2016-10-21 Nr. AB-20173-3-62-3-01517-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-848-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01517-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž., V. L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž. ir V. L. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016-2017 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės 17, 19-20 pozicijose.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Sprendimo dalies galiojimą ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą 9 klasėje Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, bei įpareigoti atsakovą užtikrinti ir nenutraukti mokinių ugdymo 9 klasėje Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė administracinėje byloje Nr. eI-2763-414/2016, kuria Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 dalies, susijusios su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje (toliau – ir Mokykla) buvo laikinai sustabdyta. Atsakovė nevykdė teismo nutarties, o sprendimo, kurio galiojimas laikinai sustabdytas teismo nutartimi dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo perkėlė į kita teisės aktą bei jį priėmė. Nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala – mokiniams bus sudaromos kliūtys tęsti mokslus šioje Mokykloje, tai pažeidžia mokinių ir jų tėvų teises, tuo pačiu mažėja Mokykloje esamos darbo vietos ir mokytojų darbo krūvis, turės būti nutraukiamos ar keičiamos sutartys. Atsakovės veiksmai sukelia itin sunkias pasekmes būsimiems devintokams (mokykla prašė komplektuoti 19 vaikų klasę), kurie tikėjosi, kad galės tęsti mokslą šioje mokykloje 2016 metais ir ypač tarp jų esantiems trims specialių poreikių vaikams, kuriems skiriamas namų mokymas. Aktualus yra ir viešasis ar privatus interesas – Mokyklos bendruomenės (tiek mokinių, tiek jų tėvų, tiek mokytojų) interesas likti dirbti, mokytis jau lankomoje mokykloje. Jei teismas patenkintų pareiškėjų skundą, padėties atkurti nebūtų galima, nes Mokykloje jau nebūtų sukomplektuota 9-ta klasė ir visi būsimi 9-tos klasės mokiniai jau mokytųsi kitoje (-ose) mokykloje (-ose), o jei tokios galimybės nebūtų (nes galimybės rinktis naują mokymo įstaigą prieš pat mokslo metus yra labai ribotos, o ypač vaikams, kuriems yra skirtas namų mokymas dėl to, kad kitų mokymo įstaigų pedagogai nevažinės į jiems nepriskirtas vietoves), praleistų mokslo metus. Taip pat susiklostytų didelės apimties teisiniai santykiai, susiję su klasių komplektacija mokyklose, mokinių perkėlimu į kitas mokyklas, būtinumu keisti darbo organizavimą, darbo santykius mokyklose, mokinio krepšelio paskirstymu. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjų skundo tenkinimas netektų prasmės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 3 priedo 17 eilutės 17, 19-20 pozicijose ir susijusios su 9-tų klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą. Kitoje dalyje pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 3 priedo 17 eilutės, 17, 19-20 pozicijos galiojimo, neišvengiamai atsirastų tam tikrų pasekmių ir jeigu byloje, nagrinėjamoje iš esmės, pareiškėjų skundas būtų tenkinamas, iki ginčo sprendimo priėmimo buvusi padėtis negalėtų būti atkurta, nes Mokykloje jau nebebūtų sukomplektuota 9-ta klasė ir visi būsimi 9-tos klasės mokiniai jau mokytųsi kitose mokyklose. Taigi pareiškėjų skundo tenkinimas netektų prasmės. Tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas būtų patenkintas, mokiniams atsirastų galimybė vėl rinktis Mokyklos 9-tą klasę, tačiau tokia situacija būtų labai sunkiai įgyvendinama praktiškai – reikėtų keisti ne tik vienos Mokyklos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog mokinių persikėlimas į kitą mokyklą yra labai sudėtingas tiek socialiniu, tiek psichologiniu požiūriu vaikams bei jų tėvams, faktiškai toks persikėlimas būtų nevykdomas arba vykdomas ypač sunkiai. Tuo tarpu, jeigu skundas būtų atmestas, ginčo sprendimas būtų vykdomas toliau – iš esmės vienintelė problema taptų vėlesnis 9-tos klasės Mokykloje neformavimas.

Teismo vertinimu, byloje susiklosčiusiu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti pareiškėjams, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir įvertinant tų padarinių pašalinimo galimybes, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai klausimai, proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami. Kita vertus, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdžius skundžiamą Sprendimo dalį, nėra pagrindo papildomai pritaikyti dar ir kitas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą 9 klasėje Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, bei įpareigoti atsakovą užtikrinti ir nenutraukti mokinių ugdymo 9 klasėje Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kurios vertintinos kaip perteklinės.

III. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pareiškėjų prašymą atmesti pilna apimtimi.

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2763-414/2016, kuria laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ galiojimą ir ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016-2017 mokslo metais“ 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje ir susijusios su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-507-662/2016 Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis pakeista ir panaikintas nutarties rezoliucinės dalies antrajame punkte nurodytas įpareigojimas Kauno miesto savivaldybės tarybai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai nutartį vykdyti skubiai. Klasių komplektai minėtai mokyklai nustatomi atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2763-414/2016.

Kauno miesto savivaldybė vykdė ir vykdo aukščiau minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones. Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūros sustabdytos, Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi jokių sprendimų ar atlikusi kitokių veiksmų, kuriais būtų tęsiamos pradėtos mokyklos reorganizavimo procedūros. Šioje administracinėje byloje skundžiamo Sprendimo dalis (3 priedo 17 eilutės 17, 19-20 pozicijose), kuria šiai mokyklai nebuvo numatyti 9 klasių komplektai, yra visiškai nesusijusi su mokyklos reorganizacija, o klasių komplektas nenustatytas dėl to, kad įvertinus šios mokyklos pateiktus duomenis mokinių, norinčių tęsti mokslus šios mokyklos 9-oje klasėje 2016/2017 m. m. skaičius yra per mažas - tik 19, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, šioje klasėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai.

Atsakovė atskirajame skunde taip pat pažymi, kad klasių komplektų nustatymas mokyklose yra savarankiška savivaldybės funkcija. Klasės buvo nustatomos vadovaujantis Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-90 ir kitais klasių komplektavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Aiškinamajame rašte, kuris buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 projekto sudedamoji dalis, buvo nurodytos esminės faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės komplektų ir grupių skaičiaus nustatymui šiai mokyklai, ir nurodyta, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla pateikė prašymą komplektuoti 12 klasių (256 mokiniai). Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-90, bei kiti teisės aktai neriboja analogiškų prašymų pateikimo kelioms mokykloms galimybės, todėl galutinis pareiškėjų apsisprendimas paaiškėtų tik 2016 m. rugsėjo mėnesį. Prašymo padavimas į vieną ar kitą mokymo įstaigą, neįpareigoja prašymą pateikusio asmens sudaryti sutartį su mokymo įstaiga ir būtinai mokytis toje įstaigoje. Pagal Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos paraišką nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. devintoje klasėje pageidauja mokytis 19 mokinių, t. y. į 9 klasę pateikta 19 prašymų, tačiau neaišku, kiek iš šiuos prašymus pateikusių mokinių 2016 m. rugsėjo 1 d. atvyktų į mokyklą mokytis 9 klasėje. Prieš prasidedant 2015/2016 m. m. buvo panaši situacija: pateikta 20 prašymų, bet iki rugsėjo 1 d. liko tik 6 mokiniai ir 2015-2016 mokslo metais mokykla 9 klasės jau nekomplektavo. Be to, iki skundžiamo Sprendimo priėmimo jokiais atsakovės, turinčios išimtine teisės aktais nustatytą kompetenciją šiuo klausimu, administraciniais aktais nebuvo nuspręsta komplektuoti 9 klasę Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 2016-2017 mokslo metais.

Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad turi būti sudaromos visos prielaidos mokiniams mokytis toliau šioje mokykloje, nepriklausomai nuo pateiktų mokytis 9 klasėse prašymų skaičiaus. Mano, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kaip ir pareiškėjų siekiamas tikslas, negali būti realiai įgyvendinami. Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos pateiktais duomenimis nėra pakankamai norinčiųjų lankyti 9 klasę. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, ir tik jeigu miesto taryba pritaria ir skiria papildomai lėšų pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, mokinių atitinkamos programos klasėje skaičius gali būti mažesnis už nustatytą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje. Savivaldybės tarybos sprendimo skirti papildomas lėšas šiai mokyklai nėra, kaip ir nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti savivaldybę skirti dar papildomai lėšų ne tik 1-8 klasių šioje mokykloje išlaikymui, nes numatoma, kad mokiniu skaičius ir šiose klasėse bus nepakankamas, bet dar ir 9 klasės. Pažymėjo, kad teismo kompetencijai teisės aktais nepriskirta įpareigoti atitinkamą savivaldybės tarybą skirti papildomas lėšas klasių komplektavimui, kuriose pageidaujančių mokytis mokinių skaičius yra mažesnis už nustatytą imperatyviomis specialiųjų teisės aktų normomis, užtikrinant finansavimą mokinių krepšelio lėšomis.

Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokiniu skaičiaus vidurki klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams, o iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičių patikslina.

Taigi šiuo teisės aktu įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad tik steigėjui nusprendus mokyklos formuoja vienokias ar kitokias bendrojo ugdymo klases, kaip ir formuoja priešmokyklinio ugdymo grupes. Vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, klasių komplektų skaičius ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius kiekvienais mokslo metais nustatomas naujai, įvertinant visų Kauno miesto mokyklų, kaip švietimo tiekėjų, tinklą. Teismo nutartimi taikyta byloje ginčijamo Sprendimo 1 punkto dalies „konservavimo“ priemonė - galiojimo sustabdymas - neturi įtakos pareiškėjų skunde deklaruojamo tikslo - 9 klasės mokykloje sukomplektavimo - įgyvendinimui, kadangi atsakovė nėra priėmusi sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta formuoti 9 klasę 2016-2017 mokslo metais Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje.

Tuo tarpu pačiai mokyklai pagal imperatyvias aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas tokios teisės (formuoti klasės (-ių) komplektą (-us) atitinkamiems mokslo metams) nėra suteikta. Todėl pagal keliamą tikslą ir prasmę, tokia teismo pritaikyta priemonė pati savaime negalėtų užtikrinti pareiškėjų keliamo reikalavimo ir neabejotinai būtų neadekvati siekiamam tikslui. Taigi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje nesukuria siekiamų pasekmių pareiškėjams, mokinių tėvams ar mokiniams, kurie tikisi mokytis šios mokyklos 9 klasėje 2016–2017 mokslo metais.

Tam, kad pagal teisės aktų reikalavimus Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 2016–2017 mokslo metais būtų suformuota 9 klasė, Kauno miesto savivaldybės taryba dėl to turėtų priimti sprendimą ir subalansuoti šiai mokyklai nustatomų klasių komplektavimą, atsižvelgiant į visų Kauno miesto mokyklų tinklą. Tuo tarpu, sustabdžius byloje ginčijamo Sprendimo 1 punkto dalies galiojimą, atsakovei tokios pareigos - atlikti tik jos kompetencijai priskirtą veiksmą ir priimti dėl to sprendimą - savaime neatsirastų, kaip ir neatsirastų teisėto pagrindo mokyklai formuoti 9 klasę, nes jokio atsakovės sprendimo, nustatančio 9 klasės formavimo 2016–2017 mokslo metais galimybę, kurį mokykla galėtų vykdyti, šiai dienai nėra priimta.

Taigi, net ir esant taikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms pareiškėja Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla neturi teisinio pagrindo 2016–2017 mokslo metais formuoti 9 klasės. Todėl mano, kad teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones pagal nemotyvuotą pareiškėjų prašymą, tinkamai neįvertino, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso principų, nors privalėjo tai daryti. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei priėmė nepagrįstą teismo nutartį, pažeidžiančią proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas atmestas.

Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami.

Atsakovė taip pat teigia, kad esant mažam mokinių skaičiui Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokykloje, komplektuojant dar vieną (ar kelias) klasę (-es) su mažesniu, nei nustatytas teisės aktais, mokinių skaičiumi, Kauno miesto savivaldybės taryba turėtų skirti papildomų lėšų šiai mokyklai išlaikyti, todėl privalėtų perskirstyti mokinio krepšelio lėšas, skirtas kitoms mokykloms, kurios turi didelį mokinių skaičių. Atitinkamai kitoms mokykloms tektų mažesnės piniginių lėšų sumos mokytojų kvalifikacijai kelti, įsigyti mokymo priemones ir kt. Todėl, skiriant papildomas lėšas tokioms mokykloms, kaip pareiškėja, kuriose dėl per mažo mokinių skaičiaus neužtenka mokinio krepšelio lėšų, nukenčia viso miesto pedagoginė bendruomenė tame tarpe ir kitų mokyklų mokiniai.

Atsižvelgus į proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, siekį užtikrinti viešąjį visuomenės interesą, pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, neįvertino, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, ar jos nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, rėmėsi vien tik nemotyvuotais pareiškėjų argumentais ir samprotavimais bei nepagrįstais teiginiais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad yra reali galimybė, jog nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, esant galimai palankiam pareiškėjams teismo sprendimui, pasunkėtų iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir teismo sprendimo realus įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis, nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 94 straipsnis) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 3 priedo 17 eilutės 17, 19-20 pozicijose ir susijusios su 9-tų klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016-2017 mokslo metais“ dalyje dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės 17, 19-20 pozicijose. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai grindžia tuo, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala – mokiniams bus sudaromos kliūtys tęsti mokslus Mokykloje, tokiu būdu būtų pažeistos mokinių ir jų tėvų teisės, Mokykloje sumažėtų esamos darbo vietos ir mokytojų darbo krūvis, turės būti nutrauktos arba keičiamos darbo sutartys. Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, padėties atkurti nebūtų galima, nes Mokykloje nebūtų sukomplektuotos 9 klasės ir visi būsimi 9 klasės mokiniai mokytųsi kitoje mokykloje, o tokios galimybės nesant, praleistų mokslo metus. Taip pat susiklostytų didelės apimties teisiniai santykiai, susiję su klasių komplektacija mokyklose, mokinių perkėlimu į kitas mokyklas, būtinumu keisti darbo organizavimą, darbo santykius mokyklose, mokinio krepšelio paskirstymu. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjų skundą, atsakovės sprendimas būtų vykdomas toliau ir vienintelė problema taptų vėlesnis 9 klasės Mokykloje neformavimas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismui tenkinus pareiškėjų skundą, iki ginčo sprendimo priėmimo buvusi padėtis negalėtų būti atkurta, nes Mokykloje jau nebebūtų sukomplektuota 9 klasė ir visi būsimi 9 klasės mokiniai jau mokytųsi kitose mokyklose. Taigi pareiškėjų skundo tenkinimas netektų prasmės, galimybė mokiniams vėl rinktis Mokyklos 9 klasę įvestų didelę sumaištį savivaldybės švietimo sistemoje, be to, tokia situacija būtų labai sunkiai įgyvendinama praktiškai – reikėtų keisti ne tik vienos Mokyklos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog mokinių persikėlimas į kitą mokyklą yra labai sudėtingas tiek socialiniu, tiek psichologiniu požiūriu vaikams bei jų tėvams, faktiškai toks persikėlimas būtų nevykdomas arba vykdomas ypač sunkiai. Tuo tarpu, jeigu skundas būtų atmestas, ginčo Sprendimas būtų vykdomas toliau, o vienintele problema taptų vėlesnis 9 klasės Mokykloje neformavimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kurioje tenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė