2018-02-07 Nr. AB-2620-3-61-3-05904-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-345-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05904-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas): 1) 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) 10 proc. (po 250 Eur) dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-5147-244/2015, kuris įsiteisėjo 2015 m. kovo 10 d., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jam buvo priteista 2 500 Eur neturtinė žala. Pareiškėjas su 2015 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas pervesti jam priteistą sumą į V. R. sąskaitą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtą prašymą jis siuntė paštu, tikėtina, kad Teisingumo ministerija jį gavo 2015 m. balandžio 18 d., todėl teismo priteistą sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu (toliau – ir Įstatymas), pareiškėjui turėjo pervesti iki 2015 m. liepos 18 d. Tačiau, nepaisydama nustatyto termino, Teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad jam priteista pinigų suma, vykdant 2015 m. rugsėjo 1 d. gautą patvarkymą, buvo pervesta į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo manymu, Teisingumo ministerija, jam priteistą neturtinės žalos sumą pervesdama antstolei ir neįvykdžiusi teismo sprendimo per teisės aktuose nustatytą terminą, pažeidė jo teises, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad Teisingumo ministerija neturėjo jokio teisėto pagrindo pervesti jam priklausančias sumas antstolei ir negalėjo vadovautis nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis, o pareiškėjui priteistą sumą turėjo pervesti į bet kokią jo nurodytą sąskaitą. Taip pat paaiškino, kad nepervedant jam priteistos sumos, nebuvo pasiekti piniginės kompensacijos skyrimo tikslai, apribota jo galimybė atkurti pažeistas teises.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad, vykdydama teismo sprendimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio reikalavimą, privalo jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijoje buvo gauti antstolės V. Š. 2015 m. rugsėjo 1 d. patvarkymai Nr. 0071/02/02847, Nr. 0071/02/02850, Nr. 0071/02/03243 ir Nr. 0071/08/00916 areštuoti pareiškėjo lėšas (arešto mastas 2 500,18 Eur), todėl teismo pareiškėjui priteista 2 500 Eur suma 2015 m. lapkričio 27 d. buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Be to, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo ir atsakovo nesieja civiliniai santykiai, todėl jis neturi teisės reikalauti netesybų, tokia jo teisė nėra numatyta ir teisės aktuose. Tuo tarpu, netenkinus pirmojo ir antrojo pareiškėjo reikalavimų, jo trečiasis reikalavimas dėl procesinių palūkanų taip pat atmestinas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 65–68) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

7. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-5147-244/2015, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisė pareiškėjui 2 500 Eur neturtinę žalą. Teisingumo ministerijoje 2015 m. balandžio 20 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pervesti nurodytu sprendimu jam priteistą 2 500 Eur sumą į V. R. sąskaitą. Negavęs jam priteistos pinigų sumos, pareiškėjas su 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu jį informavo, kad priteista pinigų suma gali būti pervesta tik į jo asmeninę sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos administruojamą asmeninę sąskaitą. Be to, Teisingumo ministerijoje 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo gauti antstolės V. Š. patvarkymai areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas. Apie gautus antstolės V. Š. patvarkymus ir tai, kad 2 500 Eur suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (1.34.)7R-6308, o 2015 m. lapkričio 27 d. Teisingumo ministerija pervedė 2 500 Eur sumą į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą.

8. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo.

Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 str. 3 d.). Pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusias Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais.

Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus terminus. Tačiau nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą.

Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.

9. Atsižvelgęs į minėtas nuostatas, teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą teismo sprendimu priteistos sumos asmenims turi būti pervestos per 3 mėnesius nuo jų prašymo gavimo dienos. Toks pareiškėjo prašymas su nurodytu sąskaitos numeriu Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2015 m. balandžio 20 d., todėl turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. liepos 20 d. Kita vertus, nepasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo vykdymo terminui, pasikeitė ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir buvo nustatyta, kad lėšos gali būti pervedamos tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Tačiau Teisingumo ministerijoje 2015 m. balandžio 20 d. gautame prašyme pareiškėjas buvo nurodęs ne savo, o kito asmens sąskaitą priteistai pinigų sumai pervesti. Teismo vertinimu, kadangi nustatytas 3 mėnesių terminas sprendimui įvykdyti nebuvo pasibaigęs, Teisingumo ministerija privalėjo vadovautis nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir negalėjo pervesti pareiškėjui priteistos sumos ne į jo asmeninę sąskaitą. Teismas pabrėžė, kad tokie Teisingumo ministerijos veiksmai negali būti vertinami kaip principo lex retro non agit pažeidimas, nes tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nebuvo pasibaigę. Apie tai, kad pareiškėjas turi nurodyti asmeninės sąskaitos numerį priteistai pinigų sumai gauti, Teisingumo ministerija jį informavo 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu, tačiau prašomos informacijos pareiškėjas nepateikė.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalies nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti 2015 m. rugsėjo 1 d. gautus antstolės V. Š. patvarkymus, todėl, 2015 m. lapkričio 27 d. pervesdama pareiškėjui priklausančią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas. Tuo tarpu pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.)) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad antstolė, išieškodama iš Teisingumo ministerijos pareiškėjui priteistą 2 500 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

11. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad Teisingumo ministerija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė, t. y. teismas nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų), todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti žalą bei išvestinius reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

III. 12. Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 75), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Teisingumo ministerijos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 2 500 Eur suma tuo metu jam dar nepriklausė, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, jog antstolė areštavo jo lėšas, o tai, kad Teisingumo ministerija pervedinėja antstoliams savo lėšas, yra tik pačios Teisingumo ministerijos reikalas. Taigi, pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerija iki šiol neatlygino pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu priteistos žalos. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-611/2015 konstatavo bendrojo teisės principo lex retro non agit pažeidimą, nors tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai dar nebuvo pasibaigę. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog minėtas principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju jam priteistas lėšas Teisingumo ministerija privalo atlyginti pagal Įstatymo nuostatas, galiojusias administracinių teisinių santykių tarp jo ir Teisingumo ministerijos atsiradimo metu, t. y. galiojusias pareiškėjo prašymo pervesti priteistas lėšas su nurodytu sąskaitos numeriu gavimo Teisingumo ministerijoje dieną, nes būtent nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti Įstatyme nurodytas 3 mėnesių terminas.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 78–79) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), vykdant teismo sprendimą, kuriuo jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį, taip pat dėl išvestinių pareiškėjo reikalavimų priteisti jam iš atsakovo netesybas ir procesines palūkanas.

16. Pareiškėjas nesutikdamas su Teisingumo ministerijos veiksmais, kuriais jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais buvo pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, kreipėsi į teismą.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų.

18. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pakartodamas pirminio skundo argumentus, akcentuodamas tai, kad Teisingumo ministerija vilkino lėšų pervedimą ir savo veiksmais pažeidė teisės principą lex retro non agit.

19. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-696-492-2015).

20. Kaip jau minėta šios nutarties 1 ir 7 punktuose, pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo jam priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas minėtą sumą pervedant į kito asmens banko sąskaitą. Teisingumo ministerija šį prašymą privalėjo įvykdyti per tris mėnesius. Nesibaigus šiam terminui, 2015 m. liepos 1 d. pasikeitė teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimo tvarką ir juose atsirado reikalavimas pervesti lėšas tik į žalą patyrusio asmens sąskaitą. Nesulaukęs šių lėšų, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 24 d. pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri paprašė nurodyti pareiškėjo asmeninės sąskaitos numerį. Kadangi antstolė V. Š. 2015 m. rugsėjo 1 d. patvarkymais Nr. 0071/02/02847, Nr. 0071/02/02850, Nr. 0071/02/03243 ir Nr. 0071/08/00916 areštavo pareiškėjui priklausančią 2 500 Eur sumą, įpareigodama šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tai Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 27 d., vykdydama minėtus antstolės patvarkymus, pareiškėjui priteistą sumą pervedė į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą.

21. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė tiek žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarkos teisinį reglamentavimą ginčo laikotarpiu, tiek ir Teisingumo ministerijos veiksmus, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo A. M. buvo priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka ir jų nekartoja, tik papildo.

22. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl teisės principo lex retro non agit pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas šiam argumentui pagrįsti remiasi bylomis, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis bei nagrinėjimo dalyku iš esmės skiriasi nuo šios administracinės bylos, todėl negali turėti teisminio precedento galios. Teisės principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, taikomas tiems teisiniams santykiams, kurie jau yra pasibaigę. Tuo tarpu tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai dėl neturtinės žalos atlyginimo 2015 m. liepos 1 d. dar nebuvo pasibaigę, todėl Teisingumo ministerija turėjo teisę taikyti tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo redakciją ir reikalauti iš pareiškėjo papildomų duomenų apie jo turimas sąskaitas

23. Pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Kaip jau minėta, Teisingumo ministerijoje buvo gauti antstolės V. Š. patvarkymai ir juose nurodyta areštuotas lėšas (2 500 Eur) pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdama į tai, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kitų sąlygų nustatinėjimas yra beprasmis, nes atsakomybė galima tik nustačius visų aptartų sąlygų visumą.

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išvestinius reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas