 m. gegužės 16 d. laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ pistoletÄ ,,Walther PP“ ir Å¡eÅ¡is vienetus 9 mm kalibro Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti iÅ¡ dujinio pistoleto. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 24. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti Å¡velnesnę bausmę. 24.1.

Apeliantas nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde kaltės ir veikų kvalifikavimo neginčija. Jis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir, kad paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. 24.2. Apeliantas teigia, kad teismas jam paskyrė aiÅ¡kiai per giežtÄ ir neteisingÄ bausmę, nes iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų teisingam bausmės paskyrimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir taip pažeidė 54 straipsnio nuostatas. 24.3.

Nuteistojo M. G. manymu, teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas ir juose dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į tai atsižvelgti skiriant bausmę. Å ioje byloje nustatyta, kad apeliantas nuo tyrimo pradžios prisipažino kaltu, davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, įvardijo nusikaltimuose dalyvavusius asmenis. Parodymų patikrinimo vietoje metu savanoriÅ¡kai nurodė ir pateikė pareigÅ«nams narkotines bei psichotropines medžiagas, parodė slėptuvę, kurioje buvo laikomi ginklai, namuose laikytus netikrus pinigus ir suklastotÄ dokumentÄ .

Visa tai rodo, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir stengėsi padėti juos atskleisti. Teismo argumentas, kad jo parodymai apie organizuotos grupės egzistavimÄ , neturi esminės reikÅ¡mės, nes byloje yra kitų duomenų apie organizuotÄ grupę, nemenkina jo parodymų svarbos. 24.4. Taip pat teismas nevertino apelianto asmenybės, o kartu ir jo pavojingumo visuomenei. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbiami)“ automechaniku, gauna legalias pajamas, moka valstybei mokesčius, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , mokosi (duomenys neskelbiami) universiteto Interneto inžinerijos bakalauro studijų programos IV kurse (studijų pabaiga 2019-06-30), paskutinį kartÄ teistas 2009 m. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , teismo paskirtÄ baudÄ sumokėjo, teistumas iÅ¡nykęs, iki 2014 m. jokių nusikaltimų nedarė (5 metus), po paskutinio nusikaltimo, už kurį yra nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, nenusikalto daugiau kaip 3 metus.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad jis padarė iÅ¡vadas dėl padarytų nusikaltimų ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų. NežiÅ«rint į tai, teismas nuosprendyje nieko nepasisakė apie jo Å¡eimÄ , darbinę veiklÄ ir kitus apeliantÄ charakterizuojančius duomenis. 24.5. Kartu, apeliantas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006), teigia, kad jam turi bÅ«ti suÅ¡velninta bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliantas pažymi, kad visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; teistumas iÅ¡nykęs; naujų nusikaltimų ar nusižengimų nepadarė, o tai rodo, kad nėra linkęs nusikalstamai pažeidinėti visuotines elgesio normas; dirba, mokosi, turi Å¡eimÄ ir du nepilnamečius vaikus; bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.

Minėtų aplinkybių visuma, kurias teismas turėtų pripažinti išimtinėmis, patvirtina, kad apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. 24.6. Apeliantas pažymi ir tai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m., kaltinamasis aktas surašytas 2016 m., o teismo nuosprendis paskelbtas 2018 m. Tai yra nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio paskelbimo praėjo 4 metai, nors byla nebuvo pernelyg sudėtinga ar didelės apimties, nereikalavo daug sudėtingų tyrimų, kaltinimai pareikšti 8 asmenims.

Tai rodo, kad procese nebuvo preciziÅ¡kai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo nuorodų į greitÄ ir operatyvų bylos tyrimÄ , proceso eigoje buvo nepagrįstų delsimų, visas procesas galėjo bÅ«ti organizuojamas operatyviau. Dėl to baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje yra užsitęsęs pernelyg ilgai, jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, suformuota bylose Einarsson prieÅ¡ AirijÄ (Einarsson v.

Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995), Tarnas Kovacs prieÅ¡ VengrijÄ (Tarnas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieÅ¡ DanijÄ (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005) ir kt., apeliantas teigia, kad Å¡velnesnės, negu numato įstatymas, bausmės paskyrimas bÅ«tų teisingas, kompensuojantis nepatogumus, jo patirtus dėl ilgo baudžiamojo proceso, ir bausmės tikslai bus pasiekti jam neskiriant tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės.

25. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 25.1. Apeliantas, remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pastarojo kaltę grindė prielaidomis ir teoriniais samprotavimais, o ne bylos įrodymais, objektyviu ir nuodugniu visų bylos įrodymų iÅ¡tyrimu ir jų visumos įvertinimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, BK 2 straipsnio 4 dalyje numatytos nuostatos. 25.2.

R. B. kaltė dėl 2014-11-20 epizodo iÅ¡ esmės pagrįsta vienintelio liudytojo – policijos pareigÅ«no A. Å . parodymais, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir pakankami įrodymai pripažįstant R. B. kaltu padarius šį nusikaltimÄ . Liudytojas nurodė, kad R. B. matė automobilyje ,,Tojota Avensis“, kuriuo atvyko G. Å ., tačiau R. B. iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs, stebėjo aplinkÄ . Liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip tas stebėjimas pasireiÅ¡kė ir, kaip tuo pačiu metu Å¡is galėjo stebėti du skirtingose vietose esančius asmenis – G.

Å . ir antrÄ , sėdintį automobilyje. Be to, pasak apelianto, iÅ¡analizavus A. Å . proceso metu duotus parodymus, matyti, kad Å¡ias aplinkybes liudytojas nurodė neiÅ¡karto. 2015-05-12 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl slapto sekimo nieko neužsiminė apie R. B. PraneÅ¡imuose apie įtarimÄ D. K. ir G. Å . dėl Å¡io epizodo nurodyta, kad jie inkriminuotÄ veikÄ darė veikdami bendrai su nenustatytu asmeniu, o ne su R. B.. Liudytojo A. Å . parodymai, kad Å¡is atpažino automobilyje sėdintį R. B. atsirado tik sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės pratęsimo.

Visos Å¡ios aplinkybės verčia abejoti minėto liudytojo duotų parodymų patikimumu. Liudytojas A. Å . yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kitų byloje objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų R. B. dalyvavus Å¡io nusikaltimo padaryme, nėra. Nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog amfetaminÄ Ä¯ slėptuvę vežė kartu su G. Å ., o ne su R. B.. Å ias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis G. Å . Teismas nuosprendyje nenurodė, kad nuteistųjų parodymai yra nepatikimi, todėl jais abejoti nėra pagrindo. 25.3.

Apelianto teigimu, R. B. taip pat nepagrįstai yra nuteistas dėl 2015 m. gegužės 14 d. epizodo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. B. dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme, pastarojo kaltė grindžiama prielaidomis, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nuteistasis G. Å . visada tvirtino, kad R. B. nežinojo, kokiu tikslu važiavo į kaltinime nurodytÄ vietÄ .

Nuteistojo D. K. R. B. nepažįsta. Byloje įrodymų, kad R. B. buvo žinomas paslėpto paketo turinys, taip pat nėra. Telefoninių pokalbių, kurių metu atvirai ar užmaskuotai bÅ«tų kalbamasi apie neteisėtÄ paketo turinį, nėra užfiksuota. Todėl, esant tokiems bylos duomenims, anot apelianto, laikytina, jog R. B. parodymai apie važiavimo kartu su G. Å . priežastis, yra nepaneigti. 25.4. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-53-895/2016, 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.), taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį ir R.

B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas veikiant organizuota grupe. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. B. veikė bendrai ir suderintai su kitais asmenimis. Pasak apelianto, Å¡is nuteistasis nežinojo apie kažkokių asmenų, iÅ¡skyrus G. Å ., veikimÄ ir pastarojo vaidmuo buvo atsitiktinis, susiklosčius atsitiktinai tam tikroms aplinkybėms, kÄ patvirtino ir G. Å . D. K. su minėtu nuteistuoju nepalaikė jokių ryÅ¡ių.

26. Nuteistasis G. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytÄ minimumÄ . 26.1. Apeliantas nuteistasis G. Å . apeliaciniame skunde kaltės ir veikų kvalifikavimo neginčija. Jis nesutinka su paskirta bausme. 26.2. Apeliantas teigia, kad teismas jam paskyrė aiÅ¡kiai per giežtÄ , neindividualizuotÄ ir neteisingÄ bausmę, nes iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų teisingam bausmės paskyrimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir taip pažeidė 54 straipsnio nuostatas.

Teismo sprendimas skirti jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausmę yra nemotyvuotas ir keistinas. 26.3. Apelianto teigimu, nors jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau bÅ«tina įvertinti tai, jog Å¡is nusikaltimas yra turtinio, o ne smurtinio pobÅ«džio, nekilo sunkios pasekmės, nes psichotropinių medžiagų siuntos gabenimas buvo kontroliuojamas pareigÅ«nų. Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vada, jog padaryta veika savo pavojingumu yra mažiau pavojinga už tipinės BK 260 straipsnio 3 dalimi uždraustos veikos pavojingumÄ ir į jÄ atsižvelgti tinkamai individualizuojant bausmę. 26.4.

Be to, pasak apelianto, teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į tai atsižvelgti skiriant bausmę. Teismo iÅ¡vada, kad G. Å . savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, nepagrįsta. Jis savo kaltę dėl faktinių aplinkybių pripažino ir teismas nenustatė, jog Å¡is prisipažinimas yra nenuoÅ¡irdus. 26.5. Taip pat, pasak apelianto, įstatymų leidėjas įpareigoja teismÄ skiriant bausmę atsižvelgti ne tik į neigiamai kaltininkÄ charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į tas aplinkybes, kurios patvirtina jo teigiamas savybes, nes tik visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia paskirti griežtai individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę.

NežiÅ«rint į tai, teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė (nevertino, ar tokios bausmės paskyrimas nepakenks jo socialinei aplinkai ir kt.). Byloje nustatyta, kad jis dirba, gauna legalias pajamas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , augina du nepilnamečius vaikus. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės apeliantui paskyrimas neigiamai pakenktų jo socialinei aplinkai ir neturėtų jokios teigiamos naudos, kas prieÅ¡tarautų BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams. 26.6. Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo yra praėję beveik 4 metai, tačiau jis jokių teisės pažeidimų ir nusikaltimų daugiau nepadarė.

Visa tai rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti, o padarytas nusikaltimas yra tik gyvenimo klaidÄ , dėl ko apeliantas labai gailisi. 26.7. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-53-895/2016, 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.), taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį ir į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė skiriant bausmę.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas veikė bendrai ir suderintai su kitais asmenimis. R. B. apelianto automobilyje atsirado atsitiktinai. Apelianto vaidmuo buvo atsitiktinis. D. K. paprašė, kad jis nuvežtų paketÄ ir padėtų į nurodytÄ vietÄ . Byloje nėra užfiksuota jokių telefoninių pokalbių su D. K. ir R. B., kur jie aptarinėtų nusikalstamos veikos darymo aplinkybes. Todėl Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ nuosprendžio. 26.8. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytÄ , bei įvertinus tai, jog dėl pernelyg ilgos bausmės paskyrimo kiltų nepalyginai sunkesni padariniai nei jo faktiÅ¡kai padarytu nusikaltimu kilę padariniai, jam turi bÅ«ti suÅ¡velninta bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. 26.9.

Nuteistasis G. Å . taip pat mano, kad bausmė galėtų bÅ«ti mažinama, siekiant jam kompensuoti už tai, jog jis buvo ilgÄ laikÄ (2 metus 9 mėnesius) nepagrįstai suimtas kitoje byloje (jo atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis).

27. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti jam teismo paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas iÅ¡skirtinai rėmėsi vienintelio suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo A. Å . parodymais, nevertino visų nuteistųjų parodymų, kitų bylos duomenų, jo kaltę grindė prielaidomis ir spėlionėmis.

Taip pat nenurodė, kokį konkretų vaidmenį kiekvienas iš nuteistųjų atliko tariamoje organizuotoje grupėje. 27.1. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis, veikdamas organizuotoje grupėje su D. K. ir G. Š., laikė ir gabeno nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas. Byloje nei vienas liudytojas neparodė, jog amfetaminas buvo apeliantui perduotas. Nuosprendyje teismas taip pat nenurodė, kada ir kur jam buvo perduotas amfetaminas. Apeliantas iki suėmimo D. K. nepažinojo ir nebuvo užfiksuota jokių jo ir D.

K. kontaktų, nors visi nuteistieji buvo sekami 24 valandas. Byloje, atlikus telefoninių skambučių išklotinių analizę, taip pat nebuvo nustatyta, kad jis bendravo su D. K. Byloje nėra jokių duomenų, jog jis su G. Š. tarėsi dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo. D. K. ir G. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, jie su apeliantu nesitarė daryti nusikaltimo. Tokie nuteistųjų D. K. ir G. Š. parodymai sutampa su apelianto parodymais.

Teismas nepagrįstai šiuos parodymus ignoravo. Vien tai kad jis buvo netoli nuo tos vietos (slėptuvės), kur atlikinėjo gamtinius reikalus, neleidžia daryti išvados, jog veikė kartu su D. K. ir G. Š., ir suvokė, jog daroma nusikalstama veika. Apeliantas nieko nežinojo apie slėptuvę, o įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai. G. Š. apie galimus įtarimus dėl daromos nusikalstamos veikos su apeliantu nepasidalino. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad jis stovi nugara nuo G. Š. nutolęs apie 5-7 metrus ir atlikinėja gamtinius reikalus.

IÅ¡ nuteistojo G. Å . parodymų matyti, kad pastarasis tuo metu, kai nuėjo į slėptuvę, apelianto nematė (užstojo statybinių atliekų krÅ«va). Tai patvirtina, jog nuteistasis R. B. nematė daromo nusikaltimo. NežiÅ«rint į tai, Å¡i svarbi aplinkybė neužfiksuota A. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime, kas rodo pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumÄ ir suinteresuotumÄ . Dėl to, apelianto nuomone, yra pagrindas abejoti ir A. Å . parodymais, jog R. B. stebėjo aplinkÄ . Tai tik subjektyvi pareigÅ«no nuomonė, kuriuos niekas nepatvirtina.

Be to, pareigÅ«no A. Å . suinteresuotumÄ patvirtina ir pastarojo elgesys: A. Å ., raÅ¡ydamas pirmuosius tarnybinius praneÅ¡imus, nenurodė, jog matė asmenį panašų į R. B., kas atitinka kitų nuteistųjų parodymus, jog minėto nuteistojo įvykio vietoje nebuvo. NežiÅ«rint į tai, po visų kaltinamųjų sulaikymo, praėjus 7 mėnesiams nuo įvykio (2014 m. lapkričio mėn.), A. Å . pradėjo tvirtinti, jog pažino R. B. ir savo paties iniciatyva davė gan detalius parodymus. Byloje duomenų, kurie patvirtintų A.

Å . parodymus, nėra. D. K. ir G. Å . nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėn. į slėptuve jie vyko abu baltu automobiliu. Pagal byloje esančias nuotraukas identifikuoti automobilyje sėdinčio asmens negalima. Slapto sekimo protokoluose neužfiksuoti jokie apelianto nusikalstami veiksmai. Jis pats visada savo kaltę neigė. Teismo iÅ¡vada, jog R. B. prisipažino važiavęs su G. Å ., yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja apelianto parodymams. Jis, duodamas parodymus, nurodė tik tai, kad keletÄ kartÄ su G. Å . važiavo pirkti detalių automobiliui.

Teismo nurodyto slapto sekimo protokolo, kuriame neva teigiama, jog apeliantas buvo pastebėtas su G. Å ., byloje nėra (protokole raÅ¡oma, kad antras asmuo nenustatytas). Taip pat nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, jog R. B. matė kaip G. Å . nešė paketÄ paslėpti į miÅ¡kÄ . Apelianto nuomone, net ir tuo, jeigu jis bÅ«tų buvęs automobilyje, negalėjo nieko matyti, nes iÅ¡ slapto sekimo protokolo ir pareigÅ«nų parodymų matyti, jog G. Å . iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio nieko neturėdamas rankose. Juo labiau, pasak apelianto, jis negalėjo įtarti, jog G.

Å . kažkÄ daro nusikalstamo, nes automobilis sustojo ne miÅ¡ke, o kieme prie daugiabučio. Esant tokiems byloje surinktiems duomenims, teismas negalėjo pripažinti, jog apeliantas 2014 m. lapkričio 20 d. buvo nusikaltimo padarymo vietoje ir atliko kaltinimo jam inkriminuotus veiksmus. Jis negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus. Byloje įrodymų, jog apeliantas suvokė, kad yra daroma nusikalstama veika, nėra. 27.2. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis yra teistas ir jo teistumas neiÅ¡nykęs. Pasak apelianto, jo teistumas iÅ¡nyko 2014 m. gruodžio 22 d. ir tai nurodyta teismo nutartyje nagrinėjant jo gynėjo skundÄ dėl suėmimo paskyrimo. 27.3.

Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog jis yra kaltas, paskirti bausmę mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumas, nes jis yra socialiai atsakingas asmuo, dirba, sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina nepilnametę dukrÄ , aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, neatlygintinai aukoja kraujÄ , nuteistųjų veiksmai buvo kontroliuojami pareigÅ«nų ir žala nebuvo padaryta, didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo inkriminuotas tik dėl to, kad tokį kiekį pareigÅ«nu praÅ¡ymu užsakė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R.

D.

28. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jo atžvilgiu Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, jog dalyvavo Å¡ių nusikaltimų padaryme. Taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir paÅ¡alinti jo veikÄ kvalifikuojančius požymius – dalyvavimÄ bendrininkų grupėje ir organizuotoje grupėje ir suÅ¡velninti jam teismo už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes bei galutinę bausmę. 28.1.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis bendrininkavo kartu su T. I. ir M. G. nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jie trise susitarė atlikti kokius nors bendrus nusikalstamus veiksmus, kaip tai numato BK 24 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, todėl jis negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn už bendrininkavimÄ . Pasak apelianto, jis tik perdavė ginklus ir Å¡audmenis T. I., tačiau nieko nežinojo, kÄ su jais darys T.

I. ir M. G. Teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas bendrininkavo su minėtais asmenimis. Jo ir kitų nuteistųjų T. I., M. G. prisipažinimai neįrodo, kad minėti nuteistieji veikė kaip bendrininkai, nes jie pripažino tik objektyvias nusikaltimo padarymo aplinkybes, o ne kartu bendrininkavę. Teismo nuosprendyje nėra atskleisti bÅ«tini bendrininkavimo požymiai – susitarimas ir tyčia. Taip pat nėra aiÅ¡ku, koks buvo apelianto vaidmuo kitiems nuteistiesiems vykdant nusikalstamÄ veikÄ , ir, kokius konkrečius veiksmus jis atliko po to, kai ginklus perdavė T.

I. Todėl apeliantas mano, jog teismas nesilaikė Å¡iuo klausimų aktualios teismų praktikos dėl bendrininkavimo, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir dėl to padarė esminį BPK pažeidimÄ bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 28.2. Apeliantas, remdamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato iÅ¡aiÅ¡kinimais, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006, Nr. 2K-420/2008, Nr. 2K-192/2013), skunde taip pat tvirtina, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, įrodymus iÅ¡tyrė ir vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimus, dėl to padarė iÅ¡vadas neatininkančias bylos aplinkybių.

Teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių, prioritetÄ suteikė M. G. parodymams, prieÅ¡ apelianto parodymus, nors dėl kitų nusikalstamų veikų M. G. parodymus atmetė kaip nepatikimus. Kitų byloje įrodymų, iÅ¡skyrus M. G. parodymus, nėra. Apeliantas mano, kad M. G. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir jį apkalbėti, nes jų tarpusavio santykiai iÅ¡siskiriant nebuvo draugiÅ¡ki. Teismas, remdamasis M. G. parodymais, turėjo Å¡ias aplinkybes įvertinti. 28.3. Be to, teismas, pripažindamas jį kaltu dėl Å¡io nusikaltimo, nieko nepasisakė dėl subjektyviosios Å¡io nusikaltimo pusės, neanalizavo jo tyčios realizuoti netikrus pinigus. 28.4.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis atliko minėto straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus. Teismo nuosprendyje jo nusikalstami veiksmai nėra nurodyti. 28.5. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuotoje grupėje. 28.6.

Apeliantas, remdamasis BK 24 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi, taip pat nesutinka ir dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Tvirtina, kad byloje nenustatyta, jog jis kartu su nuteistaisiais R. B., G. Å . buvo susitarę dėl organizuotos grupės sukÅ«rimo siekiant platinti ar bent laikyti ir gabenti draudžiamas medžiagas, parengė nusikalstamos veikos planÄ , mechanizmÄ , buvo pasiskirstę vaidmenimis. Teismas nuosprendyje nepateikė argumentų ir nemotyvavo, kodėl visi nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, neatskleidė jai bÅ«dingų požymių, tik apsiribojo samprotavimais apie R.

B., G. Å . suvokimÄ dėl slepiamų narkotinių medžiagų bei prielaidomis, iÅ¡kraipant tam tikras faktines aplinkybes (2014 m. lapkričio mėn. į slėptuvę psichotropines medžiagas atvežė apeliantas ir paprašė G. Å . nuneÅ¡ti paketÄ ). Apelianto teigimu, jis negalėjo bÅ«ti organizuotos grupės narys, nes nepažinojo visų Å¡ios grupės narių. Å ias aplinkybes patvirtino R. B. Vien tai, kad R. B. pažinojo G. Å ., o Å¡is apeliantÄ , neįrodo jo ryÅ¡io, o kartu ir bendrininkavimo su R.

B. Jis gali atsakyti tik už jo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, prieÅ¡ tai patikrinus, ar apelianto veiksmai pareigÅ«nų nebuvo iÅ¡provokuoti ir, ar nėra nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ mažinančių aplinkybių. Apelianto nuomone, jeigu R. D. pareigÅ«nų iniciatyva nebÅ«tų prašęs jo tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos nebÅ«tų. Be to, apeliantas mano, jog žala nei visuomenės interesams, nei kitų asmenų sveikatai, socialinei gerovei nebuvo padaryta. 28.7.

Taip pat apeliantas nuteistasis D. K. ginčija ir teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismo nurodyti įrodymai: apelianto dalinis prisipažinimas, kratos protokolas ir specialisto iÅ¡vada neįrodo jo kaltės. Kratos protokolas ir specialisto iÅ¡vada patvirtina tik patį faktÄ , kad rastas Å¡aunamasis ginklas. Tuo tarpu apelianto tariamas prisipažinimas yra niekinis įrodymas, nes jis save apkalbėjo. Apeliantas nepripažįsta, kad jis laikė bute, esančiame (duomenys neskelbiami), civilinėje apyvartoje draudžiamus ginklus.

Tvirtina, kad ginklas priklausė jo mirusios motinos sugyventiniui V. S., kuris gyveno tame bute. Apeliantas nežinojo, kur ginklas buvo laikomas. Po motinos mirties Å¡is butas atiteko apelianto broliui, todėl jis tame bute tuo metu negyveno. Brolis tik po to, kai D. K. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, leido bute apsigyventi. Todėl, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas padarė minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ negalima. D. K. veikoje nėra įrodyti bÅ«tieji tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. 28.8.

Kartu, apeliantas, remdamas teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-204-942/2015 ir kt.), teigia, kad jam turi bÅ«ti suÅ¡velninamos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, nes yra tinkamai neindividualizuotos ir neteisingos. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ Ä¯vertinti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, Å¡ios pareigos neatliko. Teismas, skirdamas jam bausmes, neatsižvelgė, kad: nusikaltimai yra ne smurtinio, o turtinio pobÅ«džio; sunkių pasekmių nekilo, narkotinės (psichotropinės) medžiagos tiesioginio vartotojo nepasiekė, kas turėjo bÅ«ti pripažinta aplinkybe, mažinančia jo nusikalstamų veikų pavojingumÄ ; apeliantas pripažino savo kaltę dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių ir teismas nenustatė, jog prisipažinimas nebuvo nuoÅ¡irdus, kas turėjo bÅ«ti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); teistumas iÅ¡nykęs; jis dirba, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina mažametę dukrÄ , rÅ«pinasi Å¡eima; nuo nusikaltimų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (apie 3 metus) ir per tÄ laikÄ apeliantas jokių teisės pažeidimų ir naujų nusikaltimų nepadarė, tinkamai vykdo kardomųjų priemonių sÄ lygas, kas patvirtina, jog apelianto pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs, jis linkęs taisytis.

Apelianto nuomone, įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , jam už padarytus nusikaltimus turėtų bÅ«ti skiriamos trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu Å¡velninama galutinė bausmė. Nuteistajam paskirtos griežtos bausmės yra betikslės, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas, t. y. neteisingas.

Dėl paskirtos ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės apeliantas negalės tinkamai pasirūpinti šeima ir iškils grėsmė, kad jo šeima iširs. Tai labai pakenktų jo socialinei aplinkai. Be to, ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimas kartu su kitais nuteistaisiais, darbo praradimas ir pergyvenimai dėl negalėjimo pasirūpinti šeima neturėtų jokios teigiamos įtakos jo asmenybei, tai jam sukels skaudžius materialinius ir dvasinius padarinius. Vien tai, kad apeliantui inkriminuoti nusikaltimai yra priskiriami atitinkamų nusikaltimų kategorijoms, trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės, nei numatyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose, skyrimas nepažeistų teisingumo principo.

29. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuriÄ jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 29.1. Apeliantas nurodo, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Teismo nurodyti įrodymai apelianto kaltės nepatvirtina. Jis visada tvirtino, jog norėjo įsigyti savo reikmėms keletÄ gramų narkotinės medžiagos ir kaltinimo inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.

Šias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtino J. L. Teismo išvados, jog J. L. nurodė, kad narkotines medžiagas laikė su nuteistuoju D. P., o R. D. tarėsi su apeliantu, neatitinka tikrovės, nes nei viename dokumente tokių duomenų nėra užfiksuota. Byloje liudytojų V. B., R. V. parodymai, kad D. P. buvo tarpininkas, neįrodo apelianto dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, nes yra tik jų samprotavimai, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu liudytojo R. D. parodymai, priešingai, negu nustatė teismas, patvirtina apelianto ir J.

L. nurodytas aplinkybes apie kanapių įsigijimo aplinkybes ir įrodo, jog apeliantui buvo duoti analogiÅ¡ki nurodymai, kaip ir R. D., kurio veiksmai įvertinti kaip narkotinių medžiagų pirkėjo. 29.2. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – ir NVIM), nebuvo skatinami daryti nusikalstamų veikų. Apeliantas provokacijos nusikalsti faktÄ grindžia tuo, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo vykdomi ilgesnį laikÄ , negu tam buvo bÅ«tina, kas neatitinka BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties.

Anot apelianto, jo atžvilgiu NVIM nebuvo sankcionuotas, tačiau jis pateko į dirbtinai ir nepagrįstai pareigÅ«nų sudarytÄ situacijÄ dėl ilgalaikio nusikalstamos veikos iniciatyvos palaikymo. Visos R. D. per 11 kartų iÅ¡ J. L. įgytos narkotinės medžiagos buvo tomis pačiomis aplinkybėmis. Kartu skunde atkreipia dėmesį ir į Å¡iuo klausimu aktualiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011), kuriÄ , anot apelianto, teismas ignoravo, nors jos sÄ sajos su Å¡ia nagrinėjama byla yra akivaizdžios.

30. Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paÅ¡alinus 2014-12-04, 2014-12-12, 2014-12-13, 2015-02-03, 2015-05-02, 2015-05-03, 2015-05-15 epizodus, ir jį pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimÄ 5 metams; nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį arba pripažinti kaip vienÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto tęstinio nusikaltimo epizodų. 30.1.

Apeliantas, ginčydamas jo nuteisimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tvirtina, kad Å¡ioje byloje taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai neatitinka BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės bei paskirties, nes buvo vykdomi ilgesnį laikÄ , negu tam buvo bÅ«tina. Pasak apelianto, remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2011, 2K-54/2014), kuriÄ teismas ignoravo, nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai negali bÅ«ti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę.

Jie turi bÅ«ti tęsiami tik tiek, kiek tai bÅ«tina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kinti. Ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigÅ«nų, baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mÄ stÄ . Anot apelianto, jis pateko bÅ«tent į tokiÄ dirbtinai ir nepagrįstai sudarytÄ situacijÄ , kilusiÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, prasidėjusių teisėtai, bet dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugusių į provokuojančius.

Vykdant NVIM, vien pirmųjų epizodų pakako tam, kad bÅ«tų surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareikÅ¡ti apeliantui įtarimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. NVIM jo atžvilgiu vėliausiai turėjo bÅ«ti baigti taikomas nuo 2014-11-27 (gavus specialisto iÅ¡vadÄ dėl 2014-11-07 įgytų narkotinių medžiagų kiekio ir sudėties.). NežiÅ«rint į tai, apelianto atžvilgiu modelis buvo tęsiamas toliau dar beveik puse metų ir policijos bendradarbis R. D., kontroliuojamas policijos pareigÅ«nų, aktyviai siekė įsigyti iÅ¡ J.

L. narkotines ir psichotropines medžiagas: 2014-11-07, 2014-11-11, 2014-12-04, 2014-12-12, 2015-02-03, 2015-05-02, 2015-05-03, 2015-05-07. Byloje buvo pakankamai duomenų, kad minėtas nuteistasis nepriklauso organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui, o veikė savarankiÅ¡kai, todėl ilgesnė NVIM taikymo trukmė nepateisinama siekiu iÅ¡aiÅ¡kinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklÄ . Tas faktas, kad D. P. buvo nuteistas dėl 2015-05-15 epizodo, nepateisina tokios ilgos NVIM taikymo trukmės, nes byloje duomenų, jog Å¡is dalyvavo su apeliantu nuo 2014 metų vasaros iki 2015-05-15 inkriminuotų nusikaltimų padaryme, nebuvo.

Visa tai rodo, kad D. P. buvo iÅ¡provokuotas nusikalsti. Be to, apelianto nuomone, didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo inkriminuotas tik dėl to, kad tokį kiekį pareigÅ«nu praÅ¡ymu užsakė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. Anot apelianto, tai taip pat rodo, jog pareigÅ«nai siekė apeliantÄ iÅ¡provokuoti padaryti labai sunkų nusikaltimÄ ir NVIM tęsė iki tol, kol jo padaryta veika pasiekė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykÄ . Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad, paÅ¡alinus paskutinį epizodÄ (2015-05-15) ir susumavus visų kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, jo veika bÅ«tų kvalifikuojama tik pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kaip sunkus nusikaltimas. 30.2.

Pasak apelianto, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jo nurodytu laiku (2014-12-04, 2014-12-12, 2014-12-13, 2015-02-03, 2015-05-02, 2015-05-03, 2015-05-15) surinkti duomenys yra gauti neteisėtu bÅ«du (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais. Toks BPK reikalavimų pažeidimas daro esminę įtakÄ jo baudžiamajai atsakomybei. Esant tokioms aplinkybėms, teismo dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. 30.3.

Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad jis yra nepagrįstai nuteistas dėl 14,988 g kanapių, rastų (duomenys neskelbiami), daugiabučio namo rÅ«syje, laikymo, turint tikslÄ jas platinti. Teismas jo kaltę grindė ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, kas pagal teismų praktikÄ yra neleistina. Vien tai, kad jam buvo inkriminuotos kitos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų platinimu, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios medžiagos priklauso apeliantui. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ .

Šias medžiagas galėjo išbarstyti bet kuris kitas asmuo. Byloje ši versija yra nepaneigta. Be to, pasak apelianto, byloje liko neįvertinta, jog toje pačioje laiptinėje gyveno ir narkotines medžiagas dideliais kiekiais platinęs liudytojas R. D., kurio sandėliukas yra tame pačiame rūsyje. Byloje nepaneigta, kad šias kanapes tyčia ar netyčia išbarstė pats R. D. Apelianto teigimu, jis, platinęs narkotines medžiagas, nebūtų taip neatsakingai elgęsis ir kėlęs sau grėsmę būti sulaikytam. 30.4.

Kita vertus, apeliantas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2000, Nr. 2K-162/2011 ir kt.), taip pat pažymi, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino laikymÄ kaip BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudėties požymį. Apelianto teigimu, vien kanapių iÅ¡barstymas ant grindų bendro naudojimo daugiabučio namo rÅ«sio patalpose (jo sandėliukas yra kitoje pusėje negu rastos medžiagos), neįrodo, jog Å¡ios medžiagos buvo jo žinioje ir jis galėjo laisvai jomis disponuoti savo nuožiÅ«ra (jeigu bÅ«tų įrodyta, kad jos priklausė apeliantui).

Pasak apelianto, Å¡ios kanapės buvo pamestos ir nebebuvo savininko žinioje. Todėl konstatuoti, jog jos buvo laikomos tikslu platinti, negalima, nes tai nelogiÅ¡ka. 30.5. Apeliantas skunde nesutinka ir dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 0,013 g kokaino laikymo tikslu platinti). Tvirtina, kad byloje nustatytos aplinkybės: rastas kiekis yra itin mažas; Å¡is kiekis rastas keliose vietose – ant plastikinio maiÅ¡elio bei samčio; nebuvo paruoÅ¡tas platinimui; rastas namo rÅ«syje, kur nebuvo kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas rodytų, jog Å¡ios medžiagos laikomos tikslu platinti; nerasta priemonių skirtų narkotinių medžiagų platinimui; kituose jam pareikÅ¡tuose kaltinamuose jis nebuvo kaltinamas platinęs kokainÄ , paneigia, kad apeliantas turėjo tikslÄ Å¡ias medžiagas platinti.

Teismas galėjo Å¡iuo atveju svarstyti tik dėl jo atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad apeliantui buvo žinoma apie Å¡ių narkotinių medžiagų likučių buvimÄ rÅ«syje ir jis turėjo tyčia Å¡ias medžiagas laikyti. Rastas kiekis – 0,013 g, sudarantis tik 6,5 proc. nedidelio Å¡ios narkotinės medžiagos kiekio (0,2 g) objektyviai negali dalyvauti narkotinių medžiagų apyvartoje. Tokį kiekį galima naudoti tik laboratorinėmis sÄ lygomis, nes yra nereikÅ¡mingas, bevertis.

Apeliantas, remdamasis iÅ¡dėstytu, daro iÅ¡vadÄ , jog teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl tikslo platinti ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 30.6. Apelianto nuomone, net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad šį kokaino kiekį jis laikė tikslu platinti, Å¡is nusikalstamos veikos epizodas negalėjo bÅ«ti traktuojamas ir kaip atskiras, o turėjo bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, tęstinis epizodas. 30.7. Kartu apeliantas teigia, kad jam turi bÅ«ti suÅ¡velninta bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Apeliantas pažymi, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jis kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus; sunkių pasekmių nekilo. Narkotinės (psichotropinės) medžiagos tiesioginio vartotojo nepasiekė, žala nepadaryta, kas turėjo bÅ«ti pripažinta aplinkybe, mažinančia jo nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas jo atžvilgiu truko nepateisinamai ilgai - daugiau kaip trejus metus, iÅ¡ kurių 2 m 8 mėn. jis buvo suimtas. Byloje nėra jokių epizodų, kurie jį sietų su kitais nuteistaisiais, iÅ¡skyrus D.

P., todėl procesas galėjo bÅ«ti užbaigtas greičiau, jeigu bÅ«tų jo atžvilgiu iÅ¡skirtas. Tai rodo, kad procese nebuvo preciziÅ¡kai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo nuorodų į greitÄ ir operatyvų bylos tyrimÄ . Dėl to baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje yra užsitęsęs pernelyg ilgai, jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta. 30.8. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, suformuota bylose Einarsson prieÅ¡ AirijÄ (Einarsson v.

Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995), Tarnas Kovacs prieÅ¡ VengrijÄ (Tarnas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieÅ¡ DanijÄ (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005) ir kt., apeliantas teigia, kad Å¡velnesnės nei minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų teisingas, kompensuojantis nepatogumus, jo patirtus dėl ilgo baudžiamojo proceso.

31. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji D. K., M. G., R. B., D. P., G. Å ., J. L. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ , bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirti Å¡velnesnes laisvės atėmimo bausmes, o pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tÄ . Tuo tarpu nuteistųjų G. Å ., D. K., J. L., nuteistojo D. P. gynėjo advokato P. Jablonsko, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato A. Čiupailos apeliacinius skundus prašė atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį Å¡ioje dalyje palikti nepakeistÄ .

32. Nuteistojo G. Š., nuteistojo D. P. gynėjo advokato P. Jablonsko, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato A. Čiupailos apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų J. L., D. K., M. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Dėl nuteistųjų J. L. ir D. P. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais, ir jų nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. L. iki 2014 m. neteisėtai perdavė R.

D. ne mažiau kaip 573,454 g narkotinės medžiagos - kanapių ir 18,926 g psichotropinės medžiagos amfetamino; be to, neteisėtai, neatlygintinai iÅ¡platino, perduodamas R. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos modelį: 2014-11-04, 2014-11-05, 2014-11-07, 2014-11-07, 2014-11-11, 2014-12-04, 2014-12-12, 2015-02-03, 2015-05-02, 2015-05-03 nuosprendyje nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas; taip pat kartu su D. P. nuo 2015-05-15 slėptuvėje, esančioje miÅ¡ke (duomenys neskelbiami) kaime turėdamas tikslÄ parduoti laikė labai didelį kiekį 1 585,8 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, ir parodydamas slėptuvę R.

D. pardavė pastarajam 989,03 g kanapių dervos; taip pat 2014 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbiami) namo rÅ«syje, turėdamas tikslÄ platinti, laikė 14,988 g narkotinių medžiagų kanapių. Å ie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

34. IÅ¡ nuteistojo J. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis visas nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes iÅ¡ esmės pripažįsta. Vienok, skunde tvirtina, kad kvalifikuodamas jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas praÅ¡o perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir šį savo praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, atlikę slaptÄ sekimÄ ir turėję informacijos apie jo nusikalstamus veiksmus, nevykdė pareigos jį sulaikyti, o leido tęsti nusikaltimų darymÄ . Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai iÅ¡ esmės „tiražavo“ nusikalstamų veikų padarymÄ , prieÅ¡ jį buvo vykdyta provokacija, todėl po jo 2014-11-11 padarytos nusikalstamos veikos tolesni nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai buvo neteisėti ir jis už Å¡ias veikas negali atsakyti.

35. Nuteistasis D. P. skunde neneigia fakto, kad jis žinojo apie (duomenys neskelbiami) kaime esančiame miške laikomas paslėptas narkotines medžiagas ir norėjo jų įsigyti, tačiau tvirtina, kad narkotikų norėjo įsigyti sau ir tikslo jas parduoti neturėjo. Be to, D. P. teigimu, jis šio nusikaltimo būtų nepadaręs, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbtinai nebūtų tęsę ikiteisminio tyrimo veiksmų J. L. atžvilgiu.

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuojant nuteistųjų J. L. ir D. P. nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai. Nuteistojo D. P. praÅ¡ymas jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, o nuteistojo J. L. praÅ¡ymas perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį atmestini, nes apeliantų argumentai dėl provokacijos ir pernelyg ilgo NVIM taikymo, nusikalstamų veikų tiražavimo nepagrįsti.

37. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iÅ¡ asmens gavęs informacijÄ , jog tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali bÅ«ti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sÄ lygos ir tiksliai laikytÄ si kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iÅ¡ tokių sÄ lygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sÄ lyga – nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, kas reiÅ¡kia, jog atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus turi bÅ«ti laikomasi įstatymų reikalavimų.

38. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimÄ (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu yra ne kartÄ konstatuota, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami iÅ¡ esmės pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad provokavimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas, kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkama nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta be valstybės pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2010, 2K-238-139/2015 ir kt.).

Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek bÅ«tina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumÄ , tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl Å¡ių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretÅ«s jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-511/2017).

39. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2014 m. spalio 21 d. gavus informacijos, kad R. D. platina psichotropines medžiagas (2014 m. spalio 20 d. tarnybinis praneÅ¡imas, t. 1, b. l. 1). Sulaikius kaip įtariamÄ jį R. D. ir atlikus asmens kratÄ , buvo rastas ir paimtas polietileninis maiÅ¡elis su gelsvos spalvos milteliais, kaip įtariama psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Atlikus kratÄ R. D. namuose, adresu (duomenys neskelbiami), taip pat buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 10 maiÅ¡elių su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis, 1 polietileninis maiÅ¡elis, kuriame buvo 6 vienetai tablečių ir dalis tabletės, 8 polietileniniai maiÅ¡eliai su gelsvos spalvos milteliais, kaip įtariama psichotropine medžiaga - metamfetaminu, 4 polietileniniai maiÅ¡eliai su juodos spalvos kieta medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga - haÅ¡iÅ¡u, 8 polietileniniai maiÅ¡eliai su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis, 16 polietileninių maiÅ¡elių su tamsios spalvos kieta medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga – haÅ¡iÅ¡u, metalinė dėžutė su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis ir kieta tamsios spalvos medžiaga, kaip įtariama – haÅ¡iÅ¡u, baltos spalvos plastikiniu kibiru su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis, 11 polietileninių maiÅ¡elių su augalinės kilmės medžiaga kaip įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis, 2 polietileniniai maiÅ¡eliai su gelsvos spalvos milteliais kaip įtariama psichotropine medžiaga – metamfetaminu.

Apklaustas R. D. nurodė, kad kanapes ir metamfetaminÄ , rastus kratos metu, ir metamfetaminÄ , rastÄ asmens kratos metu, įgijo iÅ¡ J. L., pravarde ,,K“, o haÅ¡iÅ¡Ä , rastÄ kratos metu, ir miltelius, kuriuos pardavė 2014 m. spalio 20 d., - iÅ¡ D. K., pravarde ,,D“, atskleidė bendravimo su J. L., D. K. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo ypatumus, galimÄ kitų asmenų bendrininkavimÄ platinant narkotines, psichotropines medžiagas. Taip pat nurodė, kad J. L. ir D. K. vėl jam siÅ«lo pirkti narkotines ir psichotropines medžiagas.

40. Remiantis šiais duomenimis, buvo nuspręsta atlikti NVIM, siekiant nustatyti asmenis, platinančius draudžiamas medžiagas. 2014 m. spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo apibrėžtos NVIM ribos, nurodyta, kad leidžiama nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d. atlikti prieš J. L., D. K. ir jų bendrininkus nusikalstamos veikos imitacijos veiksmus, kontaktuoti tiesiogiai ir netiesiogiai visomis ryšio priemonėmis, taip pat mobilaus ar laidinio ryšio telefonais su J. L., D. K., vykti į susitikimus su jais, įgyti iš jų tiesiogiai ar per kitus asmenis, veikiančius jų nurodymu, jų interesais ar naudai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, kokias nusikalstamas veikas R.

D. leidžiama imituoti (BK 259 straipsnyje, 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, įgyjant šias medžiagas tiesiogiai iš J. L., D. K. ar per jų bendrininkus, šias medžiagas laikyti, gabenti, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti (t. 1, b. l. 105-108). Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi dėl J. L., D. K. NVIM taikymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. (t. 2, b. l. 171-173). Taip pat buvo sankcionuoti kiti slapti tyrimo veiksmai (leista R. D.

BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka atlikti slaptus tyrimo veiksmus prieÅ¡ D. K. ir J. L. ir jų galimus bendrininkus: užmegzti kontaktus, gauti duomenis apie prekybÄ psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, slapta daryti tokius veiksmus fiksuojančius garso ir vaizdo įraÅ¡us (t. 1, b. l. 109-111); slapta pareigÅ«nams patekti į J. L. nuosavybės teise priklausančias patalpas (t. 2, b. l. 145-147).

41. Ikiteisminio tyrimo metu taikant NVIM prieš D. K. ir J. L. buvo gauta duomenų ir apie kitas D. K., J. L. daromas nusikalstamas veikas, nustatyti kiti asmenys, platinantys narkotines ir psichotropines medžiagas. Remiantis šiais duomenimis buvo priimti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis patvirtinti sprendimai leisti R. D. BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka atliktis slaptus tyrimo veiksmus prieš M. G. ir jo galimus bendrininkus bei M. G. ir jo bendrininkų atžvilgiu imituoti BK 259 straipsnyje, 260 straipsnio 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, daryti vaizdo ir garso įrašus ir kt. (t. 2, b. l. 151-153, t. 3, b. l. 11-14).

42. Bylos duomenimis, procesiniai sprendimai leisti R. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 158 straipsnio nustatyta tvarka atlikti slaptus tyrimo veiksmus prieš J. L., D. K., jų atžvilgiu imituoti BK 259 straipsnyje, 260 straipsnio 1,2, 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kontaktuoti tiesiogiai ir netiesiogiai visomis ryšio priemonėmis, taip pat mobilaus ar laidinio ryšio telefonais su J. L., D. K., vykti į susitikimus su jais, įgyti iš jų tiesiogiai ar per kitus asmenis, veikiančius jų nurodymu, jų interesais ar naudai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, daryti vaizdo ir garso įrašus ir kt. buvo priimti ir atitinkamai šie veiksmai atlikti jau po to, kai nuteistasis J.

L. ir D. K. pardavė R. D. narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir buvo nustatyta, jog tie patys asmenys ir toliau galimai siūlo R. D. pirkti draudžiamas medžiagas. Taigi tam, kad patikrinti, ar R. D. nurodyta J. L. ir D. K. vykdoma prekyba draudžiamomis disponuoti medžiagomis yra tęsiama, atitinka BK 259, 260 straipsniuose numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius, buvo priimti procesiniai sprendimai leisti R. D. BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka atliktis slaptus tyrimo veiksmus bei imituoti BK 259 straipsnyje, 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas.

Taigi šie sprendimai buvo priimti pagrįstai, tam esant ne tik faktiniam, bet ir teisiniam pagrindui. Atliekant šiuos veiksmus, buvo gauti duomenys apie J. L. ir D. K. kitas daromas nusikalstamas veikas, nustatyti kiti nusikalstamų veikų bendrininkai, tarp kurių ir R. B., G. Š. kartu veikę organizuotoje grupėje su D. K., M. G., taip pat D. P., veikęs su J. L.

43. Kolegijos nuomone, nors ikiteisminio tyrimo veiksmai, taikant nevieÅ¡o pobÅ«džio procesines prievartos priemones, nuteistųjų atžvilgiu buvo vykdomi daugiau nei metus laiko, tačiau bylos duomenys paneigia nuteistųjų J. L., D. K. ir D. P. skundų argumentus, kad Å¡iuo atveju minėti veiksmai buvo neproporcingi ar peraugo į provokuojančius. Skundų argumentas, jog ilgesnį nusikalstamÄ veikÄ imituojančių ir kitų nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinių veiksmų atlikimÄ lėmė siekis pasunkinti nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

44. PaaiÅ¡kėjus apie J. L. ir D. K. pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ karto pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atskleistos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje. Tęsiant nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinius veiksmus, buvo nustatyta, kad J. L. ir D. K. neteisėta veikla apėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ , Å¡ioje nusikalstamoje veikoje dalyvaujant kitiems asmenims, nustatytos narkotinių ir psichotropinių slėptuvės. Taigi, ilgesnis nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinių veiksmų atlikimas leido nustatyti ne atsitiktinį, o sisteminį prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pobÅ«dį ir Å¡iuose nusikaltimuose dalyvavusius kitus asmenis. Tai tokio pobÅ«džio bylose yra labai svarbi aplinkybė.

45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai šiuo atveju atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir negali būti pripažinti neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybės, nebuvo ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad NVIM skirtas ir po to tęstas neteisėtai.

46. Pagal nustatytas bylos aplinkybes taip pat nėra pagrindo teigti, kad J. L. ir D. K. būtų buvę aktyviais veiksmais įkalbinėjami, skatinami, kurstomi ar kitaip provokuojami nusikalsti. Priešingai, jie patys nusprendė elgtis nusikalstamai. Byloje nustatyta, kad J. L. ir D. K. jau iki NVIM taikymo disponavo dideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais ir jas platino. NVIM dalyvis R. D. tik prisidėjo prie jų daromos nusikalstamos veikos po to, kai jie patys vėl pasiūlė R. D. pirkti narkotines ar psichotropines medžiagas.

Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymas nevaržė J. L. ir D. K. pasirinkimo laisvės, nes jie galėjo pasirinkti kitÄ teisėtÄ elgesio variantÄ (atsisakyti daryti nusikalstamÄ veikÄ arba apie tai praneÅ¡ti teisėsaugos pareigÅ«nams), bet to nepadarė. Byloje nustatyta, kad, kai R. D. pranešė, jog J. L. su D. K. dideliais kiekiais platina narkotines ir psichotropines medžiagas ir Å¡ios veiklos nenutraukė, galimai J. L., D. K. vėl laukia, kada iÅ¡ jų R. D. pirks narkotines medžiagas, J. L. ir D.

K. atžvilgiu buvo pradėtas nusikalstamų veikų imitavimas ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančiam asmeniui – R. D. J. L. už užmokestį vienuolika kartų pardavė narkotines medžiagas, o D. K. – Å¡eÅ¡is kartus. Nuteistojo J. L. skundo teiginys, kad tokį kiekį narkotinių medžiagų užsakė R. D. pareigÅ«nu praÅ¡ymu, neatitinka faktinių aplinkybių. Techninių priemonių pagalba užfiksuota informacija ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos iÅ¡klotinių analizė rodo paties J.

L. didelį pasiryžimÄ bei aktyvias pastangas realizuoti NVIM dalyviui narkotines ar psichotropines medžiagas. Å tai, pavyzdžiui, J. L. 2015 m. vasario 3 d. susitikimo metu su R. D. sako: ,, <...> na padarysiu tau gerÄ kainÄ po 16.50“. R. D. klausia: ,,kaip dar padaryti geresnę kainÄ ?“. J. L. sako: ,,dar daugiau paimsi?“. Toliau R. D. klausia: ,,na kiek bÅ«tų, jeigu du?, <...> na kokių 13“, o J. L. atsako: ,,normaliai, nuo 16.50 iki 13, na tu kÄ ?, ,,<...> na tu kÄ , koks čia kiekis“, ,,<...> greičiau sakyk, nes paskui gali ir nebÅ«ti <...>“ (t. 2, b. l. 174-176). 2015 m. gegužės 2 d. susitikimo metu J.

L. sako R. D.: ,,<...> aha, klausyk, ,,vitosiko“ irgi yra, gal reikia“, ,,geras, galima dar ir praskiest“. R. D. klausia: ,,tau reikia greit atsakyt?“, į kÄ J. L. atsako: ,,nu, o rytoj galėsi?“, ,, <...> nu tiesiog, kad reikalo neužtemtume, žinai... <...>“ (t. 3, b. l. 22-24). 2015 m. gegužės 11 d. susitikimo metu J. L. R. D. sako: ,,<...> verčiau sakyk, ko rago nekėlei, raÅ¡iau tau. <...> nes aÅ¡ čia dvi dienas iÅ¡ eilės ieÅ¡kojau. <...> Tai reikia ko nors ar ne? <...> Nu tai jeigu reikia, galiu tau 400, 200 gramų duot skolon, tiesiog, kad galvai bÅ«tų ramiau“.

R. D. atsako: ,,ne ne, pala kol kas“ (t. 3, b. l. 52-54). Taigi, šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad ne R. D. provokavo J. L. nusikalsti ir įsigyti vis didesnį narkotinių medžiagų kiekį, o pastarasis skatino ir įkalbinėjo R. D. pirkti vis didesnį kiekį draudžiamų disponuoti medžiagų, sakydamas imti skolon, kad paskui jų gali negauti.

47. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad faktiniai duomenys, gauti naudojant NVIM, atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ teisėtumo reikalavimÄ . Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį J. L., D. K. ir D. P., turėjo pagrindÄ jais remtis, vertindamas kitų įrodymų kontekste.

48. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių negalima sutikti ir su nuteistųjų J. L. bei D. P. apeliacinių skundų argumentu, kad J. L. padaryta veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, o D. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes NVIM tęstas neteisėtai, nes jie disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ne savo iniciatyva.

49. Nepagrįstas taip pat nuteistojo D. P. skundo argumentas, kad byloje neįrodyta, jog jis kartu su J. L. nuo 2015 m. gegužės 15 d. slėptuvėje, esančioje miÅ¡ke (duomenys neskelbiami) kaime, turėdamas tikslÄ parduoti, laikė labai didelį kiekį 1 585,8 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, ir, parodydamas slėptuvę R. D., pardavė pastarajam 989,03 g kanapių dervos.

50. Nors nuteistasis D. P. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinio proceso metu teisme tvirtina, kad narkotinių medžiagų nelaikė ir nepardavė, tik J. L. leidimu iš slėptuvės paėmė nedidelį narkotinių medžiagų kiekį (2 g) išimtinai savo reikmėms, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

51. Pripažindamas, kad D. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi paties nuteistojo D. P., liudytojų R. D., R. V. (R. V.), V. B. (V. B.) parodymais, slapto sekimo metu užfiksuotais duomenims.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ių objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina D. P. atlikus teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus veiksmus, tai yra, kad jis kartu su J. L., turėdami tikslÄ parduoti, laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių dalis buvo parduota R. D..

53. IÅ¡ slapto sekimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdant slaptÄ sekimÄ buvo užfiksuotas slaptas D. P. ir J. L. susitikimas, kuris įvyko iÅ¡ karto po J. L. pokalbio su R. D. dėl narkotinių medžiagų. 2015 m. gegužės 15 d. susitikimo metu D. P. su J. L. pastarojo automobiliu ,,Toyota Avensis“ nuo parduotuvės (duomenys neskelbiami) nuvažiavo į miÅ¡kÄ ir nuėjo į jo gilumÄ . Po kurio laiko D. P. savo automobiliu ,,Mersedes Benz ML“ grįžo prie miÅ¡ko į tÄ pačiÄ vietÄ , kur anksčiau buvo atvykęs su J. L. Tada miÅ¡ke prie vieno iÅ¡ medžių iÅ¡ žemių išėmė daiktÄ ir jį pernešė į kitÄ vietÄ bei užkasė. Po to iÅ¡važiavo savo automobiliu (t. 9, b. l. 40, 69).

54. Å ias slapto sekimo metu užfiksuotas aplinkybes patvirtino slaptÄ sekimÄ vykdę pareigÅ«nai V. B. ir R. V. Jie nurodė, kad D. P. buvo tas asmuo, su kuriuo J. L. susitiko po pokalbio su R. D. dėl narkotinių medžiagų. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad J. L. su D. P. nuėjo į miÅ¡kÄ . Po to J. L. susitiko su R. D. ir jį nuvedė prie slėptuvės miÅ¡ke, kur buvo padėta virÅ¡ kilogramo narkotikų. R. D. paėmė vienÄ kilogramÄ narkotikų, o likusiÄ dalį atsisakė imti, ir apie tai pasakė J. L.. Tada J. L. vėl nuėjo pas D. P. Po Å¡io susitikimo, D. P. nuėjo į miÅ¡kÄ prie tos vietos, kur buvo paslėpti narkotikai, paėmė likusius narkotikus ir juos paslėpė kitoje vietoje (t. 23, b. l. 14-17).

55. Nepagrįstas D. P. skundo argumentas, kad šie liudytojų parodymai dėl D. P. narkotinių medžiagų tiekėjo vaidmens neatitinka tikrovės ir yra tik jų subjektyvi nuomonė.

56. Liudytojas R. D. nuosekliai parodė, kad jis bÅ«tent su D. P. tarėsi dėl 1 kg kanapių pardavimo. J. L. jam nurodė narkotikų slėptuvės vietÄ miÅ¡ke (duomenys neskelbiami). IÅ¡ Å¡ios slėptuvės liudytojas paėmė apie 1 kg kanapių ir perdavė policijai.

57. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas D. P. bute ir automobilyje, buvo rastas ir paimtas USB raktas, kuriame aptiktas dokumentas, patvirtinantis, jog D. P. vedė iÅ¡ jo pirkusių ir už narkotines medžiagas neatsiskaičiusių asmenų apskaitÄ . Vienas tarp skolininkų nurodytas ir J. L. (<...> ,,K“ 300, 150, 580).

58. Be to, pažymėtina, kad apelianto D. P. nurodyta aplinkybė, jog jis įsigijo iš J. L. asmeninėms reikmėms 2 g narkotinės medžiagos, yra ir neįtikinanti.

59. Byloje, remiantis D. P. parodymais, nustatyta, jog jis pats nebuvo šių ar kitų narkotinių medžiagų vartotojas. Tai patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad D. P. šlapime nerasta kanabinoidų, etilo alkoholio.

60. Be to, nuteistasis J. L. tvirtino, kad D. P. 2 g narkotinės medžiagos atsilaužė. Vienok, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, specialisto iÅ¡vados (t. 3, b. l. 95-105, 109-110) matyti, kad miÅ¡ke buvo rasti polietileniniai paketai. Vienas paketas pažeistas, jame yra vienas kietos medžiagos briketas įvyniotas į baltÄ medžiagÄ . Antras vakuuminis paketas nepažeistas, jame matosi du briketai įvynioti į baltÄ medžiagÄ . Taigi, slepiama narkotinė medžiaga buvo kieta, supresuota į atskirus briketus. Nei vienas iÅ¡ briketų nebuvo pažeistas. Esant tokiems bylos duomenims, nuteistojo J. L. parodymai, kad D. P. 2 g atsilaužė, gali bÅ«ti vertinami tik kaip siekis padėti D. P. iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Juo labiau, pats D. P. negalėjo detaliau paaiÅ¡kinti Å¡ių aplinkybių.

61. Taigi, visuma aptartų faktinių duomenų paneigia D. P. skundo argumentÄ , kad jis neužsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, o iÅ¡ J. L. įsigijo 2 g narkotinės medžiagos iÅ¡imtinai asmeninėms reikmėms.

62. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes jis disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

63. Vienok, nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad aplinkybės, jog jis namo rÅ«syje laikė 14,988 g kanapių nepagrįstos įrodymais. Teismo nuosprendis dėl 14,988 g kanapių laikymo iÅ¡ esmės grindžiamos tuo, kad 2014-12-13 apžiÅ«rint rÅ«sį, esantį (duomenys neskelbiami), rasta narkotinė medžiaga - kanapės, kurių masė 14,988 g (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, t. 2, b. l. 122, specialisto iÅ¡vada, t. 2, b. l. 130) ir, kad J. L. ilgÄ laikÄ užsiėmė bÅ«tent tokių narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu.

64. Kolegijos nuomone, įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys ir specialisto iÅ¡vada neabejotinai patvirtina narkotinės medžiagos – kanapių suradimo daugiabučio namo rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbiami), faktÄ , tačiau, prieÅ¡ingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Å¡ie faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės nėra pakankami pagrįsti, kad bÅ«tent J. L. jomis neteisėtai disponavo.

65. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis J. L. nuosekliai tvirtino, kad kanapių namo rÅ«syje nelaikė. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė tokį J. L. aiÅ¡kinimÄ kaip gynybinę versijÄ , tačiau nenurodė objektyvių, neginčytinų faktinių duomenų, kurie tai paneigtų ir patvirtintų, jog bÅ«tent J. L. 2014-12-13 (duomenys neskelbiami) namo rÅ«syje, turėdamas tikslÄ platinti, laikė 14,988 g narkotinių medžiagų – kanapių. Kolegijos vertinimu, nuteistojo J. L. parodymai dėl Å¡ios kaltinimo dalies bylos faktiniais duomenimis liko nepaneigti.

66. Pažymėtina, kad iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir specialisto iÅ¡vados matyti, jog narkotinės medžiagos – kanapės buvo rastos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbiami), rÅ«sio bendrose patalpose, iÅ¡barstytos ant grindų. Bylos duomenimis tame pačiame name, kurio rÅ«syje buvo rastos narkotinės medžiagos, gyveno ne tik J. L., kuris neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet ir kiti asmenys. Be to, apžiÅ«rėjus J. L. priklausantį rÅ«syje buvusį sandėliukÄ , rasti ne kanapių, o visai kitų narkotinių medžiagų pėdsakų.

