b145fd11-dec2-43c5-b40d-e81f68dc58d9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3233-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija:2.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė sekretoriaujant Anai Prutkovskai dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei J. B. atsakovo atstovei S. P. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AB "Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius R. U. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu (žr. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ Nr. VPA_SP5-3853), žuvusiojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei iÅ¡mokėjo po 24.261,00 Eur vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus (žr. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimus Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318).

IÅ¡ viso dėl R. U. mirties VSDFV Klaipėdos skyrius Å¡eimos nariams paskyrė ir iÅ¡mokėjo 48522,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSD įstatymas) 31 straipsnį, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka.

IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPD įstatymÄ , dydį Fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Taigi draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Pagal TPVCAPD įstatymÄ , iÅ¡mokų sumų, įskaitytinų į atlygintinÄ Å¾alÄ , dydį Fondo biudžetui kompensuoja draudikai. Å io įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

IeÅ¡kovas mano, kad yra visos sÄ lygos civilinės atsakomybės taikymui: (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas P. J.. Dėl Å¡ių P. J. neteisėtų veiksmų žuvo R. U.. Dėl R. U. mirties jo tėvui ir sutuoktinei VSDFV Klaipėdos skyrius paskyrė ir iÅ¡mokėjo po 24.261,00 Eur iÅ¡mokos, iÅ¡ viso 48.522,00 Eur. Taigi VSDFV Klaipėdos skyrius, iÅ¡mokėdamas 48.522,00 Eur iÅ¡mokÄ ir tokiu bÅ«du atlygindamas dėl R. U. mirties jo Å¡eimos nariams padarytÄ turtinę žalÄ , įgijo 48.522,00 Eur reikalavimo teisę į žalÄ padariusio P. J. civilinę atsakomybę apdraudusiÄ AB „Lietuvos draudimas“.

Prašė priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 48.522,00 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas nepripažino ieÅ¡kinio. Nurodė, kad transporto priemonės valdytojo P. J. civilinė atsakomybė įvykio dienÄ buvo apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatas. Draudikui buvo praneÅ¡ta apie (duomenys neskelbtini) įvykį, pateiktos skirtingų asmenų (subjektų) pretenzijos, draudikas atliko žalos administravimo veiksmus, apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo pagrįstas iÅ¡mokas.

Draudikui, be kita ko, buvo pateikta pretenzija dėl Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡omos atlyginti sumos, tačiau 2019-02-28 sprendimu (praneÅ¡imas pateiktas su ieÅ¡kiniu), draudikas atsisakė atlyginti praÅ¡omas sumas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , kiekvienÄ kartÄ yra tikrinama, kiek socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokos atlieka negautų pajamų (turtinės žalos) kompensavimÄ nukentėjusiems asmenims, o kiek valstybės teikiamÄ socialinę paramÄ . IÅ¡mokų susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ kalto vairuotojo draudimo bendrovės yra įmanomas tik pirmu atveju, toje dalyje, kiek iÅ¡moka atitinka negautų pajamų kompensavimÄ , jei nustatoma, kad apskritai atitinka.

Šioje byloje privalo būti nustatyta, kokia reali žala buvo padaryta žuvusiojo tėvui ir sutuoktinei, siekiant išsiaiškinti ieškovo regreso apimtį. Pastebėjo, kad nei draudiko žalos administravimo metu, nei su pateiktu ieškiniu, ieškovas tokių aplinkybių nepagrįstai neanalizuoja ir neaptaria. Atsakovas informavo, kad S. U. buvo kreipusis tiesiogiai į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos, įskaitant netektas pajamas, atlyginimo. Draudikas šioje dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dėl vyro netekimo, draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginčijamas.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad žuvusiojo tėvui atlygino 24.261 Eur dydžio turtinę žalÄ , tačiau nenurodo jokios informacijos, kaip nustatė, kad žuvusiojo tėvas buvo iÅ¡laikomas žuvusiojo. Žuvusiojo tėvas, taip kaip žuvusiojo sutuoktinė, nesikreipė tiesiogiai į draudikÄ dėl negautų pajamų atlyginimo, kas leidžia teigti, kad jis jų neprarado. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 18 val. 22 min. kelyje Å iauliai – Palanga, 104 km 580 m, Plungės r., P. J., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, deÅ¡inės pusės ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl to nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su R. U. vairuojamu automobiliu „Volvo V40“. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Volvo V40“ vairuotojas R. U. ir buvo sužalotas Å¡io automobilio keleivis V.

R.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas P. J., kurio civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau – TPVCAPD įstatymas) buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) nuostatomis, R. U. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-3853), žuvusiojo R.

U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei iÅ¡mokėjo po 24.261,00 Eur vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimai Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318). IÅ¡ viso dėl R. U. mirties VSDFV Klaipėdos skyrius Å¡eimos nariams paskyrė ir iÅ¡mokėjo 48.522,00 Eur, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, apdraudusio žalÄ padariusio P. J. civilinę atsakomybę. Nagrinėjamo ginčo atveju susiklostė faktinė situacija, kad ieÅ¡kovas žuvusiojo R.

U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei 2018-12-06 iÅ¡mokėjo po 24.261,00 Eur vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus, atsakovas savo ruožtu iki 2018-10-30 tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei S. U. atlygino turtinę žalÄ , kuri jai priklausytų iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki žuvusiojo pensijos. Atsakovas nepripažino ieÅ¡kovo reikalavimų ir nesutiko su argumentais, kad draudikas privalėjo nemokėti draudimo iÅ¡mokos, nes ieÅ¡kovas atlygins turtinius nuostolius žuvusiojo sutuoktinei ir pateiks regresinį reikalavimÄ AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas teigė, kad tokia tvarka nenumatyta nei TPVCAPDÄ®, nei NADPLSDÄ®, nurodė, kad draudikas gavęs reikalavimÄ ir žinodamas, kad negautos pajamos nėra atlygintos (pvz., kaltininko, socialinio draudimo, savanoriÅ¡kojo draudimo ar pan.), t.y. patikrinęs ar nėra dvigubo žalos atlyginimo požymių, privalo iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir neturi jokių teisinių pagrindų jos nemokėti, pažymėjo, kad atsakovas buvo pirmasis, priėmęs sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovas, vėliau mokėdamas iÅ¡mokÄ , pats galėjo tikrinti Å¡iÄ informacijÄ , nes draudikas priimdamas sprendimÄ dar nežinojo ar ieÅ¡kovas pripažins įvykį draudžiamuoju.

Taip pat atsakovas nurodė, kad asmuo gali ir nesikreipti į valstybinio socialinio draudimo įstaigÄ (pvz., iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tėvams, vaikams ir pan.), todėl draudimo bendrovė tokiu atveju neturi teisės nei atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nei Å¡io klausimo sustabdyti (įšaldyti). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini vieÅ¡osios teisės reglamentavimo sričiai, Å¡ių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos Å¡ių asmenų laisvanoriÅ¡kai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti.

Pareiga mokėti iÅ¡mokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis NADPLSDÄ® nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigÄ mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokas. Nei žalÄ padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra Å¡ių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai.

Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Å ie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis. Remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, įtvirtintomis CK 6.245–6.255 straipsniuose, sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.290 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, 3 dalimi nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.

NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka, o iÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

TPVCAPDÄ® 19 straipsnis, reglamentuojantis iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ , 16 punktu numato, kad žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles, pagal kurių 55 punktÄ socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, sutiktina su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsakovas, neįvertinęs žuvusiojo sutuoktinei ieÅ¡kovo paskirtos ir iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, kuri remiantis kasacinio teismo praktika įstatymų leidėjo laikoma kompensuojančia negautas pajamas, bei iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , nesilaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir minėtųjų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 55 punkto nuostatų.

Spręstina, jog aplinkybė, kad atsakovas jau iÅ¡mokėjo žuvusiojo sutuoktinei tam tikro dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , nepaneigia, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus paskirta ir iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus neatlieka turtinės žalos kompensavimo funkcijos, kaip ir nepaneigia ieÅ¡kovo regreso reikalavimo teisės. Nors ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ iÅ¡mokėtÄ jÄ draudimo iÅ¡mokÄ , laikosi pozicijos, kad pagal NADPLSD įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams, t.y. socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį patenka į žalos apibrėžimÄ , tačiau teismų praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad minėtųjų normų pažodinis aiÅ¡kinimas nėra taikomas tiesiogiai ir besÄ lygiÅ¡kai, Å¡iuo klausimu yra pasisakęs tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.290 str. 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ir jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala. Nuosekliai besiformuojančioje kasacinio teismo ir žemesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad be nuostolių kompensavimo funkcijos, vienkartinė draudimo iÅ¡moka, kuriÄ iÅ¡moka žuvusiajam mirus VSDF, atlieka ir kitÄ funkcijÄ â€“ valstybės socialinės politikos (apsaugos).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iomis iÅ¡mokomis, kurios be kita, yra fiksuoto dydžio, nepriklausomai nuo de facto žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Tačiau Å¡is valstybės įsipareigojimas nereiÅ¡kia, kad valstybei iÅ¡mokėjus Å¡ias iÅ¡mokas, valstybinės institucijos įgauna absoliučiÄ jų susigražinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramÄ perkėlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalÄ padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė.

Kai socialinio draudimo įstaigos iÅ¡moka iÅ¡mokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDÄ® 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos skirtos apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta iÅ¡moka skirta tik valstybės teikiamos socialinės paramos funkcijai įgyvendinti, dėl kurios ieÅ¡kovas neturi atgręžtinio reikalavimo teisės Å¡ioje dalyje.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, kiek ieÅ¡kovo iÅ¡mokos atlieka negautų pajamų (turtinės žalos) kompensavimÄ nukentėjusiems asmenims, o kiek valstybės teikiamÄ socialinę paramÄ . IÅ¡mokų susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ kalto vairuotojo draudimo bendrovės yra įmanomas tik pirmu atveju ir toje dalyje, kiek iÅ¡moka atitinka negautų pajamų kompensavimÄ . Pagal atsakovo pateiktus įrodymus nustatyta, kad žuvusiojo sutuoktinė S. U., laikydamasi TPVCAPDÄ® numatytos pretenzijos pateikimo tvarkos, (duomenys neskelbtini) pateikė reikalavimÄ draudikui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos, tame tarpe ir dėl negautų pajamų, atlyginimo.

Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, ir medicininės apžiÅ«ros pažymomis.

Draudikas Å¡ioje žalos atlyginimo dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dėl vyro netekimo, kuris buvo tiriamas pagal lex specialis įstatymo nuostatas. Draudikas atlikęs tyrimÄ nustatė, kad žuvusiojo grynosios pajamos sudarė 775,81 Eur. Skaičiavimui imtas 12 mėn. laikotarpis iki įvykio ((duomenys neskelbtini)), per kurį žuvusysis uždirbo 9.309,77 Eur (9.309,77 : 12 mėn). S. U. uždirbo 417,45 Eur per mėnesį (analogiÅ¡kai skaičiavimo tvarka).

Taigi, žuvusiajam uždirbant 775,81 Eur, o jo sutuoktinei 417,45 Eur, bendros šeimos pajamos sudarė 1.193,26 Eur. Žuvusiojo sutuoktinei priklauso pusė visų šeimos pajamų, nepriklausomai kas jas uždirba (-o). Pusė šeimos pajamų sudaro 596,63 Eur (1.193,26 / 2). Skirtumas nuo žuvusiojo sutuoktinės gautų pajamų yra 179,18 Eur (596,63 – 417,45) – kas ir laikytina šiuo atveju žuvusiojo sutuoktinės prarastomis pajamomis kas mėnesį. Taigi, S. U. pajamos buvo mažesnės, o skirtumas sudarė 358,36 Eur (775,81 – 417,45).

Atsižvelgus į sutuoktinių pareigÄ iÅ¡laikyti vienas kitÄ bei turto lygių dalių prezumpcijÄ , nustatyta, kad žuvusysis galėjo teikti 179,18 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ sutuoktinei. Draudikas apskaičiavo, kad tokio dydžio iÅ¡moka kas mėnesį priklausytų iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki žuvusiojo pensijos (bÅ«tų išėjęs 64 metų). Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukęs 64 metų ir išėjęs į pensijÄ .

Vėliau iÅ¡moka bÅ«tų perskaičiuota pagal galimÄ pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinės realiai gaunamÄ pensijÄ , kitas pajamas ar iÅ¡mokas. Žuvusiojo sutuoktinei papraÅ¡ius, mokėjimai iki pensijos iÅ¡mokėti iÅ¡ karto, o ne periodiniais mokėjimais. S. U., atsižvelgiant į jos praÅ¡ymÄ , iÅ¡mokėtas visas negautų pajamų atlyginimas iki vyro pensijos, o Å¡is draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginčijamas. Atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas, apskaičiuodamas nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, neteisėtai žuvusiojo sutuoktinio pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad apskaičiuojant, kokiÄ Å¾alÄ patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų bÅ«ti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties (civilinė byla Nr. 3K-3-682-248/2015). Teismas vertina, kad ieÅ¡kovas, kritikuodamas atsakovo apskaičiavimÄ , be pagrindo gautinas žuvusiojo sutuoktinio pajamas skaičiavo už 9-erius metus (108 mėnesius) pagal statistinę vidutinę gyvenimo trukmę, neįvertinęs, kad žuvusiojo pajamos jo mirties dienÄ neatitiks pensijos dydžiui, kuri turėtų bÅ«ti pradėta skaičiuoti po trejų metų (27,5 mėnesių).

Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo paskaičiuotoji 52.284,42 Eur dėl sutuoktinio mirties S. U. patirta žala laikytina nepagrįsta. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi jÄ regreso teise priteisti reikalaujantis ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį.

Ä®rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį. Asmuo, Å¡iuo atveju atsakovas, teigiantis, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti. Atsakovas pateikė detalų S. U. patirtos žalos skaičiavimÄ pagal surinktus įrodymus, atliktÄ Å¾alos administravimo metu, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių dėl žalos ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos nustatymo reikalavimus.

Teismas vertina, kad atsakovo iÅ¡mokėtoji draudimo iÅ¡moka S. U. po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukęs 64 metų ir išėjęs į pensijÄ , atsižvelgiant į pirmiau sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, yra paskaičiuota teisėtai ir teisingai. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 55 punktu, pagal kurį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 304 Eur žalos atlyginimui dėl iÅ¡mokėtos laidojimo paÅ¡alpos ir 4.927,47 Eur žalos atlyginimui dėl žuvusio apdraustojo sutuoktinės S. U. iki (duomenys neskelbtini) patirtos turtinės žalos, viso 5.231,47 Eur.

Teismas pažymi, jog atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad draudimo iÅ¡moka S. U. žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukęs 64 metų ir išėjęs į pensijÄ , t.y. iki (duomenys neskelbtini), vėliau iÅ¡moka bÅ«tų perskaičiuota pagal galimÄ pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinės realiai gaunamÄ pensijÄ , kitas pajamas ar iÅ¡mokas. Atsižvelgiant į atsakovo pozicijÄ vertintina, kad atsakovas dar nėra iÅ¡mokėjęs visos S. U. priklausančios draudimo iÅ¡mokos dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, kas iÅ¡ esmės taip pat atitinka Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatas, kurios numato, kad jeigu neįmanoma iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų iÅ¡mokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo iÅ¡moka mokama dalimis per kelis kartus, kad dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės draudimo iÅ¡mokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimÄ , pasirinktÄ ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintÄ mokėjimo bÅ«dÄ .

Å ios bylos nagrinėjimo metu teismas neturi galimybės nustatyti po (duomenys neskelbtini) apskaičiuotino žalos dydžio, į kurį ieÅ¡kovas turi regreso teisę, nes nei viena iÅ¡ Å¡alių jokių įrodymų Å¡iuo klausimu neteikė ir, matomai, dėl objektyvių priežasčių ir negalėjo jų pateikti. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovas pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu įgis regreso teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo kompensuoti žalÄ , kuri bus apskaičiuota S. U. po (duomenys neskelbtini) pagal atitinkamai pateiktus įrodymus.

Atsakovas jau atsiliepime į ieÅ¡kinį argumentavo, kad ieÅ¡kovas nenurodo jokios informacijos, kaip nustatė, kad žuvusiojo tėvas buvo iÅ¡laikomas žuvusiojo, atitinkamai, kad jis patyrė turtinę žalÄ po sÅ«naus mirties draudiminio įvykio metu. IeÅ¡kovas nurodė, kad žuvusiojo tėvui atlygino 24.261 Eur dydžio turtinę žalÄ , abstrakčiai motyvuodamas tuo, kad nepaisant to, jog žuvusiojo pajamos nebuvo didelės, žuvusiojo pensinio amžiaus tėvas yra reikalingas iÅ¡laikymo, kuris gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu, pagalba buityje ar Å«kyje, kurios taip pat turi ekonominę vertę.

IeÅ¡kovas nurodomas aplinkybes, kad sÅ«nus prisidėjo prie tėvo iÅ¡laikymo, patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Žuvusiojo tėvas J. U., skirtingai nei žuvusiojo sutuoktinė, nesikreipė tiesiogiai į draudikÄ dėl negautų pajamų atlyginimo. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai, t.y. 2019-06-07 pažyma Nr. KA_PZ1E-4858 apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , pagal kuriÄ J. U. pajamų, kurios bÅ«tų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019-06-07 pažyma Nr. KA_PZ1E-4860 apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, pagal kuriÄ J.

U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija (2019 metais perskaičiuotoji senatvės pensija sudarė 256,08 Eur) ir valstybinė 23,20 Eur naÅ¡lių pensija, bei argumentai, jog žuvusiojo tėvas yra itin garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) ir jau pergyvenęs vidutinę vyrų gyvenamÄ jÄ trukmę, buvo pakankamas pagrindas atsakovui paneigti duomenų apie apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas tinkamumÄ bei atitinkamai pagrįsti reikÅ¡mingÄ neatitikimÄ tarp socialinio draudimo iÅ¡mokų ir galimai asmens patirtos žalos apdraustojo tėvo J.

U. patirtai žalai nustatyti, todėl tokiu atveju konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. Tačiau ieÅ¡kovas, reikalavimo pagrįstumÄ grindęs argumentu, kad socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios ir sudaro įskaitytinos žalos dydį, neteikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų apdraustojo tėvo J. U. patirtos žalos dydį, jeigu tokia žala apskritai buvo patirta. Todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl J.

U. iÅ¡mokėtos 24.261,00 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 5231,47 Eur žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 105 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduotas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Laima Gerasičkinienė