Legislator Case Law & Legislation
b14a5290-ef50-4aa4-b7a6-cf5bb698d773 AI generated

b14a5290-ef50-4aa4-b7a6-cf5bb698d773 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b14a5290-ef50-4aa4-b7a6-cf5bb698d773
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė SB „RieÅ¡utas“ (toliau – ir bendrija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės K. R. 759,45 Eur skolÄ , 5 Eur nuostolių, susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad SB „RieÅ¡utas“ įgyvendina žemės sklypų, esančių SB „RieÅ¡utas“ teritorijoje, savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų sukÅ«rimu, valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra bei kitų bendrijai ir jos gyventojams aktualių klausimų sprendimu.

Legislator headnote

AI generated

b14a5290-ef50-4aa4-b7a6-cf5bb698d773 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pagal pobÅ«dį iÅ¡laidas santykinai suskirstė į kelias grupes: iÅ¡laidas bendrojo naudojimo objektams prižiÅ«rėti, iÅ¡laidas bendrijos veiklos tęstinumui užtikrinti ir iÅ¡laidas naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-294-577/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31154-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės K. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal sodininkų bendrijos „RieÅ¡utas“ ieÅ¡kinį atsakovei K.

R. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė SB „RieÅ¡utas“ (toliau – ir bendrija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės K. R. 759,45 Eur skolÄ , 5 Eur nuostolių, susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad SB „RieÅ¡utas“ įgyvendina žemės sklypų, esančių SB „RieÅ¡utas“ teritorijoje, savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų sukÅ«rimu, valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra bei kitų bendrijai ir jos gyventojams aktualių klausimų sprendimu.

Pasak ieškovės, atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis bendrijos teritorijoje; atsakovė naudojasi bendrijos teikiamomis paslaugomis, bendrojo naudojimo objektais. Bendrijoje skaičiuojami mokesčiai susidaro iš nario mokesčio, šiukšlių išvežimo mokesčio, požeminio vandens naudojimo ir kitų mokesčių, dėl kurių bendrijos nariai sprendžia bendrijos susirinkimuose. Atsakovės įsiskolinimas yra 759,45 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovės turėtų būti priteistos ir išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismine tvarka.

2. Atsakovė K. R. su prašė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė nėra bendrijos narė ir nesinaudoja bendrijos teikiamomis paslaugomis ir bendro naudojimo objektais; bendrijoje vasaroja iki 7 mėnesių per metus. Pažymėjo, kad sodo keliai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o elektros tinklai nuosavybės teise priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovės įsitikinimu, prievolė mokėti už apÅ¡vietimo projektÄ atsakovei kilti negali, nes savo įnaÅ¡Ä turėtų įneÅ¡ti Vilniaus miesto savivaldybė.

Be to, apskaičiuoti mokesčiai nėra aiÅ¡kÅ«s ir nepagrįsti konkrečiais dokumentais (sodininkų registravimo knyga ir kt.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė SB „RieÅ¡utas“ iÅ¡ atsakovės K. R. 732,95 Eur dydžio skolÄ , 5 Eur nuostolių, susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (737,95 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 398,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimo, kad jai priklausantis žemės sklypas nėra bendrijos teritorijoje, nepagrįstumÄ patvirtina atsakovės pirminė pozicija dėl jai priklausančio žemės sklypo buvimo bendrijos teritorijoje; tai, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra įtrauktas į bendrijos registracijos knygÄ , o pats sklypas pagal bendrijos sklypų iÅ¡dėstymo ir bendrijos ribų atribojimo planus faktiÅ¡kai yra bendrijos teritorijoje, t. y. apsuptas kitiems bendrijos nariams priklausančiais žemės sklypais; tai, jog planai parengti SÄ® „Vilniaus planas“, kuri yra atsakinga už Vilniaus miesto bendrojo plano ir atskirų jo dalių rengimÄ ; įrodymų, kad faktinė atsakovei priklausančio žemės sklypo padėtis ir istoriÅ¡kai susiformavusi bendrijos teritorijos riba bÅ«tų kitokios, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė. Aplinkybę, kad bendrijos teritorijos ribos nėra registruotos Nekilnojamojo turto kadastre, teismas laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

5. Teismas iš 2011 m. lapkričio 12 d. sudaryto SB „Riešutas“ bendrojo naudojimo objektų aprašo turinio nustatė, kad prie bendrojo naudojimo objektų priskiriami elektros tiekimo ir bendrijos gatvių apšvietimo tinklai, priklausantys nuosavybės teise akcine bendrovei „Lesto“, vidaus keliai, metalinio tinklo tvora, trys dirbtiniai tvenkiniai ir atliekų aikštelės. Teismo nuomone, aplinkybė, kad dalis nurodytų objektų nuosavybės teise nepriklauso bendrijai, nepaneigia fakto, jog bendrija šiais objektais rūpinasi ir juos prižiūri.

6. Remdamasis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – SBÄ®) 7 straipsnio 4 dalies, 1 dalies nuostatomis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog jai priklauso bendrojo naudojimo objektų. Konstatavo, kad atsakovė turi pareigÄ prisidėti prie SB „RieÅ¡utas“ bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo, nes jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje (sprendimo 7–10 punktai), o bendrija vykdo nuolatinę bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (sprendimo 11–12 punktai).

7. IÅ¡ 2019 m. balandžio 12 d. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už suteiktas paslaugas 2009–2016 m. ir Å¡ias sÄ skaitas detalizuojančių suvestinių (V t., b. l. 32–72) teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ už nesumokėtÄ Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo mokestį, ne nario mokestį, kelio remonto mokestį (2014–2015 m.), gatvių apÅ¡vietimo projekto mokestį (2014 m.), gatvių apÅ¡vietimo darbų mokestį (2016 m.).

Kadangi sÄ skaitos buvo įteiktos atsakovės atstovams, teismas sprendė, jog atsakovė yra tinkamai informuota apie galutinę ieÅ¡kovės reikalavimo apimtį. Ä®vertinęs tai, kad sÄ skaitos yra tik papildoma ieÅ¡kovės reikalavimo turinį apibrėžianti forma, teismas sprendė, jog sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas vykstant Å¡iam teisminiam procesui negali pateisinti atsakovės prievolių nevykdymo; juolab, kad atsakovei jos įsipareigojimų apimtis buvo atskleista anksčiau. Teismas atsakovės atsikirtimÄ , kad nėra suėjęs sÄ skaitų apmokėjimo terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.53 straipsnio 2 dalyje, laikė formaliu ir nepagrįstu.

8. IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad ne nario mokestis yra vienodas tiek bendrijos nariams, tiek asmenims, kurie nėra bendrijos nariai. Prie sÄ skaitų pridėtos iÅ¡laidų suvestinės ir ieÅ¡kovės valdybos pirmininko paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nurodytas mokestis apima bendrijos mokamus mokesčius už paslaugas, bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , remontÄ ir atnaujinimÄ , bendrijos veiklos sÄ naudas. Teismas nustatė, kad visos ieÅ¡kovės pateiktos iÅ¡laidų suvestinės yra pagrįstos konkrečiomis bendrijai iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, čekiais ar kitokiais paslaugų suteikimÄ patvirtinančiais dokumentais, taip pat bendrijos darbuotojams mokėtų atlyginimų suvestinėmis (IV t., b. l. 12– 480).

9. Teismo nuomone, bÅ«tų neracionalu ir nelogiÅ¡ka reikalauti, kad bendrija reikalavimo teisę į bendrosios nuosavybės bendrasavininkio skolÄ galėtų įgyvendinti tik po to, kai faktiÅ¡kai padengtų turėtas iÅ¡laidas, todėl atmetė atsakovės atsikirtimus, kad ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omų priteisti sumų realumo.

10. Teismas pagal pobūdį išlaidas santykinai suskirstė į kelias grupes: išlaidas bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, išlaidas bendrijos veiklos tęstinumui užtikrinti ir išlaidas naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimui.

11. Teismas nurodė, kad bendrija pagrįstai rÅ«pinasi bendrijos teritorijoje esančių kelių, kaip bendrojo naudojimo objektų, technine bÅ«kle, taip pat bendrojo naudojimo teritorijos priežiÅ«ra ir kt. Sprendė, kad atsakovė turi pareigÄ apmokėti jai tenkančiÄ Å¡ių iÅ¡laidų dalį, nes tokių paslaugų teikimas yra betarpiÅ¡kai susijęs su atsakovės interesų tenkinimu.

12. Antroji iÅ¡laidų grupė turėtų apimti bendrijos veiklos palaikymui ir vykdymui skirtas sÄ naudas: iÅ¡laidos kanceliarinėms prekėms, telefono ryÅ¡io, teisinėms ir paÅ¡to paslaugoms, duomenų tikslinimui valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomuose registruose, atlyginimams, topografinio bendrijos teritorijos plano parengimui, bendrijos interneto svetainės sukÅ«rimui ir administravimui, skelbimų apie bendrijos narių visuotinių susirinkimų Å¡aukimÄ laikraščiuose talpinimui, buhalterinės programos pirkimui, skydo apie bendrijÄ gamybai, transporto priemonės stovėjimo vietinei rinkliavai, teisinėms paslaugoms, susijusioms su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ bendrijos skolininkų.

Teismo nuomone, nors atsakovė nėra bendrijos narė, tačiau turi pareigÄ prisidėti prie nurodytų iÅ¡laidų dengimo. Pažymėjo, kad vienintelė ieÅ¡kovė teikia bendrojo naudojimo objektų valdymo ir kitas su tuo betarpiÅ¡kai susijusias paslaugas bendrijos gyventojams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo nurodytų iÅ¡laidų bÅ«tinumo ir tikslingumo, kad bÅ«tų tinkamai valdoma bendroji bendrijos gyventojų nuosavybė.

13. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovė sumokėtų 2009-2016 m. apskaičiuotÄ ne nario mokestį.

14. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovė neįrodinėjo, kad nesinaudoja jai priklausančiu žemės sklypu, nemeta Å¡iukÅ¡lių bendrijos administruojamose atliekų aikÅ¡telėse ir yra sudariusi individualiÄ sutartį dėl atliekų iÅ¡vežimo. Dėl Å¡ios priežasties sprendė, kad atsakovei tenka pareiga padengti dalį Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo sÄ naudų. IeÅ¡kovė pateiktos atliekų vežėjų iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už suteiktas paslaugas patvirtina ieÅ¡kovės iÅ¡laidų realumÄ ir pagrįstumÄ . Atsižvelgęs į ieÅ¡kovės valdybos pirmininko paaiÅ¡kinimus, kad į mokestį už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ papildomai atskirais metais buvo įtrauktas rezervinis mokestis, į tai, kad jie sÄ skaitose nėra tinkamai detalizuoti ir be pagrindo nustatyti tik ne bendrijos nariams, teismas pripažino, jog atsakovė pagrįstai ginčijo ieÅ¡kovės teisę reikalauti avansu mokėti rezervinius mokėjimus, kurie yra bendro 26,50 Eur dydžio.

15. Kadangi kelių remonto mokesčiai, rinkti 2014-2015 m., yra susiję su bendrijos tvarkomų kelių tinkamos bÅ«klės užtikrinimu ir priežiÅ«ra, teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigÄ sumokėti jai priskirtÄ nurodytų iÅ¡laidų dalį.

16. Teismas pažymėjo, kad gatvių apÅ¡vietimo projekto parengimo (IV t., b. l. 467) ir gatvių apÅ¡vietimo darbų mokesčiai yra susiję su naujų bendrosios nuosavybės objektų sukÅ«rimu. Imtis veiksmų, kad bendrijos gatvės bÅ«tų apÅ¡viestos, nutarė 2013 m. rugpjūčio 10 d. įvykęs bendrijos narių susirinkimas, t. y. buvo nutarta ne tik pradėti rengti projektÄ , jį įgyvendinti, bet ir nustatyta darbų finansavimo tvarka tiksliniais žemės sklypų savininkų įnaÅ¡ais (I t., b. l. 25-29).

Teismo vertinimu, tokia infrastruktūra yra skirta visų bendrijos gyventojų poreikiams tenkinti, ji padidina kiekvieno bendrijos sklypo rinkos vertę ir naudojimosi sklypais kokybę. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisako prisidėti prie aptariamų išlaidų apmokėjimo jai tenkančia dalimi. Pažymėjo, jog nėra draudžiama tikslinių įmokų rinkti į priekį, kad būtų suformuotas konkretus darbams atlikti būtinas rezervas. Teismas nenustatė priežasčių, kodėl reikėtų laikyti, kad ieškovė netiksliai – pažeisdama proporcijos principus, paskirstė mokesčius.

17. Pripažinęs, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė patenkinti visus ieÅ¡kovės reikalavimus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o, kad atsakovė atlygintų bendrijos turėtas 5 Eur iÅ¡laidas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 18. Atsakovė K. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 18.1. Atsakovės vėliau išreikštas atsikirtimas tikrai nereiškia sutikimo su Žemės sklypo buvimu bendrijos teritorijoje. Teismas be teisinio pagrindo pripažino, kad aplinkybė, jog bendrijos teritorijos ribos nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, teisiškai nereikšminga. Teismas nepagrįstai nurodė, jog planai yra parengti „Vilniaus planas“ ir kad atsakovės žemės sklypas yra tuose planuose. Be to, teismo nurodyti planai nėra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, jų negalima laikyti teritorijų planavimo dokumentu, todėl teismas nepagrįstai jais rėmėsi.

Teismas darė neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl bendrijos ribų ir kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje. 18.2. Teismas nustatė, jog dalis 2011 m. lapkričio 12 d. sudarytame SB „RieÅ¡utas“ bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e (toliau - ApraÅ¡as) nurodytų objektų nėra nei atsakovės, nei ieÅ¡kovės nuosavybė, todėl skundžiamu sprendimu pripažindamas, kad atsakovė vis tiek turi pareigÄ iÅ¡laikyti jai nepriklausančius objektus pažeidė CK 4.76 straipsnio esmę. 18.3.

Pasak apeliantės, ApraÅ¡e nurodoma vandentiekio sistema atsakovė nesinaudoja; elektros tiekimo sistema priklauso AB „Lesto“; visi vietos keliai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri turi pareigÄ juos prižiÅ«rėti ir tvarkyti. Dirbtiniai tvenkiniai, kurie neregistruoti tvenkinių kadastre, laikomi beÅ¡eimininkiais daiktais, ApraÅ¡e nurodomų komunikacijų ir rūšiuojamų atliekų aikÅ¡telių (2 grupės statinys) statytoju nebuvo bendrija nei atsakovė. Nėra duomenų, jog atsakovė ar ieÅ¡kovė kokiu nors įstatyme įtvirtintu nuosavybės atsiradimo pagrindu bÅ«tų įgiję nuosavybės teises į ApraÅ¡e nurodytus objektus.

Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje nėra duomenų apie sodininkams ir kitiems asmenims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančius bendro naudojimo objektus, todėl, apeliantės įsitikinimu, nesuprantama, už kokių objektų iÅ¡laikymÄ teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė reikalaujamas sumas. Teismas darė įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, formuoja ydingÄ praktikÄ , jog atsakovei tenka pareiga iÅ¡laikyti net ir jai nepriklausantį turtÄ . 18.4.

Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį ir iÅ¡ asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, negali sukurti jiems prievolės jį mokėti. Bendrijos narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį. IeÅ¡kovė 2019 m. gegužės 8 d. pateikė teismui 2019 m. balandžio 12 d. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už suteiktas paslaugas 2010-2016 m. Apeliantės teigimu, minėtos sÄ skaitos nėra pateiktos atsakovei; ji nėra pažeidusi prievolės, kadangi iki Å¡iol nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. 18.5.

Teismas neiÅ¡skyrė bendrijos nario ir ne nario teisių ir pareigų apimties, neteisėtai pripažino, jog Å¡ių asmenų teisių ir pareigų turinys yra vienodas; teismas iÅ¡ esmės pažeidė daiktinės teisės normas. Atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė valios prisidėti prie bendrijos iÅ¡laidų, kurios nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymu; ji negali bÅ«ti įpareigota tokias iÅ¡laidas atlyginti, tai iÅ¡ esmės pažeistų Konstitucijoje įtvirtintÄ asociacijų laisvės principÄ . 18.6.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė neturi pareigos pagrįsti savo praÅ¡omų priteisti sumų faktiÅ¡kai turėtomis iÅ¡laidomis. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas bendrojo naudojimo objektams iÅ¡laikyti. Revizijos komisijos aktai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ nelaikomas buhalterinės apyskaitos dokumentu; teismas negalėjo aptarimais aktais vadovautis. Atkreipė dėmesį, kad teismo nurodytuose revizijos komisijos aktuose tariamai patirtos bendrijos iÅ¡laidos nesutampa su ieÅ¡kovės pateiktose iÅ¡laidų suvestinėse nurodytu iÅ¡laidų skaičiavimu. 18.7.

Atsakovė neturi pareigos prisidėti prie bendro turto sukÅ«rimo (dėl gatvių apÅ¡vietimo projekto rengimo, skydo apie bendrijÄ rengimo, buhalterinės programos pirkimui). Pasak apeliantės, prie tokių objektų sukÅ«rimo atsakovė gali prisidėti tik savanoriÅ¡kai. Ji neturi pareigos mokėti už bendrijos tariamÄ turto pagerinimÄ . Net ir parengus, pavyzdžiui, gatvių apÅ¡vietimo projektÄ , ar atlikus gatvių apÅ¡vietimo darbus, ieÅ¡kovė neaptapo Å¡ių objektų bendrasavininkė; tinklų savininkai yra AB „Lesto“. 18.8.

IÅ¡ atsakovės nepagrįstai priteistas kelių remonto mokestis, Å¡iukÅ¡lių mokestis, Gatvių apÅ¡vietimo darbų mokestis. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymÄ ieÅ¡kovė tokių paslaugų, kaip Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, neteikė ir neturi teisės teikti. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laidas teritorijų Å¡ienavimui, valstybinės žemės mokesčiams, tvenkinio tvarkymui, cheminiams vandens tyrimams, bendrų talkų organizavimui, nes Å¡ios iÅ¡laidos nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymu, bendrijos teritorija nėra apibrėžta, jokio laisvo ploto bendrija neturi; bendrijai nepriklauso, ar kitu bÅ«du bendrija nevaldo ir nenaudoja jokių valstybinės žemės sklypų.

Atsakovė nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios Å¡ienauti neapibrėžtas teritorijas, tvarkyti neregistruotus tvenkinius, atlikti cheminius vandens tyrimus, organizuoti neapibrėžtÄ talkÄ (neaiÅ¡ku kur organizuojant talkÄ panaudojamos piniginės lėšos). 18.9. Teismas be teisinio pagrindo pasisakė, jog atsakovė turi pareigÄ prisidėti prie bendrijos iÅ¡laidų kanceliarinėms prekėms, telefono ryÅ¡io, teisinėms ir paÅ¡to paslaugoms, duomenų tikslinimui valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomuose registruose, atlyginimams, topografinio bendrijos teritorijos plano parengimui, bendrijos interneto svetainės sukÅ«rimui ir administravimui, skelbimų apie bendrijos narių visuotinių susirinkimų Å¡aukimÄ laikraščiuose talpinimui, buhalterinės programos pirkimui, skydo apie bendrijÄ gamybai, transporto priemonės stovėjimo vietinei rinkliavai, teisinėms paslaugoms, susijusioms su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ bendrijos skolininkų. 18.10.

Teismo iÅ¡vada, jog nenustatyta priežasčių, kodėl reikėtų laikyti, kad ieÅ¡kovė netiksliai, pažeisdama proporcijos principus, paskirstė mokesčius, yra neteisinga, kadangi ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡skyrė proporcijos, o pateiktų sÄ skaitų apskaičiavimas neatitinka iÅ¡laidų suvestinės. Bendrija teritorijos neįregistravo, todėl nėra aiÅ¡ki atsakovės sklypo ir bendrijos teritorijos proporcija, atsakovės prievolės dydis. IÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovei nėra pagrįstos jokias iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais, o sÄ skaitose nurodytos sumos neatitinka iÅ¡laidų suvestinėse apskaičiuotų sumų. 18.11.

IeÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų nuostoliams (bendrijos turėtoms 5 Eur iÅ¡laidoms dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka) priteisti. Teismas nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu Å¡ių nuostolių priteisimo praÅ¡o ieÅ¡kovė. Be to, sÄ skaita už antstolės iÅ¡laidas iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. kovo 20 d., o ieÅ¡kovės sÄ skaitos atsakovei data - 2019 m. balandžio 12 d. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į antstolę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, neturėjo jokio reikalavimo pagrindo.

Å ios iÅ¡laidos patirtos ne dėl atsakovės veiksmų; antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimo nesant procesinio dokumento negali vykdyti. Dėl tokių ieÅ¡kovės nepagrįstų iÅ¡laidų yra atsakinga bÅ«tent ieÅ¡kovė. Skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja ne tik teisės normoms bet ir protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams. 18.12. Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. IeÅ¡kovės reikalavimas atmestas dėl 26,50 Eur, t. y., ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinti 96 procentais, tačiau teismas ieÅ¡kovei priteisė visas 100 procentų praÅ¡ytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Be to, atsakovei priklausė 4 procentai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų pagal 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės pateiktÄ 181,50 Eur sumos sÄ skaitÄ už advokato pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje, todėl Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisė nepagrįstai.

19. IeÅ¡kovė SB „RieÅ¡utas“ atsiliepime praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti SB „RieÅ¡utas“ naudai iÅ¡ atsakovės K. R. 665,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Apeliacinio skundo pradžioje (4-6 punktai) dėstomos faktinės aplinkybės iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės. Byloje yra įrodymai, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra SB „RieÅ¡utas“ teritorijoje.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad bendrija sÄ skaitų atsakovei iki Å¡iol neiÅ¡rašė ir nepateikė, nepateikė iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, tačiau ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus iÅ¡rašė atsakovei sÄ skaitas už visÄ reikalaujamos skolos laikotarpį. Visos sÄ skaitos buvo pateiktos atsakovei 2019 m. gegužės 8 d. Atsakovės atstovas 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad klientas apie gautus dokumentus yra informuotas, tačiau net ir gavus papildomus įrodymus (sÄ skaitas) su ieÅ¡kiniu yra nesutinkama visiÅ¡kai. 19.2.

Ginčytinas atsakovės teiginys, kad ieškovės sklypo ribos neįregistruotos viešame registre, kadangi VĮ „Registrų centras“ kaupia ir esant bendrijos pirmininko prašymui suteikia duomenis apie SB „Riešutas“ esančius sklypus. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodyta, jog žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), yra SB „Riešutas“ priskirtoje teritorijoje. Atsakovei perėmus nuosavybės teisę, sklypo buvimo vieta nepasikeitė.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo, kad jos sklypas yra SB „RieÅ¡utas“ teritorijoje; atsakovė prašė bendrijos suteikti įvairias paslaugas. Taip pat pateikti duomenys, kad ginčo sklypas yra SB „RieÅ¡utas“ registracijos knygoje; pateiktas 2011 m. gegužės 21 d. SB „RieÅ¡utas“ susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡as, kuriame pasiraÅ¡iusi ankstesnė turto savininkė; atsakovės sklypas iÅ¡ visų pusių apsuptas kitų SB „RieÅ¡utas“ sklypų. IeÅ¡kovė pažymi, kad teisinė registracija vieÅ¡ame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, o ne teisių nustatymo funkcijÄ ; be to, vieÅ¡ojo registro duomenys, kaip ir kiekviena kita prezumpcija, gali bÅ«ti paneigti. 19.3.

Vilniaus miesto savivaldybė neturi pakankamai lėšų finansuoti miesto plėtros sodų bendrijose (keliai, apÅ¡vietimas, teritorijų priežiÅ«ra ir tvarkymas, kitos paslaugos), kurios sparčiai transformuojasi į nuolat gyvenamas teritorijas, todėl apeliacinio skundo teiginiai neatitinka realijų Vilniaus mieste ir yra praktiÅ¡kai neįgyvendinami. Be to, apeliantės teiginiai prieÅ¡tarauja ir sodininkų bendrijų įstatymui (SBÄ® 7 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovei neteikiant bendro turto iÅ¡laikymui reikalingų paslaugų (gatvių priežiÅ«ra, apÅ¡vietimas, žolės pjovimas, kt.), tai iÅ¡ esmės pažeistų pačios atsakovės teises ir galimybes naudotis jai priklausančiu turtu - atsakovė esant prastoms oro sÄ lygoms ir netvarkant kelių negalėtų patekti į sklypÄ , teritorija bÅ«tų nesaugi ir netvarkinga, kristų turto savininkų nekilnojamojo turto vertė. 19.4.

IeÅ¡kovė nesutinka, kad ji nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ , bendrijos narių lėšomis sukurtus objektus. Teigia, kad turtas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, iÅ¡vardintas SBÄ® 7 straipsnio 1 dalyje. Ä® bylÄ pateiktas bendrojo naudojimosi objektų apraÅ¡as, sutartys su paslaugų tiekėjais. 19.5. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė bÅ«tų atsisakiusi SB „RieÅ¡utas“ paslaugų. SÄ skaitos, atstovavimo sutartis yra byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad sÄ skaitos neįteiktos atsakovei. 19.6.

Apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, jais konkrečiai nenurodoma ir nedetalizuojama kokias sumas teismas priteisė nepagrįstai. IeÅ¡kovė pateikė sÄ skaitas, mokėjimus, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, sutartis su paslaugų teikėjais, skolų detalizacijas; atsakovė prieÅ¡taravimų dėl Å¡ių dokumentų pirmos instancijos teismui neteikė, jokių alternatyvių skaičiavimų, paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktus duomenis ar įrodančių, kad skaičiavimai neteisingi nepateikė.

Atsakovė atsikirtinėjo iÅ¡ esmės nesutikdama su pareiga mokėti, o ne su pareiga mokėti konkrečius mokesčius. IeÅ¡kovė mano, kad atsakovė tinkamai neįrodė atsikirtimų pagrindo. 19.7. Teiginiai, kad revizijos komisijos aktai nelaikytini tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriais teismas negalėjo vadovautis, neatitinka teisinio reguliavimo. Pasak ieÅ¡kovės, revizijos komisija yra teisėtas, teisės aktais reglamentuotas bendrijos organas, turintis galimybę tikrinti bendrijos veiklÄ , esant poreikiui inicijuoti pažeidimų Å¡alinimo procedÅ«ras, o jos priimti sprendimai turi teisinę galiÄ bendrijos gyventojams.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dalyvauja bendrijos susirinkimuose, todėl jai žinoma apie priimamas ataskaitas bei kitus procesus, vykstančius bendrijoje. 19.8. Teismo posėdžių metu buvo nagrinėjama kiekviena ieškovės reikalaujamų priteisti sumų pozicija, atliekami skaičiavimai, ar ieškiniu reikalaujamos ir įspėjime dėl skolos apmokėjimo nurodytos sumos sutampa su sutartyse su tiekėjais, bendrijos protokoluose, bendrijos pirmininko pateiktose suvestinėse, revizijų komisijų ataskaitose nurodytomis sumomis ir jokių prieštaravimų nebuvo nustatyta.

Pažymi, kad pvz. už vandentiekio sistemos priežiÅ«rÄ mokesčių nėra praÅ¡oma; bendrija yra sudariusi realias sÄ lygas tam tikrų paslaugų atsisakyti ir už jas nemokėti. 19.9. Skunde iÅ¡dėstyta policija, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, neprivalo vadovautis bendrijoje priimtais protokolais, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi bendrijos protokolais yra detalizuojama teisės aktuose įtvirtinta mokėjimo pareiga. 19.10. Bendrijos gyventojai (įskaitant ir narius ir ne narius) įgyvendina savo teises ir pareigas per SB „RieÅ¡utas“; po vienÄ Å¡ie asmenys negalėtų operatyviai ir ekonomiÅ¡kai gauti jiems gyvybiÅ¡kai reikalingų paslaugų: keliai bÅ«tų nesutvarkyti ir nepravažiuojami, teritorija neapÅ¡viesta, žolė nenuÅ¡ienauta, tvenkiniai neprižiÅ«rėti ir t. t.

Suteikus galimybę daliai asmenų iÅ¡vengti bendro turto priežiÅ«ros iÅ¡laidų bÅ«tų skatinama ydinga praktika nesirÅ«pinti bendru turtu ir nedalyvauti jo priežiÅ«roje bei valdyme. 19.11. Bendrija negali finansuoti darbų, prieÅ¡ tai nesurinkusi lėšų iÅ¡ sklypų savininkų, todėl mokesčiai yra renkami atsižvelgiant į konkrečių darbų sÄ matas, kurios gali nežymiai skirtis nuo paslaugų tiekėjų faktiÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų. Visos surinktos lėšos naudojamos tik bendraturčių interesams tenkinti. 19.12.

Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka. IÅ¡laidos už ikiteisminio tarpininkavimo paslaugos suteikimÄ priskirtinos prie nurodytų iÅ¡laidų; jos pagrįstai priteistos iÅ¡ skolininkės. Atsakovė nevykdo prievolių bendrijai jau daugiau nei deÅ¡imtmetį, todėl bendrija turėjo teisę kreiptis į antstolį praÅ¡ydama tarpininkauti vykdant turtinę prievolę. 19.13. Teismas pagrįstai priteisė 181,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal 2019 m. gegužės 21 d. sÄ skaitÄ , kadangi iÅ¡laidos yra realiai patirtos.

Pažymi, kad iÅ¡laidos patirtos dėl atsakovės kaltės ir ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės patenkinus, jos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Jeigu teismas nuspręstų perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsižvelgiant bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ bei aplinkybę, kad atstovavimo sutartis sudaryta tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, laikytinos nepagrįstai didelėmis ir mažintinos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovei K. R. asmeninės nuosavybės teise 2012 m. liepos 2 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu priklauso 0,0668 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė sodininkų bendrija „RieÅ¡utas“, teigdama, kad atsakovė, kuri nėra bendrijos narė, naudojasi bendrijos teikiamomis paslaugomis ir bendrojo naudojimo objektais, gauna teikiamas paslaugas, kreipėsi į teismÄ dėl 759,45 Eur skolos, susidariusios iki 2016 metų (įskaitytinai), priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl SB „RieÅ¡utas“ teritorijos 22. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės žemės sklypas patenka į SB „RieÅ¡utas“ teritorijÄ ; bendrijos teritorija nenustatyta Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo įtvirtinta tvarka. Mano, jog teismas be pagrindo pripažino, kad aplinkybė, jog bendrijos teritorijos ribos nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

23. Pagal SBÄ® 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, iÅ¡skyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

24. Taigi, ginčo santykius reglamentuojantis specialus įstatymas priskyrimo mėgėjų sodo teritorijai nesieja su teritorijos ribų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (kitaip, nei apibrėžiant mėgėjų sodo sklypo sÄ vokÄ ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta ir į pačios atsakovės pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu atsakovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e (2009 m. rugpjūčio 25 d.) yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus m. savivaldybės SB „RieÅ¡utas“ teritorijoje.

BÅ«tent šį sklypÄ paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo atsakovė. Be to, Nekilnojamojo turto registro 2015 m. gegužės 29 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog atsakovei priklausančio žemės sklypo naudojimo bÅ«das – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Duomenų apie teritorijos pasikeitimus atsakovė nenurodė ir nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo iÅ¡vadai, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 121 straipsnio nuostatų nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia, kad sodininkų bendrijos teritorijos ribos, ypač įvertinus ginčo pobÅ«dį, negali bÅ«ti nustatomos remiantis kitais duomenimis.

Nors atsakovė apeliaciniame skunde kelia abejones dėl pateiktų planų tinkamumo, faktinių aplinkybių, kurias šiais planais remdamasis nustatė teismas (pavyzdžiui, kad jos sklypas apsuptas kitiems bendrijos nariams priklausančiais žemės sklypais), apeliantė neginčija, duomenų apie kitokias bendrijos teritorijos ribas įrodymų nepateikė.

25. Pažymėtina, kad formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t.y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

26. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir pagrįstai aplinkybės, jog bendrijos teritorijos ribos nėra registruotos Nekilnojamojo turto kadastre, nelaikė teisiÅ¡kai reikÅ¡minga Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl SB „RieÅ¡utas“ bendrojo naudojimo objektų 27. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovė nėra SB „RieÅ¡utas“ bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e nurodytų objektų bendrasavininkė, todėl neturi pareigos jų iÅ¡laikyti.

28. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir prireikus jį papildyti arba pakeisti.

29. Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas Å¡ioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. priimtÄ sprendimÄ ir grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-531-779/2019 nurodė, kad byloje nėra duomenų apie bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovės kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis valdomus bendrojo naudojimo objektus. Nurodyti duomenys yra svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡sprendimui, kadangi tik nustačius, kad atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis valdo bendrojo naudojimo objektus, jai kiltų prievolė atitinkama dalimi prisidėti prie tokių objektų iÅ¡laikymo.

30. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė pateikė 2011 m. lapkričio 12 d. (atnaujintas 2018 m. liepos 30 d.) Sodininkų bendrijos „RieÅ¡utas“ bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä , kuriame nurodyta, jog bendrijai priskirto žemės sklypo plotas yra 4,5149 ha, iÅ¡ jo 2,015 ha savininkų sklypų plotas, vidaus keliai apima 0,95 ha, valstybinės žemės sklypai – 0,80 ha, vandens telkiniai – 0,740 ha. IÅ¡ apraÅ¡o turinio matyti, kad prie bendrojo naudojimo objektų priskiriama vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai, jei vandens sutartyje nenustatyta kitaip), elektros tiekimo ir bendrijos gatvių apÅ¡vietimo tinklai, priklausantys nuosavybės teise akcinei bendrovei „Lesto“ (taip nurodyta apraÅ¡e), vidaus keliai, metalinio tinklo tvora, trys dirbtiniai tvenkiniai ir atliekų aikÅ¡telės.

31. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas sudaryto aprašo teisėtumo klausimas, o apraše tik vienas objektas (elektros tiekimo ir bendrijos gatvių apšvietimo tinklai) įvardintas, kaip priklausantis kitam asmeniui.

32. Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios SBÄ® 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, mėgėjų sodo teritorijÄ sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypÄ , naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintÄ Å¾emės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ . <...> Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės. <...> Bendrijos praÅ¡ymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, iÅ¡skyrus atvejus, kai sodininkų bendrija Å¡iÄ bendrojo naudojimo teritorijos dalį iÅ¡siperka.

33. Apeliantės teigimu, visi vietos keliai, įskaitant ginčo kelius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri turi pareigÄ juos prižiÅ«rėti ir tvarkyti, tačiau nenurodo duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo atlikti SBÄ® 6 straipsnio 1 dalyje paminėti veiksmai, t. y., kad bendrija prašė ir Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybė perėmė ir tvarko kelius. ApraÅ¡e pažymėta pastaba, kad savivaldybė nesutinka perimti kelių. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad apraÅ¡e nurodyti dirbtiniai tvenkiniai yra bendrijos teritorijoje, o duomenų, kad jie nuosavybės teise priklauso kam nors kitam ir Å¡io asmens naudojami, nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad į apraÅ¡Ä Ä¯traukti trys dirbtiniai tvenkiniai yra neregistruoti tvenkinių kadastre, savaime nesudaro pagrindo nelaikyti jų bendrijos gyventojų bendro naudojimo objektu ir eliminuoja bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkų pareigÄ juos prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia ir atliekų aikÅ¡telių nuosavybės klausimÄ (nurodo, bendro pobÅ«džio teiginius, kad nei bendrija, nei atsakovė nebuvo aikÅ¡telės statytojais), tačiau jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų spręsti apie minėtų objektų priklausymÄ kitiems asmenims, nepateikė.

Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje nesprendžiami apraÅ¡o teisėtumo klausimai (tokie reikalavimai nepareikÅ¡ti). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal SBÄ® 7 straipsnio 1 dalį, tam, kad konkretų objektÄ bÅ«tų galima pripažinti bendro naudojimo, bendrijos nuosavybės teisės į tokį objektÄ registracija nėra bÅ«tinas juridinis faktas.

34. Be to, 6 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sodų teritorijoje gali bÅ«ti ne tik sodininkams ar bendrijai priklausantis turtas, - bendro naudojimo žemė nuosavybės teise gali priklausyti valstybei.

35. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes (t. y. bendrijos teritorijoje esant bendro naudojimo objektų, kuriuos prižiÅ«ri ieÅ¡kovė) bei į tai, kad ne bendrijos narių pareiga mokėti mokesčius siejama ne tik su bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymu bei priežiÅ«ra, bet ir atitinkamų paslaugų suteikimu, kitais įstatyme numatytais atvejais (pvz. SBÄ® 22 straipsnio 5 dalis numato, kad kiti asmenys turi pareigÄ nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktÅ«ros ir jos priežiÅ«ros (aplinkos tvarkymo) mokestį), ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumas vertintinas pagal konkrečias iÅ¡laidų pozicijas.

Dėl reikalavimo (sumos) pagrįstumo 36. Pagal SBÄ® 7 straipsnio 5 dalį, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypÄ ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, iÅ¡stoję iÅ¡ bendrijos arba iÅ¡ jos paÅ¡alinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypÄ mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimÄ si bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sÄ skaitas.

37. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-531-779/2019 nurodė, jog nagrinėjamu atveju nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta pirminių įmokų apskaičiavimo dokumentų - ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų ir jų detalizacijų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , kitas suteiktas paslaugas, pagal kurias atsakovei buvo apskaičiuoti konkretÅ«s mokesčiai (pateikti tik 2016-07-05, 2016-08-31 parengti įspėjimai dėl susidariusios skolos, kuriuose nurodyti apibendrinti duomenys, neiÅ¡skiriant kiekvienÄ mėnesį susidariusių konkrečių iÅ¡laidų dydžių, nenurodant, iÅ¡ kokių sudedamųjų dalių susideda „ne nario mokestis“).

Taip pat teismas pažymėjo, kad spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal Å¡ios pateiktas sÄ skaitas egzistavimo teismas, pirma, turi iÅ¡gryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės iÅ¡laikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl praÅ¡omų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sÄ skaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).

38. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė 2019 m. balandžio mėnesį iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras už suteiktas paslaugas 2009-2016 metais ir Å¡ias sÄ skaitas detalizuojančias suvestines. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡skyrė PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir suvestinėse nurodytas sumas (bendrijos iÅ¡laidas) pagal iÅ¡laidų pobÅ«dį, nurodė, kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais grindė savo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieÅ¡kovei didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti sumų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti Å¡ioms iÅ¡vadoms.

39. Apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovė iki Å¡iol nepateikė sÄ skaitų atsakovei, atmestini, kaip nepagrįsti. Visos atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos yra byloje, su bylos dokumentais atsakovė (jos atstovas) yra susipažinusi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sÄ skaitos atsakovei nėra pateiktos, ir juolab, kad nėra suėjęs jų mokėjimo terminas. Nėra pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo iÅ¡vadai, kad sÄ skaitos Å¡iuo atveju yra tik papildoma ieÅ¡kovės reikalavimo turinį apibrėžianti forma.

40. Nesutikimo su teismo sprendimo išvadomis dėl priteisto ne nario mokesčio argumentus apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-421/2016, tačiau šios bylos aplinkybės nėra panašios – minimoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad kasatorės ir atsakovų santykiai nepatenka į specialiojo – Sodininkų bendrijų – įstatymo reguliavimo sritį. Šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi būtent paminėtu Sodininkų bendrijų įstatymu.

41. Atsakovė akcentuoja, kad jai ne daiktinės teisės pagrindais negali atsirasti teisės ir pareigos bendrijos atžvilgiu, tačiau kaip jau minėta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad bendrija turi bendro naudojimo objektų, kuriuos turi prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti, be to, įstatyme numatyta ne bendrijos nario pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas, mokėti infrastruktÅ«ros ir jos priežiÅ«ros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Å iuo atveju ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei sÄ skaitas, papildomai detalizavo jose nurodytų sumų (iÅ¡laidų) pobÅ«dį, taip pat, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pateikė ir iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (kvitus, sÄ skaitas ir pan.).

Teigdama, kad jai pateiktose sÄ skaitose nurodytos sumos neatitinka iÅ¡laidų suvestinėse apskaičiuotų sumų, apeliantė jokių savo paskaičiavimų nenurodo. Proporcijos principo pažeidimÄ , paskirstant mokesčius apeliantė grindžia argumentais dėl bendrijos teritorijos ribų neįregistravimo, tačiau dėl Å¡ių argumentų apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė Å¡io nutarties 22-26 punktuose. Be to, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ pateiktų suvestinių matyti, kad apskaičiuojant mokesčius remtasi SB „RieÅ¡utas“ ApraÅ¡e nurodytu savininkų sklypų plotu – 2,015 ha.

42. Atsakovės manymu, teismas negalėjo remtis revizijos komisijos aktais, kadangi jie nėra tinkami buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas analizavo visus byloje esančius įrodymus, ir iš jų visumos darė išvadas. Apeliantės teiginys, kad tokia komisija negali egzistuoti ir neegzistuoja, yra nepagrįstas. Iš byloje esančio Juridinių asmenų išrašo (2013 m. birželio 19 d. duomenys) matyti, kad revizijos komisija yra įregistruota kaip SB „Riešutas“ organas (5.4 p.). Taigi, ir šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

43. Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ jos nepagrįstai priteistas kelių remonto mokestis, Å¡iukÅ¡lių mokestis, gatvių apÅ¡vietimo darbų mokestis. ArgumentÄ dėl kelių remonto apeliantė grindžia tuo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas ir pan., yra viena iÅ¡ savivaldos funkcijų. Tačiau jau minėta, kad byloje nėra duomenų, kad bendrijos teritorijoje esančius kelius yra perėmusi savivaldybė. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pati neteikia Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugos, nereiÅ¡kia, kad tokia paslauga bendrijoje nėra teikiama.

IeÅ¡kovė pateikė tokiÄ teisę turinčios įmonės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už bendrijai suteiktas paslaugas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atlikus gatvių apÅ¡vietimo darbus, ieÅ¡kovė netapo Å¡ių objektų bendrasavininkė, tinklai priklauso AB „Lesto“. Tačiau sprendimas rengti projektÄ gatvių apÅ¡vietimui ir rinkti mokestį priimtas bendrijos narių susirinkime; gatvių apÅ¡vietimas, kaip ir nurodo ieÅ¡kovė, padidina bendrijoje esančių sklypų vertę, o duomenų, kad projekto parengimas galimas be sodo bendrijos gyventojų lėšų, nėra.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokias išlaidas priskyrė prie išlaidų, susijusių su naujų bendrosios nuosavybės objektų sukūrimu.

44. Kaip minėta, ApraÅ¡e aiÅ¡kiai nurodytas bendrijos teritorijoje esantis bendro naudojimo valstybinės žemės plotas. Dėl Å¡ios priežasties atmestini, kaip nepagrįsti apeliantės motyvai, kad jokio laisvo ploto bendrija neturi, todėl nėra kÄ Å¡ienauti. Ä® apraÅ¡Ä Ä¯traukti ir tvenkiniai, kurie yra bendrijos teritorijoje ir jais naudojasi bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai.

45. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas be pagrindo pasisakė, jog atsakovė turi pareigÄ prisidėti prie bendrijos iÅ¡laidų kanceliarinėms prekėms, telefono ryÅ¡io, teisinėms ir paÅ¡to paslaugoms, duomenų tikslinimui valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomuose registruose, atlyginimams ir kt.

46. Teismų praktikoje (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1483-431/2018, nutarties 27 punktas, 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-38-590/2019) yra pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu.

Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiÅ«ra sudaro pagrindinę bendrijos veiklÄ , bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – iÅ¡imtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016 , kurioje buvo sprendžiama dėl iÅ¡laidų bÅ«tinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiÅ«rėti, taip pat nurodyta, kad prie Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto iÅ¡laikymui, tvarkymui, bet ir kitos iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos bendro turto priežiÅ«rai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, bÅ«tinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.

47. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos 5 Eur išlaidos (nuostoliai) dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsakovė gera valia nevykdė prievolių bendrijai, todėl bendrija turėjo teisę kreiptis į antstolį prašydama tarpininkauti vykdant turtinę prievolę.

48. Teismas analizavo bylos faktines aplinkybes ir Å¡alių pateiktus įrodymus, susijusius su Bendrijos turėtomis iÅ¡laidomis bendrojo naudojimo objektams prižiÅ«rėti ir eksploatuoti bei kitiems bendriesiems poreikiams tenkinti. Å iuos įrodymus teismas įvertino ir iÅ¡tyrė, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177–185 straipsniai), todėl turėjo pagrindÄ pripažinti, kad iÅ¡laidos, dėl kurių buvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai, buvo bÅ«tinos bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiÅ«rėti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, teigia, kad patenkinta ieÅ¡kovės reikalavimų dalis - 96 procentai, tačiau teismas ieÅ¡kovei priteisė 100 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidas; be to atsakovei priklausė 4 procentai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat apeliantės manymu, teismas nepagrįstai priteisė 181,50 Eur iÅ¡laidas pagal 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės pateiktÄ 181,50 Eur sumos sÄ skaitÄ , nes nepateikti Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai.

50. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė patyrė 1 398,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylos duomenimis, atsakovė patyrė 2 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už pirmo apeliacinio skundo parengimÄ (1 250 Eur) ir atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo (1 000 Eur)).

Taigi, įvertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (patenkinta 96,51 proc., atmesta - 3,49 proc. reikalavimų), vadovaujantis aukščiau paminėta teisės norma, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turėjo bÅ«ti priteista 96,51 proc. (1 349,69 Eur), o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei – 3,49 proc. (78,53 Eur) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovės patirtos 181,50 Eur iÅ¡laidos pagal 2019 m. gegužės 21 d. pateiktÄ sÄ skaitÄ priteistos nepagrįstai.

Pažymėtina, kad Å¡i sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2019 m. gegužės 20 d., joje numatytas 5 dienų apmokėjimo terminas, ieÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė įrodymus, kad Å¡i sÄ skaita apmokėta 2019 m. gegužės 22 d., atsakovei Å¡ių iÅ¡laidų dydis buvo atskleistas. Taigi, Å¡iuo atveju, teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovei priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

52. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1 271,16 Eur (atlikus 50 punkte nurodytų sumų įskaitymÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ (apeliacinio skundo dalis dėl materialių reikalavimų netenkinta), iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėtos iÅ¡laidos, t. y. 665 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, sumažinant iÅ¡ atsakovės K. R. ieÅ¡kovei sodininkų bendrijai „RieÅ¡utas“ priteistÄ 1 398,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 1 271,16 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno euro 16 ct). Priteisti iÅ¡ atsakovės K. R. ieÅ¡kovei sodininkų bendrijai „RieÅ¡utas“ 665 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Jadvyga Mardosevič