Taigi, visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog bendrame namo rÅ«syje rastos iÅ¡barstytos kanapės galėjo priklausyti nebÅ«tinai J. L., nes kiti sandėliukai apžiÅ«rėti nebuvo. Nors J. L., duodamas parodymus dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pripažino, kad jis disponavo draudžiamomis medžiagomis, tačiau nepatvirtino, jog jam priklauso ir narkotinės medžiagos iÅ¡barstytos minėto namo rÅ«syje. Å ioje byloje kitų neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbiami), rastos narkotinės medžiagos priklausė bÅ«tent J.

L., nėra.

67. Taigi, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad J. L., turėdamas tikslÄ platinti, 2014-12-13 (duomenys neskelbiami) namo rÅ«syje laikė 14,988 g narkotinių medžiagų kanapių, nustatė, įvertinęs tai, kad namas, kurio rÅ«sio bendrose patalpose (koridopriuje) buvo rastos iÅ¡barstytos narkotinės medžiagos, gyveno J. L. bei, kad jis ilgÄ laikÄ užsiėmė ir tokių narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu.

68. Å iame kontekste pažymima, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstamus veiksmus galėjo padaryti bÅ«tent tas asmuo, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015).

69. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis, darytina iÅ¡vada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad bÅ«tent J. L. 2014-12-13 (duomenys neskelbiami), gyvenamojo namo rÅ«syje, turėdamas tikslÄ platinti, laikė 14,988 g narkotinių medžiagų kanapių, todėl Å¡ie J. L. nusikalstami veiksmai iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡alinami kaip neįrodyti.

70. Byloje nustatyta, kad J. L., neteisėtai, neatlygintinai iÅ¡platino, 0,375 g narkotinių medžiagų kanapių; 1,297 g narkotinių medžiagų kanapių; 0,247 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 70,612 g psichotropinių medžiagų amfetamino; 1,699 g narkotinių medžiagų kanapių dervos; nenustatytÄ kiekį psichotropinių medžiagų AB-CHMINACA; 0,902 g narkotinių medžiagų kanapių; 0,607 g narkotinių medžiagų kanapių; 0,413 g narkotinių medžiagų kanapių; 0,62 g narkotinės medžiagos kanapių;

71. Taip pat J. L. kartu su D. P., turėdami tikslÄ parduoti, laikė 1 585,8 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, ir parodydamas slėptuvę R. D. pardavė pastarajam 989,03 g kanapių dervos.

72. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais kai asmuo neteisėtai disponavo įvairiomis medžiagomis, kurių kiekiai patenka į skirtingas Rekomendacijose esančių kiekių kategorijas, t. y. kai asmuo platinimo tikslais neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ir pan. įvairias narkotines ar psichotropines medžiagas, iš kurių, vienų kiekis nesiekia didelio kiekio, o kitų viršijo didelį ar labai didelį kiekį, jam atsakomybė kyla pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį (priklausomai nuo šių medžiagų kvalifikacinio kiekio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2008, 2K-610/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad narkotinės medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 1 585,8 g, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodines rekomendacijas, sudaro labai didelį kiekį, t. y. daugiau nei 100 g.

73. Jei kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

74. Todėl, nors J. L. inkriminuotas narkotinių medžiagų kiekis sumažėjo, dėl šių pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių J. L. nusikalstamos veikos perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo.

75. Kolegijos nuomone, tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo perduotos ne tikram jų pirkėjui, o tik imituojančiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui, Å¡ios iÅ¡vados taip pat nepaneigia ir neturi esminės reikÅ¡mės J. L. nusikalstamos veikos juridiniam vertinimui. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad J. L. yra nuteistas ne tik už narkotinių medžiagų pardavimÄ asmeniui, veikusiams pagal NVIM, bet ir už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymÄ , turint tikslÄ jas parduoti. Taigi jis yra nuteistas už kelių alternatyvių veiksmų – laikymo ir pardavimo – atlikimÄ . Narkotinių medžiagų laikymas, turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, yra baigtas nusikaltimas. Todėl vieno alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) nepakeičia visos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

76. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. L. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl 0,013 g kokaino laikymo 77. Pirmosios instancijos teismas J. L. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslÄ platinti, nenustatytu laiku, iki 2015 m. gegužės 16 d., buto, esančio (duomenys neskelbiami) rÅ«syje, laikė 0,013 g narkotinės medžiagos kokaino, kuris 2015 m. gegužės 16 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas.

78. IÅ¡ nuteistojo J. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis visas nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes iÅ¡ esmės pripažįsta. Vienok, skunde tvirtina, kad kvalifikuodamas jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas praÅ¡o perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje neįrodytas tikslas platinti narkotines medžiagas kokainÄ . Apelianto teigimu, aplinkybės, kad kratos metu surastos narkotinės medžiagos kokaino itin mažas kiekis, jis tokiomis medžiagomis anksčiau neteisėtai nedisponavo, paneigia teismo padarytas iÅ¡vadas dėl turėto tikslo platinti kokainÄ .

79. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuojant nuteistojo J. L. nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai. Nuteistojo praÅ¡ymas perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį atmestinas.

80. IÅ¡ tiesų, byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 16 d. atliekant kratÄ J. L. bute (duomenys neskelbiami) ir pagalbinėse patalpose buvo rasta narkotinė medžiaga 0,013 g kokaino. Å is kokaino kiekis yra mažesnis, negu pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodytÄ kiekį (0,2 g), rekomenduojama laikyti nedideliu. Vienok, vien mažas narkotinės medžiagos kiekis savaime nepaneigia byloje nustatyto tikslo platinti Å¡ias medžiagas fakto.

Pažymėtina, kad sulaikius J. L. ir atlikus kratÄ (duomenys neskelbiami), buvo rasta plastikiniai samteliai, plastikinis maiÅ¡elis su milteliais, ant kurių rasta narkotinė medžiaga – kokainas (t. 3, b. l. 130, 145). Taikant procesines prievartos priemones (NVIM), buvo užfiksuotas J. L. ir R. D. pokalbis, kurio metu J. L. siÅ«lė R. D. kokaino. Å tai pavyzdžiui, 2014 m. lapkričio 14 d. užfiksuoto susitikimo metu J. L. klausia R. D.: ,,<...> o koksiukas tavęs nedomina, yra pusę kilo“ (t. 2, b. l. 3).

Å ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas R. D. Jis parodė, kad 2014 m. lapkričio 14 d. pas jį atėjo J. L. pasiimti pinigų už amfetaminÄ ir pasiÅ«lė pirkti kokaino, 1 gramo kaina 200 litų. Byloje nustatyta, kad Å¡is tarp J. L. ir R. D. užfiksuotas pokalbis vyko iki to momento, kai kratos metu J. L. bute buvo surastas kokainas. Taigi, byloje surinkti įrodymai neabejotinai tvirtina, kad J. L. turėjo tikslÄ platinti kokainÄ .

81. Nepagrįstas nuteistojo J. L. skundo argumentas, kad teismas be jokio pagrindo Å¡iuos J. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės skunde nurodytos aplinkybės apie ankstesnius J. L. nusikalstamus veiksmus - neteisėtÄ narkotinių medžiagų platinimÄ NVIM dalyviui R. D., nesudaro pagrindo tvirtinti, kad Å¡i veika turėjo bÅ«ti vertinama kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, tęstinis epizodas. Å ios nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Kartu pažymėtina, kad ne visi nustatyti neteisėti disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami analogiÅ¡kai. Tokio pobÅ«džio veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos.

82. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. L. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl R. B., D. K., G. Å . nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dėl 194,657 g amfetamino laikymo ir gabenimo bei dėl 185,24 g amfetamino laikymo ir gabenimo 83. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. 2014 m. lapkričio 19 d. sutarus su R.

D., atliekančiu nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, dėl psichotropinės medžiagos - amfetamino pardavimo už 10 000 litų, R. B., D. K. ir G. Å . aptarus psichotropinės medžiagos slėpimo vietÄ , R. B. ir G. Å . iki 2014 m. lapkričio 20 d. automobilyje ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno į slėptuvę, esančiÄ (duomenys neskelbiami), Å¡alia (duomenys neskelbiami) gatvių sankryžos, labai didelį kiekį 194,657 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kur G.

Å . Å¡iÄ medžiagÄ slėptuvėje paslėpė po asfalto nuolaužomis ir ten nuteistieji Å¡iÄ medžiagÄ laikė. TÄ pačiÄ dienÄ R. D. Å¡iÄ medžiagÄ iÅ¡ slėptuvės paėmė ir perdavė policijai.

84. Be to, D. K. 2015 m. gegužės 13 d. sutarus su R. D., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, dėl amfetamino užpirkimo už 3 000 eurų, D. K. su R. B. ir G. Å . aptarus amfetamino paslėpimo vietÄ , R. B. ir G. Å . iki 2015 m. gegužės 14 d. automobilyje ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir apie 18 val. atgabeno į slėptuvę, esančiÄ miÅ¡kelyje, (duomenys neskelbiami) prie (duomenys neskelbiami) gatvių sankryžos, labai didelį kiekį 185,24 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir ten Å¡iÄ medžiagÄ G. Å . paslėpė ir slėptuvėje nuteistieji Å¡iÄ medžiagÄ laikė.

85. Šie nuteistųjų veiksmai (labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas ir gabenimas) kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, kaip nusikaltimas, padarytas organizuotos grupės.

86. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

87. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-207-699/2017).

Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

88. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, viena iÅ¡ bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. OrganizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimų vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

89. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). OrganizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

90. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas skunduose teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. B. nuteisė, nes jis Å¡io nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Apeliantų teigimu, R. B. su G. Å . buvo atsitiktinai susitikę asmenys, apie organizuotos grupės egzistavimÄ ir jos narių veiksmus nieko nežinojo, jokių nusikalstamų veiksmų nevykdė, G. Å . apie savo nusikalstamus veiksmus nepasakojo. Tuo tarpu D. K. iÅ¡ esmės visas nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes pripažįsta. Vienok, skunde tvirtina, kad kvalifikuodamas jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl organizuotos grupės egzistavimo.

91. Kolegijos nuomone, Å¡ie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetui, kuris neabejotina patvirtina apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad R. B., G. Å ., D. K. veikė organizuotoje grupėje, neteisėtai disponuodami labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Nuteistieji pagal jiems tekusį vaidmenį atliko nustatytus nusikalstamus veiksmus, kuriais visi organizuotos grupės nariai, veikę bendromis pastangomis, siekė neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis.

Å ioje byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų D. K., G. Å ., liudytojų R. D., A. Å . parodymais, slapto sekimo, kratos, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto iÅ¡vadomis ir kt.) nustatyta, kad D. K., neteisėtai disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, susisiekė su R. D. ir siÅ«lė pirkti draudžiamų disponuoti medžiagų. Po ko, pradėjus nusikalstamų veikų imitavimÄ , D. K. susitarė su R. D., veikusiu pagal NVIM, dėl amfetamino pirkimo ir jo perdavimo vietos.

Tada Å¡iÄ medžiagÄ perdavė G. Å . ir R. B., kurie jÄ 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. gegužės 14 d. nugabeno automobiliu ir paslėpė slėptuvėje, esančioje miÅ¡kelyje, Vilniuje prie I. S. ir J. B. gatvių sankryžos.

92. Nors R. B. aiškina, kad jis įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, nieko nežinojo apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus, tokie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

93. Liudytojas A. Å . teisme parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ D. K. ir kitų asmenų atžvilgiu buvo gauta informacija, jog D. K. su bendrininkais R. B., G. Å . neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis bei jomis prekiauja. IÅ¡siaiÅ¡kinus galimÄ narkotinių medžiagų slėptuvę ir atliekant slaptÄ jos sekimÄ , buvo laukiama atvykstančių žmonių. 2014 m. lapkričio mėnesį buvo pastebėtas atvažiuojantis automobilis ,,Toyota Avensis“, kuris, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo registruotas R.

B. žmonos vardu. Minėtame automobilyje buvo R. B. ir G. Å .. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo G. Å . ir nuėjo į miÅ¡kelį. G. Å . eidamas dairėsi, visur žiÅ«rėjo, jo rankos buvo kiÅ¡enėse. Kai jis priėjo prie slėptuvės, pritÅ«pė ir kažkÄ padarė. Po to grįžo prie automobilio ir iÅ¡važiavo. Tuo metu R. B. sėdėjo automobilyje ir stebėjo aplinkÄ . Patikrinus slėptuvę, rastas paketas, kuriame, kaip nustatyta, buvo narkotinė medžiaga. Pagal analogiÅ¡kÄ schemÄ buvo veikiama ir 2015 m. gegužės mėnesį.

Tuo pačiu automobiliu atvyko R. B. ir G. Å ., jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apsidairė ir nuėjo tos pačios slėptuvės link. Jie eidami dairėsi, stebėjo aplinkÄ . Pirmas ėjo G. Å ., o R. B. iÅ¡ paskos, nuo pastarojo nutolęs apie 3-4 metrus. G. Å . nešė paketÄ . Eidamas Å¡is užsidėjo pirÅ¡tinę. Kai priėjo slėptuvę, G. Å . išėmė paketÄ iÅ¡ laikraščio ir įdėjo šį į slėptuvę. Po to jie išėjo iÅ¡ miÅ¡ko per kitÄ pusę, grįžo prie automobilio ir iÅ¡važiavo (t. 23, b. l. 17-19).

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodyme ir tarnybiniuose pranešimuose.

94. Taigi, liudytojo A. Å . parodymai tvirtina, kad R. B. dalyvavo slepiant narkotines medžiagas 2014 m. lapkričio mėnesį ir 2015 m. gegužės mėnesį ir atliko Å¡iuos veiksmus: kartu su G. Å . automobiliu atvežė narkotines medžiagas iki slėptuvės ir, kol G. Å . juos nešė paslėpti į slėptuvę, pirmu atveju, sėdėdamas automobilyje, o antru, eidamas netoli G. Å ., stebėjo aplinkÄ , siekdamas užtikrinti narkotinių medžiagų paslėpimo saugumÄ , abiem atvejais narkotinių medžiagų gabenimui naudojo savo automobilį.

95. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas skunduose nurodo, kad liudytoju apklausto pareigÅ«no parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s faktiniai duomenys, nes buvo nenuoseklÅ«s (tarnybiniuose praneÅ¡imuose nenurodė R. B. pavardės), apie įvykio aplinkybes pareigÅ«nas iÅ¡reiÅ¡kė tik savo subjektyviÄ nuomonę. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.

96. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia remtis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas pareigÅ«nų parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifikÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareigÅ«no (vykdžiusio slaptÄ asmenų, darančių nusikalstamus veiksmus, sekimÄ ) parodymais, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir prieÅ¡ingai, negu nurodo apeliantai, patvirtina svarbias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui. Å io liudytojo parodymai buvo reikÅ¡mingi nuteistųjų D. K., G. Å ., R. B. parodymų teisingumo vertinimui. Be to, viso Å¡ios bylos proceso metu pareigÅ«nas davė iÅ¡ esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieÅ¡taraujančius, vieni kitus papildančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus.

97. PrieÅ¡ingai, negu teigiama nuteistojo R. B. skunde, Å¡ie liudytojo parodymai neprieÅ¡tarauja ir jo suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų turiniui. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nas tarnybiniuose praneÅ¡imuose nenurodė R. B. pavardės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas abejoti visų Å¡io pareigÅ«no nurodytų įvykio aplinkybių teisingumu. Liudytojas aiÅ¡kiai parodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. gegužės 14 d. į slėptuvę, kur buvo paslėpti narkotikai, buvo atvykę du vyrai. Å ios jo nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja jo proceso metu duotiems parodymams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Jokių duomenų apie tai, jog pareigÅ«nas bÅ«tų siekęs apkalbėti R. B., byloje nėra. Juo labiau, vien tai, kad kaip liudytojas apklaustas pareigÅ«nas iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ nenurodė R. B. pavardės, nepaneigia fakto, kad R. B. į įvykio vietÄ abiem atvejais atvažiavo savo automobiliu, kurį pats ir vairavo.

98. Negalima taip pat sutikti ir su apelianto nuomone, kad pareigÅ«no parodymai apie tai, jog R. B. stebėjo aplinkÄ , siekdamas užtikrinti narkotinių medžiagų paslėpimo saugumÄ , yra niekuo nepagrįsta, tai tik jo subjektyvi nuomonė. Nusikalstamų veikų atskleidimas yra kasdienis policijos pareigÅ«nų darbas, todėl savaime suprantama, kad pareigÅ«no parodymai apie tai, kad R. B., sėdėdamas automobilyje, stebėjo aplinkÄ , yra duoti asmens, turinčio žinių ir patirties atitinkamoje srityje. PareigÅ«nas buvo įvykio vietoje ir betarpiÅ¡kai matė visÄ nuteistųjų nusikalstamų veiksmų vykdymo eigÄ , todėl turėjo realias galimybes įsidėmėti ir teisingai atpasakoti jam žinomus faktus ir matytas įvykio aplinkybes. Policijos pareigÅ«nas kaip liudytojas buvo apklaustas ir teisme, todėl vertinti jo parodymus kaip tendencingus, neatitinkančius tikrovės ir jais abejoti apygardos teismas neturėjo pagrindo.

99. Nepagrįstas taip pat nuteistojo R. B. skundo argumentas, kad slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys apie jo Å¡lapinimÄ si įvykio vietoje patvirtina jo parodymus apie tai, kad jis inkriminuotame nusikaltime nedalyvavo, o tuo pačiu patvirtina ir liudytojo A. Å . parodymų nepatikimumÄ . 100. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad 2015 m. gegužės 15 d. slapto sekimo protokolas patvirtina, jog nurodytu laiku buvo užfiksuota, kad R. B. įvykio vietoje Å¡lapinosi, tačiau, kolegijos nuomone, tai nepaneigia liudytojo A.

Å . aiÅ¡kinimo, kad R. B., G. Å . nuėjus iki slėptuvės padėti paketo su narkotinėmis medžiagomis, stebėjo aplinkÄ . Liudytojo A. Å . nurodytas aplinkybes dėl R. B. atliktų veiksmų neabejotinai patvirtina 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. gegužės 15 d. slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 8, b. l. 63-79, 93-143). Taikant procesines prievartos priemones (slaptÄ sekimÄ ) buvo nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d. prie narkotikų slėptuvės, esančios miÅ¡kelyje (duomenys neskelbiami), automobiliu atvažiavo G.

Å . ir R. B. G. Å . nuėjo iki slėptuvės, o R. B. liko automobilyje. Po to prie slėptuvės G. Å . kažkÄ padarė, grįžo prie automobilio ir abu iÅ¡važiavo. Patikrinus slėptuvę nustatyta, kad joje yra paketas pervyniotas izoliacine medžiaga. Pagal analogiÅ¡kÄ schemÄ tai buvo padaryta ir 2015 m. gegužės 15 d. prie slėptuvės, esančios miÅ¡kelyje (duomenys neskelbiami). Tuo pačiu automobiliu vėl atvažiavo G. Å . ir R. B. Po to abu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo link slėptuvės. G.

Å . ėjo pirmas, o R. B. paskui, nuo G. Å . nutolęs keletÄ metrų, dairydamasis ir stebėdamas aplinkÄ . G. Å ., R. B. stebint aplinkÄ , paslėpė paketÄ slėptuvėje. Vėliau, maskuodami savo veiksmus, grįžo iki automobilio (iÅ¡ miÅ¡kelio išėjo per kitÄ pusę). Vėliau jų padėtas paketas pareigÅ«nų buvo paimtas. 101. Liudytojo A. Å . parodymai neprieÅ¡tarauja nuteistojo M. G. parodymams, kad R. B. aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje. 102. Be to, kolegijos nuomone, tai, kad nėra pagrindo tikėti R.

B. pateikta versija, jog jis įvykio vietoje atsidÅ«rė atsitiktai, nieko nežinojo apie kitų nuteistųjų vykdomÄ narkotinių medžiagų prekybÄ , leidžia ir kiti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. 103. IÅ¡ 2015 m. gegužės 16 d. kratos protokolų matyti, kad atlikus kratÄ R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), automobilyje ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: juodų odinių pirÅ¡tinių pora, juodų pirÅ¡tinių su taÅ¡kais ir žaliais rankogaliais pora, baltų su taÅ¡kais ir juodais rankogaliais pirÅ¡tinių pora, baltų su raudonais elementais pirÅ¡tinių pora, viena guminė mėlyna pirÅ¡tinė ir kiti daiktai (t. 6, b. l. 6-10, 11-15). 104.

Specialistas tyrimo metu nustatė, kad ant mėlynos spalvos guminės pirštinės, paimtos 2015 m. gegužės 16 d. kratos metu (duomenys neskelbiami) pas R. B., yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų. Ant mėlynos spalvos guminės pirštinės, baltos spalvos darbinių medžiaginių pirštinių poros, juodos spalvos darbinių pirštinių poros, juodos spalvos odinių pirštinių, paimtų 2015 m. gegužės 16 d. automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu, yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (t. 5, b. l. 163-164). 105.

Iš 2015 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pas R. B. kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbiami), buvo rasta rankinė, kurioje rastas ir paimtas baltas lapas su 154 automobilių markės valstybiniais numeriais. Nustatyta, kad jame išvardinti automobiliai priklauso (duomenys neskelbiami) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, (duomenys neskelbiami) miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir kt. (t. 5, b. l. 153-155). 106. 2015 m. gegužės 21 d. kratos metu nustatyta, kad automobilyje „Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nuteistieji R. B. ir G. Å . atvyko į įvykio vietÄ abu kartu, be kitų daiktų buvo rasta kastuvas, kastuvėlis, mėlyna pirÅ¡tinė, kurioje buvo 26 kupiÅ«ros po 50 eurų nominalo (t. 6, b. l. 41-92). Minėti pinigai 2015 m. gegužės 15 d. apie 15.50 val. pareigÅ«nų buvo perduoti R. D., kuris atsiskaitė su D. K. už 2015 m. gegužės 14 d. įgytÄ amfetaminÄ (t. 6, b. l. 39). 107. Å ie įrodymai, vertinant juos visumoje su pirmiau aptartais faktiniais duomenimis, o ne kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, nuteistojo R.

B. veiksmai, susiję su medžiagos slėpimu, maskavimu, ta aplinkybė, kad R. B. į tÄ pačiÄ vietÄ savo žmonos vardu registruotu automobiliu važiavo nebe pirmÄ kartÄ , pagal tÄ pačiÄ schemÄ R. B. su G. Å . narkotines medžiagas slėpė du kartus (G. Å . nešė narkotikus iki slėptuvės, o R. B. ėmėsi įmanomų saugumo priemonių, kurios turėjo užtikrinti sėkmingÄ jiems pavestų nusikalstamų veiksmų vykdymÄ ), neabejotinai patvirtina, kad R. B. vykimas su G. Å . buvo susijęs bÅ«tent su psichotropinių medžiagų gabenimu į slėptuvę, o ne su nuteistojo R.

B. nurodytomis aplinkybėmis (pirkti detalių, pažiÅ«rėti žemių). Atlikus kratÄ R. B. automobilyje ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bute, adresu (duomenys neskelbiami), automobilyje „Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nuteistieji R. B. ir G. Å . atvyko į įvykio vietÄ , buvo surasti įvairÅ«s daiktai, ant kurių rasti bÅ«tent draudžiamų disponuoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakai bei pinigai, kurie buvo perduoti R. D. atsiskaitymui su D.

K. už amfetaminÄ . 108. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ioje byloje surinktais teisėtais bÅ«dais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. B., veikdamas su kitais organizuotos grupės nariais (D. K., G. Å .), kaip vykdytojas, dalyvavo Å¡io labai sunkaus nusikaltimo padaryme ir atliko jam priskirtus nusikalstamus veiksmus. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistųjų G. Å ., D. K. parodymai, kad R. B. Å¡io nusikaltimo padaryme nedalyvavo, vertintini tik kaip siekis padėti R.

B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . 109. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog R. B. bÅ«tų bendravęs su D. K., neužfiksuoti jų pokalbiai, R. B. nepažinojo D. K., todėl nuteistiesiems nepagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis. Å ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. 110. Nors byloje nėra surinkta duomenų apie visų organizuotos grupės nariais pripažintų asmenų bendravimÄ iki nusikalstamos veikos, tačiau iÅ¡ nuteistųjų veiksmų matyti, jog jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, veikė pagal aptartÄ nusikalstamos veikos planÄ .

Å iuo atveju D. K. subÅ«rė organizuotÄ grupę, susidedančiÄ iÅ¡ R. B. ir G. Å . ir paskirstė vaidmenis, davė nurodymus jiems dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga. Bylos medžiaga patvirtina, jog R. B. ir G. Å . žinojo, kokius veiksmus jie turi padaryti, kad nusikalstami tikslai bÅ«tų įgyvendinti. D. K. perdavus narkotines medžiagas G. Å . ir R. B., jie turėjo jas nugabenti ir saugiai paslėpti, kÄ ir padarė, kiekvienas atlikdamas jiems priskirtus veiksmus: G. Å . paslėpė narkotines medžiagas, o R.

B., stebėdamas aplinkÄ , užtikrino narkotinių medžiagų paslėpimo saugumÄ . Kiekvieno iÅ¡ Å¡ių asmenų veiksmai buvo svarbÅ«s ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – amfetaminÄ perduoti pirkėjui. Nuteistųjų konspiratyvÅ«s veiksmai miÅ¡ke, amfetamino paslėpimas miÅ¡ke po nuolaužomis, amfetamino kiekis pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. B. ir G. Å . suvokė, jog vykdo bendrÄ susitarimÄ , suvokė pavojingÄ savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir to siekė.

Tai, kad, anot apeliantų, R. B. nepažinojo D. K., pažinojo tik G. Å ., su D. K. nėra bendravęs, nepaneigia jo suvokimo dalyvaujant organizuotos grupės veikloje; pagal teismų praktikÄ nebÅ«tina, kad visi bendrÄ sumanymÄ Ä¯gyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitÄ , palaikytų tarpusavio ryÅ¡ius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos padarymo planÄ jie realizuoja bendrai; tai, kaip minėta, ir nustatyta Å¡ioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

Veiksmų bendrumÄ ir jų nusikalstamo pobÅ«džio suvokimÄ patvirtina ir tai, kad R. B. automobilyje buvo rasti pinigai, kuriuos D. K. buvo gavęs iÅ¡ R. D. už parduotus narkotikus, o tai sutampa su M. G. nurodytomis aplinkybėmis, kad R. B. organizuotoje grupėje vaidino svarbų vaidmenį. 111. Taigi, pagal nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, R. B., G. Å ., D. K. padaryti nusikalstami veiksmai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai, t. y. baudžiamasis įstatymas (tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalies teisės normos) pritaikytos tinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo R. B. ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ R. B. iÅ¡teisinti ir nuteistųjų D. K., G. Å . praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti organizuotos grupės požymį nėra teisinio pagrindo. Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį už ginklų ir Å¡audmenų laikymÄ 112. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. I. ir M. G., laikė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus ginklus ir Å¡audmenis. 113.

Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog jis perdavė ginklus ir Å¡audmenis T. I., tačiau tvirtina, kad nieko nežinojo, kÄ su jais darys T. I. ir M. G., jokių nurodymų paslėpti ginklus nedavė. 114. Pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2013). 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta D.

K., T. I. ir M. G. veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistojo D. K. teiginiai, kad jis nedavė nurodymų paslėpti ginklus ir Å¡audmenis, dėl to negali atsakyti už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, kuriais abejoti nėra pagrindo. 116. Nuteistasis T. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ginklai ir Å¡audmenys buvo paslėpti D. K. nurodymu. 2009 m. pas jį atvyko D. K. ir atvežė krepšį su ginklais, kuriuos paprašė paslėti. Jis krepšį su ginklais užkasė sklype (duomenys neskelbiami) gatvėje (duomenys neskelbiami) ir jie ten gulėjo, kol 2011- 2012 m.

M. G. pasakė, kad D. K. paprašė juos grÄ Å¾inti. Tada jis ginklus atkasė ir paslėpė kitoje vietoje – (duomenys neskelbiami) kaime. Å iÄ slėptuvę parodė M. G. (t, 21, b. l. 153-155). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir kitas nuteistasis M. G.. Jis patvirtino, kad D. K. nurodymu nuvyko pas T. I. paiimti ginklų ir Å¡audmenų. T. I. jam parodė slėptuvę miÅ¡ke. Å ioje slėptuvėje buvo paslėpa: pistoletas kulkosvaidis, Å¡autuvas ,,Winchester“, revolveris, Å¡audmenys.

Jis Å¡iuos ginklus vėl paslėpė. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji T. I. ir M. G. iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes (t. 11, b. l. 27, t. 16, b. l. 60, 63). 117. Taigi, pirmiau aptartais nuteistųjų T. I. ir M. G. parodymais patikimai nustatyta, kad ne kas kitas, o bÅ«tent apeliantas D. K. organizavo ginklų ir Å¡audmenų paslėpimÄ bei perdavė Å¡iuos T. I. paslėpti. Vėliau T. I., veikdamas pagal D. K. nurodymus, paslėpė ginklus ir Å¡audmenis bei juos laikė iki to, kol D. K. per M.

G. juos paėmė. Nuteistasis D. K. savo parodymuose taip pat iš esmės neneigė, kad jis perdavė ginklus ir šaudmenis T. I., tačiau sau palankiu būdu aiškino, jog jis nedavė jokių nurodymų paslėti ginklus, T. I. su M. G. šiuos slėpė patys savo iniciatyva, su juo šių veiksmų nederino. Tačiau tokie apelianto parodymai paneigiami pirmiau aptartais nuteistųjų parodymais, kurie viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys. Iš šių asmenų parodymų neabejotinai seka tai, kad D.

