b14ad562-445d-4f97-beb7-9b6d5dca1e97 · Å iaulių apylinkės teismas

?N U T A R T I SBaudžiamoji byla Nr. 1-136-496/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55100-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.9.8.; 2.3.6.4.2; (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė sekretoriaujant Ritai Valantiejienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, nukentėjusiosios atstovams I. P., advokatui Petrui Simėnui, kaltinamajai I.

P., jos gynėjai Virginijai Pluščiauskienei, asmeniui, pretenduojančiam tapti laiduotoju, D. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 163 straipsnį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamoji I. P. bÅ«dama atsakinga už savo vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ , privalėdama užtikrinti aplinkÄ , kurioje vaikas galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, turėdama pareigÄ užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalis, 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra, sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ , tai yra, laikotarpiu nuo apie 2010-07-07 iki 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamosiose vietose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų naudojo prieÅ¡ M.

P. fizinį smurtÄ â€“ sudavė jai smÅ«gius rankomis, kojomis, Å¡luotos kotu, diržu, Å¡atra į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarydama kÅ«ne sužalojimus, be to, sistemingai ant M. P. Å¡aukė, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, debile, daune, nevykėle, klupdydavo kampe ant kelių, liepė atsiklaupusiai virÅ¡ galvos laikyti plytÄ , grasino padaryti invalide, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus, grasino sudeginti, nuskusti plaukus ir žirklėmis nukirpo didelę dalį plaukų, taip psichiÅ¡kai gniuždė M.

P., paskutinius kartus: 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, M. P. valantis dantis, Å¡luotos kotu trenkė jai į rankÄ , taip nuskėlė jai dantį bei sukėlė fizinį skausmÄ ; 2017 m. rudenį, bet ne vėliau kaip 2017-10-22, tiksliau nenustatytu laiku, Å¡luotos kotu trenkė į ausį ir į kojÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ; 2017-10-22, apie 19.00 – 20.00 val., tiksliau nenustatytu laiku ranka trenkė du kartus per galvÄ , Å¡epečio kotu sudavė į rankÄ , tampė už plaukų, spyrė ne mažiau du kartus į kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ir smurto naudojimo metu ant žemės gulinčiai M.

P. padarė sužalojimÄ â€“ odos nubrozdinimÄ nugaroje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , be to, grasino sudeginti, nuskusti plaukus, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus ir naktį iÅ¡ 2017-10-22 į 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, žirklėmis nukirpo didelę dalį M. P. plaukų ir dėl psichotraumuojančio ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto I. P. sukėlė savo artimam giminaičiui – vaikui M. P. – adaptacijos sutrikimus F43.2 ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Kaltinamoji I. P. kaltę visiÅ¡kai pripažino ir paaiÅ¡kino, kad M. P. yra jos dukra. Anksčiau jos gyveno kartu, bet pastaruosius pusantrų metų M. gyvena pas globėjÄ , jos visiÅ¡kai nebendrauja, nes jai yra uždrausta bendrauti su dukra. Kol gyveno kartu, jos su dukra nesusikalbėdavo. M. buvo sunkaus charakterio ir ji, reaguodama į dukters elgesį, nesusivaldydavo, pasielgdavo negerai. Pripažįsta, kad yra klupdžiusi savo dukrÄ M. į kampÄ , kai Å¡i neklausydavo, tik neprisimena, kad bÅ«tų liepusi klÅ«pant laikyti plytÄ .

Ji M. yra sudavusi diržu vienÄ kitÄ kartÄ , yra sudavusi Å¡luota per kojas. Kur dar sudavė su Å¡luota neprisimena. Kaltinamoji nurodė pastebėjusi, kad dukra meluoja, dingo pinigai, tada ji ant dukros Å¡aukdavo, pasakydavo įvairių žodžių. Konkrečių žodžių neprisimena, bet galėjo pasakyti taip, kaip nurodyta kaltinime. KartÄ Ä¯vyko žodinis konfliktas, nes M. jos prašė leisti Å¡onuose iÅ¡skutinėti plaukus. Ji dukrai neleido, sakė, kai užaugs, tai galės daryti, kÄ nori.

Dukra jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, o ji bandė nutylėti, bet nesusivaldė. Sudavė dukrai į petį, į kojas, gal ir įspyrė dukrai. Yra tempusi dukrai už plaukų. Kaltinamoji nurodė, kad sakė dukrai visai nuskusianti plaukus, kad iÅ¡siųs jÄ Ä¯ globos namus. Buvo toks atvejis, kad dukrai nukirpo kuokÅ¡tÄ plaukų. Tuo metu M. gulėjo lovoje. Ji nežino, ar M. tuo metu miegojo, bet dukra plaukų kirpimui nesiprieÅ¡ino. Kaltinamoji nurodė pripažįstanti visus kaltinime nurodytus veiksmus, tik ne viskÄ gerai prisimena ir nenori prisiminti, nes jai yra labai skaudu.

Ji pripažįsta, kad dėl jos veiksmų M. atsirado sveikatos sutrikdymas. Ji anksčiau kaltės nepripažino, bet dabar kaltę pripažįsta. Prisipažįsta, nes yra kalta. Ji nesugebėjo auklėti dukrÄ . Kaltinamoji I. P. praÅ¡o jÄ perduoti jos mamai D. M. pagal laidavimÄ . Jos su mama artimai bendrauja, gerai sutaria. D. M. jos konfliktų su dukra, muÅ¡imo nematė. Mamai įvykio aplinkybes papasakojo iÅ¡ pradžių, dažnai apie tai nekalba, nes yra skaudu kalbėti.  Kaltinamosios I. P. kaltė įrodyta. 2017-10-23 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te pateikta informacija apie galimai nusikalstamÄ veikÄ nepilnametės M.

P. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) progimnazija pateikė informacijÄ , kad mokinė L. R. socialinei pedagogei pranešė, jog jos kaimynė I. P. apie metus laiko smurtauja prieÅ¡ savo dukrÄ M. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Apklausus M. P. gauti duomenys, kad I. P. naudoja emocinį ir fizinį smurtÄ dukros atžvilgiu - žemina, grasina, ignoruoja, taiko namų areÅ¡tÄ , tyčiojasi, muÅ¡a, spardo (tomas 1, b. l. 24-27). Nukentėjusioji nepilnametė M. P., 2017-11-17 apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jai yra 14 metų, ji yra gimusi spalio 1 d., jos mama yra I.

P.. Parodė, kad spalio 23 d. vakare ji susipyko su mama, kuri pradėjo jÄ muÅ¡ti, nukirpo plaukus. Ryte atsikėlusi neiÅ¡tvėrė, nuėjo pasiskųsti L. K., kuri yra mokyklos socialinė pedagogė. Tiksliau, L. K. apie tai pasakė jos draugė L. R., kuri buvo jos kaimynė, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo dėl to, kad mama nerado Å¡ešėlių ir pagalvojo, kad ji juos paėmė. Mama buvo iÅ¡gėrusi. Parodė, kad ji ėjo praustis, o mama Å¡ampÅ«nus nusinešė į savo kambarį.

Plaukų neiÅ¡siplovė, nusipraususi nuėjo miegoti. Kambaryje, kuriame ji bÅ«na, yra balkonas, o mama ėjo į balkonÄ parÅ«kyti. ParÅ«kiusi vėl Å¡aukė ant jos dėl dingusių Å¡ešėlių. Mama jai ranka trenkė du kartus į pakaušį. M. parodė, kad jai skaudėjo, bet mėlynių ir guzų nebuvo likę. Nuėjo ieÅ¡koti Å¡ešėlių. Atėjusi į voniÄ mama jÄ už plaukų tampė iki minutės. Sakė, kad jai nuskus, nudegins plaukus. Suradusi Å¡ešėlius mama nuėjo miegoti.

Parodė, kad jai skaudėjo galvÄ , taip pat buvo iÅ¡peÅ¡tų plaukų, bet nedaug. Ji pasakė mamai, kad skųsis, mama pasakė, kad paraÅ¡ys vaiko teisėms pareiÅ¡kimÄ , kad jos atsisako. Ji nuėjo miegoti. Ryte atsikėlusi rado nukirptÄ kuokÅ¡tÄ plaukų. Ji miegojo ir nejuto, kada mama jai nukirpo plaukus. Pradėjo verkti, nes 4 metus augino plaukus. Ji paklausė mamos, kodėl jai nukirpo plaukus. Mama pasakė, kad ji nusiÅ¡neka, nes pati nusikirpo. Mamos draugas jai pasakė, kad, jeigu jai kas nepatinka, eitų į rÅ«sį miegoti.

TÄ kartÄ namuose buvo ir jos broliai J. D. ir M. D. bei mamos sugyventinis M. B.. Niekas nematė, kaip su ja elgėsi mama, nes broliai miegojo, o mamos sugyventinis buvo mamos kambaryje. Ji su broliais miega viename kambaryje. Broliai matė jos nukirptus plaukus ir sakė, kad „babaužiai“ nukirpo. RytÄ su drauge L. ji ėjo į mokyklÄ ir draugei papasakojo, kad iÅ¡ vakaro susipyko su mama, kuri jai nukirpo plaukus. Tai ne pirmas atvejis, kada jÄ mušė mama. Mama trankydavo jÄ Å¡luotos kotu. Å iais metais, gal pavasarį, nuo vasario iki gegužės mėnesio, jeigu ji garsiau kÄ nors pasako, mamai nepatinka.

KartÄ broliai Å¡Å«kavo, ji skuto bulves ir paklausė, ar tiek bulvių nuskuto. Mama pradėjo Å¡aukti, kodėl ji atsikalbinėja. Mama jai tada trenkė du kartus į nugarÄ . Labai skaudėjo nugarÄ , net keletÄ dienų skaudėjo, buvo dryžiai. To įvykio niekas nematė ir niekam apie tai ji nepasakojo. Vasaros pabaigoje, laiko tiksliai nepamena, bet reikėjo jau eiti į mokyklÄ , kai susipyko su mama. Ji valėsi dantis, kažkÄ pasakė, o mama jai trenkė su Å¡luotos galu ir ji su dantų Å¡epetėliu trenkė į dantis.

VienÄ kartÄ trenkė, dantukas nuskilo. Nemalonu buvo, iki Å¡iol danties nesutvarkė. Gal ji mamai ne taip kažkÄ pasakė, bet neprisimena, kÄ sakė. Mama niekaip nereagavo, kai pamatė nuskeltÄ dantukÄ . To niekas nematė, nes broliai miegojo, o mamos draugo nebuvo. M. parodė, kad rudenį mama į ausį jai trenkė vienÄ kartÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ su tos Å¡luotos kotu. Labai ausis skaudėjo, buvo užtinusi, o kojos blauzdai nieko nebuvo. Vėl su mama apsipyko. Parodė, kad mama prieÅ¡ jÄ daug kartų yra kėlusi rankÄ .

Niekam apie tai nesakydavo, labiausiai bijojo dėl brolių, kad jų neiÅ¡vežtų į vaikų namus. Su broliais mama gerai elgėsi, tik retkarčiais yra sudavusi su Å¡lepete. Apie tai žinojo teta V. D., kuriai spalio 24 d. ji pasakė. Ji dabar gyvena pas globėjus, ten gerai sekasi. Po Å¡ių įvykių su mama nebendravo, mama jos neatsiprašė. Parodė, kad nesugebėtų atleisti mamai, nes mama negražiai apie jÄ kalba, tai visi sako. Parodė, kad nuo tada, kai mama susirado draugÄ , jų santykiai pasidarė įtempti.

Kai gyveno name, tas pats bÅ«davo. Jau ėjo į mokyklÄ , kai mama pirmÄ kartÄ pakėlė rankÄ . Nežino, kodėl mama taip elgėsi, labiau draugu rÅ«pinasi, o ne jais. Draugas prieÅ¡ jÄ nebuvo pakėlęs rankos, tik rudenį yra jÄ iÅ¡spyręs iÅ¡ lovos. BÅ«davo, kad jis nuteikdavo mamÄ prieÅ¡ jÄ . Jai liepdavo eiti miegoti, ji neužmigdavo ir girdėdavo, kaip jie kalbėdavosi, kad ji tik bėdų pridaro. Parodė, kad mama dažnai girtaudavo su savo draugu — kartais kas dienÄ , kartais kelis kartus per savaitę.

M. parodė, kad kartÄ mama Å¡lavė kambarį, jos susipyko, mama trenkė su Å¡epečio kotu į deÅ¡inę rankÄ ir ji su Å¡epetėliu iÅ¡simušė dantį. Taip pat spalio 23 d. vakare mama spardė jai į kojas. Kiek smÅ«gių, negali pasakyti, žymių neliko. Ji buvo atsigulusi ir į abi kojas spardė, skaudėjo, mėlynių neliko. Spardant ji gulėjo ant žemės vonioje, nes kai jÄ muÅ¡a, ji atsigula ant žemės, kad neduotų į veidÄ ir pilvÄ . IÅ¡ pradžių gulėjo lovoje, kai jai sudavė rankomis.

Po to vonioje sudavė Å¡epečiu per rankas, po to atsigulusiÄ ant grindų tampė už plaukų ir spardė. Parodė, kad tai vyko vakare, apie 7-8 val. Broliai tuo metu miegojo. Mama tÄ vakarÄ , kai jÄ mušė, buvo iÅ¡gėrusi, gėrė brendį su draugu. Mama agresyviau elgiasi, kai bÅ«na iÅ¡gėrusi. Kai nusiskėlė dantį, mama buvo blaivi. Nežino, ar mama buvo iÅ¡gėrusi, kai mušė su Å¡luota. Parodė, kad nenorėtų grįžti gyventi pas mamÄ , nes žino, kad mama ir toliau taip elgtųsi.

Parodė, kad nežino, kada buvo pas odontologÄ dėl danties nuskėlimo. Su mama po to ėjo, kai nuskėlė, nes mokykloje reikėjo pažymos, buvo skylučių. Parodė, kad gydytoja neklausė ir nieko jai dėl danties nesakė. Parodė, kad per jos 11-tÄ jį ar 12-tÄ jį gimtadienį, buvo ir senelis atvažiavęs, ji susipyko su mama, tada mama liepė atsiklaupti ir laikyti plytÄ . Nežino, kiek laiko tÄ plytÄ laikė. Teta girdėdavo, kaip ant jos mama Å¡aukdavo, kaip vadino debile, daune, nevykėle.

Tada blogai jautėsi. Teta buvo atėjusi, kai mama bandė nusižudyti, susipykusi su draugu. Senelis V. M. matė, kaip ji laikė plytÄ . Senelis jai sakė, neklausyti mamos ir atsistoti. Parodė, kad mama iÅ¡ vakaro, prieÅ¡ nukerpant plaukus, juokais sakė, kad nori nusiskusti galvÄ plikai. Parodė, kad ji neprašė mamos, kad Å¡i nukirptų jai plaukus ir ji pati nebandė to daryti. Parodė, kad ankščiau nėra buvę, kad ji bÅ«tų nusikirpusi sau plaukus; rugsėjo pradžioje kirpo kirpykloje, tik yra bandžiusi nusidažyti (tomas 1, b. l. 60-62).

Nepilnametė liudytoja L. R., 2017-11-17 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad M. P. ji pažįsta apie metus laiko, yra kaimynės ir bendraklasės. M. jai sakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo mama. Viskas prasidėjo vasaros pradžioje. M. atėjusi pasakojo, kaip jÄ mušė mama, kaip ji verkė. Parodė, kad M. atėjo pas jÄ užsiėmusi ausį, verkė, sakė, kad mama sudavė su Å¡luota. Ausis buvo nulinkusi Tai įvyko antrÄ ar trečiÄ vasaros mėnesį. M. mama tuo meta buvo išėjusi, kai M. atėjo pas jÄ ir papasakojo, kad jÄ mušė.

Ji pasakė M. užsidėti ko nors Å¡alto ir M. išėjo namo. Taip pat M. papasakojo, kad jai mama nukirpo plaukus. Apie tai M. papasakojo iÅ¡ karto kitÄ rytÄ po to, kai mama jai nukirpo plaukus. M. jai pasakojo, kad vakare susipyko su mama, mama pasakiusi, kad jai mama nudegins plaukus, o atsikėlusi ryte M. pamatė, kad nukirpti plaukai. O mama M. pasakė, kad pati M. nusikirpo. M. nematė, kaip jai nukirpo plaukus, tik jau pamatė nukirptus plaukus. Parodė, kad M. jau buvo sakiusi, jog nori pakeisti plaukų spalvÄ , bet nusikirpti plaukų nenori.

Parodė, kad ant M. nugaros vasaros metu ji matė nubrozdinimus, matėsi nagų žymės. M. jai sakė, kad tai mama padarė dėl to, kad Å¡i indų neiÅ¡plovė, nesusitvarkė. Parodė, kad mokslo metų pradžioje po 7 pamokos grįžus namo, M. mama pasakė „von" ir nustÅ«mė M.. Taip pat yra girdėjusi Å¡auksmus, keiksmus, M. mama vadindavo M. nevykėle, broliai taip pat buvo iÅ¡mokyti keiktis. M. niekam nesakė, kad jÄ skriaudė mama, sakė, kad labai bijo mamos. Parodė, kad su M. geri santykiai, pasipasakoja, M. yra gera, bet kartais per daug nervinasi.

M. labai nervinga. Nemano, kad M. linkusi fantazuoti. Nėra buvę, kad M. supykusi bandytų pameluoti. Jos blogas požiÅ«ris į mamÄ . M. jai skųsdavosi, kad mama nieko nenuperka, nors mama gauna paÅ¡alpÄ už jÄ , niekur M. neiÅ¡leidžia, labai dažnai pykstasi, nesutaria. Abi nervingos ir dėl to turbÅ«t nesutaria. M. pati pripažįsta, kad atsikalbinėja prieÅ¡ mamÄ . Dėdė prikaiÅ¡iodavo, kad M. netvarkinga, nesitvarko. M. mama turi draugÄ , su kuriuo kartu gyvena. Parodė, kad laiptinėje girdėdavo riksmus, girdėjo M. dusimÄ , galvojo, kad M. rėkė iÅ¡ skausmo.

Po to paklausė, kas buvo, o M. jai atsakė, kad jÄ spardė. Parodė, kad nėra mačiusi, kaip M. mama naudoja smurtÄ prieÅ¡ M.. Liudytoja parodė, kad ryte nuėjo pas socialinę pedagogę. M. jai nesakė, kad bÅ«tų suduoti smÅ«giai tÄ vakarÄ , kai buvo nukirpti plaukai. M. sakė, kad paėmė mamos Å¡ešėlius, nors mama sakė neimti, o kai plovė dantis, mama pastÅ«mė jai rankÄ ir nulūžo dantis. Tai galėjo bÅ«ti rugsėjo mėnesį. TurbÅ«t M. nebuvo paėmusi tų Å¡ešėlių.

M. jai rodė nuskeltÄ dantį. Pas gydytojÄ M. lankėsi dėl danties ir į mokyklÄ reikėjo pristatyti pažymÄ (tomas 1, b. l. 106-107). Liudytoja I. P. (atstovė pagal įstatymÄ ) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. A-1212 nuo 2017 m. spalio 24 d. ji ir jos vyras V. P. yra paskirti M. P. globėjais (rÅ«pintojais). Jai paskambino iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir paklausė, ar gali priimti mergaitę, kuriÄ mama sumušė, nukirpo plaukus.

Ji ir jos vyras sutiko priimti mergaitę ir tÄ pačiÄ dienÄ apie 15.00 val. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvežė M. P. (tomas 1, b. l. 111). Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad M. P. yra paklusni, labai meili, ji nedrasko akių. Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokykloje socialine pedagoge. 2017-10-23 7.55 val. pas jÄ atėjo 8c klasės mokinė L. R., kuri informavo, kad prieÅ¡ jos klasės draugę bei kaimynę M.

P. galimai smurtauja mama I. P.. Tada individualaus pokalbio metu su M. P., M. paaiÅ¡kino, kad mama jÄ vadina necenzÅ«riniais žodžiais, užgaulioja, muÅ¡a, spardo, ignoruoja, taiko namų areÅ¡tÄ , už nusižengimus liepia laikyti virÅ¡ galvos iÅ¡kėlus plytÄ . Paklausus M. P., kiek laiko yra Å¡itokia situacija Å¡eimoje, M. įvardino, kad apie metus laiko, bei patikslino, kad prieÅ¡ mėnesį laiko mamai I. P. smurtaujant, M. buvo nuskeltas dantis. M. sako, kad su Å¡epečiu mama I. trenkė per rankÄ , o ji tuo metu valėsi dantis, ir nuo suduoto smÅ«gio nuskilo dantis.

Taip pat mokinė M. P. informavo, kad 2017-10-22 vakare, mama ranka mušė jai per veidÄ , galvÄ , nugarÄ , bei spardė kojomis, smÅ«gių kiekio nenurodė, mama kaltino M. dėl Å¡eimos problemų. 2017-10-23 M. pabudusi pastebėjo, kad jai nukirpti plaukai, kuriuos galimai nukirpo mama. Plaukai mėtėsi ant lovos. Liudytoja parodė, kad M. papasakojus visÄ situacija, ji pastebėjo, kad M. P. bijo grįžti į namus, bijo kontakto su mama, bet jaučiasi atsakinga už mažuosius brolius. Jai , kalbant nevalingai dreba galÅ«nės, verkia (tomas 1, b. l. 118-119).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra I. P. sugyventinis, gyvena pas I. P. kartu su jos vaikais: dukra M. P., kuriai yra 14 metų, ir dviem sÅ«numis 7-erių ir 4-erių metų. Liudytojas parodė, kad tarp jo sugyventinės I. P. ir jos dukters M. labai dažnai vyksta žodiniai konfliktai, nes M. neklauso. I. veda M. pas dantistÄ tvarkytis dantų. Apie tai, kad M. buvo nuskeltas dantis, jis nieko nežino. 2017 m. spalio 22 d. dienos metu kartu su I. jis buvo nuvykęs pas savo senelius ir mamÄ . Po to grįžo į namus.

Vakare namuose jis negirdėjo, kad tarp I. ir M. bÅ«tų kilęs konfliktas. TÄ vakarÄ nematė, kad I. bÅ«tų muÅ¡usi M., sudavusi smÅ«gius rankomis ir įspyrusi. 2017 m. spalio 23 d. ryte jis kėlėsi į darbÄ , I. tuo metu buvo vonios kambaryje, kai iÅ¡ savo kambario atėjo M., rankoje turėdama plaukų kuokÅ¡tÄ , pasakė "mama, kÄ tu man padarei?". Kas vyko vėliau, jis tiksliai nepamena, bet jei neklysta, tai I. pasakė žodžius "jei būčiau kirpusi tau plaukus, tai tų jų tikrai nebÅ«tum radusi".

Liudytojas parodė, kad M. anksčiau norėjo, kad mama jai iÅ¡skustų vienoje galvos pusėje plaukų sruogÄ , bet I. neleido M. to daryti. Taip pat buvo atvejis, kai M. norėjo nusidažyti plaukus, bet I. neleido jai to daryti. Paskutiniu metu M. reikalavo, kad jai leistų laikyti namuose Å¡unį, bet I. neleido. Jis nėra matęs, jog I. muÅ¡tų savo dukrÄ M. ar jÄ spardytų. M. dažnai neklausydavo I., nepadėdavo tvarkytis namuose. Jis mano, kad M., pykdama ant savo mamos, sako, jog yra muÅ¡ama ir kad jai mama nukirpo plaukus (tomas 1, b. l. 125-126).

Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Vienu aukÅ¡tu žemiau jos buto gyvena Å¡eima, kuri į tÄ butÄ atsikėlė vasaros metu. Ten gyvena moteris su trimis vaikais ir tos moters vyras. Kaip dabar sužinojo, jos kaimynė yra I. P.. Liudytoja parodė, kad yra girdėjusi vakarais, kaip mama kalba pakeltu tonu, kai vaikai neklauso. Parodė, kad jos dukra L. R., bendrauja su M. P.. M. ateidavo pas jÄ Ä¯ svečius, tačiau ji niekada nėra pastebėjusi, kad ant M. rankų ar veido bÅ«tų akivaizdžių sužalojimų.

Jai asmeniÅ¡kai M. nėra skundusis, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja mama. Apie tai, kad M. buvo nukirpti plaukai, ji sužinojo iÅ¡ savo dukters L.. Ji nežino plaukų nukirpimo aplinkybių, bei ar toje Å¡eimoje prieÅ¡ vaikus buvo smurtaujama. Ji nėra girdėjusi, kad vaikai spiegtų, klyktų, Å¡auktų dėl muÅ¡imo (tomas 1, b. l. 130-131). Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. P. yra jo dukra. Yra buvęs pas dukrÄ , kai Å¡i gyveno gyvenamajame name. Parodė, kad jo dukra I. kartais bÅ«na Å«maus bÅ«do.

Kai bÅ«davo pas I., jis yra girdėjęs žodinį konfliktÄ tarp I. ir jos dukros M. P.. Jo anÅ«kė M. dažnai neklausydavo mamos ir atsikalbinėdavo. Jis yra matęs, kaip M. klÅ«pėjo kampe už tai, kad neklausė mamos. Nėra matęs, kad M. bÅ«tų rankose laikiusi plytÄ . Nėra matęs, kad I. bÅ«tų muÅ¡usi savo dukrÄ M.. Tarp jų bÅ«davo tik žodiniai konfliktai, nes M. neklausydavo ir atsikalbinėdavo (tomas 1, b. l. 133-134). Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. P. pažįsta, ji yra jos buvusio vyro sesers dukra.

Taip pat pažįsta M. P., kuri yra I. dukra. PrieÅ¡ metus laiko jos ir I. santykiai pradėjo blogėti, nors iÅ¡ pradžių labai gerai sutardavo. Santykiai pradėjo blogėti, kai I. pradėjo bendrauti su savo dabartiniu draugu M. B.. 2017 m. spalio 23 d. 11.00 val. jai paskambino (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė L. K. ir pasakė, kad nori pakalbėti dėl M. P.. L. K. pasakė, kad M. yra nukirpti plaukai, kad yra mėlynių, kad M. pasakiusi, jog plaukus jai nukirpo mama, kad mama jÄ muÅ¡a.

Socialinė darbuotojai pasakė, kad M. nurodė skambinti jai, t. y. V. D.. Soc. darbuotoja L. K. jos pasiteiravo ar ji gali patvirtinti M. žodžius, kad tai galėjo padaryti M. mama I. P.. Ji pasakė, kad pažįsta Å¡iÄ Å¡eimÄ 25 metus, todėl mano, kad M. sako tiesÄ . Soc. darbuotoja L. K. jai pasakė, kad vyks į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir bus sprendžiamas klausimas dėl M. gyvenamosios vietos, todėl jos paklausė ar M. negalėtų gyventi pas jÄ , nes taip nori pati M.. Ji atsakė, kad keletui dienų gali priimti M..

Parodė, kad vėliau jai paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja dėl M. P. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos vakare pas jÄ buvo atvežta M.. M. labai nedaug pasakojo apie tÄ Ä¯vykį, tik sakė, kad ryte atsikėlusi rado nukirptus plaukus ir kad naktį nieko nejuto, pasakojo kad plaukus jai nukirpo mama, kad mama tÄ vakarÄ buvo neblaivi. Liudytoja parodė, kad ankščiau, bÅ«dama pas I. P. svečiuose, ji ne kartÄ yra girdėjusi kaip I. Å¡aukia ant M., jÄ vadina "debile, daune, nevykėle", sakydavo, kad M. gali eiti gyventi į vaikų namus.

I. M. liepdavo dirbti įvairius darbus, liepdavo prižiÅ«rėti mažesnius brolius. M. jai yra sakiusi, jog mama jÄ muÅ¡a, jog muÅ¡a su Å¡luota, yra muÅ¡usi vonioje. Parodė, jog yra girdėjusi kaip M. sakė, kad jai geriau bÅ«tų gyventi vaikų namuose, nei klausytis mamos Å¡aukimo. M. yra jai sakiusi, kad neapsikentusi mamos Å¡aukimo, ji kada nors iÅ¡Å¡oks per balkonÄ . Liudytoja mano, jog I. P. smurtaudavo prieÅ¡ savo dukrÄ M. P. ir I. P. nukirpo M. plaukus (tomas 1, b.l. 136-137). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G. 1413/2017(04) konstatuota:

1. M. P. nustatytas odos nubrozdinimas nugaroje; poodinė kraujosruva kairio dilbio apatiniame trečdalyje. M. P. nustatytas deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio IV danties vainiko nuskilimas sužalojimu nevertinamas, kadangi dantis yra paveiktas liguisto patologinio kariozinio, apikalinio proceso ir, nežinant apie ankstesnę Å¡io danties bÅ«klę, nėra galimybės tiksliai pasisakyti apie minėto danties nuskilimo padarymo mechanizmÄ , aplinkybes ir laikÄ .

2. M. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu.

3. M. P. nustatytas odos nubrozdinimas nugaroje padarytas prieš 1-4 paras iki apžiūros kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, sužalojimo padarymo galimybė ir užduotyje nurodyto 2017-10-22 įvykio aplinkybėmis bei laiku nėra atmetama. M. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio apatiniame trečdalyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2017-10-12.

4. Sužalojimai, nustatyti M. P., gali būti padaromi ir griuviminių traumų metu.

5. M. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 47-48). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-165/2018 konstatuota:

1. Bendrieji pažintiniai M. P. gebėjimai atitinka statistinį jos amžiaus vidurkį. Atminties ir mÄ stymo sutrikimų jai nenustatyta (plačiau psichologinio tyrimo dalyje). 2. M. P. prieÅ¡ jÄ galimai atliktų neteisėtų veiksmų metu psichikos sutrikimų, kurie trukdytų jai teisingai suprati įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus, nekonstatuota.

3. Nagrinėjamų įvykių metu M. P. galėjo suprati ir Å¡iuo (ekspertizės atlikimo) metu supranta su ja galimai atliktų veiksmų reikÅ¡mę, tačiau aktyviai prieÅ¡intis Å¡iems veiksmams ir savalaikiai ieÅ¡koti kitų suaugusiųjų ir/ar bendraamžių pagalbos ji negalėjo ne tik dėl santykio su įtariamÄ jÄ pobÅ«džio ir emocinės savo bÅ«senos, tačiau ir nepakankamų vidinių resursų – jai bÅ«dingų individualių psichologinių ypatumų, kurių susiformavimui įtakos galėjo turėti ir sutrikęs jos ir motinos santykis bei galimai patirta iÅ¡ jos ilgalaikė fizinė, emocinė prievarta (plačiau psichologinio tyrimo dalyje).

4. M. P. šiuo metu konstatuojami adaptacijos sutrikimai F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Šie sutrikimai M. P. netrukdo suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, tačiau dėl psichotraumuojančio poveikio nerekomenduojama jos pakartotinai apklausti. Taip pat žr. Nr.

11.  5. M. P. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti M. P. parodymais.

6. Polinkis fantazuoti M. P. nenustatytas. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį M. P. parodymams. Jos parodymai realistiÅ¡ki: jie atitinka jos amžių, vartojamÄ Å¾odynÄ , protinio iÅ¡sivystymo lygį ir emocinę bÅ«senÄ . (Taip pat žiÅ«rėti atsakymÄ Nr. 5).

9. Remiantis tik vaizdo įraÅ¡u negalima nustatyti požymių, kad M. P. atžvilgiu buvo smurtaujama, tačiau jos parodymai apie galimai patirtÄ prievartÄ yra realistiÅ¡ki, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima jais tikėti. (Taip pat žiÅ«rėti atsakymus Nr. 3, 5, 6; plačiau psichologinio tyrimo dalyje).

10. M. P. nustatytų individualių psichologinių ypatumų (uždara, santykiuose jaučiasi nesaugiai, nepasitiki ne tik savimi, bet ir kitais, subjektyviai sudėtingose situacijose jaučiasi bejėgiškai, užsisklendžia savyje ir neieško kitų pagalbos) susiformavimui įtakos galėjo turėti ir sutrikęs tiriamosios ir motinos santykis bei galimai patirta iš jos ilgalaikė fizinė, emocinė prievarta. (Taip pat žiūrėti atsakymus Nr. 4, 11, 12).

11. Papildomai apklausti M. P. nerekomenduojama, nes kalbėti apie įtariamÄ jÄ ir jos veiksmus paauglei yra sunku: iÅ¡gyvenamas stresas pasireiÅ¡kia fiziologiniais ir fiziniais simptomais, stebimi negatyvÅ«s jos įsitikinimai apie save, kitus ir aplinkÄ , taip pat pažeminta nuotaika ir polinkis socialiai riboti atitinka depresijos požymius.

12. M. P. Å¡iuo metu konstatuojami adaptacijos sutrikimai F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais (galimu ilgalaikiu fiziniu ir emociniu smurtu, patirtu iÅ¡ motinos), kurie buvo psichotraumuojantys. Patirti iÅ¡gyvenimai padarė žalÄ M. P. psichikos sveikatai ir nesunkiais jÄ sutrikdė (tomas 1, b. l. 83-90).    Ekspertams M. P. nurodė (tomas 1, b. l. 87, 88), kad prasidėjo, kai atsirado pirmasis brolis, iki brolio labai retai prigėrusi jÄ muÅ¡davo (gal jai Å¡eÅ¡i metai buvo), po brolio ji pradėjo dažniau gerti, keitinėti draugus, vyko baliai, Å¡Å«kavimas.

Å aukdavo, trankydavo. Dėl to, kad ne taip žodį jai pasakydavo, tonÄ pakeldavo arba jai bÅ«davo bloga nuotaika. Keiksmažodžiais ir panaÅ¡iai. Trankydavo su ranka tai per galvÄ , iÅ¡ Å¡luotos gaudavo. Ranka visur - į nugarÄ , rankas, kojas. Su Å¡luota per nugarÄ daužydavo. Kai persikraustė gyventi į naujus namus, valėsi dantis, o mama Å¡lavė kambarius. Susiginčijo dėl kažko, mama trenkė su Å¡luota, ji užsigavo dantį, nuskilo dantis. KitÄ kartÄ - akių Å¡ešėliai. Mama buvo iÅ¡gėrusi.

Å aukė ,,kur yra Å¡ešėliai?" Ji ėjo į voniÄ ieÅ¡koti tų Å¡ešėlių, mama atėjo į voniÄ , už plaukų tempė, sakė, kad nukirps plaukus. Mama sakė, kad paraÅ¡ys Vaikų teisėms, kad ji gyventų vaikų globos namuose. Ryte atsikėlusi rado plaukų sruogÄ , plaukus (graudinasi). Negeras jausmas (virpa balsas). Ji keturis metus juos augino ir o mama tai padarė. Ji kietai miegojo ir nejuto. Sakė mamai, ,,kÄ padarei". Ji atsakė - ,,nenusiÅ¡nekėk, pati nukirpai". Išėjus į mokyklÄ kaimynė draugė klausė, kam čia taip nusikirpo plaukus, o ji atsakė, kad čia ne ji.

Draugė pasakė, kad socialinei pasakys. Tada su drauge nuėjo ir papasakojo socialinei darbuotojai. Po to atsidÅ«rė pas tetÄ , pas globėjus. M. pasakojo, kad už bausmę mama liepdavo klÅ«pėti kampe ir laikyti iÅ¡keltÄ plytÄ . Kol name gyveno, taip su plyta buvo, plyta bÅ«davo prie pečiaus. Kampe klupdydavo iki pat tų dienų, kai iÅ¡vyko pas globėjus. Ä® ekspertų klausimus M. P. atsakė (tomas 1, b. l. 88), kad mama su ranka jai daužydavo per galvÄ , rankas, kojas, nugarÄ . Å luota suduodavo.

Jei prieÅ¡indavosi, gaudavo atgal. Dar yra muÅ¡usi su diržu, Å¡atra, bet tokie atvejai buvo retesni. Dar prisimena atvejį, kai skuto bulves, garsiai paklausė, ar gerai nuskuto bulves. Mamai nepatiko pasakymas, tada mama sudavė, tik neprisimena, kur tada jai trenkė. Visada, kai jÄ muÅ¡a, ji stengiasi susiriesti į kamuoliukÄ , tai ne visada gali prisiminti, kur jai trenkia. Stengiasi visada saugoti galvÄ ir veidÄ . Mama ne kartÄ jai į nugarÄ su Å¡luota duodavo. Nepamena tikslių aplinkybių, nes tokių kartų bÅ«davo ne vienas.

Trenkdavo į galvÄ , veidÄ , nugarÄ . Kai klÅ«pojo su plyta, reikėjo jÄ laikyti iÅ¡kėlus. Ji prasivardžiuodavo, sakė, kad bus ,,nusivalkiusi". Sakydavo visada, kad atiduos į Vaikų globos namus. Negali tiksliai suskaičiuoti, kiek kartų yra jÄ muÅ¡usi, labai daug kartų, 10 kartų gal bÅ«davo per savaitę. Net buvo atvejų, kai dėl trenkimo Å¡luota sulūžo. Niekam nepasakojo, kad mama su ja taip elgiasi, nes bijodavo, kad jei pasakys, tai atims brolius ir iÅ¡veÅ¡ į Vaikų namus.

Kai parodė plaukus draugei L., ji tada sakė ,,arba pasakyk tu, arba aÅ¡". Net ir tada nebÅ«tų nieko sakiusi apie tai, kÄ mama daro, bet L. padėjo. 2017-10-24 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), butas, įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas plaukų kuokÅ¡tas (tomas 1, b. l. 30-36). Kaltinamoji I. P. savanoriÅ¡kai pateikė žirkles (tomas 1, b. l. 37). Daiktų apžiÅ«ros metu apžiÅ«rėti plaukų kuokÅ¡tas ir žirklės (tomas 1, b. l. 38-39).

Po apžiÅ«ros daiktai perduoti saugoti TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės r. PK pareigÅ«nui (tomas 1, b. l. 40-42). Pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku. Pagrindinis Å¡ios nusikalstamos veikos objektas, apibÅ«dinantis jos specifiÅ¡kumÄ , yra vaikas ir Å¡eima, atsakyti už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rÅ«pintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ , paliekant jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobÅ«džio suvokimÄ ir norÄ taip veikti.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobÅ«džio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Kita vertus, vaiko muÅ¡imas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmÄ , patys savaime rodo nusikalstamÄ jų pobÅ«dį. Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, o bÅ«tent savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį.

Kaltinamoji I. P. teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino kaltę pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , ji pripažino sudavusi smÅ«gius savo dukrai M. ranka, Å¡luotos kotu į įvairias kÅ«no vietas, taip pat pripažino spyrusi dukrai, tempusi už plaukų, bausdavusi klupdydama ant žemės, nukirpusi plaukų kuokÅ¡tÄ , įvairiai vadinusi dukrÄ , sakiusi, kad iÅ¡siųs jÄ augti į vaikų namus ir kitaip. Kaltinamoji I. P. nurodė nepastebėjusi, kad ji nuskėlė dantį dukrai, tačiau nukentėjusioji nuosekliai aiÅ¡kina, kad jai valantis dantis Å¡epetėliu, mama sudavė per rankÄ su Å¡luotos kotu ir tuo metu nuo sutrenkimo nuskilo dantis.

Danties nuskilimas patvirtintas specialisto iÅ¡vada. Kaltinamoji sutiko, kad dėl jos veiksmų M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be pačios kaltinamosios paaiÅ¡kinimų, jos kaltę įrodo specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, ekspertizės aktas. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji I. P., bÅ«dama atsakinga už savo vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ , privalėdama užtikrinti aplinkÄ , kurioje vaikas galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, turėdama pareigÄ užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalis, 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra, sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ , tai yra, laikotarpiu nuo apie 2010-07-07 iki 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamosiose vietose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų naudojo prieÅ¡ M.

P. fizinį smurtÄ â€“ sudavė jai smÅ«gius rankomis, kojomis, Å¡luotos kotu, diržu, Å¡atra į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarydama kÅ«ne sužalojimus, be to, sistemingai ant M. P. Å¡aukė, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, debile, daune, nevykėle, klupdydavo kampe ant kelių, liepė atsiklaupusiai virÅ¡ galvos laikyti plytÄ , grasino padaryti invalide, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus, grasino sudeginti, nuskusti plaukus ir žirklėmis nukirpo didelę dalį plaukų, taip psichiÅ¡kai gniuždė M.

P., paskutinius kartus: 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, M. P. valantis dantis, Å¡luotos kotu trenkė jai į rankÄ , taip nuskėlė jai dantį bei sukėlė fizinį skausmÄ ; 2017 m. rudenį, bet ne vėliau kaip 2017-10-22, tiksliau nenustatytu laiku, Å¡luotos kotu trenkė į ausį ir į kojÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ; 2017-10-22, apie 19.00 – 20.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, ranka trenkė du kartus per galvÄ , Å¡epečio kotu sudavė į rankÄ , tampė už plaukų, spyrė ne mažiau du kartus į kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ir smurto naudojimo metu ant žemės gulinčiai M.

P. padarė sužalojimÄ â€“ odos nubrozdinimÄ nugaroje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , be to, grasino sudeginti, nuskusti plaukus, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus ir naktį iÅ¡ 2017-10-22 į 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, žirklėmis nukirpo didelę dalį M. P. plaukų ir dėl psichotraumuojančio ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto I. P. sukėlė savo artimam giminaičiui – vaikui M. P. – adaptacijos sutrikimus F43.2 ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo dukrai I. P. veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicijÄ . Dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant dukrÄ , dėl kaltinime iÅ¡vardinto ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto kaltinamosios I. P. veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio dispozicijÄ . IÅ¡ kaltinimo iÅ¡jungtina aplinkybė, kad 2017-10-22 dienÄ I. P. smurtavo prieÅ¡ dukrÄ bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio nėra įrodytas pakankamais ir neginčijamais įrodymais.

Prie bylos yra pridėti daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plaukų kuokÅ¡tas, paimtas įvykio vietos apžiÅ«ros metu (t. 1, b.l. 33); žirklės, kurias savanoriÅ¡kai pateikė kaltinamoji I. P. (t. 1, b. l. 37), saugomi TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės PK, bei pridėta DVD laikmena su nukentėjusiosios M. P. ir liudytojos L. R. apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, laikoma prisegta prie I tomo bylos virÅ¡elio. Baigus nagrinėti bylÄ plaukų sruoga ir žirklės yra sunaikintini, o DVD laikmena paliktina prie bylos.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje yra gautas D. M. praÅ¡ymas leisti jai laiduoti už dukrÄ I. P. dėl veikų, numatytų BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Mano, kad ji turės galimybę daryti dukrai teigiamÄ Ä¯takÄ ir I. P. daugiau nepadarys nusikalstamų veikų. Teismas pripažįsta, kad D. M., pretendentė tapti laiduotoja, yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

LAT formuoja teismų praktikÄ , kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaltinamoji I. P. formaliai atitinka BK 40 str. 2 dalyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, nes ji anksčiau yra neteista, nebausta administracine tvarka, visiÅ¡kai pripažino kaltę pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ; tačiau turi bÅ«ti įvertintos ir jos padarytos nusikalstamos veikos bei veikų pavojingumas. Teismas atsižvelgia į tai, kad I. P. nusikalstamÄ veikÄ darė labai ilgÄ laikÄ , apie septynerius metus, jos veika buvo daroma prieÅ¡ mažametę dukrÄ , jos ilgalaikio psichotraumuojančio fizinio ir emocinio smurto pasekmė yra vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios veika buvo pavojingesnė už tipinę veikÄ , kuri bÅ«tų vienkartinio pobÅ«džio. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pretendentė tapti laiduotoja D. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad I. P. yra nekalta, kad nepilnametis vaikas negerai elgėsi, dėl to vykdavo konfliktai dukters Å¡eimoje. Taip pat D. M. nežinojo, kad jos dukra I. P. jaučiasi kalta, kad pripažįsta kaltę. IÅ¡ jos pasisakymo matyti, kad D. M. nežino, kokį nusikaltimÄ jos dukra kaltinama padariusi.

Tai įrodo, kad pretendentė tapti laiduotoja su kaltinamÄ ja artimai nebendrauja. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji I. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, ir savo kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu. NežiÅ«rint kaltų veiksmų pripažinimo, kaltinamoji I. P. toliau pyksta ant dukros, save teisina esÄ netinkamu dukters elgesiu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad I. P. yra susiformavusi asmenybė, ji darydama nusikalstamÄ veikÄ , labai dažnai bendravo su mama D.

M. ir tai jos nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl mažai tikėtina, kad Å¡iuo metu kaltinamosios mama D. M., su kuria kaltinamoji kartu negyvena, o tik bendrauja (bendrauja dažnai, tačiau neatvirai), galėtų paveikti kaltinamosios elgesį. Teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinamÄ jÄ I. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jai turi bÅ«ti skiriama BK 163 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė. Kaltinamosios ir jos gynėjos praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo atsakomybės ir atidavimo pagal laidavimÄ yra netenkintinas.

Kaltinamoji I. P. padarė du apysunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalis numato tik vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , todėl Å¡i bausmė skiriama kaltinamajai. Kaltinamoji I. P. yra neteista, nebausta, pripažino kaltę, gailisi, todėl jai skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė ir yra taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamoji kaltę visiÅ¡kai pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du, todėl jai skiriama bausmė jam mažintina 1/3 ( BK 64 1 str.).

Kaltinamajai skirtini įpareigojimai atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ji smurtavo prieÅ¡ Å¡eimos narį. Už dvi padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, nes yra idealioji nusikaltimų sutaptis. Kaltinamoji I. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-10-23 15.25 val. iki 2017-10-24 16.35 val. (tomas 1, b. l. 151-155), Å¡ios dvi dienos yra įskaitytinos į paskirtÄ bausmę. Kaltinamajai I. P. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais, n u s p r e n d ė : I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017-10-23 15.25 val. iki 2017-10-24 16.35 val., t. y. dvi dienas laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6, 8, punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti per 15 kalendorinių dienų nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui, atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios M. P., įpareigoti per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, jÄ Ä¯vykdyti per 8 mėnesius.

KardomÄ jÄ priemonę I. P. palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ä®siteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - plaukų kuokÅ¡tÄ , žirkles, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės PK (t. 1, b. l. 41-42) sunaikinti; - DVD laikmenÄ su nukentėjusiosios M. P. ir liudytojos L. R. apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis). Teisėja Daiva Valčiukienė