b14beaf2-4287-4fe4-bcbd-3600e8646ea0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-316-510/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01395-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113.6.1.3; 122.4; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas RamÅ«nas Mitkus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1911-571/2012 pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. V. K., Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu, Apeliacinės instancijos teismo teisėjas nustatė: I. Ginčo esmė Suinteresuotas asmuo R. V. K. pateikė praÅ¡ymÄ paskirti pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. PraÅ¡yme nurodoma, kad 2012-05-17 teismo nutartimi Å¡ioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė nustatyti, ar yra stebimi pas E. K. psichikos sutrikimai dėl senatvės, kurie leistų teigti, kad ji nesuvokia savo veiksmų ir jų negali jų valdyti.

Teismui buvo pateikta psichiatrų komisijos iÅ¡vada, kad E. K. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl nepatikslintos demencijos. Ekspertams – psichiatrams buvo pateikta tik pareiÅ¡kėjo medicininė dokumentacija, o ekspertai buvo atvykę į pareiÅ¡kėjo V. K. namus, kur gyvena E. K., kur su tiriamÄ ja bendravo labai trumpai ir visÄ eigÄ stebintis bei konsultuojant pareiÅ¡kėjui V. K., kuris teigia, kad motinos bÅ«klė tokia baisi, kad jinai matanti ant medžių nutrijas, lapes ir t. t. Ekspertizė buvo atlikta vienaÅ¡aliÅ¡kai.

IÅ¡ bendravimų su motina, o tai patvirtino ir teisinio nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos atstovė, matyti, kad motinos psichinė bÅ«sena atitinka jos amžių, sveikatos bÅ«klę ir nuo 2010 metų nepakito. Civilinėje byloje Nr. 2-1536-301/2010 teismo psichiatrijos ekspertų duota iÅ¡vada patvirtina, kad tiriamoji E. K. supranta savo veiksmų pobÅ«dį, o jos psichinė bÅ«klė duoda pagrindÄ teigti, kad jinai gali valdyti savo veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė E. K. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Teismas nutartyje nurodė, kad E. K. gyvena kartu su pareiÅ¡kėju V. K., kad tarp brolių yra kilę teisminiai ginčai dėl E. K. turto ir sudarytų sandorių teisėtumo. Teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta namuose ir pareiÅ¡kėjui žinant datÄ , kada atvyks ekspertai. IÅ¡klausęs gydytojo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tik stebint tokio pobÅ«džio liga – demencijÄ â€“ sergantį asmenį, galima nustatyti tikslesnę diagnozę ir duoti tikslesnę iÅ¡vadÄ , juolab, kad nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu, atsiranda kitų teisinių pasekmių, kas liečia E. K. asmenį.

Teismas pažymėjo, kad du kartus pareiÅ¡kėjas V. K. įpareigotas pristatyti apklausai E. K., tačiau ji apklausai nepristatyta motyvuojant tuo, kad E. K. prastai vaikÅ¡to, o be to, ji sugrįžusi iÅ¡ ligoninės, prastai jaučiasi ir nepageidauja vykti į teismÄ . Tikslu nustatyti E. K. psichinę bÅ«klę, jos gebėjimÄ orientuotis aplinkoje, laike, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi, teismas paskyrė stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, nustatant 6 savaičių stebėjimo terminÄ . III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas V.

K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:mama turi judėjimo problemų. PareiÅ¡kėjas registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į Kauno 1-Ä jį teismo psichiatrijos skyrių su praÅ¡ymu ekspertizę atlikti namuose, kad galėtų įvykdyti teismo įpareigojimÄ ;teismo sprendimas skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, didinti Å¡ios bylos iÅ¡laidas bei traumuoti senÄ Å¾mogų, kai dėl ekspertizės atlikimo keturioms savaitėms bus atskirta nuo įprastos aplinkos, yra niekuo nepagrįstas;teismas nenurodė ir iÅ¡ nutarties neaiÅ¡ku, ar teismo skiriama ekspertizė yra pakartotinė, ar papildoma;teismas taip pat neiÅ¡sakė savo nuomonės, ar pirminės ekspertizės aktas yra iÅ¡samus, ar iÅ¡vados yra pilnos, ar atsakyta į visus teismo pateiktus klausimus, ar visa ekspertams pateikta medžiaga iÅ¡tirta iki galo, tiksliai ir konkrečiai atsakyta į pateiktus klausimus, ar iÅ¡kilusių netikslumų negalima iÅ¡siaiÅ¡kinti ekspertų apklausos metu, todėl yra neaiÅ¡kios priežastys, dėl kurių bÅ«tų reikalinga atlikti papildomÄ ekspertizę.Suinteresuotas asmuo R.

V. K. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais:apklaustas liudytoju gydytojas Č. D. parodė, kad E. K. yra jo pacientė nuo 2005 m. ir jos psichikos sutrikimai nekinta. 2010 m. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pripažinti motinÄ neveiksnia teismas atmetė. Tai yra vienas iÅ¡ įrodymų, kad nėra pagrindo motinÄ pripažinti neveiksnia. Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė R. M. parodė, kad motina nėra asmuo, nesugebantis suvokti savo veiksmų ir jiems vadovauti, ir pritaria praÅ¡ymui skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę;pareiÅ¡kėjo elgesys sudaro įspÅ«dį, kad motina nėra nesuvokianti aplinkos, savo veiksmų, t. y. pagal savo amžių atitinkanti psichinės bÅ«senos lygį ir nėra pagrindo pripažinti jÄ neveiksnia.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl E. K. pripažinimo neveiksnia (b. l. 1–3). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi paskyrė E. K. teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 34–35). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2012 padaryta iÅ¡vada, kad E. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai konstatuota nepatikslinta demencija (b. l. 37–38).

Marijampolės rajono apylinkės teismas suinteresuoto asmens R. V. K. praÅ¡ymu 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė E. K. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 75–76).CPK 467 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadai apie asmens psichinę bÅ«senÄ pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip Å¡eÅ¡ioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, į ekspertizės įstaigÄ stebėti.Žmogaus teisė į laisvę pripažįstama viena pagrindinių žmogaus teisių ir įtvirtinama tiek nacionaliniais (Konstitucijos 20 straipsnio 1, 2 dalys), tiek ir tarptautiniais teisės aktais (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis) bei tarptautinių žmogaus teisių gynimo institucijų jurisprudencijoje.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir gynimas yra vieni iš svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Visuotinai pripažįstama, kad žmogaus teises, tarp jų – ir teisę į laisvę, turi visi be išimties asmenys, jų nediskriminuojant pagal jokius požymius (Konvencijos preambulė, 1 straipsnis). Žmogaus teisė į laisvę nėra absoliuti, bet ji gali būti ribojama tik tam tikrais įstatymų numatytais atvejais (Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 467 straipsnio 4 dalies nuostatas laikoma, kad jeigu atliekant ambulatorinį tyrimÄ gautų duomenų nepakanka ekspertizės iÅ¡vadai dėl asmens psichikos bÅ«klės, gali bÅ«ti skiriama stacionarinė ekspertizė. Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimas susijęs su prigimtinės žmogaus teisės – teisės į laisvę suvaržymu, t. y. su priverstiniu hospitalizavimu, todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ turėjimas savaime nereiÅ¡kia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro iÅ¡vada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negaliÄ , dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti įvertintas kartu su kitais bylos įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens R. V. K. praÅ¡ymo paskirti pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę motyvai ir skundžiamos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties motyvai nėra pakankami stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei paskirti. Ä®vertinęs tai, kad E. K. yra 88 metai, ir atsižvelgdamas į stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslus ir paskirtį bei stacionarinės ekspertizės iÅ¡imtinio taikymo pobÅ«dį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atmetant praÅ¡ymÄ paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais, nutaria: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti. KlausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Suinteresuoto asmens R. V. K. praÅ¡ymÄ paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę atmesti. Teisėjas             RamÅ«nas Mitkus