K. nebuvo pasyvus – jis pats davė nurodymus T. I. paslėti ginklus ir šaudmenis ir aktyviai domėjosi šių T. I. perduotų paslėti ginklų likimu (M. G., būtent D. K. nurodymu, juos paėmė iš T. I.). Taigi, veikdamas su bendrininkų grupės nariais, šiais ginklais ir šaudmenimis jie visi disponavo. 118. Nepagrįstas nuteistojo D. K. skundo argumentas, kad teismas suteikė prioritetinę reikšmę nuteistųjų T. I., M. G. parodymams ir neįvertino tos aplinkybės, jog jie yra asmenys suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone, nuteistieji T.

I., M. G., duodami parodymus apie savo bei nuteistojo D. K. nusikalstamus veiksmus nurodė ne tik pastarÄ jį, bet ir save įkaltinančias aplinkybes. Taigi, T. I. ir M. G., nurodydami, kad be jų pačių nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir D. K., savo teisinės padėties nepalengvino. Be to, nuteistųjų T. I., M. G. parodymais nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes prieÅ¡ingai, negu D. K., patvirtina ir kiti bylos duomenys: parodymų patikrinimo vietoje protokolai (t. 11, b. l. 13, 29), iÅ¡ kurių matyti, kad abu nuteistieji parodė vietas, kur buvo slepiami ginklai ir Å¡audmenys, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai (t. 11, b. l. 17, 37), patvirtinantys, kad nuteistųjų nurodytose vietose buvo rasti slepiami ginklai ir Å¡audmenys, specialisto iÅ¡vada (t. 4, b. l. 188, t. 5, b. l. 9), slapto sekimo protokolas (t. 8, b. l. 19), iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistieji M.

G. ir T. I. buvo atvykę į ginklų slėptuvę, liudytojo V. B. parodymai, kad bÅ«tent D. K., o ne nuteistieji T. I., M. G., buvo žinomas, kaip asmuo neteisėtai disponuojantis ginklais (t. 23, b. l. 14-15). 119. Taigi, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. K., veikdamas bendrininkų grupėje, atliko jam inkriminuotus veiksmus: perdavė T. I. saugojimui nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus ginklus ir Å¡audmenis, kuriuos T.

I. po paslėpimo laikė iki 2012 m. pavasario, po ko T. I. ginklus pergabeno į kitÄ slėptuvę. Po kurio laiko T. I. Å¡iÄ slėptuvę D. K. praÅ¡ymu parodė M. G., kuris ginklus pervežė į kitÄ slėptuvę. D. K. atlikti veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suvokė, kad daro nusikalstamÄ veikÄ bendrai su kitais nuteistaisiais. 120. Kolegijos nuomone, apelianto D. K. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, kaip ginklų ir Å¡audmenų laikymas, padarytas bendrininkų grupės. Apelianto D.

K. nurodyta aplinkybė, kad jam Å¡ie ginklai ir Å¡audmenis nepriklausė, jo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ neÅ¡alina. Å aunamojo ginklo laikymas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tÄ ginklÄ turint savo žinioje (valdant) nepriklausomai nuo to, kam tas ginklas priklauso nuosavybes teise. Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 121. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nenustatytÄ laikÄ savo bute, esančiame (duomenys neskelbiami), iki 2015 m. gegužės 16 d. laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ pistoletÄ ,,Walther PP“ ir Å¡eÅ¡is vienetus 9 mm kalibro Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti iÅ¡ dujinio pistoleto.

Tokie D. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. 122. Nuteistasis D. K. skunde nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbiami), civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų ir šaudmenų nelaikė, duodamas parodymus ir iš dalies pripažinęs savo kaltę save apkalbėjo. Tokie nuteistojo D. K. skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. 123. Nuteistasis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad jo namuose yra dujinis pistoletas bei šoviniai, tačiau tvirtino, jog ginklas jam nepriklausė.

Vis dėlto, atsakydamas į teisme užduodamus klausimus, D. K. patvirtino, kad ginklÄ jis laikė neteisėtai. Å ie nuteistojo D. K. parodymai užfiksuoti 2017 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio protokole, kurie sutampa su garso įraÅ¡e užfiksuotais parodymais (t. 21, b. l. 155). BPK 261 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvių teisė per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo su protokolu susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo neteisingumÄ ar neiÅ¡samumÄ .

Nei nuteistasis D. K., nei jo gynėjas teisiamojo posėdžio protokolui jokių pastabų nepareiÅ¡kė. Todėl, nuteistojo D. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis davė visiÅ¡kai kitokius parodymus nei tie, kurie užfiksuoti byloje, yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir gali bÅ«ti vertinami tik kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 124. Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai: liudytojo V. K. parodymai bei kiti faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D.

K. teisme davė teisingus parodymus apie tai, kad jis neteisėtai laikė civilinėje apyvartoje draudžiamus ginklÄ ir Å¡audmenis. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo leista atlikti kratÄ D. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami). Nors Å¡ios patalpos nuosavybės teise priklausė L. K., kuri yra mirusi, ir V. K., byloje nustatyta, kad jose tuo metu gyveno D. K. (t. 3, b. l. 175-176). To neneigė ir pats D. K. IÅ¡ teisėtai atliktos kratos protokolo matyti, kad kratos metu buvo rasti ir paimti: ginklas ,,Walther PP“ ir 6 Å¡oviniai (t. 3, b. l. 177-178).

Atlikus pistoleto ir Å¡ovinių balistinį tyrimÄ , specialistas patvirtino, kad tai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas ,,Walther PP“, skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, yra C kategorijos Å¡aunamasis ginklas ir Å¡eÅ¡i 9 mm kalibro pramoninės gamybos pistoletiniai dujiniai Å¡oviniai, skirti C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams (t. 3, b. l. 184-186). Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam, lankant D. K. įkalinimo įstaigoje, Å¡is pasakė, jog bute kratos metu rastas pistoletas yra jo.

IÅ¡ brolio kalbos jis suprato, kad D. K. jau yra nusiteikęs, jog bus jam pareikÅ¡ti įtarimai ir dėl minėto ginklo (t. 9, b. l. 116). 125. Taigi, Å¡ie faktiniai duomenys papildo vienas kitÄ ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad D. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ pistoletÄ ,,Walther PP“ ir Å¡eÅ¡is vienetus 9 mm kalibros Å¡ovinių. Pagal nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, D. K. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo D. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad ginklas jam nepriklausė nuosavybės teise, jo atsakomybei ir veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės. Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už diplomo klastojimÄ 126. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. kovo mėnesį, turėdamas tikslÄ Ä¯sigyti suklastotÄ aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ , M. G. kreipėsi į D. K. surasti asmenį, kuris galėtų gauti šį dokumentÄ , ir pateikė D. K. asmens duomenis, reikalingus įraÅ¡yti į suklastotÄ dokumentÄ .

D. K. (duomenys neskelbiami), nenustatytoje vietoje Å¡iuos duomenis perdavė G. B. Pastarasis nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotÄ aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ Nr. (duomenys neskelbiami), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbiami) technologijos universiteto M. G. vardu ir šį suklastotÄ dokumentÄ 2015 m. gegužės 7 d. atvežė į (duomenys neskelbiami), kur tÄ pačiÄ dienÄ prie parduotuvės ,,M“, esančios (duomenys neskelbiami), už 200 eurų pardavė M. G., kuris šį dokumentÄ laikė savo namuose (duomenys neskelbiami) iki 2015 m. gegužės 21 d., kai parodymų patikrinimo vietoje metu pats perdavė policijos darbuotojams.

Tokie D. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. 127. IÅ¡ nuteistojo D. K. skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija paties dokumento – diplomo suklastojimo fakto ir visas nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes iÅ¡ esmės pripažįsta. Vienok, apelianto teigimu, jis nepagrįstai yra nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad bÅ«tų bÅ«tina taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 128. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nusikaltimo pavojingumas yra vienas iÅ¡ kriterijų, lemiančių taikymÄ baudžiamosios atsakomybės už įstatyme numatytas veikas.

Atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos teisiniams gėriams ir todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). 129.

PrieÅ¡ingai nei teigiama D. K. skunde, kaltinime nurodyta veika negali bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me. 130. Pagal bylos duomenis, D. K. padėjo suklastoti (duomenys neskelbiami) technologijos universiteto diplomÄ . Nusikaltimo dalykas yra svarbus oficialus dokumentas, įrodantis, kad jo savininkas yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir baigęs ne trumpesnes kaip 3 metų dienines studijas arba lygiavertės trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas universitete, aukÅ¡tojo mokslo ar kitoje panaÅ¡aus lygio mokymo įstaigoje, taip pat sėkmingai baigęs papildomas profesines studijas.

Toks dokumentas sudaro pagrindÄ suteikti vienodas teises su faktiÅ¡kai baigusiais studijas asmenimis užimti tam tikras pareigas ar verstis atitinkama profesine veikla. Taigi, pagal Å¡iame dokumente įtvirtintÄ juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ atsiranda galimybė pradėti dirbti ir pretenduoti užimti tam tikras pareigas. Tokio suklastojimo pagrindu kilo prielaidos pažeisti kitų asmenų, sÄ Å¾iningai siekiančių žinių ir įgijusių profesinę kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ , teisėtus interesus. 131.

Taigi prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas D. K., Å¡is dokumentas turi juridinę reikÅ¡mę, sukuria pasekmes, todėl jo veiksmai yra pavojingi. Vien tas faktas, kad neatsirado jokių padarinių, diplomas nebuvo panaudotas, nėra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, nes BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo. Vien oficialaus dokumento suklastojimo pakanka baudžiamajai atsakomybei pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ kilti. 132.

Kita vertus, atreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aprašęs nuteistojo D. K. veiksmus kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis), nuosprendžio rezoliucinėje dalyje D. K. veikmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta klaida taisytina, D. K. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis dokumento suklastojimo tikslu G.

B. perdavė M. G. asmens duomenis, kuriuos panaudojant diplomas buvo suklastotas. Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl netikrų pinigų realizavimo ir aikymo 133. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. 2015 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), prie degalinės ,,N“, esančios (duomenys neskelbiami), perdavė M. G. ir šis įsigijo 5 vienetus netikrų 100 eurų nominalo banknotų Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami).

Å iuos netikrus banknotus M. G. laikė savo namuose (duomenys neskelbiami) iki 2015 m. gegužės 16 d., kai jie buvo rasti parodymų patikrinimo vietoje metu. Å ie nuteistojo D. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. 134. Nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė, nes jis Å¡io nusikaltimo padaryme nedalyvavo, sužinojęs, kad pinigai yra netikri, grÄ Å¾ino juos M. G., tikslo realizuoti netikrus pinigus neturėjo.

Apygardos teismas, grįsdamas nuteistojo D. K. kaltę, tinkamai neįvertino jo parodymų, o rėmėsi išimtinai vien kito nuteistojo M. G. nepatikimais parodymais, kuriuos paneigia kiti faktiniai duomenys. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. 135. Baudžiamojo proceso įstatymas jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymų patikimumo prasme tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau sprendžiant dėl šių įrodymų patikimumo, jie turi būti vertinami ne atsietai, bet įrodymų visumos kontekste (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vertinant kaltininko parodymus kaip įrodymų Å¡altinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi bÅ«ti itin kruopščiai patikrinami baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis. 136. Nuteistasis M. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jam D. K. davė netikrų 10 000 Eur realizavimui. Jis nežinojo kam parduoti netikrus pinigus, todėl 9 500 Eur grÄ Å¾ino D. K., o 500 Eur pasiliko sau, galvojo, kad kam nors parodys. Netikrus pinigus laikė pas save apie dvi savaites (t. 21, b. l. 129). 137.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. G. taip pat parodė, kad 2015 m. pabaigoje jis susitiko su D. K., kuris jam pasiÅ«lė netikrų pinigų – 10 000 Eur po 100 Eur kupiÅ«romis pardavimui. Vieno netikro euro kaina bÅ«tų 30 Eur. Jis paėmė pinigus, tačiau parduoti nepavyko ir po savaitės, D. K. papraÅ¡ius, 9 500 Eur grÄ Å¾ino Å¡iam, sau pasiliko tik 500 Eur. Jis tikėjosi, kad jam pavyks parduoti (t. 11, b. l. 27-28, 67-68). 138. 2015 m. birželio 2 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ M.

G. patvirtino savo pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ duotus parodymus (t. 11, b. l. 55). 139. Koleginos nuomone, vertinant nuteistojo M. G. parodymus dėl netikrų pinigų, pažymėtina, kad jo parodymus, prieÅ¡ingai negu nuteistojo D. K., patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 11, b. l. 29-32), iÅ¡ kurio matyti, kad M. G. parodė vietÄ , kur laikė iÅ¡ D. K. įgytus netikrus pinigus. M. G. nurodytoje vietoje buvo rastos bÅ«tent penkios kupiÅ«ros po 100 eurų; specialisto iÅ¡vada, kad tyrimui pateikti penki eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, tai yra jie yra netikri (t. 4, b. l. 171-173).

Be to, kaip matyti iÅ¡ M. G. parodymų, jis dėl disponavimo netikrais pinigais savo kaltės neneigė, tačiau nuoÅ¡irdžiai paaiÅ¡kino iÅ¡ kur juos gavo. D. K., neigdamas savo kaltę, pripažino žinojęs, kad pinigai netikri ir jie laikomi pas M. G.. Taigi, Å¡ios aplinkybės kartu su jau aptartais bylos duomenimis, paneigia D. K. aiÅ¡kinimÄ , jog jis Å¡io nusikaltimo nepadarė. 140. Taigi, Å¡ie faktiniai duomenys papildo vienas kitÄ ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

K. perdavė M. G. ir Å¡is įsigijo 5 vienetus netikrų 100 eurų nominalo banknotų, kuriuos laikė namuose. 141. Apeliantas D. K., ginčydamas tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , naujų faktinių duomenų ar aplinkybių, kurios nebuvo iÅ¡nagrinėtos ar įvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ar spręsti, kad byloje esantys įrodymai buvo iÅ¡tirti ar įvertinti pažeidžiant BPK reikalavimus. 142. Nors D.

K. neigia realizavęs netikrus pinigus M. G., tačiau teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad nuteistasis taip siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Byloje nustatyta, kad D. K. perdavė netikrus pinigus – penkias kupiūras po 100 eurų M. G. ir taip juos realizavo. 143. Aptariamos veikos kontekste pažymėtina, kad realizavimas - tai bent vieno netikro piniginio ženklo perdavimas kitam asmeniui. Realizavimo būdai šio nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės taip pat neturi. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimo padariniai yra už jo sudėties ribų.

Taip pat už Å¡io nusikaltimo ribų yra motyvai ir tikslai, kuriais kaltininkas vadovaujasi. 144. Todėl, kolegijos nuomone, jau vien tos aplinkybės, kad D. K. perdavė netikrus pinigus M. G., pakanka jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kaip baigtÄ nusikaltimÄ . Ta aplinkybė, kad M. G. nepavyko realizuoti perduotų jam netikrų pinigų, D. K. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. 145. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas D.

K. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl bausmių 146. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. G., R. B., G. Å ., D. K., J. L. tvirtina, kad apygardos teismo nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai per griežtos ir praÅ¡o, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmes suÅ¡velninti. 147. Nuteistųjų D. K., J. L., R. B., D. P., G. Å . praÅ¡ymai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Tuo tarpu nuteistojo M.

G. praÅ¡ymas iÅ¡ dalies tenkinamas, nes jam paskirta per griežta bausmė. 148. BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Å velnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiÅ¡kia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nenumatytÄ bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta minimali bausmė. 149.

Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų M. G. nenustatyta. Vienok, kolegija pritaria Å¡io nuteistojo apeliacinio skundo teiginiui, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, ir paskyrė savo dydžiu neteisingÄ , BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio reikalavimų neatitinkančiÄ bausmę. 150. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 151. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016). 152. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.).

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). 153.

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę.

PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015). 154. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ baudžiamajame įstatyme nustatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. 155.

Už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymÄ baudžiamajame įstatyme nustatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. 156. Tuo tarpu už BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ , iÅ¡imtinai be jokių alternatyvų – laisvės atėmimas. Už BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aÅ¡tuonerių metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų. 157.

Pirmosios instancijos teismas M. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 satraipsnio 2 dalį – laisvės atėmimÄ ketveriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ keturiems mėnesiams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ keturiems mėnesiams. Galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. 158.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G. bausmes pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 312 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, todėl pagrįstai jam už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, o už BK 213 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ , artimÄ Å¡ių baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytam Å¡ių bausmių minimumui.

M. G. Å¡ios paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. 159. Vienok, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo M. G. apeliacinio skundo teiginiui, kad apygardos teismas, skirdamas jam bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, neįvertino visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, o tai turėjo įtakos netinkamam BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. 160. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. G. bausmes, įvertino jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (akcentuojant, kad M.

G. padarė labai sunkų nusikaltimÄ organizuotoje grupėje), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 161. Nuteistasis M. G. padarė du nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Baudžiamasis įstatymas neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jų padarymÄ numato itin griežtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra deÅ¡imt metų.

Vienok, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kai narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis žymiai virÅ¡ija ribÄ , kuriai esant, neteisėtai disponuotų Å¡ių medžiagų kiekis vertinamas kaip labai didelis, teismų praktikoje pripažįstama kaip didesnį veikos pavojingumÄ apibÅ«dinantis požymis, tačiau, kolegijos vertinimu, M. G. neteisėtai disponuotų teismo nustatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis nėra toks, kuris pats savaime eliminuotų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ Å¡io nuteistojo atžvilgiu. 162.

Pažymėtina, kad byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, reikÅ¡mingos vertinant nuteistojo M. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, nuteistojo disponuota narkotinė ir psichotropinė medžiaga į apyvartÄ nepateko, taigi, nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Byloje taip pat nustatyta, kad M. G. nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, nedalyvavo nusikalstamų veikų planavime. Pagal nusikalstamÄ susitarimÄ M.

G. turėjo perduoti psichotropinę medžiagÄ pirkėjui. Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. G. vaidmuo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis, nes jis, veikdamas kaip tarpininkas, turėjo pristatyti draudžiamas medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos truko neilgÄ laikÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad M. G. atliko kitokiÄ , o ne tik kurjerio funkcijÄ . Visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡ dalies sumažina nustatytų nuteistojo M. G. nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ . 163.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, M. G. prisipažino, kad neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, ginklais, laikė suklastotÄ diplomÄ . Be to, pats savo valia pareigÅ«nams nurodė narkotinių medžiagų, ginklų slėptuves, pateikė paketÄ su narkotinėmis medžiagomis, netikrus pinigus ir suklastotÄ dokumentÄ bei paaiÅ¡kino nusikaltimų padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nepritartina apygardos teismo iÅ¡vadai, kad M. G. parodymai neturėjo esminės reikÅ¡mės atskleidžiant nusikaltimus.

Aktyvus padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda iÅ¡aiÅ¡kinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Å iuo atveju byloje surinkti duomenys tvirtina, kad nuteistasis bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, suteikdamas jiems pagalbÄ aiÅ¡kinantis nusikalstamas veikas, atskleidžiant organizuotÄ nusikalstamÄ mechanizmÄ , platinant didelius kiekius narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pats prokuroras apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad M. G. aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas (t. 27, b. l. 136).

Taigi, M. G. duoti parodymai buvo reikÅ¡mingi BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 213 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų nustatymui. Todėl, kolegijos nuomone, yra pagrindas M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens savo ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų vertinimas, jų atskleidimas yra svarbus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju, nuteistojo M.

G. kritinis požiÅ«ris į minėtus veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje. M. G. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, mokosi (duomenys neskelbiami) universiteto Interneto inžinerijos bakalauro studijų programos IV kurse, teistumas iÅ¡nykęs, naujų nusikaltimų nepadarė. Visa tai rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumÄ visuomenei, norÄ gyventi laikantis įstatymų reikalavimų.

Be abejo, šios aplinkybės nepašalina M. G. padarytos veikos pavojingumo, jo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. G. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, darbinius santykius, o tuo pačiu sumenkinti nusikaltusio asmens bendradarbiavimo, kuo greičiau atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius kitus asmenis, reikšmę.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumas, pasekmės, kaltininko asmenybė, jo nustatyti veiksmai po nusikaltimų padarymo leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju yra aplinkybės, tvirtinančios, kad nusikaltimų, už kuriuos M. G. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, sankcijoje numatytos ir kaltininkui paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡tarauja teisingumo principui. 164.

Dėl to kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, mažinti skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu M. G. nustatytas bausmes, paskiriant M. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmes Å¡velnesnes, negu sankcijoje numatyta minimali Å¡ių bausmių riba. 165. Vienok, nuteistųjų D. K., J. L., R. B., D. P., G. Å . praÅ¡ymai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nepagrįsti. 166. Nuteistieji, kaip iÅ¡imtinę aplinkybę nurodo pernelyg ilgÄ proceso trukmę.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimų nuostatomis formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės Å¡velninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi bÅ«ti priimamas tik nuosekliai įvertinus Å¡ios trukmės pagrįstumÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (Jakumas v.

Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). 167. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ketverius metus. Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į Å¡ios baudžiamosios bylos didelę apimtį, kaltinamųjų skaičių, įrodymų kiekį, taip pat į tai, kad bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir pačių kaltinamųjų ligos bylos nagrinėjimo metu, gynėjų užimtumas kitose bylose, vertintina, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos iÅ¡nagrinėjimas teisme esmingai nepažeidė nuteistųjų teisės į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesÄ (BPK 44 straipsnio 5 dalis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis.).

Tai, kad, apeliantų subjektyviu vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tokia iÅ¡vada savaime nelemia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog teisės į įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo nustatymas nereiÅ¡kia, kad bausmė bus suÅ¡velninta bÅ«tent taip, kaip praÅ¡o asmuo, kurio teisė pažeista. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti motyvuotai skiriama tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. 168.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-186-942/2015). 169.

Skirdamas nuteistiesiems D. K., J. L., R. B., D. P., G. Å . bausmes pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniÅ¡kai, bet aptarė jų asmenybes ir padarytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančius duomenis. 170. Nuteistasis J. L. padarė vienÄ labai sunkų ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ . D. K. – penkis tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. R. B., G. Å . ir D. P. – vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Nusikaltimai padaryti vekiant bendrininkų ar organizuotoje grupėje.

Nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Byloje nenustatyta D. K., J. L., R. B., D. P., G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nuteistųjų D. K., J. L., G. Š. apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistieji pripažino esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kas turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepagrįsti. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta pagrįstai.

D. K., J. L., G. Å ., duodami parodymus, bandė palengvinti savo padėtį, neatskleidė visų nusikaltimų padarymo aplinkybių, bendrininkų. Tai neleidžia spręsti, kad jie visiÅ¡kai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra D. K., J. L., G. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 171. Nuteistieji R. B., J. L., D. K. skunduose taip pat akcentuoja, kad jų gyvenimo bÅ«das pasikeitė, jie dirba, sukÅ«rė Å¡eimas, augina vaikus, dėl ko turėtų bÅ«ti jiems paskirtos Å¡velnesnės bausmės. 172.

Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistųjų pastangas keisti gyvenimo bÅ«dÄ , siekį dirbti ir gauti teisėtas pajamas. Vis dėlto, aptartos teigiamai nuteistuosius apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia jų asmenybių vertinti kaip iÅ¡imtinai mažiau pavojingų. PrieÅ¡ingai – duomenys apie ankstesnį nuteistųjų teistumÄ , leidžia jų asmenybes laikyti gan pavojingomis, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad įvertinus nuteistųjų asmenybes apibÅ«dinančius duomenis realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Juo labiau, kad net ir esant minėtoms nuteistuosius neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas R. B., J. L., D. K. paskyrė artimas baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. 173. Nepagrįstas R. B. skundo argumentas, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino, jog jo teistumas yra jau išnykęs. 174. Iš bylos duomenų (t. 25, b. l. 37-144) matyti, kad R. B. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 21 d.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams 12 (dvylikai) dienų.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaičius suėmimo laikÄ , nustatyta, kad R. B. atliko bausmę. 175. Asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikusiems paskirtÄ bausmę, teistumas tęsiasi bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Po bausmės atlikimo Å¡is terminas priklauso nuo nusikaltimo pavojingumo. Jeigu asmuo nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ teistumas tęsis 8 metus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Tačiau jeigu turintis teistumÄ asmuo padaro naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , teistumo iÅ¡nykimo eiga nutrÅ«ksta. Å iuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡nykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ tol, kol iÅ¡nyksta teistumas už sunkiausiÄ iÅ¡ jų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 8 dalis). 176. Taigi, R.

B. 2014 m. lapkričio 19-20 dienomis nusikalto, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už kitÄ labai sunkų nusikaltimÄ . 177. Nuteistasis R. B. skunde taip pat kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-195-677/2016 ir teigia, kad minėtose bylose kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo turėjo bÅ«ti taikomi ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Konstitucinio Teismo praktikoje nurodoma, jog teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Nuteistojo R. B. nurodomos kasaciniame teisme iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių, todėl joje priimtas sprendimas negali bÅ«ti taikomas kaip precedentas. 178. Nuteistasis G. Å . skunde taip pat nurodo, kad, vadovaujantis teisingumo principu, jam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti sumažinta, nes jis ilgÄ laikÄ (beveik trejus metus) buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje teismas jo atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Toks G. Å . praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. 179. Pažymėtina, kad BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę. IÅ¡ pačios Å¡io baudžiamojo įstatymo dispozicijos matyti, kad joje nurodoma apie suėmimo laiko įskaitymÄ tik į bausmę, paskirtÄ toje pačioje byloje. Be to, į bausmę įskaitomas tik suėmimas, taikytas asmeniui irgi tik toje pačioje byloje.

Tokios pačios iÅ¡vados iÅ¡plaukia ir iÅ¡ baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti sprendimÄ dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laikÄ , kai tam yra pagrindas. BPK 255 straipsnis nustato bylos nagrinėjimo ribas. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Todėl akivaizdu, kad į bausmės laikÄ nuteistajam gali bÅ«ti įskaitytas tik tas jo suėmimo laikas, kuris asmeniui buvo taikomas tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 180. Å iuo atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-28-468/2014, kurioje G. Å . buvo iÅ¡teisintas, ir Nr. 1-31-195/2018, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tarpusavyje niekaip nesusijusios, jos nebuvo iÅ¡skiriamos arba sujungiamos. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad į Å¡iuo metu G.

Å . paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo suėmimo ankstesnėje byloje laikÄ nėra jokio teisinio pagrindo. 181. Skunde nurodoma, kad nesumažinus bausmės dėl nepagrįsto suėmimo taikymo bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. 182. Teisingumo principas iÅ¡ tikrųjų yra vienas svarbiausių ir baudžiamosios teisės, ir baudžiamojo proceso teisės principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nurodyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi.

Tačiau tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nurodyta ir apie tai, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Šis Konstitucijos straipsnis atkartotas ir BPK 6 straipsnyje, kurio 2 dalyje dar nurodoma, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

Straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Taigi BPK 6 straipsnis irgi įtvirtina principÄ , kad teisingumo vykdymas yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija, o taip pat asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ . 183. Kolegijos nuomone, Å¡iuo požiÅ«riu nuteistojo G. Å . teisės nebus pažeistos ir tenkinti jo praÅ¡ymÄ , įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , G.

Å . asmenybę, vadovaujantis teisingumo kaip baudžiamojo proceso principu kolegija neturi pagrindo. 184. Tai, kad asmuo vienoje byloje buvęs suimtas, toje byloje iÅ¡teisinamas, nereiÅ¡kia, kad jo suėmimas privalomai turi bÅ«ti įskaitytas į bausmės laikÄ bet kurioje kitoje byloje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu patenkinęs tokį nuteistojo praÅ¡ymÄ vien tik nurodytu motyvu, teismas pats pažeistų įstatymų reikalavimus, o taip pat ir patį teisingumo principÄ . BPK 44 straipsnyje yra iÅ¡dėstyti asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo pagrindai.

Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2011, Nr. 2K-360/2009). 185. Kolegijos nuomone, bÅ«tent Å¡iÄ Ä¯statyme numatytÄ teisę kaip tik ir turėjo nuteistasis G. Å ., iÅ¡teisintas pirmojoje baudžiamojoje byloje. Å ios įstatymu garantuotos teisės realizavimas kaip tik ir reikÅ¡tų teisingumo principo įgyvendinimÄ . 186.

Kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių nuteistųjų D. K., J. L., R. B., D. P., G. Å . padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su jų asmenybėmis, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijose nustatytų už jų padarytus nusikaltimus bausmių paskyrimas nuteistiesiems aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. 187. Kolegijos nuomone, iÅ¡ nuteistajam J.

L. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, paÅ¡alinus 14,988 g narkotinės medžiagos – kanapių neteisėtÄ laikymÄ , Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra pagrindo, nes ji atitinka padarytų veiksmų pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, pasekmes ir nuteistojo asmenybę. Dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo 188. Prokuroras, prsidėdamas prie nuteistojo M. G. apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teisme prašė iÅ¡ dalies tenkinti nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ ir tuo pačiu pakeisti M.

G. bausmės atlikimo vietÄ â€“ nustatyti trejus metus laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime. 189. Pažymėtina, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalis). Taigi tokių klausimų apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , nesprendžia.

Nuteistieji dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo turi teisę kreiptis į administracijÄ pataisos įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nustatyti griežtesnį rėžimÄ , negu nustatė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, neturi pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti. D. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu jam skiriamÄ bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Pripažinti M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Pakeisti nuosprendžio dalį dėl M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.

M. G. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų sumažinti iki 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo. M. G. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ (deÅ¡imčiai) metų sumažinti iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu jam pagal 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nustatytas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. birželio 5 d. Nuteistajam J. L. iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, paÅ¡alinti aplinkybę, kad jis, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė 14,988 g narkotinių medžiagų – kanapių. J. L. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - periodinę registracijÄ policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistojo G. Š., nuteistojo D. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Auksano Čiupailos apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Ernesta Montvidienė Justas Namavičius Regina Pocienė