b155e18a-c5cf-410c-a0a4-e5b93654587f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                             Civilinė byla Nr. 2S-1894-232/2015             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18388-2015-5                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 122.4. (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. rugsėjo 14 d.        Vilnius  Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.

A. ir kitų (viso 83 fiziniai asmenys) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiajam, n u s t a t ė: I.Ginčo esmė.I. V. A. ir kiti 84 fiziniai asmenys (pagal sutikslintÄ reikalavimÄ 83 fiziniai asmenys) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB ,,Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ dėl papildomo atlyginimo už 2013 metinius darbo rezultatus iÅ¡mokėjimo ir delspinigių už pavėluotÄ papildomo atlyginimo už 2013 metinius darbo rezultatus priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi konstatavo teismui paduoto ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nustatė terminÄ jiems paÅ¡alinti. IeÅ¡kovai, be kita ko, buvo įpareigoti sutikslinti reikalavimo dalykÄ , nurodant konkrečiai ir aiÅ¡kiai, kuriam iÅ¡ ieÅ¡kovų ir kokia suma priskirtina praÅ¡omam priteisti papildomam atlyginimui, o kokia vienkartinei vieno vidutinio mėnesio atlyginimo priemokai; paskaičiuoti ir nurodyti praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ , susidariusiÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo, pateikti delspinigių skaičiuotę, pagrindžiančiÄ praÅ¡omų priteisti delspinigių iki ieÅ¡kinio pateikimo susidarymo mechanizmÄ , o taip pat nurodyti delspinigių procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ (ir teisinį to pagrindimÄ ), kuria remiantis jie bÅ«tų skaičiuojami toliau esant pagrindui tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ ; nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

IeÅ¡kovai 2015-06-16 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį.                                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė    Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir jį kartu su priedais grÄ Å¾ino padavusiajam. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nustatytų 2015-06-04 nutartimi, nepaÅ¡alino. Nurodė, kad reikalavimo dalykas nėra konkretus ir aiÅ¡kus: teismui negalima reikÅ¡ti alternatyvaus pobÅ«džio reikalavimo, negalima formuluoti nukreipiančiojo turinio reikalavimų į DGK teiktus praÅ¡ymus ar jų priedus.

Nurodė, jog praÅ¡omos priteisti sumos turi bÅ«ti nurodomos aiÅ¡kiai pačiame ieÅ¡kinio reikalavime atitinkamai pagrindžiant patį reikalavimÄ faktinėmis aplinkybėmis. PraÅ¡oma priteisti delspinigių suma taip pat turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta pačiame ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime, jos rezoliucinėje dalyje, o ne įvardijama nukreipiamÄ ja forma į atskirai teikiamÄ delspinigių skaičiuotės priedÄ . Taip pat ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje, kurioje ir formuluojamas pats reikalavimo dalykas, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardyta kokiam ieÅ¡kovui, kiek ir ko praÅ¡oma priteisti, nurodant konkrečias sumas.

IeÅ¡kovai Å¡io nenurodo, jokių sumų nekonkretizuoja. Patikslinto ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies 3 p. kelia faktiÅ¡kai naujÄ reikalavimÄ dėl dviems darbuotojams V. B. ir A. Ž. skaičiuojamo VDU už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , tačiau Å¡io reikalavimo pagrindimui nepateikė jokių faktinių aplinkybių. Nurodė, jog procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų Å¡alinti to paties procesinio dokumento trÅ«kumus, todėl teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį laikė nepaduotu.

               III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai I. V. A. ir kiti (viso 83 fiziniai asmenys) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutartį civilinėje byloje ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patikslintÄ ieÅ¡kinį priimti. Nurodė, kad teismo 2015-06-04 nutartyje nustatytus trÅ«kumus ieÅ¡kovai įvykdė pateikdami 2015-06-16 patikslintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo atstovas prie patikslinto ieÅ¡kinio pateikė priedÄ Nr.10, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kuriam iÅ¡ ieÅ¡kovų priklauso papildomas atlyginimas už 2013 m. metinius darbo rezultatus, o kuriam iÅ¡ ieÅ¡kovų priklauso vienkartinė vieno vidutinio mėnesio atlyginimo priemoka už 2013 m. bei aiÅ¡kiai nurodė kokia suma, kuri iÅ¡reikÅ¡ta tiek eurais, tiek litais.

AnalogiÅ¡kai ir su delspinigiais. Patikslinto ieÅ¡kinio priede Nr.11 aiÅ¡kiai yra įvardinta, kuriam iÅ¡ ieÅ¡kovų, koks delspinigių dydis priklauso, pateiktas apskaičiavimo mechanizmas, o pačiame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas ir teisinis pagrindas. Pirmajame reikalavime nurodytos nuorodos pateiktos tik kaip pagalba teismui, nurodant atitinkamus Kolektyvinių sutarčių punktus, kad teismui bÅ«tų lengviau orientuotis bylos medžiagoje. Darbo ginčų komisijos medžiaga yra sudedamoji civilinės bylos medžiagos dalis, todėl ieÅ¡kovai neteikė minimo priedo prie ieÅ¡kinio, o suformavo praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti iÅ¡ LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbų ginčų komisijos darbo bylos Nr.APS-2502 medžiagÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra aiÅ¡kÅ«s, teismas nustatė formalius trÅ«kumus. Teismui kilus neaiÅ¡kumų, jis turėjo pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo posėdžio metu, iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę ir visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Nurodė, jog ieÅ¡kovas turi teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , didinti ar mažinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Reikalavimas priteisti V. B. ir A. Ž. vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ pareikÅ¡tas, nutraukus darbo santykius, jau po LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus ginčo komisijos 2015-04-23 sprendimo.

Pažymėjo, jog iÅ¡imtinais atvejais pakartotinis trÅ«kumų Å¡alinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieÅ¡kinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje iÅ¡dėstytus nurodymus dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo konkrečiai nenurodyti trÅ«kumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumas paÅ¡alinti ir nurodyti, kokie konkretÅ«s ieÅ¡kinio trÅ«kumai taisytini. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas sutinka su apeliantais dėl nepagrįstos minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties.           LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka.

CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentÄ pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ ; prieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.

         Pagal bylos medžiagÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovai vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nutartį 2015-06-16 teismui pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį. Teismas sprendė, jog teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai 2015-06-04 nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino: reikalavimo dalykas nėra konkretus ir aiÅ¡kus t.y. teismui negalima reikÅ¡ti alternatyvaus pobÅ«džio reikalavimo, negalima formuluoti nukreipiančiojo turinio reikalavimų į DGK teiktus praÅ¡ymus ar jų priedus; praÅ¡omos priteisti sumos nėra aiÅ¡kiai nurodytos pačiame ieÅ¡kinio reikalavime, atitinkamai ir praÅ¡oma priteisti delspinigių suma; ieÅ¡kovai jokių sumų nekonkretizuoja; patikslinto ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies 3 p. kelia naujÄ reikalavimÄ , nepateikia Å¡io reikalavimo pagrindimui jokių faktinių aplinkybių; procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų Å¡alinti to paties procesinio dokumento trÅ«kumus.

Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.         Teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus neatitiktų Å¡io instituto paskirties, jeigu bÅ«tų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui.

Tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iÅ¡kvietus Å¡alis, jas apklausti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę ir netgi visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas.

Tokia ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iÅ¡ esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismÄ esmę.

          Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-04-23 sprendimÄ Nr.DGKS-1792 dėl darbo bylos dalyje dėl papildomo atlyginimo už 2013 m. metinius darbo rezultatus ir vienkartinio vidutinio mėnesio atlyginimo bei delspinigių priteisimo; priteisti ieÅ¡kovams priklausantį atlyginimÄ už 2013 m. metinius darbo rezultatus arba vienkartinį vidutinį mėnesio atlyginimÄ bei delspinigius; priteisti V.

B. ir A. Ž. vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ : V. B. nuo 2015-05-25, A. Ž. nuo 2015-05-29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovų reiÅ¡kiami reikalavimai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, nekeliantys abejonių dėl Å¡alių valios, ieÅ¡kovai nurodė jų nuomone, reikalavimo pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes, pridėjo prie patikslinto ieÅ¡kinio priedus, kuriuose apskaičiuota ir nurodyta, kuriam iÅ¡ ieÅ¡kovų priklauso papildomas atlyginimas už 2013 m. metinius darbo rezultatus, o kuriam vienkartinė vieno mėnesio vidutinio mėnesio atlyginimo priemoka už 2013 m., aiÅ¡kiai nurodyta konkreti kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina suma.

Atitinkamai pateikti paskaičiavimai ir dėl delspinigių. Priede nurodyta, kuriam iš ieškovų, koks konkretus delspinigių dydis priklauso. Taigi ieškovai 2015-06-04 nutartyje nurodytus trūkumus iš esmės pašalino. 2015-06-29 nutartyje teismas nurodė, jog prašomos priteisti sumos turi būti nurodomos pačiame ieškinyje, tačiau nepaisant to, kad ieškovai paskaičiavimus pateikė kaip ieškinio priedus, tai nėra laikytinas trūkumu dėl kurio teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas.

IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti V. B. ir A. Ž. vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ , nurodė Å¡io reikalavimo pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes ir nors Å¡is reikalavimas nebuvo keliamas teikiant pradinį ieÅ¡kinį, tai negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovai tinkamai įgyvendino CPK 135 str. 2 d. nustatytÄ pareigÄ . Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio.

Teismas, nustatęs, kad prie ieÅ¡kinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , negali iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti tų ieÅ¡kinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, bÅ«tų pakankami ieÅ¡kiniui patenkinti, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nustatytus 2015-06-04 nutartimi, paÅ¡alino, o aplinkybės, nurodytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡ esmės kaip nauji ieÅ¡kinio trÅ«kumai, nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieÅ¡kovų reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiÅ¡kÅ«s, kad teismo procesas apskritai negalėtų bÅ«ti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos.

            Taip pat bÅ«tina turėti omenyje jog Å¡iuo atveju reiÅ¡kiamas darbuotojų ieÅ¡kinys darbdaviui, todėl priimant ieÅ¡kinį bei nagrinėjant bylÄ teismas privalo vadovautis CPK IV dalies, XX skyriaus nuostatomis nustatančiomis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal Å¡io skyriaus 410 straipsnio 1 dalį darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų Å¡io CPK taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡iame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas iÅ¡imtis. Å ios procesinės iÅ¡imtys yra nustatytos atsižvelgiant į darbo santykių pobÅ«dį darbuotojų, kaip silpnesniosios Å¡alies, naudai.

Tokiomis darbuotojo naudai nustatytomis procesinėmis nuostatomis laikytini CPK 413 straipsnis, kuriame nustatyti sutrumpinti pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme ir iÅ¡nagrinėjimo terminai (CPK 413 straipsnio 1 ir 3 dalys), taip pat nuostata ribojanti teismo teisę taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ minėto straipsnio 3 dalyje numatant, kad priemones ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trÅ«kumai negali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. RyÅ¡ium su tuo CPK 414 straipsnyje įtvirtintas ir kitoks nei bendrosiose CPK normose teismo vaidmuo darbo bylose numatant, kad: darbo bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ CPK 414 straipsnio 1 dalis); numatant teismui teisę bylos eigoje nustačius, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ (CPK 414 straipsnio 2dalis);

įspėjus Å¡alis iÅ¡ anksto virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ CPK 414straipsnio 3 dalis. CPK 415 straipsnio 1 dalis numato jog teismas, rengdamasis bylÄ nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, iÅ¡reikalauja iÅ¡ atsakovo dokumentus apie ieÅ¡kovo priėmimÄ ir atleidimÄ (perkėlimÄ , nuÅ¡alinimÄ ) iÅ¡ darbo, drausminių nuobaudų skyrimÄ , apie vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti bÅ«tinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieÅ¡kovas.

CPK 417 straipsnyje numatyta teismo teisė virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Be to, teismas nagrinėdamas darbo bylas turi teisę taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis). Taigi, skirtingai nei kitose bylose, nagrinėjamose pagal bendraisiais procesines CPK normas, teismas nagrinėdamas darbo bylas yra aktyvus, turi teisę rinkti įrodymus virÅ¡yti ieÅ¡kinio reikalavimus taikyti alternatyvius darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus, veikti operatyviai, todėl darbo bylose trÅ«kumų Å¡alinimo institutas ir jo pasėkoje, ieÅ¡kinio gražinimas nepaÅ¡alinus trÅ«kumų taikytini itin retai ir iÅ¡imtiniais atvejais, kai teismas, pasinaudojęs visomis CPK IV dalies XX skyriaus nuostatose numatytomis teisėmis, pats ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinti negali.                    Atsižvelgiant į nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis yra naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo klausimo nesprendžia. Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas                                                                    n u t a r i a:     Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.                                               Teisėja                                                                          Liuda Uckienė