Legislator Case Law & Legislation
b153cfc3-2d70-4548-a97d-6563b3ed5b89 AI generated

b153cfc3-2d70-4548-a97d-6563b3ed5b89 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b153cfc3-2d70-4548-a97d-6563b3ed5b89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja Sigita VainauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-553-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40341-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1;2.4.6.1; 2.4.9. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

b153cfc3-2d70-4548-a97d-6563b3ed5b89 · Vilniaus apygardos teismas: Tačiau tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigė pati R. Å . duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 3.1.7. R. Å . teisme nurodė, jog link stotelės ji ėjo lygiagrečiai IKI prekybos centro pastatui, statmenai gatvei, į kuriÄ išėjo. Ir statmenai jÄ kirto, t. y. dar žymiai prieÅ¡ elektros įkrovimo stotelę. Tai ji pažymėjo ir savo plane. 3.1.8. Kad R. Å . negalėjo eiti ties teismo nurodyta vieta patvirtina ir faktas, jog lygiagrečiai gatvės nėra jokio Å¡aligatvio. Be to, ji duodama paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokios konkrečios vietos, kurioje išėjo į važiuojamÄ dalį. 3.1.9.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja Sigita VainauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-553-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40341-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1;2.4.6.1; 2.4.9. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistajam L.

Å . ir jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Bertuliui, nukentėjusiajai R. Å ., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. Å . gynėjo advokato ArÅ«no Bertulio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 MGL, t. y. 1 500 eurų, dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. L. Å . nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 8 d. apie 13.54 val., vairuodamas L. Å . priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams: važiuodamas pasirinktu greičiu automobilių stovėjimo aikÅ¡tele nuo prekybos centro „Iki“, esančio ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, įvažiavimo į ŽirmÅ«nų gatvės važiuojamÄ jÄ dalį link buvo neatidus ir neatsargus, ties pastatu, esančiu ŽirmÅ«nų g. 4, Vilniuje, kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiajai R.

Å ., kirtusiai aikÅ¡telę L. Å . iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, L. Å . nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti ir sustabdyti iki kliÅ«ties – R. Å ., tęsdamas judėjimÄ R. Å . partrenkė ir jÄ sužalojo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. Å . sveikata. Å iais savo veiksmais L. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, proceso dalyvių pozicijas dėl pareikÅ¡to kaltinimų pagrįstumo, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamas įvykis kilo dėl to, jog L. Å ., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, o Å¡io eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. Å . sveikata. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad L. Å . nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia tiek R. Å . baudžiamojo proceso metu duoti parodymai, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-1225 iÅ¡dėstytos iÅ¡vados: ekspertas konstatavo, kad R. Å . judant eismo įvykio vietos plano kopijoje pasirinkta trajektorija automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. Å . važiuojant eismo įvykio vietoje leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, pamačius R. Å . vietoje, kuriÄ L. Å . eismo įvykio vietos plano kopijoje (b. 1.

99) pažymėjo simboliu „x2“, Å¡is eismo įvykis iÅ¡ viso negalėjo įvykti, kas reiÅ¡kia, kad L. Å . teisiamojo posėdžio metu eismo įvykio plano kopijoje nubraižyta eismo įvykio vietos situacija prieÅ¡ pat nagrinėjamÄ eismo įvykį yra neteisinga. Konstatavo, jog L. Å . kaltę padarius jam įkaltinamÄ nusikaltimÄ patvirtina baudžiamojo proceso metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys – R. Å ., iÅ¡ dalies – jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, apžiÅ«ros protokole, ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais ir kurių pakanka iÅ¡vadai, kad 2020 m. spalio 8 d. apie 13.54 val.

L. Å ., vairuodamas L. Å . priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams: važiuodamas pasirinktu greičiu automobilių stovėjimo aikÅ¡tele nuo prekybos centro „Iki“, esančio ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, įvažiavimo į ŽirmÅ«nų gatvės važiuojamÄ jÄ dalį link buvo neatidus ir neatsargus, ties pastatu, esančiu ŽirmÅ«nų g. 4, Vilniuje, kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiajai R.

Å ., kirtusiai aikÅ¡telę L. Å . iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, L. Å . nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti ir sustabdyti iki kliÅ«ties – R. Å ., tęsdamas judėjimÄ R. Å . partrenkė ir jÄ sužalojo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. Å . sveikata. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliciniu skundu nuteistojo L. Å . gynėjas advokatas ArÅ«nas Bertulis (toliau – ir nuteistojo gynėjas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-06 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skundas grindžiamas tuo, kad: 3.1. Teismas byloje pripažindamas kaltinamÄ jį kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nekaltumo prezumpcijÄ , kadangi byloje nebuvo surinkta kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o esantys byloje prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad: 3.1.2. Pirmosios instancijos eismas suklaidintas bylos iki galo neiÅ¡tyrusio prokuroro, įvykio vietÄ teismo sprendime vadina automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, kurioje greitis bÅ«tų ribojamas iki 20 km/h. 3.1.3.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-06-17 raÅ¡to Nr. A51-52345/21(3.3.2.26E-INF) Dėl važiuojamosios dalies atkarpos, kad gatvių ir jų atkarpų kategorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais, pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. Pateikiame iÅ¡traukÄ iÅ¡ miesto skaitmeninio žemėlapio, nurodančio gatvių raudonųjų linijų ribas, sklypų ribas ir kitÄ inžinerinę informacijÄ (pridedama).

Jūsų nagrinėjimas privažiavimo kelias nėra Žirmūnų gatvės dalis, jis neturi suformuotų gatvės raudonųjų linijų. Tai jungiamasis kelias tarp Žirmūnų gatvės ir prekybos centro „IKI“ aikštelės, bendro naudojimo teritorija. 3.1.4. Vertinant eismo dalyvių veiksmus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad eismo įvykis atsitiko kelyje (gatvėje), kurioje miesto ribose greitis ribojamas iki 50 km/h, ir todėl pareigos dėl elgesio kelyje turėjo būti taikomos abiems šalims, o ne tik vien kaltinamajam. 3.1.5.

Teismas klaidingai visiÅ¡kai be pagrindo atmetė ir nesivadovavo visas kaltinamojo parodymais - byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog nukentėjusioji galėjo bėgti per gatvę - įrodymų, jog ji nebėgo nėra. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiosios elgesys kaip tik įrodo, jog tik jos bėgimas, neįsitikinus gatvės kirtimo saugumu, ir įtakojo bei buvo esminė ir pagrindinė eismo įvykio priežastis. 3.1.6. Taip teismas R. Å . įžengimÄ Ä¯ važiuojamÄ dalį vietÄ , teigdamas, jog neva nukentėjusioji į gatvę ėjo Å¡alia elektromobilių įkrovimo stotelės (iÅ¡ kairės pusės) ir todėl kaltinamasis jÄ galėjo pamatyti iÅ¡ toliau nei bÅ«damas iki jos 3,2 m atstumu.

Tačiau tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigė pati R. Å . duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 3.1.7. R. Å . teisme nurodė, jog link stotelės ji ėjo lygiagrečiai IKI prekybos centro pastatui, statmenai gatvei, į kuriÄ išėjo. Ir statmenai jÄ kirto, t. y. dar žymiai prieÅ¡ elektros įkrovimo stotelę. Tai ji pažymėjo ir savo plane. 3.1.8. Kad R. Å . negalėjo eiti ties teismo nurodyta vieta patvirtina ir faktas, jog lygiagrečiai gatvės nėra jokio Å¡aligatvio. Be to, ji duodama paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokios konkrečios vietos, kurioje išėjo į važiuojamÄ dalį. 3.1.9.

Kad R. Å . negalėjo iÅ¡eiti į gatvę teismo ties paminėta vieta patvirtino ir teismo ekspertas, nurodydamas, jog eismo įvykis, jei nukentėjusioji bÅ«tų ėjusi bÅ«tent toje vietoje nebÅ«tų įvykęs. 3.1.10. PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, jei R. Å . bÅ«tų ėjusi pro kairę elektros įkrovimo stotelės pusę, ji nebÅ«tų galėjusi matyti, kad nuo IKI prekybos centro neatvažiuoja joks automobilis, nes vaizdÄ jai užstojo iÅ¡ deÅ¡inės elektros įkrovimo stotelės pusės stovėję automobiliai, vienas kurių buvo baltos spalvos aukÅ¡tas (iki 2,5 m) mikroautobusas.

Tad, pamatyti, jog nevažiuoja transporto priemonės, prieÅ¡ įžengdama į važiuojamÄ kelio dalį, ji galėjo, tik kaip ir pati nurodė teisme, eidama iÅ¡ deÅ¡inės elektros įkrovimo stotelės ir toje pusėje stovėjusių transporto priemonių, tarp jų ir baltos spalvos aukÅ¡to (iki 2,5 m) mikroautobuso. 3.1.11. Jei kliautis teismo logika ir aiÅ¡kinimais (įrodymų be nukentėjusios paaiÅ¡kinimų daugiau nėra), ir kartu tikėti R. Å ., tai jei ji ėjo pro kairę elektros įkrovimo stotelės pusę, tam kad pamatytų, ar nevažiuoja automobiliai nuo IKI prekybos centro pusės (nukentėjusiajai iÅ¡ deÅ¡inės), ji turėjo iÅ¡eiti į važiuojamÄ jÄ dalį pagal planÄ 5,20 m atstumu nuo kelkraščio už stovinčių automobilių, kas reiÅ¡kia, jog ji buvo nuo pravažiuojančio kaltinamojo automobilio (įvykio vietos) jau tik ne mažesniu nei 2,60 m atstumu.

O Å¡is atstumas yra mažesnis nei teismo eksperto nustatytas minimalus 3,20 m atstumas, kuriam esant kaltinamasis galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo. 3.1.12. AnalogiÅ¡kai ir kaltinamasis negalėjo matyti R. Å . anksčiau dėl į važiuojamÄ jÄ dalį pagal planÄ 5,20 m iÅ¡sikiÅ¡usio baltos spalvos aukÅ¡to (iki 2,5 m) mikroautobuso. Todėl L. Å . jÄ galėjo pastebėti tik pravažiavęs šį autobusÄ kaip ir nurodyta eismo įvykio schemoje bei R. Å . pasiekus važiuojamosios dalies vidurį. 3.1.13.

Byloje nesant objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis galėjo matyti nukentėjusiÄ jÄ didesniu nei 3,2 m atstumu dėl jam vaizdÄ užstojusio baltos spalvos mikroautobuso, teismas negalėjo padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo. 3.1.14. Teismas negalėjo remtis R. Å . parodymais, nes pagal R. Å . parodymus ji neva buvo partrenkta prieÅ¡ pat prieÅ¡ingoje gatvės pusėje esančio Å¡aligatvio, tačiau kaip matyti iÅ¡ įvykio schemos nuo įvykio vietos iki Å¡aligatvio dar buvo likę daugiau nei 4,70 m (7,30 m - 2,60 m). 3.1.15.

Jei teismas iÅ¡ tiesų bÅ«tų pasirėmęs L. Å . parodymais, jog ji matė, kad nėra gatve važiuojančių automobilių, tai bÅ«tų priėmęs prieÅ¡ingÄ dabar nurodytai iÅ¡vadai, jog kaltinamasis niekaip nebÅ«tų partrenkęs nukentėjusios, nes Å¡iai po apsidairymo tiek einant per važiuojamÄ dalį nuo kelkraščio iki balto mikroautobuso priekio (5,20 m) ar einant per važiuojamÄ dalį, nuo mikroautobuso iki susidÅ«rimo vietos (2,60 m), L. Å . vis dar bÅ«tų dar neprivažiavęs prie nukentėjusios. 3.1.16.

Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio schemos, jei nukentėjusi bÅ«tų pasižiÅ«rėjusi į deÅ¡inę dar prieÅ¡ įžengdama važiuojamÄ dalį, ji bÅ«tų apžvelgusi gatvę mažiausiai 25-30 m atstumu nuo baltos spalvos mikroautobuso arba 45-50 m nuo susidÅ«rimo vietos. Todėl, kol nukentėjusioji eidama 3,8 km/h (1,05 m/s) greičiu atstumÄ iki susidÅ«rimo vietos nuo kelkraščio bÅ«tų įveikusi per 7,4 s, tuo tarpu kaltinamasis važiuodamas 20 km/h (5,55 m/s) greičiu, iki susidÅ«rimo vietos (45­50 m) per 7,4 s bÅ«tų dar tik 4-9 m (45 -41,07; 50-41,07) atstumu, t. y. neprivažiavęs prie nukentėjusios.

Tuo tarpu, jei nukentėjusioji bÅ«tų į deÅ¡inę pažvelgusi tik praėjusi baltos spalvos mikroautobusÄ , t. y. likus 2,60 m, tai jai nuėjus šį atstumÄ per 2,4 s, kaltinamasis nuo jos bÅ«tų dar toliau: 31,68 m - 36,68 m atstumu. Todėl teismo iÅ¡vada dėl kaltinamojo kaltumo yra niekuo nepagrįsta, nes remiantis nukentėjusios R. Å . parodymais eismo įvykis taip pat negalėjo įvykti. 3.1.17. Teismas ekspertizės iÅ¡vada galėjo remtis tik netiesiogiai, nes teismo ekspertas taip pat neturėjo objektyvių duomenų (be kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų), kokiu atstumu pėsčioji ir automobilis buvo viena skito atžvilgiu, kai kaltinamasis iÅ¡vydo nukentėjusiÄ jÄ ir tokiu bÅ«du nustatyti judėjimo trajektorijÄ bei tikrÄ jį susidÅ«rimo mechanizmÄ . 3.2.

Atkreipimas dėmesys, kad priimant nuosprendį ir vertinant eismo įvykį, visiÅ¡kai nebuvo nustatyta, ar, pvz. vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje buvo pageidautinas, saugus, priimtinas, efektyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K49/2013). 3.2.1. Teigiama, kad vairuotojas L. Å . pastebėjo kelio važiuojamÄ ja dalimi ėjusiÄ L. Å . mažesniu atstumu nei galėjo sustabdyti, o kai moteris pradėjo bėgti, L. Å . pradėjo stabdyti, siekiat iÅ¡vengti eismo įvykio, t. y. ėmėsi tikėtinai visų toje situacijoje tinkamų veiksmų.

Be to, akivaizdu, kad vairuotojas Å¡iuo atveju tinkamai elgėsi ir po eismo įvykio. Taip pat pabrėžiama, kad iÅ¡ karto po įvykio, L. Å . buvo Å¡oko bÅ«senoje ir paaiÅ¡kinti visų eismo įvykio aplinkybių negalėjo. 3.2.2. Pagal bendrÄ sias KET normas vairuotojas ir pėsčiasis yra lygiaverčiai eismo dalyviai, turintys lygiavertes pareigas vienas kito atžvilgiu. Todėl ir teismų praktikoje ne kartÄ atkreiptas dėmesys, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat laikysis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau bei kitiems. 3.2.3.

KET 42 punktas nustato pareigÄ pėsčiajam į kitÄ važiuojamosios dalies pusę eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ . Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Taip pat pėstieji turi pareigÄ Ä¯Å¾engti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (KET 44 p.). 3.2.4.

Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokiÄ atsiradusiÄ kliÅ«tį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368-511/2015, 2K-335-303/2018, 2K-251-458/2019). Å iuo atveju akivaizdu, jog L. Å . per gatvę ėjo neįsitikinusi, jog jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės neatvažiuoja transporto priemonė, nes ji negalėjo nepastebėti kaltinamojo automobilio, kadangi automobilis kliudė nukentėjusiosios deÅ¡inę kÅ«no pusę.

Tad ji, bÅ«dama beveik važiuojamosios kelio dalies viduryje turėjo ir galėjo pamatyti jai iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojantį automobilį. 3.3. Apibendrindamas skundo argumentus nuteistojo gynėjas nurodo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuoto eismo įvykio ir tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, t. y. kad tik kaltinamojo veiksmai, o ne nukentėjusios staigus bėgimas likus mažiau nei 3,2 m iki įvykio vietos, lėmė eismo įvykį, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad byloje gauti duomenys neleido daryti kategoriÅ¡kų ir neginčijamų iÅ¡vadų bei konstatuoti, jog L.

Š. veiksmuose egzistuoja nusikalstamos veikos požymiai. Todėl byloje nesant neginčijamų duomenų, patikimai patvirtinančių L. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todėl L. Š. turėjo ir turi būti išteisintas.

2. Atsiliepimai į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ negauti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundau nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl L. Å . nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Mano, jog pirmosios instancijos teismas byloje pripažindamas kaltinamÄ jį kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nekaltumo prezumpcijÄ , kadangi byloje nebuvo surinkta kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o esantys byloje prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti.

6. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su gynybos pozicija ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas pilnai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ sprendimÄ .

7. Neabejotinai nustatyta, jog nuteistojo vairuojamas automobilis važiavo ties ŽirmÅ«nų g. 2 Vilniuje esančiu parduotuvės „IKI“ pastatu automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir partrenkė link vieÅ¡ojo transporto stotelės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ L. Å ..

8. Nuteistasis L. Å . tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (t.1, b.l.33, 101) nurodė iÅ¡ esmės vienodas aplinkybes: važiavo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje link iÅ¡važiavimo į Žirmūų gatvę ir pastebėjo link sustojimo einančiÄ (jo atžvilgiu stačiu kampu) L. Å .. Buvo įsitikinęs, kad pėsčioji jį mato, tačiau netikėtai pėsčioji ėmė eiti sparčiau ir jis nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiÄ jÄ .

9. KET 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

10. L. Å . nurodomos aplinkybės liudija, jog jis pastebėjo pėsčiÄ jÄ , pastaraji esant už trijų metrų ir manė, kad pėsčioji praleis jo vairuojamÄ automobilį, t.y. vairuotojas pamatė artėjančiÄ kliÅ«tį, tačiau greičio nesulėtino, nesustabdė transporto priemonės ir pažeidė minėtÄ KET 128 punkto reikalavimÄ , dėl ko buvo partrenkta pėsčioji.

11. Pėsčiosios elgesys – padidino ar nepadidino ėjimo greičio, galėjo bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė turinti reikÅ¡mės sprendžiant žalos dydžio klausimÄ , tačiau neturinti reikÅ¡mės vairuotojo veiksmų kvalifikavimui. Vairuotojas pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. Å . sveikata, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1 d.

12. KET 128 punkto reikalavimas taikomas nepriklausomai nuo to, kaip galėtų būti apibūdinama šiuo atveju, važiavimo vieta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to ar įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje, dėl to kaip ši viena nurodoma miesto plane ir pan., reikšmės kvalifikavcijai neturi.

13. Pirmos instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. , n u t a r i a : Nuteistojo L. Å . advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys