b1576296-d64c-4e1e-88dd-238402674aaa · Kauno apygardos teismas

                    Baudžiamoji byla Nr. 1S-197-245/2017 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00445-2009-8  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.;                                                      2.5.19                (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M.

R. (toliau – M. R.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiÅ«ra M. R. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

M. R. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 16 (Å¡eÅ¡iolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, pagal kuriÄ M. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta, paliekant Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M.

R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis buvo panaikintas, perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, pagal kuriÄ M. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta, paliekant Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M.

R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ .Skundu apygardos teismui nuteistasis M.

R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Nuteistojo teigimu, Å¡iuo metu jis jau yra atlikęs reikiamÄ bausmės dalį, todėl likusios laisvės atėmimo bausmės dalis Å¡iuo atveju nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nors apylinkės teismui buvo pateiktas Komisijos nutarimas tik jo patvirtinimui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalis, tačiau apylinkės teismas jo nepatvirtino, prieÅ¡ingai, ėmėsi iÅ¡ naujo analizuoti lygtinio paleidimo sÄ lygas, tokiais savo veiksmais Komisijos darbÄ paversdamas niekiniu. Skundu pažymima, kad apylinkės teismo nutartis yra abstrakti, neargumentuota ir nepagrįsta, teismo argumentai nelogiÅ¡ki neatitinkantys nei europinių teisės normų nei BVK.

Tuo tarpu skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog M. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals, laikytinas nekaltumo prezumcijos pažeidimu. Pasak nuteistojo, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 iki 20 balų, todėl jo pažanga Å¡iuo atveju neabejotinai yra akivaizdi. Tuo tarpu apylinkės teismo variacijos tarp dinaminių ir statinių nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų yra perteklinės, todėl jomis remtis nėra jokio teisinio pagrindo. M. R. aukÅ¡tesniojo teismo praÅ¡o atsižvelgti ir į jo Å¡eiminę situacijÄ bei jo Å¡eimos narių sveikatos problemas.

Skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M.

R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių aplinkybių M. R. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iÅ¡ esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Nors atlikus nuteistojo M. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 20 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau įvertintus tai, kad Å¡iuo atveju M. R. siekia lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , bÅ«tina įvertinti ir jo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimÄ , neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad Komisijos nutarime konstatuotos iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, pirmosios instancijos teismo neriboja.

Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimÄ , nuteistojo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės turėjo tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo nuteistajam pirmosios instancijos teismas be abejonės turi įvertinti ir nuteistojo pažangÄ mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir aukščiau aptartas lingvistinis BVK 157 straipsnio aiÅ¡kinimas), jo veiksmus pataisos namuose, siekiant pakeisti savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme ir įrodyti, jog iÅ¡ savo klaidų jis pasimokė ir bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų, gerbs bendrÄ sias visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir jų paisys.

Å iÄ iÅ¡vadÄ galima daryti tik kompleksiÅ¡kai įvertinus tiek patį nuteistÄ jį, tiek ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančias aplinkybes, jos darymas, įvertinus vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal „OASys“ metodikÄ , bÅ«tų neteisingas ir nepagrįstas, neatitiktų ir įstatymų leidėjo valios, kadangi pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, be nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos turi bÅ«ti vertinama ir jo pažanga jÄ mažinant. Å iuos nuteistojo veiksmus, spręsdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo/atsisakymo tvirtinti klausimÄ ir vertina pirmosios instancijos teismas, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai, kad apylinkės teismas Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡samiai iÅ¡analizavo Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktÄ M.

R. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nemenkina. PrieÅ¡ingai, leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas Komisijos nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes įvertino tinkamai, vadovaudamasis įstatymais ir jų nepažeisdamas. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalį) įvykdymÄ .

Nors laisvės atėmimo bausmę jis ir atlieka pirmÄ jį kartÄ , tačiau tai, įvertinus nusikaltimo, už kurio įvykdymÄ jis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, pobÅ«dį, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, kad nusikaltimas, už kurio padarymÄ nuteistasis atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis (asmeniu), kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nors Å¡i aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ M. R. atžvilgiu, nes ji iÅ¡ tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Å ių duomenų kontekste neabejotinai įvertintinas ir M.

R. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, M. R. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 10 kartų, be kita ko, padarydamas ir itin Å¡iurkščius pažeidimus – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ jo požiÅ«rį į pareigÅ«nų priežiÅ«rÄ , kuri, taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, yra itin aktuali, ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Juo labiau, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta dar 2017 m. gegužės 11 d., nuo to laiko už gerÄ elgesį jis buvo paskatintas tik vienÄ kartÄ (viso – 14 kartų), o tai, įvertinus M. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ â€“ nuo 2009 m. gegužės 13 d., vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nepakankamos M. R. elgesio korekcijos. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 17 d. atlikto M. R. rizikos vertinimo rezultatas atitiko 26 balus, tačiau 2017 m. birželio 15 d. Å¡is rezultatas jau siekė 30 balų, t. y. padidėjo. Ir nors Å¡iuo metu nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 20 balų, tačiau aplinkybė, jog Å¡is balas M. R. atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo padidėjęs, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo 2017 m. birželio 15 d., o tai, įvertinus nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, vis tik nelaikytina pakankama nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Juo labiau, jog Å¡iuo metu M. R. praÅ¡o lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , o net 15 iÅ¡ 20 jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo teigiamu elgesiu ir mÄ stymu, nuteistasis vis dar gali pakeistiSprendžiant M. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu paminėti ir tai, kad, remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimo už kurio padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, įvykdymas buvo įtakotas bendrininkų, kas neabejotinai suformuoja saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybę.

Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu nuteistasis tvirtina su savo bendrininkais jokių ryÅ¡ių nepalaikantis, pažymėdamas, jog su jais artimai nebendravo ir laisvėje, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis palaiko kontaktÄ su kitais nuteistaisiais, su jais bendrauja, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neigiama nuteistojo pasirenkamų draugų įtaka vis dar iÅ¡lieka aktualiu jo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčiu paskatinti rizikos veiksniu, kas itin svarbu įvertinus aplinkybę, jog nusikaltimus, už kurių padarymÄ nuteistasis atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (asmeniu).

Å ių duomenų visumoje vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , įvertintinas ir nuteistojo mÄ stymas. Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. gruodžio 13 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotų duomenų, nors M. R. ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieÅ¡taravimų. Be to, net ir Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nors teigia, jog sprendimus priima itin apsvarstęs ir apgalvojęs, tačiau, įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir įvykdymo aplinkybes, tikėti Å¡iais nuteistojo teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, abejoti ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti M. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerÄ elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog M. R. jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, Å¡iuo metu vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir bÅ«damas laisvėje jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ M. R. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ 2017 m. gruodžio 13 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , 2017 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vadÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. gruodžio 13 d.

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymÄ apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad M. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. R. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam M.

R. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 12 d. nutartį.Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                               Kęstutis Dargužis                                                                                                                              Danguolė Šiugždinytė                                                                                                    Algerdas Urbšys