b15253c7-e838-4506-be4d-55a978ec2d78 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Å¡alims nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 020 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. Vilniuje, tarp ieÅ¡kovės A. J. ir atsakovės I. K. skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui, kylančios iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutarties, buvo sudarytas Paprastasis vekselis, pagal kurį atsakovė I. K. 2017 m. liepos 21 d. be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei A. J. 1 020 Eur. Å iame 2017 m. liepos 21 d. Paprastajame vekselyje buvo numatyta, jog pinigai bus sumokėti tiesiogiai A. J. 2017 m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d., t. y.

Paprastajame vekselyje numatytų pinigų sumokėjimo dienÄ , atsakovė pinigų ieÅ¡kovei nesumokėjo. Pasibaigus minėtam pinigų sumokėjimo terminui, ieÅ¡kovė A. J. ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakovę I. K. dėl pinigų sumokėjimo, tačiau atsakovė į praÅ¡ymus nereagavo ir minėtų pinigų iki Å¡ios dienos nesumokėjo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsaklovė įsipareigojau ieÅ¡kovei mokėti už buto nuomÄ po 270 eurų per mėnesį (4.1. punktas).

Už komunalines paslaugas mokėjo atskirai pagal ieškovės apskaičiuotas sumas, kurios neretai keldavo abejonių (pvz.: už „gyvatuko“ mokestį vasaros metu esu sumokėjusi 50 eurų). Nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. atsakovė buvo nesumokėjusi nuomos mokesčio už du mėnesius (270 eurų) ir komunalinių mokesčių, todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovei liko skolinga apie (270+270=540 + komunaliniai) 600 eurų. Teigė, kad su ieškove yra tolimos giminaitės ir jų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, nuomos mokestį mokėjo grynaisiais pinigais nereikalaudama jokių raštiškų patvirtinimų, dėl šios priežasties tiesiogiai pagrįsti savo atsikirtimų negali, tačiau juos grįs nuomos sutartyje ieškovės įsipareigojimu mokėti 15% GPM (4.6 punktas).

Tam, kad apskaičiuoti tiksliÄ sumokėtÄ nuomos mokesčio sumÄ , teismo prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ VMI A. J. 2016-2017 (jeigu jau pateikta) mokesčių deklaracijas (ar jų dalį, susijusiÄ su minėtu mokesčiu). Taip pat prašė teismo įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti duomenis už nuomos laikotarpį apie nuomojamame bute sunaudotÄ elektros energijÄ , vandenį ir pan. Kadangi ieÅ¡kovė nurodo, kad paprastasis vekselis buvo „sudarytas skolos užtikrinimui“, yra bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį skolos dydį anksčiau paminėtu bÅ«du.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės A. J. atstovas advokatas Romualdas MikliuÅ¡as palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. A. I. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas A. M. teismo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais. IeÅ¡kinys tenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. Vilniuje, tarp ieÅ¡kovės A. J. ir atsakovės I. K. skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui, kylančios iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 29 d.

Nuomos sutarties, buvo sudarytas Paprastasis vekselis, pagal kurį atsakovė I. K. 2017 m. liepos 21 d. be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei A. J. 1 020 Eur. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 30 d., t y. Paprastajame vekselyje numatytų pinigų sumokėjimo dienÄ , atsakovė pinigų ieÅ¡kovei nesumokėjo. Byloje yra pateikta Å¡alių 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutartis ir 2017 m. liepos 21 d. Paprastasis vekselis. Motyvai ir teisiniai argumentai Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.576 straipsnis).

Taigi atsakovė įgijo pareigÄ mokėti nuomos mokestį už butÄ , esantį adresu ŽirmÅ«nų g. 93-100, Vilniuje, ir mokesčius už komunalines paslaugas (Civilinio kodekso 6.576 straipsnis). Sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali bÅ«ti sudaryta žodžiu, raÅ¡tu arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso 1.71 straipsnis). Taip jos Å¡alys objektyvia forma iÅ¡reiÅ¡kia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį.

Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį. Å alys, sudariusios sutartį, gali laisvai keisti jos turinį. Pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nuomos sutartį ieÅ¡kovė perdavė atsakovei nuomos teise naudotis gyvenamÄ ja patalpa - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė įsipareigojo naudoti patalpas ir mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius sutartyje aptarta tvarka ir terminais.

Å alys 2017 m. liepos 21 d. sudarė PaprastÄ jį vekselį dėl 1 020 Eur sumos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.105 nustato, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai. sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas - abstraktus vienaÅ¡alis sandoris.

Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmes teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nustatyta, kad vekselio atsiradimo pagrindas - jo išrašymas; šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui).

Kartu pabrėžtina tai, kad, iÅ¡raÅ¡ius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius, kuris gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje. Vekselio abstraktumas reiÅ¡kia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jo atsiradimo pagrindo ir Å¡i prievolė yra be iÅ¡lygų. IeÅ¡kovo paskaičiavimu atsakovė liko skolinga už nuomÄ viso 1 020 Eur sumÄ . Atsakovė 2018 m. spalio 11 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kiniu. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis).

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/201663, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad remiantis įrodymais ieÅ¡kinys tenkintinas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 020 Eur skolos. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis - skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ - procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 020 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje patyrė 23 Eur dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovei 23 Eur žyminio mokesčio. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti:

1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis);

2) pagal iÅ¡vardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinantįjį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne -tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (nagrinėjamu atveju ji praktiÅ¡kai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kinio parengimu, atstovavimu viename teismo posėdyje) dydžio, sprendžia, kad nors jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau Å¡iuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla nėra didelės apimties, teismui pateiktas dažno pobÅ«džio ieÅ¡kinys, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, neanalizuojama teismų praktika, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, priteistinos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ mažintinos iki 300 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 263-268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 020 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt eurų) skolÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 020 Eur sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 23 Eur Eur (dvideÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) už teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Alfonsas Guobys