2016-12-28 Nr. CB-11907-2-55-3-01760-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-555-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01760-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2; 2.5.32

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Adversus group“, A. M., N. O. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo nurodymų priėmimą, turto areštą, prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas E. M. prašė teismo: 1) pripažinti atsakovo neveikimą, nevykdant ieškovo pateiktų 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymų pervesti 369 959,27 Eur (1 277 395,38 Lt) lėšų iš ieškovo atsiskaitomosios banko sąskaitos į kredito grąžinimo sąskaitą, sutarties pažeidimu; 2) priteisti iš atsakovo 47 503,97 Eur (167 594,26 Lt) palūkanų už pavėluotą mokėjimo operacijos atlikimą; 3) priteisti iš atsakovo 200 900 Eur (690 560 Lt) nuostolių dėl banko sąskaitos sutarties pažeidimo.

3. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. jis ir atsakovas sudarė kredito sutartį, pagal kurią kredito suma buvo 2 100 000 Lt (608 202,04 Eur). Kredito sutarties pagrindu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale buvo atidaryta kredito gavėjo paskolos sąskaita, iš jos kredito lėšos sutartyje nustatyta tvarka buvo naudojamos ir į šią sąskaitą, suėjus terminui, grąžinamos. Pagal ieškovo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sudarytą sutartį dėl paramos gavimo 2009 m. birželio 30 d. į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą AB DnB NORD banke buvo pervesta 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) paramos. Generalinė prokuratūra 2009 m. birželio 25 d. nutarimu ir 2009 m. liepos 1 d. patikslintu nutarimu areštavo visas paramos lėšas (1 277 395,38 Lt, arba 369 959,27 Eur) ieškovo sąskaitoje. 2009 m. spalio 5 d. ieškovui buvo leista nurodytas lėšas pervesti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale esančią sąskaitą, nes šiame banke turi būti grąžinta dalis kredito pagal kredito sutartį. 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, pateikdamas vietinį mokėjimo nurodymą dėl 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) pervedimo iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos į kredito grąžinimo sąskaitą kaip dalies kredito grąžinimą pagal kredito sutartį. Nors atsakovas mokėjimo nurodymą priėmė vykdyti, tačiau nei 2009 m. gruodžio 8 d., nei 2009 m. gruodžio 10 d. jo neįvykdė. Dėl to ieškovas neįvykdė pagal kredito sutartį prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o bankas 2010 m. kovo 31 d. neteisėtai nutraukė kredito sutartį, nepagrįstai priskaičiavo netesybas bei palūkanas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. AB SAMPO bankas (dabar – „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas) ir ieškovas sudarė kredito sutartį Nr. K200708-0940, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. grąžinti 2 100 000 Lt (608 202,04 Eur) iš banko gautą kreditą. 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui dėl 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) kredito dalies grąžinimo.

6. Ieškovas 2006 m. gruodžio 21 d. paramos sutartimi Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010 gavo Europos Sąjungos paramą projektui „Kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“ steigimas“ įgyvendinti. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ieškovui pareiškė įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, t. y. dėl to, kad jis tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, 2009 m. sausio 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė prašymą su priedais ir juose esančia neteisinga informacija, žinodamas, kad ji neteisinga, prašydamas finansuoti išlaidas, kurias patyrė vykdydamas projektą.

7. 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį, priėmė nutarimus laikinai apriboti nuosavybės teises į lėšų likučius ir lėšas, pervedamas į ieškovo sąskaitą AB DnB NORD banke, ir į 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) lėšų ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke.

8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė ieškovo skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. spalio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro bei 2009 m. lapkričio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo nutarimus, kuriais laikinai yra apribotos nuosavybės teisės į ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke esančius pinigus, tenkinant ieškovo prašymą pakeisti lėšų areštą į nekilnojamojo turto areštą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad iš nusikalstamu būdu gautų lėšų civilinio ieškinio patenkinti negalima, bei panaikinęs tokį prokuroro nutarimą, pažymėjo, kad jei prokurorai manytų, jog turi būti laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės dėl to, kad galimas turto konfiskavimas, jie turėtų priimti atitinkamą nutarimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

9. 2009 m. gruodžio 9 d. ir 2009 m. gruodžio 11 d. pažymėjimai apie turto arešto akto Nr. 0109005005 pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre patvirtina, kad areštas taikytas sąskaitai „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale.

10. 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises į 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, turto saugotoju paskyrė „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą. Šis nutarimas banko darbuotojai buvo paskelbtas 2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi šį prokuroro nutarimą paliko galioti.

11. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė patikslinti 2009 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip: ieškovo skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. spalio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro bei 2009 m. lapkričio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo nutarimus, kuriais laikinai yra apribotos nuosavybės teisės į ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke esančius pinigus, iš kurių 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) prokuroro 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimo pagrindu buvo pervesti į ieškovo sąskaitą „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, tenkinant ieškovo prašymą pakeisti lėšų areštą į nekilnojamojo turto areštą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį.

12. 2009 m. gruodžio 11 d. ieškovas pateikė pareiškimą „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui dėl prievolės įvykdymo, grąžinant 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) kredito dalį. 2009 m. gruodžio 15 d. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas į ieškovo 2009 m. gruodžio 11 d. pareiškimą atsakė, kad ieškovo mokėjimo nurodymas nebuvo įvykdytas, nes 2009 m. gruodžio 10 d. Generalinės prokuratūros nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur).

13. Teismas sprendė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė nei galiojančių įstatymų, nei šalių sudarytų sandorių. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 1S-1050376/2009 buvo panaikintas lėšų AB DnB NORD banke, o ne „Danske Bank A/S“ areštas, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepervedė lėšų iš vienos banko sąskaitos į kitą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. ieškovas pateikė atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį, patikslinančią, kad yra naikinamas ir lėšų, esančių „Danske Bank A/S“, areštas, nesudarė teisinio pagrindo pervesti lėšas, nes prokuroro 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimu buvo pakartotinai apribotos nuosavybės teisės dėl lėšų, esančių „Danske Bank A/S“. Šį prokuroro 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimą atsakovas gavo 2009 m. gruodžio 10 d. 16.13 val., o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį ieškovas atsakovui įteikė 16.52 val., t. y. vėliau, nei atsakovas gavo prokuroro 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimą.

14. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentus, jog 2009 m. gruodžio 10 d. lėšos nebuvo areštuotos ir dėl to atsakovas privalėjo jas pervesti į kitą banko sąskaitą, paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-490/2013, kuria nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog 2009 m. gruodžio 10 d. buvo taikytas lėšų areštas. Teismas pažymėjo, kad pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo ieškovas yra pripažinęs, kad sąskaitoje esančioms lėšoms areštas buvo taikomas 2009 m. gruodžio 8 d. – 2009 m. gruodžio 10 d., todėl atsakovas negalėjo šiomis dienomis pervesti lėšų iš vienos banko sąskaitos į kitą sąskaitą. Teismas ieškinį atmetė, nes ieškovas neįrodė atsakovo, kaip banko, veiksmų neteisėtumo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi (byloje Nr. 1S-1050-376/2009) patikslino 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties rezoliucinę dalį, panaikindamas ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke esamiems pinigams, iš kurių 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) prokuroro 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimo pagrindu buvo pervesti į ieškovo sąskaitą „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, tačiau dar tą pačią dieną (t. y. 2009 m. gruodžio 10 d.) buvo priimtas ir atsakovui pateiktas Generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimas (baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11001-09) laikinai apriboti nuosavybės teises į 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) lėšų ieškovo sąskaitoje „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, turto saugotoju paskiriant „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą. 2009 m. gruodžio 9 d. ir 2009 m. gruodžio 11 d. pažymėjimai apie turto arešto akto Nr. 0109005005 pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre patvirtina aplinkybę, kad buvo išregistruotas tik areštas lėšų, esančių ieškovui priklausančioje banko sąskaitoje AB DnB NORD, tačiau areštas, taikytas ieškovo sąskaitai „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, ginčo laikotarpiu nebuvo išregistruotas ar pakeistas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovas E. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismai, spręsdami, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo panaikintas lėšų, esančių AB DnB NORD banke, o ne „Danske Bank A/S“ areštas, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepervedė lėšų iš vienos banko sąskaitos į kitą, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, kad 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2008 m. gruodžio 9 d. ieškovo lėšoms areštas nebuvo taikomas.

17.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino prokurorų ir teismo procesinius sprendimus ir patenkino ieškovo prašymą pakeisti lėšų areštą nekilnojamojo turto areštu, t. y. buvo panaikintas bet koks pagrindas taikyti areštą ieškovo turtui, įskaitant ir lėšas, esančias bet kuriame banke. Kadangi nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. ieškovo atsiskaitomojoje banko sąskaitoje „Danske Bank A/S“ esančios lėšos nebuvo areštuotos, tai bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti banko sąskaitos sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.926 straipsnis). Bankas, būdamas profesionalas, privalėjo suprasti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikintas pagrindas taikyti areštą visoms ieškovo lėšoms, t. y. turėjo įsitikinti, ar yra teisinis pagrindas taikyti areštą, tačiau to nepadarė.

17.3. Teismų išvada, kad atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo ieškovas yra pripažinęs, kad sąskaitoje esančiomis lėšoms areštas yra taikomas 2009 m. gruodžio 8 d. – 2009 m. gruodžio 10 d., yra nepagrįsta. Apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl arešto taikymo teisėtumo, o ne dėl to, ar buvo taikytas areštas 2009 m. gruodžio 8 d. – 2009 m. gruodžio 10 d. Be to, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, kad 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2008 m. gruodžio 9 d. ieškovo lėšoms areštas nebuvo taikomas.

17.4. Teismai neteisingai vertino mokėjimų nurodymo priėmimo, jo vykdymo bei atsisakymo priimti teisines pasekmes. Bankas, gavęs 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovo mokėjimo nurodymą, privalėjo tiek pagal banko sąskaitos sutartį, tiek pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą, tiek ir pagal CK priimti mokėjimo nurodymą ir vykdyti arba atsisakyti priimti mokėjimo nurodymą. Pranešimo apie atsisakymą priimti mokėjimo nurodymą bankas ieškovui nepateikė. Atsakovas pažeidė banko sąskaitos sutartį 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. gruodžio 10 d. priimdamas, tačiau neįvykdydamas mokėjimo nurodymų per įstatymo bei sutarties nustatytą terminą. Šių pažeidimų nebūtų buvę, jei atsakovas būtų atsisakęs priimti mokėjimo nurodymus ir būtų nurodęs objektyvias atsisakymo priežastis. Dėl to, kad bankas pažeidė banko sąskaitos sutartį ir neįvykdė ieškovo pateiktų ir banko priimtų 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymų pervesti lėšas iš ieškovo atsiskaitomosios banko sąskaitos į kredito grąžinimo sąskaitą, ieškovas patyrė nuostolių.

17.5. Atsižvelgiant į tai, kad bankas praleido mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą, vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 24 straipsniu, ieškovui priklauso 165 298,88 Lt palūkanų nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d.

18. Atsakovas „Danske Bank A/S“, veikiantis per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Teismai tinkamai vertino įrodymus, spręsdami, kad 2009 m. gruodžio 8 d. – 2009 m. gruodžio 10 d. ginčo lėšoms, esančioms „Danske Bank A/S“ sąskaitoje, buvo taikytas areštas. Ieškovas, teigdamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, jog 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2008 m. gruodžio 9 d. ieškovo lėšoms areštas nebuvo taikomas, netinkamai interpretuoja šios nutarties turinį. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011 nustatė, kad bankas, tik gavęs Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį, turėjo pagrindą pradėti svarstyti ieškovo prašymą dėl kredito dalies įskaitymo, tačiau tą pačią dieną bankas gavo ir 2009 m gruodžio 10 d. prokuroro nutarimą laikinai apriboti ieškovo nuosavybės teises į 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) sumą.

18.2. Ieškovas, teigdamas, kad bankas pažeidė Mokėjimų įstatymo nuostatas, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pateikęs bankui mokėjimo nurodymą, kurio pagrindu bankas neva turėjo atlikti mokėjimą. Pagal banko sąskaitos sutarties 18 punktą, Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, bankas galėjo atlikti mokėjimo pavedimus tik ieškovui pateikus rašytinį mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta lėšų suma, jos mokėtojas ir gavėjas bei mokėtojo ir gavėjo sąskaitos kredito įstaigoje. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011 yra nustatęs, kad ieškovas 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. gruodžio 10 d. yra pateikęs bankui ne mokėjimo nurodymus, o prašymą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Be to, bankas, neįvykdęs ieškovo prašymo, nepažeidė nei Mokėjimų įstatymo, nei banko sąskaitos sutarties, pagal kurios 7 punktą bankas nepriima ir nevykdo kliento nurodymų atlikti operacijas sąskaitoje, jeigu sąskaitoje laikomos lėšos areštuotos arba kliento teisė disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis apribota kitu būdu, taip pat kai banko atliekamos operacijos sustabdomos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teisę bankui pervesti ginčo lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą ribojo taikytas ginčo lėšų areštas.

18.3. Bankas visada pagal įstatymų reikalavimus informuodavo ieškovą apie tai, kad negalės įvykdyti jo prašymo pervesti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą. Tai patvirtina byloje teismų nustatytos aplinkybės ir byloje apklausta buvusi banko darbuotoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės galios

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

20. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. B., dėl žalos atlyginimo. Kadangi „Danske Bank A/S“ nurodytoje byloje nedalyvavo ir joje priimtas teismo sprendimas pagal savo pobūdį nesukelia teisinių padarinių nedalyvaujantiems byloje asmenims, tai nagrinėjamoje byloje atsakovui „Danske Bank A/S“ toje byloje nustatyti faktai neturi prejudicijos, t. y. jis gali ginčyti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartyje nustatytus faktus nagrinėjamoje byloje.

21. Be to, įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties turinį, darytina išvada, kad šia nutartimi nenustatytas faktas, jog 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. gruodžio 9 d. ieškovo lėšoms „Danske Bank A/S“ areštas nebuvo taikomas. Lietuvos apeliacinis teismas, 2013 m. liepos 15 d. nutartyje darydamas išvadas dėl lėšų ieškovo sąskaitoje arešto, nenurodė, kuriame banke yra ieškovo sąskaita. O nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl to, ar Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino tik lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke, areštą, ar ir lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje banke „Danske Bank A/S“, areštą.

22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog teismai pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, atmestini.

Dėl lėšų banko sąskaitoje arešto

23. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo E. M. skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. spalio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro ir 2009 m. lapkričio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo nutarimus, kuriais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke esančius pinigus, tenkinant ieškovo prašymą pakeisti lėšų areštą į nekilnojamojo turto areštą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Šios nutarties rezoliucinė dalis patvirtina, kad panaikintas lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke, areštas, o ieškovo sąskaitoje banke „Danske Bank A/S“ esančių lėšų areštas nepanaikintas.

24. Pažymėtina, kad iš 2009 m. gruodžio 9 d. pažymėjimo apie turto arešto akto Nr. 0109005005 pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad Turto arešto aktų registre buvo užregistruoti Turto arešto akto pakeitimai Vilniaus apygardos teismui priėmus 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį. Turto arešto aktų registre 2009 m. gruodžio 9 d. išregistruotas lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke, areštas, tačiau duomenys apie lėšų banke „Danske Bank A/S“ areštą pakeisti nebuvo.

25. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė patikslinti 2009 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip: pareiškėjo E. M. skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. spalio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro bei 2009 m. lapkričio 6 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo nutarimus, kuriais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke esančius pinigus, iš kurių 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) prokuroro 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimo pagrindu buvo pervesti į ieškovo sąskaitą „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, tenkinant pareiškėjo prašymą pakeisti lėšų areštą į nekilnojamojo turto areštą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę šios nutarties 23–25 punktuose nurodytus įrodymus, išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikintas tik lėšų ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke areštas, o lėšų banke „Danske Bank A/S“ areštas nebuvo panaikintas, padarė nepažeisdami įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015 ir joje nurodytą praktiką).

27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises į 1 277 395,38 Lt (369 959,27 Eur) lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, turto saugotoju paskyrė „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą. Šis areštas paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik priėmus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį buvo panaikintas ir lėšų ieškovo sąskaitoje banke „Danske Bank A/S“ areštas, tačiau šios lėšos tą pačią dieną iš naujo areštuotos 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroro nutarimu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroro nutarimas iš naujo areštuoti lėšas gautas anksčiau negu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis dėl arešto panaikinimo. Bankui, kuris paskirtas areštuoto turto saugotoju, prokuroro nutarimas dėl turto arešto privalomas ir vykdytinas nuo jo paskelbimo bankui momento.

29. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo panaikintas lėšų banke „Danske Bank A/S“ areštas, atmestini.

Dėl mokėjimo nurodymo laikymo priimtu

30. Pagal Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį mokėtojo arba gavėjo mokėjimo nurodymas laikomas mokėtojo kredito įstaigos priimtu, kai mokėjimo nurodymas, gautas mokėtojo kredito įstaigos, turi visus rekvizitus, būtinus jam įvykdyti, mokėtojas pateikė finansinį padengimą (išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį) ir mokėtojo kredito įstaiga šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepranešė mokėjimo nurodymo pateikėjui, kad atsisako priimti mokėjimo nurodymą. Mokėtojo kredito įstaiga gali įsipareigoti pranešti mokėtojui apie mokėjimo nurodymo priėmimą.

31. Taigi, įstatymas reikalauja visų trijų sąlygų, kad mokėjimo nurodymas būtų laikomas priimtu, būtent: 1) mokėjimo nurodymas, gautas mokėtojo kredito įstaigos, turi visus rekvizitus, būtinus jį įvykdyti; 2) mokėtojas pateikė finansinį padengimą (išskyrus šio Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį), 3) mokėtojo kredito įstaiga Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepranešė mokėjimo nurodymo pateikėjui, kad atsisako priimti mokėjimo nurodymą. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagal įstatymą laikoma, kad mokėjimo nurodymas nėra priimtas.

32. Pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį finansinis padengimas – mokėjimo nurodymui įvykdyti reikalingų lėšų buvimas mokėtojo sąskaitoje, esančioje mokėtojo kredito įstaigoje, arba grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigai ir (ar) mokėtojo kredito įstaigos įsipareigojimas suteikti mokėtojui kreditą mokėjimo nurodymui įvykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teisės normomis, išaiškina, kad esant areštuotoms lėšoms mokėtojo sąskaitoje laikytina, jog nėra mokėjimo nurodymui įvykdyti reikalingų lėšų, t. y. kad mokėtojas nepateikė finansinio padengimo.

33. Pagal Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 7 dalį leidžiama nepateikti finansinio padengimo tik Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytu atveju žemės ūkio produkcijos pardavėjo pateiktiems mokėjimo nurodymams. Ieškovo mokėjimo nurodymas nepatenka į šią išimtį.

34. Ta aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. – 2009 m. gruodžio 10 d. lėšos ieškovo sąskaitoje „Danske Bank A/S“ buvo areštuotos, vadovaujantis nutarties 36 punkte išdėstytu išaiškinimu, kvalifikuotina kaip finansinio padengimo 2009 m. gruodžio 8 d. – 2009 m. gruodžio 10 d. nepateikimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant vienos iš būtinųjų sąlygų mokėjimo nurodymui laikyti priimtu, bankas teisėtai ieškovo pateikto mokėjimo nurodymo nelaikė priimtu ir jo nevykdė ginčo laikotarpiu.

35. Pažymėtina, kad lėšų sąskaitoje areštas yra kliūtis, kuri neleidžia vykdyti mokėjimo nurodymo ne tik pagal Mokėjimų įstatymą, bet ir pagal šalių sudarytą banko sąskaitos sutartį, kurios 5 punkte nustatyta, kad bankas nepriima ir nevykdo kliento nurodymų atlikti operacijas sąskaitoje, jeigu sąskaitoje laikomos lėšos areštuotos arba kliento teisė disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis apribota kitu būdu, taip pat kai banko atliekamos operacijos sustabdomos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovo argumentai, kad bankas privalėjo vykdyti mokėjimo nurodymą, nes jį priėmė, atmestini.

37. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Kasacinis teismas patyrė 10,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovui žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki bylos kasacine tvarka išnagrinėjimo. Kadangi ieškovo kasacinis skundas atmestas, tai iš jo priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis už kasacinį skundą, t. y. 2725 Eur. Iš viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 2735,78 Eur (2725 Eur + 10,78 Eur).

40. Atsakovas patyrė 2050 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš ieškovo atsakovui priteistinas 600 Eur šių išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą (filialo kodas 301694694), iš ieškovo E. M. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. M. (duomenys neskelbtini) 2735,78 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė