b13bed66-9b7a-453e-8d17-ec3ea6e271dd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-3524-534/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35071-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjasAudrius Žiedelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal J. V. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas,L.

D..Teismas n u s t a t ė PareiÅ¡kėja J. V. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo pagal įstatymÄ Ä¯forminimo tikslunustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po sutuoktinio R. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. priėmė faktiniu valdymu visÄ R. V. palikimÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Suinteresuotas L. D. atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėja priimtų palikimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkinamas. PagalCPK445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė R. V. – pareiÅ¡kėjossutuoktinis. R. V. (duomenys neskelbtini)testamentu palikimÄ paliko L. D., kuri palikimo nepriėmė. R. V. ir pareiÅ¡kėja J. V. santuokÄ buvo sudarę (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai vaikų neturėjo. Ä®pėdinė pagal testamentÄ L. D. palikimo nepriėmė. PareiÅ¡kėja J. V., bÅ«dama buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, užvaldė R. V. buto dalį, tai yra palikėjo turtÄ . Pagal Nekilnojamojo turto registro pažymÄ sutuoktiniams priklauso po vienÄ antrÄ jÄ dalį buto (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja po palikėjo mirties gyvena minėtame bute ir juo rÅ«pinasi. Mokesčių mokėjimo kvitai rodo, kad pareiÅ¡kėja mokėjo ir moka mokesčius, iÅ¡laiko nekilnojamÄ jį turtÄ . Gyvenamojo namo bendrijos pažymÄ rodo, kad skolų už buto iÅ¡laikymÄ nėra. Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja po palikėjos mirties priėmė palikimÄ â€“ buto dalį, bei rÅ«pinosi juo kaip nuosavu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja, kaip R.

V., R. V. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jo palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Vadovaujantis LR CK 5.13 str., 5.51 str., pareiÅ¡kėja, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, testamentinei įpėdinei nepriėmus palikimo, laikoma priėmusi palikimÄ , jeigu ji pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ .

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R.

V., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)priėmė R. V., a.k(duomenys neskelbtini)palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . TeisėjasAudrius Žiedelis