Legislator Case Law & Legislation
b1575284-6cc9-4f21-84d9-ebe5989f780e AI generated

b1575284-6cc9-4f21-84d9-ebe5989f780e · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b1575284-6cc9-4f21-84d9-ebe5989f780e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-351-462/2019 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00275-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-10-11 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

b1575284-6cc9-4f21-84d9-ebe5989f780e · Klaipėdos apygardos teismas: Susisiekimo ministerijos nuomone, minėtÄ transporto priemonę, kuri dažnai neturi saugos diržų ir saugos lankų, o variklio galingumas gali siekti iki 100 kW, vairuoti reikia papildomų įgÅ«džių ir atsakomybės. Å ie įgÅ«džiai akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurių įgyjama mokantis vairuoti lengvÄ jį automobilį, todėl siekiant užtikrinti eismo saugumÄ siÅ«lome projektÄ papildyti nuostata, kuri numatytų, kad galinguosius keturračius galima bÅ«tų vairuoti tik turint A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-351-462/2019 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00275-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-10-11 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) specialistas 2019-06-27 A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad jis 2019-05-17 18.45 val. Å ilalės r., Kvėdarnos mst., K. Jauniaus g., vairavo sunkųjį keturratį neturėdamas teisės vairuoti tokiÄ transporto priemonę (neturėdamas traktorininko SM kategorijos). Taip A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Institucija 2019-07-16 priėmė nutarimÄ ir A. B. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalimi paskyrė 350 eurų baudÄ .

2. A. B. su Institucijos 2019-07-16 nutarimu nesutiko, nutarimÄ apskundė. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai 2019-10-11 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir Institucijos 2019-07-16 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu A. B. (toliau – ir apeliantas), atstovaujamas advokato D. Gintauto, nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-10-11 nutartimi ir praÅ¡o: 3.1. įvertinus bylos sudėtingumÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3.2. sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas netiria poįstatyminių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms ir teisinės valstybės principui.

Gavus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimÄ , atnaujinti bylos nagrinėjimÄ ; 3.3. skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti, o bylÄ nutraukti nesant pažeidimo fakto ir sudėties.

4. Skunde nurodoma, kad apeliantas nubaustas nepagrįstai, kadangi Institucija neteisingai vertina situacijÄ . Apeliantas nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, t. y. kad jis vairavo transporto priemonę – sunkųjį keturratį motociklÄ neturėdamas atitinkamos SM traktorininko kategorijos.

5. Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto puslapyje skelbiama neteisinga informacija apie sunkiųjų keturračių motociklų registracijÄ , taip pat kategorijas, reikalingas vairuoti tokiÄ transporto priemonę. Minėtoje atmintinėje teigiama, jog „galingasis keturratis motociklas - keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali bÅ«ti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tÅ«ris ne didesnis kaip 1 000 cm3.

Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus. Ši transporto priemonė gali būti registruota atitinkamos savivaldybės administracijos (nepriklausomai nuo tokio keturračio savininko gyvenamosios vietos) Žemės ūkio skyriuje arba valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“. Jei šis keturratis registruotas savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje, vairuotojas gali jį vairuoti turėdamas SM (SKM) arba A ir B kategorijas.

Jei jis registruotas VÄ® „Regitra“, jį gali vairuoti turėdamas tik A ir B kategorijas.“ Tačiau, apelianto teigimu, pateikta informacija akivaizdžiai klaidinga ir aiÅ¡kiai neatitinka tikrovės, nes savivaldybių žemės Å«kio skyriai (kai kuriose savivaldybėse Å¡iÄ funkcijÄ atlieka Miesto tvarkymo skyrius ar kiti subjektai) neregistruoja galingųjų keturračių, o registruoja sunkiuosius keturračius motociklus. Kelių policija, teikdama informacijÄ , painioja galinguosius keturračius su sunkiaisiais keturračiais motociklais, nors tai yra dvi visiÅ¡kai atskiros transporto priemonių rūšys, kurios dėl sudėtingo teisinio reglamentavimo nėra suprantamos net ir policijai.

6. Lietuvos Respublikos teismų suformuota praktika, kad ne visais atvejais vairuojant galingÄ jį keturratį motociklÄ reikalingi A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimai. Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-634/2017 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 23 straipsnis buvo pakeistas 2012-03-27 įstatymu Nr. XI-1943 (įsigaliojo nuo 2013-01-19). Jis buvo papildytas nuostatomis, kad galinguosius keturračius galima vairuoti nuo 18 metų amžiaus, o vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (23 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 4 dalies 8 punktas).

Nuo 2014-07-01 įsigaliojo Å¡io įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimas, kur numatyta, kad A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimai suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (2013-06-13 įstatymas Nr. XII-360 (nuo 2014-07-01). AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ lingvistiniu metodu, darytina iÅ¡vada, kad teisę vairuoti galinguosius keturračius suteikia vairuotojo pažymėjimas, kuriuo patvirtinta teisė vairuoti tiek A, tiek B kategorijų transporto priemones. Å ios iÅ¡vados teisingumÄ patvirtina ir įstatymo leidėjo pozicija, priimant tokį įstatymo pakeitimÄ .

Susisiekimo ministerija 2013-02-20 įstatymo projektÄ svarstančiam pagrindiniam komitetui (teisės ir teisėtvarkos komitetui) pateikė siÅ«lymÄ dėl 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimo: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau - įstatymas) yra įtvirtinta sÄ voka „galingasis keturratis“ ir nuostatos, leidžiančios Å¡iÄ transporto priemonę vairuoti sulaukus 18 metų ir turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ .

Susisiekimo ministerijos nuomone, minėtÄ transporto priemonę, kuri dažnai neturi saugos diržų ir saugos lankų, o variklio galingumas gali siekti iki 100 kW, vairuoti reikia papildomų įgÅ«džių ir atsakomybės. Å ie įgÅ«džiai akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurių įgyjama mokantis vairuoti lengvÄ jį automobilį, todėl siekiant užtikrinti eismo saugumÄ siÅ«lome projektÄ papildyti nuostata, kuri numatytų, kad galinguosius keturračius galima bÅ«tų vairuoti tik turint A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ .

MÅ«sų nuomone, tik turintis motociklo ir automobilio valdymo įgÅ«džių asmuo bÅ«tų pasirengęs saugiai vairuoti galinguosius keturračius, todėl siÅ«lome papildyti projektÄ 161 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktas, ir šį punktÄ iÅ¡dėstyti taip:

8) A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.“ Pagrindinio komiteto 2013-05-15 iÅ¡vadose dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 61 ir 271 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-3408 Susisiekimo ministerijos siÅ«lymui buvo pritarta, vėliau Å¡is įstatymo projektas buvo priimtas Seime. Taigi nuo 2014-07-01 įsigaliojus naujai SEAKÄ® 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto redakcijai, kuri nustatė papildomÄ reikalavimÄ turėti ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , P. O. teisė vairuoti galinguosius keturračius, kuriÄ jis buvo įgijęs teisės aktuose nustatyta tvarka, nenustojo galioti.

Todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Apelianto atstovo teigimu, minėtas teisės normų aiškinimas yra išlikęs nepakitęs ir pagrindo teisės aktus aiškinti ar taikyti kitaip nėra.

7. Apeliantas turi teisę vairuoti galinguosius keturračius, kurių galia iki 100 kW, taip pat turi teisę vairuoti keturračius, kurių galia iki 15 kW, tačiau, anot nutarimÄ priėmusios Institucijos, neturi teisės vairuoti sunkiojo keturračio motociklo, kurio galia siekia 18 kW. Todėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip asmuo gali įgyti teisę vairuoti SM kategorijos savaeiges maÅ¡inas, inter alia, sunkųjį keturratį motociklÄ , kurio galia siekia 18 kW. Teisės vairuoti traktorius ir savaeiges maÅ¡inas suteikimÄ reglamentuoja Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) mokymo ir teisės vairuoti Å¡ias transporto priemones įgijimo tvarkos apraÅ¡o bei Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 1 punktas nustato, kad traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) (toliau – traktorininkai) mokymo ir teisės vairuoti Å¡ias transporto priemones įgijimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) reglamentuoja traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairavimo teisės įgijimo tvarkÄ .

Aprašo 4.3 punktas nustato, kad sunkusis keturratis motociklas – keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3.

Kaip matyti, lyginant apibrėžimus, iš esmės apibrėžiama ta pati transporto priemonė, bet vienu atveju įvardijama kaip motorinė transporto priemonė, kitu atveju – savaeigė mašina.

8. Apeliantas turi teisę vairuoti galingÄ jį keturratį. Norint įgyti teisę vairuoti sunkųjį keturratį motociklÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis, inter alia, jo 14 punktu, pagrindine (bazine) laikoma TR1 kategorijos traktorių vairavimo mokymo programa (modulis), kuriÄ Ä¯vykdžius ir įvertinus teorines žinias ir praktinius gebėjimus suteikiama teisė vairuoti TR1 kategorijos traktorius. Asmenys, siekiantys įgyti teisę vairuoti kitų kategorijų traktorius ir savaeiges maÅ¡inas, turi baigti pagrindinį mokymo kursÄ pagal TR1 kategorijos traktorių vairavimo mokymo programÄ (modulį) (arba turėti traktorininko pažymėjimÄ , kuriuo suteikiama teisė vairuoti TR1 kategorijos traktorius) ir gauti traktorininko vertinimo komisijos įvertinimÄ .

Å io ApraÅ¡o 12.2–12.4 papunkčiuose mokymo trukmė nurodyta įskaitant TR1 kategorijos mokymo trukmę. Taigi, tam, kad apeliantas įgytų teisę vairuoti sunkųjį keturratį motociklÄ , jis privalo iÅ¡mokti vairuoti traktorių, kurio galia iki 60 kW. Tuomet asmuo turi baigti mokymo programÄ , kad įgytų TR2 kategorijÄ (traktoriai be galios ribojimo), tuomet baigia mokymo programÄ dėl SZ kategorijos (savaeigių žemės Å«kio maÅ¡inų vairavimo mokymo programÄ , t. y. iÅ¡moksta vairuoti kombainus ir kitas žemės Å«kio maÅ¡inas) ir tik tada gali baigti mokymo programÄ dėl SM kategorijos (13 punktas, SM kategorijos savaeigių maÅ¡inų vairavimo mokymas gali bÅ«ti atliekamas pagal Å¡ias siauresnės specializacijos programas (modulius):

1) žemės kasimo ir transportavimo mašinų vairavimo;

2) dangų įrengimo ir remonto mašinų vairavimo;

3) kelių ir aikščių priežiūros mašinų vairavimo;

4) melioracijos mašinų vairavimo;

5) savaeigių miÅ¡ko Å«kio maÅ¡inų vairavimo). Tačiau, apelianto atstovo teigimu, Å¡is mokymo modulis neturi nieko bendro su sunkiojo keturračio motociklo vairavimu. Tačiau, norėdamas gauti teisę vairuoti sunkųjį keturratį motociklÄ , nors ir turėdamas teisę vairuoti galingÄ jį keturratį, asmuo turi iÅ¡mokti valdyti visų rūšių traktorius, savaeiges žemės Å«kio ir kitas savaeiges maÅ¡inas ir tik tuomet gali sėsti prie sunkiojo keturračio motociklo vairo. Minėtas teisinis reguliavimas neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Akivaizdu, kad nustatytas teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus, yra neproporcingas, diskriminacinis ir perteklinis tuomet, kai asmuo turi teisę vairuoti galinguosius keturračius.

9. Žemės Å«kio ministerijos oficialiame puslapyje nurodoma, kad galima įgyti teisę vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus. Ten teigiama, jog pagal traktorininkų rengimo taisykles asmenys, turintys teisę vairuoti SM kategorijos savaeiges maÅ¡inas, turi teisę vairuoti ir sunkiuosius keturračius motociklus. Neturintys minėtos kategorijos pažymėjimo asmenys teisę vairuoti sunkiuosius keturračius gali įgyti labai paprastai – tereikia turėti vairuotojo, motociklininko arba traktorininko pažymėjimÄ ir kreiptis į žemės Å«kio mokyklÄ .

Mokykloje teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus galima įgyti vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų – baigti sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų teorinio ir praktinio mokymo kursus ir iÅ¡laikyti kvalifikacijos egzaminÄ arba savarankiÅ¡kai pasirengti ir eksternu iÅ¡laikyti kvalifikacijos egzaminÄ . Minėtų kursų trukmė – 12 valandų. Paskelbta informacija taip pat neatitinka tikrovės, todėl iÅ¡ visų institucijų suinteresuoti asmenys gauna tik dezinformacijÄ , kuria vadovaujantis vėliau yra baudžiami administracine tvarka.

10. Europos Parlamento ir Tarybos 2013-01-15 reglamente (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiÅ«ros, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kuris nėra perkeliamas į nacionalinę teisę, o juo vadovaujamasi besÄ lygiÅ¡kai, įtvirtinta neprivaloma sunkiųjų keturračių motociklų kategorija B1.

11. Reglamento 4 straipsnio g papunktis nustato, jog L7e kategorijos transporto priemonės (sunkieji keturračiai) skirstomos į pakategores, tai yra detalizuota: ii) L7e-B transporto priemonės (sunkieji visureigiai kvadraciklai) skirstomos į popakategores: L7e-Bl visureigis kvadraciklas. To paties Reglamento 3 straipsnio 70 punktas nustato, jog keturratis – keturratė transporto priemonė, atitinkanti L6e ar L7e kategorijų transporto priemonių klasifikavimo kriterijus. Kaip matyti, apelianto transporto priemonė atitinka sunkiojo visureigio kvadraciklo pakategorę L7e-Bl, t. y. jis yra sunkusis visureigis kvadriciklas, kuriam vairuoti užtenka B1 kategorijos, nes tai nustatyta Europos SÄ jungos įstatymų leidėjo valia tinkamai klasifikuojant tokiÄ transporto priemonę. Nacionalinės teisės normos Å¡iuo atveju negali prieÅ¡tarauti Europos SÄ jungos teisei, o esant kolizijai pirmenybė teikiama Europos SÄ jungos teisei.

12. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimÄ , kai asmuo vadovaujasi oficialiame valstybinės valdžios institucijų puslapyje pateikiama informacija, kuri akivaizdžiai yra klaidinanti asmenį.

13. Institucija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. PraÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019-07-16 nutarimÄ ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-10-11 nutartį. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 14. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

15. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Tais atvejais, kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinu.

Taip pat nėra paaiÅ¡kėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. bei jo atstovas nors ir praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jų manymu, žodinis nagrinėjimas Å¡iuo atveju bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), į tai, jog nėra paaiÅ¡kėjusių jokių naujų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bÅ«tų pagrindas, į tai, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas nepateikia jokių motyvų, dėl ko nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinybė nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, jog jis sunkųjį keturratį motociklÄ vairavo neturėdamas tam teisės. Savo nesutikimÄ grindžia Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-634/2017 priimtu procesiniu sprendimu, Europos Parlamento ir Tarybos 2013-01-15 reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiÅ«ros nuostatomis, be to, teigia, jog reikalavimas turėti teisę vairuoti SM kategorijos savaeiges maÅ¡inas tam, kad asmuo turėtų teisę vairuoti sunkųjį keturratį, yra neproporcingas bei pažeidžiantis asmens teisėtus lÅ«kesčius. Apygardos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

17. Atkreiptinas apelianto bei jo atstovo dėmesys į tai, jog, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju apygardos teismas nesivadovaus apeliaciniame skunde nurodytu Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-634/2017 priimtu procesiniu sprendimu.

18. Galingojo keturračio apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, t. y. galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

19. Sunkiojo keturračio apibrėžimas įtvirtintas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384, 3.5 punkte bei Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. 3D-498, 4 punkte. Minėtuose teisės aktuose sunkusis keturratis motociklas apibrėžiamas kaip keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog, analizuojant galingojo ir sunkiojo keturračių apibrėžimus, matyti, kad tai yra ta pati transporto priemonė, apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Tam, kad transporto priemonė bÅ«tų klasifikuojama kaip galingasis keturratis, ji turi atitikti Å¡iÄ teisės aktuose įtvirtintÄ sÄ lygų visumÄ :

1) jo didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, tačiau nevirÅ¡ija 100 kW ir 2) variklio darbinis tÅ«ris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Tuo tarpu sunkiajam keturračiui priskiriama transporto priemonė, atitinkanti Å¡iÄ teisės aktuose įtvirtintÄ sÄ lygų visumÄ :

1) jo konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, 2) eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) 3) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Taigi, kaip matyti, pirmiausia transporto priemonės priskyrimui galingajam keturračiui yra aktuali jo naudingoji galia, kuri negali viršyti 100 kW, o sunkiajam ketrurračiui maksimali naudingoji galia teisės aktuose nėra apibrėžta, t. y. ji gali būti ir didesnė kaip 100 kW. Antra, transporto priemonės priskyrimui yra aktualus variklio darbinis tūris, o sunkiojo keturračio variklio darbinis tūris teisės aktuose neapibrėžiamas, tačiau aktualus tampa transporto priemonės svoris ir (arba) variklio galia, kuri, kaip minėta, gali viršyti 100 kW. Iš išdėstytų motyvų akivaizdu, jog apelianto teiginiai, kad galingasis ir sunkusis keturratis yra ta pati transporto priemonė, yra visiškai nepagrįsti.

21. Be to, byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog apelianto vairuotas keturratis yra registruotas Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat yra teisiškai reikšminga, nes pats apeliantas pateiktuose dokumentuose (b. l.

91) nurodo, jog būtent savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai registruoja sunkiuosius keturračius, o galingieji keturračiai motociklai gali būti registruojami ir VĮ „Regitra“ (b. l. 12–13).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis turi teisę vairuoti galingÄ jį, o ne sunkųjį keturratį motociklÄ , tačiau teigia, jog jam teisė vairuoti galingÄ jį keturratį taip pat suteikia teisę vairuoti sunkųjį keturratį, o teisės aktai, numatantys reikalavimÄ , jog sunkiojo keturračio motociklo vairavimui reikia turėti SM kategorijos savaeigių maÅ¡inų vairavimo kategorijÄ , neatitinka pagrįstų asmenų lÅ«kesčių bei yra neproporcingi. Tačiau apygardos teismas nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.

Kaip minėta, galingasis ir sunkusis keturračiai motociklai yra skirtingos transporto priemonės, besiskiriančios savo tiek techniniais pajėgumais, tiek mase ir pan., todėl natÅ«ralu, jog minėtų skirtingų transporto priemonių vairavimui reikia skirtingų vairuotojų įgÅ«džių, tam tikslui teisės aktuose taip pat yra numatyti skirtingi reikalavimai, kuriuos reikia atitikti siekiant įgyti teisę vairuoti minėtas transporto priemones. Jeigu galingasis keturratis motociklas, įregistruotas VÄ® „Regitra“, gali bÅ«ti vairuojamas turint A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , tai sunkusis keturratis motociklas gali bÅ«ti vairuojamas tik įgijus SM kategorijos savaeigių maÅ¡inų vairavimo kategorijÄ , suteikiančiÄ teisę vairuoti sunkųjį keturratį, arba įgijus bÅ«tent teisę vairuoti sunkųjį keturratį.

23. Tiek teisei vairuoti SM kategorijos savaeiges maÅ¡inas įgyti, tiek teisei vairuoti sunkųjį keturratį įgyti reikalavimai yra apibrėžti Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti Å¡ias transporto priemones įgijimo taisyklėse. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek apeliaciniame skunde dėsto argumentus, jog neproporcinga iÅ¡ asmens, siekiančio įgyti teisę vairuoti sunkųjį keturratį, reikalauti turėti SM kategorijos savaeigių maÅ¡inų vairavimo kategorijÄ , tačiau apygardos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti Å¡ias transporto priemones įgijimo taisyklės numato, jog asmenys, turintys teisę vairuoti motorines transporto priemones (iÅ¡skyrus AM ir A1 kategorijų), gali įgyti teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus pasirinktinai vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų: 1) baigti profesinio mokymo teikėjo rengiamus sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų teorinio ir praktinio mokymo kursus pagal sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų mokymo programÄ ir iÅ¡laikyti kvalifikacijos egzaminÄ (Taisyklių 25.1 punktas) arba 2) savarankiÅ¡kai pasirengti ir eksternu iÅ¡laikyti kvalifikacijos egzaminÄ pagal kvalifikacinių egzaminų programÄ (Taisyklių 25.2 punktas).

Sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų mokymo kursÄ sudaro ne mažiau kaip 8 teorinių dalykų mokymo valandos ir ne mažiau kaip 4 praktinio mokymo valandos (Taisyklių 26 punktas). Asmenims, įgijusiems teisę vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus pagal Å¡ių taisyklių 25 ir 26 punktus, iÅ¡duodamas traktorininko pažymėjimas, kuriame Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų iÅ¡davimo ir keitimo taisyklių nustatyta tvarka nurodoma, kad asmuo turi teisę vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus (Taisyklių 27 punktas).

IÅ¡ iÅ¡dėstytų Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti Å¡ias transporto priemones įgijimo taisyklių nuostatų akivaizdu, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad valstybė nepagrįstai reikalauja iÅ¡ asmenų, norinčių įgyti teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus, baigti mokymÄ pagal traktorininkų mokymo programÄ , yra nepagrįsti. Kaip minėta, Traktorių ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti Å¡ias transporto priemones įgijimo taisyklių III skyriuje įtvirtinta teisės vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus įgijimo tvarka.

24. Apeliantas taip pat apeliuoja į tai, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2013-01-15 reglamente (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiÅ«ros, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kuris nėra perkeliamas į nacionalinę teisę, o juo vadovaujamasi besÄ lygiÅ¡kai, yra įtvirtinta neprivaloma sunkiųjų keturračių motociklų kategorija B1. Tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog Reglamento I skyriaus 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Å¡is reglamentas nedaro poveikio teisės aktų dėl kelių eismo saugos taikymui.

Tam tikros transporto priemonės vairavimo teisės suteikimas yra viena iÅ¡ procedÅ«rų, padedančių užtikrinti kelių eismo saugÄ . Be to, Reglamento preambulės (4) pastraipa imperatyviai nurodo, jog Å¡is reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinėms ar SÄ jungos lygmens priemonėms dėl L kategorijos transporto priemonių naudojimo keliuose, pvz., specialiems vairuotojo pažymėjimo reikalavimams, didžiausio greičio apribojimams ar priemonėms, kuriomis reguliuojamos galimybės naudotis tam tikrais keliais.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iame reglamente neįtvirtintos taisyklės, susijusios su teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę suteikimu, kaip tik, prieÅ¡ingai, įtvirtinta taisyklė, jog Reglamento nuostatos neturi daryti poveikio nacionalinėms ar SÄ jungos lygmens priemonėms dėl L kategorijos transporto priemonių naudojimo keliuose, be kita ko ir specialiems vairuotojo pažymėjimo reikalavimams, akivaizdu, jog teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones suteikimas yra paliktas ES valstybių narių nacionalinei teisei, todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, reglamento nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

25. Apelianto atstovas taip pat apeliaciniame skunde dėsto reikalavimÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas netiria poįstatyminių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms ir teisinės valstybės principui. Nagrinėjamu atveju Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų galimas prieÅ¡taravimas Konstitucijai nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Tačiau pažymėtina, jog nuo 2019-09-01 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, numatančia, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė Å¡io asmens konstitucines teises ar laisves ir Å¡is asmuo iÅ¡naudojo visas teisinės gynybos priemones. Å ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, apeliantas manydamas, jog jo konstitucinės teisės ar laisvės nagrinėjamu atveju yra pažeistos, jis, kaip minėta, laikydamasis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos tvarkos, turi galimybę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus netenkinamas apelianto reikalavimas stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

26. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus, į tai, jog apeliantas neginčija, kad jis turi teisę vairuoti galinguosius, o ne sunkiuosius keturračius, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija pagrįstai apeliantui surašė nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-10-11 nutartis, kuria Institucijos teisėtas ir pagrįstas nutarimas paliktas galioti, taip pat pripažintina teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl A.

B. atstovo advokato D. Gintauto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-10-11 nutarimÄ nepakeistÄ ir A. B. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis