Legislator Case Law & Legislation
b14d21d3-1e95-4c2d-8516-5bf7dbac320b AI generated

b14d21d3-1e95-4c2d-8516-5bf7dbac320b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b14d21d3-1e95-4c2d-8516-5bf7dbac320b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. P. ir R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – notaras R. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė D. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama 2013-02-22 negyvenamųjų patalpų (neįrengtos pastogės) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir atsakovo S. P., pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ â€“ sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ asmeninės nuosavybės teise, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 416/10000 dalių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-03 buvo įregistruota ieÅ¡kovės D.

Legislator headnote

AI generated

b14d21d3-1e95-4c2d-8516-5bf7dbac320b · Vilniaus apygardos teismas: Notaras pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Å¡alių susitarimÄ , atsakovo pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl kÅ«rybinių dirbtuvių iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti pastogės dalies pirkimo-pardavimo sutarties dalis.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino 2013-02-22 negyvenamųjų patalpų (neįrengtos pastogės) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės D. K. ir atsakovo S. P. dėl 416/10000 dalių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo sudarymo momento; taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-702-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42303-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4.2.7.; 21.6.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. P. ir R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. P. ir R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – notaras R. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė D. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama 2013-02-22 negyvenamųjų patalpų (neįrengtos pastogės) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir atsakovo S. P., pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ â€“ sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ asmeninės nuosavybės teise, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 416/10000 dalių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-03 buvo įregistruota ieÅ¡kovės D.

K. vardu. IeÅ¡kovei įregistravus nuosavybės teisę, atsakovas S. P. kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu parduoti jam nurodytÄ pastogės dalį. Pasak ieÅ¡kovės, jai nesutikus parduoti, atsakovas vieno iÅ¡ pokalbio metu nurodė, kad imsis visų teisėtų ir neteisėtų priemonių, sudarydamas sunkumų ieÅ¡kovei naudotis, valdyti ir disponuoti priklausančiomis kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis. Netrukus atsakovas realiai ėmėsi įgyvendinti grasinimus ir ekonominį spaudimÄ : teikė skundus policijos komisariatams, Statinių priežiÅ«ros inspekcijai, VÄ® Registrų centrui, net Specialiųjų tyrimų tarnybai, teigdamas, kad ieÅ¡kovė yra savavaliÅ¡kai užėmusi patalpas–kÅ«rybines dirbtuves.

Dėl vieno atsakovo pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovei 2012-09-17 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. IeÅ¡kovė ne kartÄ buvo Å¡aukta į apklausas ir kituose policijos komisariatuose. Pati ieÅ¡kovė taip pat ne kartÄ kvietė policijos pareigÅ«nus dėl įvairių pažeidimų jos turto – kÅ«rybinių dirbtuvių – atžvilgiu, nes atsakovas buvo sugadinęs kÅ«rybinių dirbtuvių lauko duris, į spynas septynis kartus pylė klijų, iÅ¡pylė Å¡unų ekskrementus Å¡alia durų ir pan.

Tokio pobÅ«džio veiksmai yra atliekami ir prieÅ¡ kitus kaimynus, siekiant supirkti jiems priklausančias pastogės dalis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui Å¡iuo metu priklauso 8199/10000 dalys pastogės. NeiÅ¡tvėrusi nuolatinio spaudimo ir grasinimų, ieÅ¡kovė sutiko parduoti atsakovui turimÄ pastogės dalį už minimaliÄ jo reikalautÄ kainÄ , kad Å¡is nutrauktų veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos turtÄ . 2013-02-22 buvo pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu 416/10000 dalių pastogės ieÅ¡kovė atsakovui perleido už 2 000 Lt, nors, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡io turto reali vertė yra apie 6 000 Lt.

IeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovas pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo patvirtino, jog ateityje nereikÅ¡ ieÅ¡kovei jokių pretenzijų bei prieÅ¡taravimų, susijusių su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis, taip pat patvirtino, kad jo teikti įvairÅ«s skundai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovės nuomone, nurodyto pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo faktas patvirtina, kad atsakovas, siekdamas perimti ieÅ¡kovei priklausančios pastogės dalį, naudojo prieÅ¡ jÄ grasinimus, spaudimÄ ir Å¡antaÅ¾Ä .

Tačiau netrukus po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovas pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ , kuriuo pranešė, kad sustabdo savo notariÅ¡kai patvirtinto pareiÅ¡kimo įsipareigojimus ir taip pakeitė anksčiau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . IeÅ¡kinyje teigiama, kad dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, jog pastogės dalies pirkimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovės sudaryta dėl atsakovo nuolatinių realių grasinimų, todėl turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas S. P. nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsakovo teigimu, jokių neteisėtų veiksmų, grasinimų ar ekonominio spaudimo priemonių, nurodytų ieÅ¡kovės, jis nevykdė. IeÅ¡kovė pati pasiÅ«lė atsakovui įsigyti 3,75 kv. m neįrengtos pastogės, valdomos bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ä®vertinęs esamÄ nekilnojamojo turto bÅ«klę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad perkama dalis nėra atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas sutiko sumokėti ieÅ¡kovei 2 000 Lt. Be to, atsakovas patyrė papildomų iÅ¡laidų – sumokėjo už notaro paslaugas, patyrė iÅ¡laidų, susijusių su neįrengtos pastogės plano parengimu, dalių apskaičiavimu ir teisine registracija.

Pažymėjo, kad notaras, tvirtindamas sandorį, privalėjo įsitikinti sandorį sudarančių Å¡alių valia. Atsakovo manymu, ieÅ¡kinys jam pareikÅ¡tas tik dėl to, kad jis, bÅ«damas neabejingas, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė teisėtai įgijo nuosavybės teise rÅ«sio patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl 2012-10-18 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ teisėtumo. Siekdamas apginti pažeistas teises, atsakovas kreipėsi į policijÄ dėl ieÅ¡kovės neteisėtai užvaldyto ir naudojamo nurodytame gyvenamajame name turto.

Kvestionuodamas rÅ«sio patalpų, kurios turėtų bÅ«ti bendroji dalinė visų daugiabučio namo bendraturčių nuosavybė, perėjimo ieÅ¡kovės nuosavybėn teisėtumÄ , atsakovas kreipėsi į įvairias institucijas su skundais. Aplinkybės, kad atsakovas kreipėsi į institucijas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės veiksmų, įteisinant rÅ«sio patalpas, teisėtumÄ , negalima vertinti kaip ekonominio spaudimo, kuriuo jį kaltina ieÅ¡kovė. Atsakovo teigimu, pirkimo–pardavimo sutarties iniciatorė buvo pati ieÅ¡kovė, sandoris buvo tvirtinamas pas ieÅ¡kovės pasirinktÄ notarÄ .

Pasak atsakovo, tik atvykus į notaro kontorÄ tvirtinti sandorio, jam buvo pateiktas pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimas, pagal kurį jis neturi jokių pretenzijų dėl ieÅ¡kovei priklausančių kÅ«rybinių dirbtuvių. Atsakovo teigimu, apie šį pareiÅ¡kimÄ jis iÅ¡ anksto nežinojo, perskaitęs jį pirmÄ kartÄ , ne iÅ¡ karto suprato turinį, ir tik vėliau suvokė, kÄ pasirašė. Trečiasis asmuo notaras R. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo į jį kreipėsi ieÅ¡kovė, iÅ¡dėstydama iÅ¡ esmės tas pačias sandorio sudarymo priežastis, kurios nurodytos ieÅ¡kinyje.

Be to, be sutarties buvo parengtas ir atsakovo pasiraÅ¡ytas ir notariÅ¡kai patvirtintas pareiÅ¡kimas, kuriuo atsakovas pareiÅ¡kė nekelsiÄ s pretenzijų dėl rÅ«sio patalpose esančių ieÅ¡kovei priklausančių kÅ«rybinių dirbtuvių. Trečiasis asmuo nurodė, kad sandorio sudarymo metu abiejų sandorio Å¡alių valia buvo aiÅ¡ki, Å¡alys buvo pasiekusios susitarimÄ , jog ieÅ¡kovė parduoda atsakovui palėpės dalį, o Å¡is pareiÅ¡kia, kad nekels ieÅ¡kovei pretenzijų dėl kÅ«rybinių dirbtuvių.

Notaras pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Å¡alių susitarimÄ , atsakovo pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl kÅ«rybinių dirbtuvių iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti pastogės dalies pirkimo-pardavimo sutarties dalis.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino 2013-02-22 negyvenamųjų patalpų (neįrengtos pastogės) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės D. K. ir atsakovo S. P. dėl 416/10000 dalių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo sudarymo momento; taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės D.

K. nuosavybėn 416/10000 dalių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieÅ¡kovę D. K. įpareigojo grÄ Å¾inti atsakovui S. P. 2 000 Lt; taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, byloje apklausęs liudytojus – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus N. L., R. K., M. S., nustatė, kad minėti asmenys patvirtino, jog ieÅ¡kovė jiems skundėsi dėl atsakovo spaudimo ieÅ¡kovės atžvilgiu, siekiant perpirkti jai nuosavybės teise priklausančiÄ palėpės dalį.

Teismas pažymėjo, kad dėl to, jog byloje apklausti liudytojai kviesti ieÅ¡kovės iniciatyva, jų parodymų įrodomoji reikÅ¡mė vertinama atsižvelgiant į tai, ar juos patvirtina kitų byloje esančių rodymų visuma. Taip pat teismas nurodė, kad ir trečiasis asmuo notaras R. K. pažymėjo, kad gerai prisimena ginčijamÄ sandorį, nes situacija iÅ¡siskyrė tuo, jog ieÅ¡kovė, kreipdamasi dėl palėpės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nurodė tas pačias aplinkybes, kurios iÅ¡dėstytos ieÅ¡kinyje.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad jos valia parduoti ginčo palėpės dalį buvo formuojama atsakovo veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ jai priklausančias rÅ«sio patalpas – kÅ«rybines dirbtuves, be kita ko, patvirtina tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ sudaryta ginčijama palėpės dalies pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2013-02-22, notarų biure atsakovo pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kuriame jis pareiÅ¡kė neturįs jokių pretenzijų ieÅ¡kovei D. K. dėl kÅ«rybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat kad jo skundai policijai, Statinių priežiÅ«ros inspekcijai, VÄ® Registrų centrui, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo nepagrįsti, susiję su pakankamos informacijos neturėjimu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek šį pareiÅ¡kimÄ , tiek ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinęs notaras paaiÅ¡kino, jog, kaip jam nurodė ieÅ¡kovė, ji parduoda palėpę tik atsakovui sutikus pasiraÅ¡yti tokį pareiÅ¡kimÄ , nes „nori ramybės“. Be to, teismo posėdyje ir pats atsakovas, atsakydamas į teismo klausimÄ , kodėl sutarties sudarymo dienÄ jis pasirašė nurodytÄ pareiÅ¡kimÄ , pripažino, kad tai buvo ieÅ¡kovės iÅ¡kelta sÄ lyga, kitaip ji nesutiko parduoti palėpės. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad namo rÅ«sio ir palėpės klausimai nesusiję ir kad atsakovo teisėtai iÅ¡keltas klausimas dėl ieÅ¡kovės turimų rÅ«sio patalpų neįtakojo ieÅ¡kovės sprendimo parduoti jam turimÄ palėpės patalpų dalį.

Vertindamas bylos duomenis dėl ieÅ¡kovės valios sudaryti ginčijamÄ sutartį, teismas pažymėjo, kad, viena vertus, atsakovo kreipimasis į įvairias institucijas su skundais dėl ieÅ¡kovės nuosavybe esančių patalpų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn teisėtumo savaime yra teisėti veiksmai, tačiau Å¡ioje konkrečioje byloje tokie veiksmai vertintini, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų jais buvo siekiama. Kadangi atsakovas buto, esančio name (duomenys neskelbtini), savininkas yra nuo 2004 m., be to, Å¡iame name gyveno ir anksčiau, kai butas priklausė jo tėvui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apie kÅ«rybinių dirbtuvių įrengimÄ ir buvimÄ namo pusrÅ«syje atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma nuo pat Å¡ių dirbtuvių įrengimo, t. y. gerokai anksčiau, negu ieÅ¡kovė tapo jų savininkė.

Tačiau iki 2012 m., kai atsakovas ėmėsi įgyvendinti savo ketinimus virÅ¡ jam priklausančio buto esančioje palėpėje įsirengti patalpas, jis nesikreipė nei į ankstesnį kÅ«rybinių dirbtuvių savininkÄ , nei į valstybės institucijas dėl rÅ«sio patalpų, esančių, pasak atsakovo, bendrÄ ja daline visų namo bendraturčių nuosavybe, valdymo teisėtumo. Pažymėjo, kad ir teisėti veiksmai, raÅ¡ant skundus valstybės institucijoms dėl asmens valdomo turto, neabejotinai daro psichologinį poveikį asmeniui, prieÅ¡ kurio turtÄ jie atliekami.

Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ieÅ¡kovės valdomų rÅ«sio patalpų, atsakovas siekė paveikti ieÅ¡kovės valiÄ dėl jai priklausančios palėpės dalies pardavimo. Pažymėjo, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo atsakovai jau buvo įsigiję didžiÄ jÄ namo palėpės dalį, o ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl jos valios parduoti ginčo palėpės dalį formavimosi patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek trečiojo asmens notaro paaiÅ¡kinimai, be to, paties atsakovo veiksmai pasiraÅ¡ant 2013-02-22 pareiÅ¡kimÄ , įsipareigojant nekelti ieÅ¡kovei pretenzijų dėl kÅ«rybinių dirbtuvių.

Teismo posėdyje aiÅ¡kinantis, kodėl 2013-06-01 pareiÅ¡kimu atsakovas atÅ¡aukė 2013-02-22 pareiÅ¡kimo galiojimÄ , atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, jog pareiÅ¡kimÄ atÅ¡aukė po to, kai ieÅ¡kovė nesutiko duoti leidimo palėpės rekonstrukcijai, o po to atsakovas vėl teikė skundus dėl kÅ«rybinių dirbtuvių. Teismas vertino, kad atsakovo kreipimasis su skundais dėl ieÅ¡kovės valdomų rÅ«sio patalpų susijęs su atsakovo siekiu įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovės jai priklausančiÄ palėpės dalį, o atsakovo skundų įvairioms valstybės institucijoms raÅ¡ymas akivaizdžiai paveikė ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti su atsakovu jo norimÄ pastogės dalies pirkimo-pardavimo sandorį.

Pažymėjo, kad, sudarydamos sandorį laisva valia, Å¡alys laisvos susitarti dėl parduodamo turto rinkos kainos, kuri, žinoma, gali bÅ«ti mažesnė už vidutinę rinkos kainÄ , tačiau nagrinėjamu atveju, kai nustatyta, kad ieÅ¡kovės valia parduoti jai priklausančiÄ palėpės dalį buvo paveikta atsakovo veiksmų, pripažintini pagrįstais ieÅ¡kovės argumentai, jog palėpės dalis parduota už jai nenaudingÄ kainÄ , kuriÄ pasiÅ«lė atsakovas, o ji, iÅ¡varginta nuolatinių apklausų valstybės institucijose dėl ieÅ¡kovo teikiamų skundų, neprieÅ¡taravo, siekdama, jog greičiau baigtųsi varginantys procesai.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas reikalavo parduoti jam palėpės dalį; palėpės dalį ieÅ¡kovė pardavė atsakovui ne laisva valia, bet paveikta jo veiksmų, raÅ¡ant skundus valstybės institucijoms dėl rÅ«sio patalpų–kÅ«rybinių dirbtuvių; ginčo palėpės dalį ieÅ¡kovė pardavė nenaudingomis jai sÄ lygomis, t. y. už mažesnę nei masinio vertinimo bÅ«du VÄ® Registrų centro nustatytÄ vidutinę rinkos kainÄ ; be atsakovo veiksmų, sukėlusių realų psichologinį poveikį, ginčo sutartis su atsakovu nebÅ«tų sudaryta.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas ieÅ¡kinį tenkino ir, pripažinęs sutartį negaliojančia dėl realaus atsakovo grasinimo, taikė restitucijÄ (CK 1.91 str. 1, 2 d.).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovai S. P. ir R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad tam, jog pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, teismas byloje privalėjo nustatyti Å¡ias aplinkybes:

1) ieškovei buvo grasinama ir reikalaujama sudaryti sutartį;

2) grasinimas buvo realus;

3) sutartis buvo sudaryta akivaizdžiai ieÅ¡kovei nenaudingomis sÄ lygomis;

4) sutartį ieÅ¡kovė sudarė dėl grasinimo (spaudimo), t. y. nesant grasinimo (spaudimo) sutartis nebÅ«tų sudaryta. Kadangi Å¡iuo atveju sutartis sudaryta be jokio ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Mano, kad byloje nėra pakankamų įrodymų padaryti iÅ¡vadÄ , jog sutartis sudaryta dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Teigia, kad liudytojų parodymų teismas iÅ¡ viso neturėjo vertinti, nes nei vieno iÅ¡ jų parodymai nebuvo susiję su ginčijamo sandorio sudarymu ir juo labiau su ieÅ¡kovės valios nustatymu.

Liudytojai nedalyvavo Å¡alių derybose dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, prieÅ¡ingai nei trečiasis asmuo notaras, kuris nurodė, kad sutarties sudarymo metu Å¡alių valia buvo aiÅ¡ki. Byloje nustatyta, kad pati ieÅ¡kovė inicijavo sutarties sudarymÄ â€“ ieÅ¡kovė kartu su notaru parengė pirkimo-pardavimo sutartį, o iki Å¡ios sutarties sudarymo Å¡alys buvo sutarusios dėl pardavimo kainos. Be to, atsakovas be jokių iÅ¡lygų pasirašė ieÅ¡kovės parengtÄ sutartį ir pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ .

Mano, kad apelianto kreipimosi į teisėsaugos institucijas negalima laikyti nepagrįstu, nes 2012-09-17, kuomet buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ieškovė dar nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į rūsio patalpas, todėl apeliantas turėjo teisę manyti, jog ieškovės užimtos patalpos priklauso visiems namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu apeliantas, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, gynė savo, kaip bendraturčio, teises.

Be to, 2012-10-25 nutarimu nuspręsta nutraukti administracinio pažeidimo bylÄ nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tik todėl, kad ieÅ¡kovė pateikė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , jog patalpos nuosavybės teise priklauso jai. Tai reiÅ¡kia, kol buvo nagrinėjama administracinė byla, ieÅ¡kovė įregistravo nuosavybės teises į ginčo patalpas. Be to, tarp 2012-09-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2012-10-25 nutarimo ir 2013-02-23 pastogės dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra ilgas laiko tarpas – keturi mėnesiai, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėti įvykiai nėra susiję ir todėl savaime paneigia ekonominio spaudimo buvimÄ ar grasinimo realumÄ .

Taip pat nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog notaras patvirtino ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsakovas patvirtino, jog neturi jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl kÅ«rybinių dirbtuvių, nes notaras patvirtino tik apelianto paraÅ¡o tikrumÄ . Be to, mano, kad Å¡io pareiÅ¡kimo negalima vertinti kaip įrodymo, jog prieÅ¡ sudarant sutartį apeliantas buvo atlikęs veiksmus, kurie lėmė ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti palėpės pirkimo-pardavimo sutartį. Å io pareiÅ¡kimo atÅ¡aukimas negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, iÅ¡kreipusi ieÅ¡kovės valiÄ dėl sutarties sudarymo.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atÅ¡aukė savo pareiÅ¡kimÄ po to, kai ieÅ¡kovė nesutiko apeliantams leisti rekonstruoti pastogę, nes tai apeliantas padarė po to, kai suprato, jog ieÅ¡kovė neleistinu bÅ«du galėjo įsiteisinti rÅ«sio patalpas, kurios, jei ne ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai, priklausytų gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovo kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo ieÅ¡kovei yra teisėta priemonė, kuria siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė savo veiksmais nepadarė teisės pažeidimo.

Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad sutartį ieÅ¡kovė sudarė akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis. Teismas neįvertino, kad parduota tik dalis pastogės bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais. Be to, apeliantas savo lėšomis parengė pastogės kadastrinius matavimus, dalių kiekvienam bendraturčiui paskaičiavimus, o palyginti turto pardavimo kainÄ su VÄ® Registrų centro pateikiama vidutine rinkos kaina, verčių skirtumas nėra toks reikÅ¡mingas (1 561,73 Lt), kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta akivaizdžiai ieÅ¡kovei nenaudingomis sÄ lygomis.

Taip pat apeliantas nurodė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.IeÅ¡kovė D. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sutarties sÄ lygų interpretavimas apeliaciniame skunde grindžiamas tik pamÄ stymais, deklaratyviais teiginiais ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad ginčijama sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, byloje reikia nustatyti Å¡ias aplinkybes:

1) asmeniui buvo grasinama;

2) grasinimas buvo realus;

3) sutartį jis sudarė grasinimo įtakoje. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra moteris, netekusi vyro po jo mirties, todėl natūralu, kad ji laikytina silpnesne ir labiau pažeidžiama sutarties šalimi. Byloje pateikti liudytojų parodymai, įrodantys, kad ir jiems atsakovas siūlė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančias pastogės dalis, tačiau jie nesutiko, o visų liudytojų parodymai yra vieningi. Tuo tarpu atsakovas teise apklausti jo nurodytus liudytojus nepasinaudojo.

Tai, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo naudojamas spaudimas, įrodo ir trečiojo asmens notaro paaiÅ¡kinimai bei tai, jog atsakovas pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo jis patvirtino, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo grasinimus, spaudimÄ ir Å¡antaÅ¾Ä . Bylos aplinkybės įrodo, kad atsakovo tikslas buvo supirkti visas palėpės dalis, o ieÅ¡kovei atsisakius savo dalį parduoti atsakovui, ji sulaukė grasinimų ir aktyvių veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kas įrodo, kad sutartis sudaryta tik siekiant iÅ¡vengti nuolatinio spaudimo.

Tai, kad ieÅ¡kovė pasirašė notarinę sutartį jos pasirinktame notarų biure, neįrodo, jog jos valia buvo laisvai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta. Siekdama iÅ¡vengti nuolatinių grasinimų, ieÅ¡kovė pasirašė standartines sutarties sÄ lygas, tačiau pagrindinė ieÅ¡kovės sutarties pasiraÅ¡ymo sÄ lyga buvo atsakovo pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kurį jis vėliau atÅ¡aukė, tačiau tai nepaneigia, kad atsakovas patvirtino, jog jo skundai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovui buvo žinoma, kad rÅ«sio patalpos ieÅ¡kovės vyrui priklausė seniai, tačiau nebuvo spėta jų teisiÅ¡kai įregistruoti.

Tokiu bÅ«du atsakovas piktnaudžiaudamas teise kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdamas įbauginti ieÅ¡kovę, tik po to, kai ieÅ¡kovė įsiregistravo dalį palėpės, tuo tarpu 10 metų iki tol atsakovas jokių pretenzijų nei ieÅ¡kovei, nei jos vyrui dėl kÅ«rybinių patalpų nereiÅ¡kė. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad nėra pagrindo teigti, jog sutartis sudaryta ieÅ¡kovei akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad palėpės rinkos vertė yra tris kartus didesnė (6 000 Lt) nei pardavimo kaina.

Taip pat VÄ® Registrų centre įregistruota pastogės vidutinė rinkos vertė beveik dvigubai virÅ¡ija pardavimo kainÄ (3 561,73 Lt), kas įrodo, kad ieÅ¡kovė sutartį už atsakovo nurodytÄ kainÄ sutiko parduoti tik siekdama iÅ¡vengti besitęsiančių atsakovo grasinimų ir spaudimo. Å iuo atveju svarbu atskirti sÄ Å¾iningo piliečio pastangas apginti savo pažeistas teises nuo savo teisėmis piktnaudžiaujančio asmens, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovo. Taigi, mano, kad byloje įrodytos visos sÄ lygos, leidžiančios sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, nes 1) ieÅ¡kovei buvo grasinama ir reikalaujama sudaryti sutartį;

2) grasinimas buvo realus ir įgyvendintas;

3) sutartis buvo sudaryta akivaizdžiai ieÅ¡kovei nenaudingomis sÄ lygomis;

4) sutartį ieÅ¡kovė sudarė dėl grasinimo (spaudimo), t. y. nesant grasinimo (spaudimo) sutartis nebÅ«tų sudaryta. Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovo praÅ¡ymu bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla nėra sudėtinga, byloje iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Be to, apeliantai nepateikė teismui motyvų, dėl kurių byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.Apeliantas S. P. pateikė į bylÄ papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-10-14 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-733-341/2014, kuri patvirtina aplinkybę, kad pati ieÅ¡kovė gera valia pripažino savo veiksmų, susijusių su kÅ«rybinių dirbtuvių įsigijimu, neteisėtumÄ .

Taigi, mano, kad Å¡i aplinkybės įrodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ekonominio spaudimo ir grasinimų ieÅ¡kovei buvimo. PrieÅ¡ingai, minėta teismo nutartis tik įrodo tÄ aplinkybę, jog Å¡iuo atveju apelianto kreipimasis į teisėsaugos institucijas buvo visiÅ¡kai teisėtas.Trečiasis asmuo notaras R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantai, apeliaciniu skundu praÅ¡ydami bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai neįžvelgiant bÅ«tinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė D.

K. ginčo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ne laisva valia, bet paveikta atsakovo S. P. veiksmų, be to, sandoris Å¡iuo atveju vertintinas kaip sudarytas ieÅ¡kovei akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis, dėl to pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. K. ir atsakovas S. P. yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kÅ«rybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini), o iki ginčijamos 2013-02-22 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė buvo ir 416/10000 dalių nurodyto namo pastogės bendraturtė. Atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, taip pat, Nekilnojamojo turto registro 2013-12-17 duomenimis, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 8199/10000 dalys namo (duomenys neskelbtini), pastogės. DidžiÄ jÄ pastogės dalį atsakovai yra įsigiję iÅ¡ kitų namo bendraturčių nuo 2012-01-23 iki 2013-08-16 sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. 2013-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta trečiojo asmens notaro R.

K., ieškovė pardavė jai priklausančias 416/10000 dalių (3,75 kv.

m) pastogės atsakovui už 2 000 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2013-02-22, atsakovas S. P. pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė, kad neturi jokių pretenzijų ieÅ¡kovei D. K. dėl kÅ«rybinių dirbtuvių (bendras plotas – 114,74 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų, faktiÅ¡kai atliktų 1994-1996 m., taip pat dėl 2012-10-18 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ (paskirties pakeitimÄ ) Nr. 1 ir teisinės registracijos, atliktos 2012-10-29. PareiÅ¡kime taip pat nurodyta, kad atsakovas garantuoja, jog nei jis, nei jo Å¡eimos nariai ar kiti su juo susiję asmenys nereikÅ¡ pretenzijų dėl pirmiau nurodytų dirbtuvių ateityje, be to, patvirtina, jog jo skundai policijai Statinių priežiÅ«ros inspekcijai, VÄ® Registrų centrui, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo nepagrįsti, susiję su pakankamos informacijos neturėjimu bei neatsakingumu. 2013-06-01 atsakovas pareiÅ¡kime ieÅ¡kovei nurodė, kad sustabdo jo pasiraÅ¡ytus notarų biure 2013-02-22 įsipareigojimus, nes pareiÅ¡kimo tekste įžvelgia įstatymų pažeidimÄ bei mano, kad apie nekilnojamojo turto grobimÄ privalo praneÅ¡ti valstybės institucijoms bei namo (duomenys neskelbtini), gyventojams.

Be to, atsakovo pažymėta, kad 2013-02-22 pareiÅ¡kimas jo pasiraÅ¡ytas dėl poveikio, keliant sÄ lygas dėl kito sandorio, sudaryto tÄ pačiÄ dienÄ Vilniaus miesto 2 notarų biure. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2013-02-22 negyvenamųjų patalpų (neįrengtos pastogės) pirkimo–pardavimo sutartį, kaip sudarytÄ dėl atsakovo realaus grasinimo ir ekonominio spaudimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iÅ¡ sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siÅ«lymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismÄ dėl prievolės vykdymo, negali bÅ«ti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

Atsižvelgdama į minėtas sÄ lygas, tik kurioms esant sandoris pripažintinas sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ ir atsakovo atsikirtimus, pasisako dėl kiekvienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų.Apeliaciniame skunde apeliantas neigia, kad jis reikalavo ieÅ¡kovės sudaryti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad minėta sutartis pasiraÅ¡yta laisva ieÅ¡kovės valia ir jos nustatytomis sÄ lygomis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ byloje.

Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti liudytojų parodymai, kurie pagrindžia ieÅ¡kovės nurodytus teiginius, jog atsakovas jos atžvilgiu naudojo spaudimÄ , siekdamas paveikti ieÅ¡kovės valiÄ dėl jai priklausančios palėpės dalies pardavimo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo remtis Å¡iais įrodymais kaip faktiniais duomenimis byloje, nes, atsakovo teigimu, nei vieno iÅ¡ jų parodymai nebuvo susiję su ginčijamo sandorio sudarymu ir juo labiau su ieÅ¡kovės valios nustatymu, be to, nurodyti liudytojai nedalyvavo Å¡alių derybose dėl sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus įrodymus vertino neatsietai nuo kitų byloje pateiktų įrodymų, tuo tarpu atsakovas byloje nepasinaudojo teise apklausti jo nurodytus liudytojus.CK 1.91 str. 4 d. numatyta realaus grasinimo samprata, kuri reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieÅ¡ sandorio Å¡alį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius Å¡alies giminaičius, arba jų turtÄ ar reputacijÄ nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį.

Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į Å¡alies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę bÅ«klę, lytį, veiksmų pobÅ«dį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju vertinant, ar ieÅ¡kovei buvo realiai grasinama atsakovo nesÄ Å¾iningais veiksmais, siekiant sudaryti palėpės dalies pirkimo-pardavimo sutartį, vertintina tai, jog atsakovas nuolat teikė skundus ieÅ¡kovės atžvilgiu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, VÄ® Registrų centrui, Specialiųjų tyrimų tarnybai. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nors toks atsakovo kreipimasis į įvairias institucijas su skundais dėl ieÅ¡kovės nuosavybe esančių patalpų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn teisėtumo savaime nėra neteisėti veiksmai, tačiau iÅ¡ bylos duomenų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jais buvo siekiama vienintelio tikslo – priversti pasiraÅ¡yti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį.

Tai įrodo ir į bylÄ pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriame atsakovas ginčo sutarties sudarymo dienÄ pareiÅ¡kė neturįs jokių pretenzijų ieÅ¡kovei D. K. dėl kÅ«rybinių dirbtuvių (bendras plotas – 114,74 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat kad jo skundai policijai, Statinių priežiÅ«ros inspekcijai, VÄ® Registrų centrui, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo nepagrįsti, susiję su pakankamos informacijos neturėjimu. Å ie atsakovo veiksmai įrodo jo nesÄ Å¾iningÄ siekį bei poveikį ieÅ¡kovei, turint tikslÄ nuosavybės teise įsigyti ginčo palėpės dalį.

Pažymėtina, kad nors atsakovas byloje nurodė, jog minėtas pareiÅ¡kimas atsiimtas suabejojus ieÅ¡kovės veiksmų teisėtumu įsigyjant kÅ«rybines dirbtuves, o į bylÄ atsakovas pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad teismo nutartimi ieÅ¡kovės rÅ«sio dalies įsigijimas pripažintas neteisėtu, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia atsakovo patvirtinimo, kad skundus įvairioms institucijoms jis teikė nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį pareiÅ¡kimÄ atsakovas laisva valia pasirašė sutarties sudarymo dienÄ , t. y. pasiekęs užsibrėžtÄ tikslÄ â€“ įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovės jai priklausančiÄ palėpės dalį.

Pažymėtina ir tai, kad minėti atsakovo veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu siekiant paveikti jos valiÄ prasidėjo tik po to, kai ji nuosavybės teise įsiregistravo dalį palėpės ir atsisakė atsakovo pasiÅ«lymo minėtas patalpas parduoti, kai tuo tarpu apie ieÅ¡kovės kÅ«rybines dirbtuves rÅ«syje atsakovas žinojo ir gerokai anksčiau. Be to, Å¡iuo atveju svarbu įvertinti ir tÄ faktÄ , kad asmuo, kurio atžvilgiu atsakovas nukreipė spaudimo veiksmus (ieÅ¡kovė), yra moteris, naÅ¡lė, todėl ji nelaikytina lygiaverte teisinio santykio Å¡alimi.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo atveju darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog atsakovas reikalavo ieÅ¡kovės sudaryti su juo ginčo sutartį bei nesÄ Å¾iningais tikslais ėmėsi realių grasinimo ir spaudimo veiksmų.Vertinant, ar Å¡iuo atveju ginčo sandoris buvo sudarytas ieÅ¡kovei nenaudingomis sÄ lygomis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog palėpės dalis parduota už ieÅ¡kovei nenaudingÄ kainÄ , kuriÄ pasiÅ«lė atsakovas, o ji, iÅ¡varginta nuolatinių apklausų valstybės institucijose dėl ieÅ¡kovo teikiamų skundų, neprieÅ¡taravo, siekdama, jog greičiau baigtųsi varginantys procesai.

Pažymėtina, kad sandorio kaina sudarė 2 000 Lt, kai tuo tarpu vidutinė turto rinkos vertė buvo 6 000 Lt. Tai reiÅ¡kia, kad sutartis sudaryta už tris kartus mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainÄ ir net beveik du kartus mažesnę kainÄ , nei VÄ® Registrų centre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė (3 561,73 Lt). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju vertintina tai, jog parduota tik dalis pastogės bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais, be to, apeliantas savo lėšomis parengė pastogės kadastrinius matavimus, dalių kiekvienam bendraturčiui paskaičiavimus, tačiau Å¡ie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog sandoris sudarytas ieÅ¡kovės laisva valia už jos nurodytÄ ar Å¡alių sutartÄ kainÄ .

BÅ«tent įvertinus atsakovo elgesį ir veiksmus nagrinėjamoje byloje iki ginčo sandorio sudarymo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės valia buvo paveikta tiek dėl sandorio sudarymo, tiek dėl sandoriu nurodytos pardavimo kainos, kuri yra akivaizdžiai nenaudinga jį sudariusiam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nesant minėto atsakovo poveikio ieÅ¡kovei, ginčo sandoris nebÅ«tų sudarytas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė byloje įrodė, kad atsakovas reikalavo parduoti jam palėpės dalį, kuriÄ ji atsakovui pardavė ne laisva valia, bet paveikta jo veiksmų, kad ginčo palėpės dalis parduota ieÅ¡kovei akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis, o be atsakovo veiksmų ginčo sutartis su atsakovu sudaryta nebÅ«tų.

Å ios teisėjų kolegijos iÅ¡vados pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iÅ¡samiai įvertinus ir iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ ir aplinkybes, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų S. P. ir R. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str., ieÅ¡kovės D.

K. naudai iÅ¡ atsakovų priteisiamos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1 506,03 EUR iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisiniai santykiai byloje nėra itin sudėtingi, todėl priteisti visas praÅ¡omas ieÅ¡kovės atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

Jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio – 390 EUR (8.11 p.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovų S. P. ir R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovės D. K. naudai iÅ¡ atsakovų S. P. ir R. P. solidariai 390 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Teisėjai                                                            Laima Gerasičkinienė                                                                          JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                         Dainius Rinkevičius