b13a1db0-4e1a-409d-9b75-757b85149d81 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1578-629/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00743-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

D., B. B., J. B., R. Å ., L. T., V. P., Ž. B. patikslintus skundus atsakovams Jonavos rajono apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio ir jo priedų dalies priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai L.D., B. B., J. B., R. Å ., L. T., V. P., Ž.B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) su patikslintais skundais (III tomas, b.l.3-4, 10-11, 15-16, 22-23, 32-34) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovų – Jonavos rajono apylinkės teismo bei Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. nesumokėto darbo užmokesčio ir jo priedų dalį pareiÅ¡kėjams:1.

J. B. - 13650,51 Lt;2. L.D. - 10977,09 Lt;3. B.B. - 13320,04 Lt;4. R.Å . – 5386,31 Lt (už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2005 m. spalio 31 d.)5. L.T.– 10190,28 Lt;6. V. P. – 9418,99 Lt;7. Ž. B. – neiÅ¡mokėto pagrindinio atlyginimo ir jo priedų dalį - 15684,05 už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d., bei delspinigius - 7613,04 Lt, viso 23297,05 LtPareiÅ¡kėjai patikslintuose skunde (III tomas, b.l.3-4, 10-11, 15-16, 22-23) nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsniu turi teisę reikalauti jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies ne daugiau kaip už trejus metus nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

PareiÅ¡kėjai į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ kreipėsi 2008 m. kovo 26 d., todėl praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. imtinai.Skunduose nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, atsižvelgdama į teisėjų atlyginimo teisinių santykių reguliavimÄ , teisėjų gauto atlyginimo dydį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose ir 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose suformuotÄ oficialiÄ konstitucinę doktrinÄ bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5, 6, 109 straipsniais, konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principais, yra konstatavusi, kad teisėjai įgijo teisę gauti 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 nustatyto dydžio atlyginimÄ .

Å i įgyta teisė Konstitucijos yra saugoma, todėl teisinėmis priemonėmis gintina nuo pažeidimų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009 buvo integruotai įvertinti valstybės ekonominės ir finansinės padėties laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 28 d. iki 2003 m. sausio 1 d. aiÅ¡kinimosi aspektai. Todėl Å¡ioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada apie valstybės ekonominės ir finansinės padėties pagerėjimÄ (tik) nuo 2003 m. yra reikÅ¡minga nagrinėjamai bylai ir Lietuvos Respublikos teismų (toliau – Teismų) įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo požiÅ«riu.Dėl laiko, už kurį gali bÅ«ti priteistas neteisėtai sumažintas teisėjo darbo užmokestis, pareiÅ¡kėjai patikslintuose skunduose vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais. DK 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Å is terminas yra imperatyvus. DK 298 straipsnio nuostatomis turėtų bÅ«ti remiamasi ir teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo bylose.

Sprendžiant DK 298 straipsnio taikymo klausimÄ Å¡ioje administracinėje byloje, bÅ«tina laikytis teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų minėtoje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009.PareiÅ¡kėja Ž. B. patikslintame skunde (III tomas, b.l.32-34) papildomai nurodė, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio - 115,00 Lt netaikymas teisėjams negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas, tačiau atkreipė dėmesį į Europos Bendrijos sutarties 141 straipsnį ir 1975 m. vasario 10 d.

Tarybos direktyvos 75/117/EEB 1 straipsnį ir pažymėjo, kad tiek Europos Bendrijos teisės dokumentai, tiek nacionalinė teisė draudžia bet kokiÄ diskriminacijÄ Ä¯vairiais aspektais. Nei vienoje teismo nutartyje analogiÅ¡kose byloje nėra nurodyta, kokiu įstatyminiu pagrindu Å¡ios normos nėra taikomos teisėjams. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009 buvo integruotai įvertinti valstybės ekonominės ir finansinės padėties laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 28 d. iki 2003 m. sausio 1 d. aiÅ¡kinimosi aspektai.

Be to, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009 padaryta iÅ¡vada apie valstybės ekonominės ir finansinės padėties pagerėjimÄ (tik) nuo 2003 m. yra reikÅ¡minga nagrinėjamai bylai. Pagerėjus Å¡alies ekonominei ir finansinei padėčiai atsakovai nuo 2004 m. sausio 1 d. privalėjo taikyti nustatyto dydžio bazinei mėnesiniai algai (toliau – ir BMA) - 115,00 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. - 128,00 Lt. Juo labiau, kad Finansų ministerija kasmet po 2001 m. liepos 14 d.

Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo planavo atitinkamas iÅ¡laidas teisėjų atlyginimams, o Seimas, kasmet tvirtindamas biudžetÄ , numatė ir sankcionavo tokias iÅ¡laidas. Padidėjus pagrindiniam atlyginimui, atsakovai privalėjo mokėti ir atitinkamai padidėjusį priedÄ (jo kintamÄ , priklausomai nuo darbo stažo trukmės, dalį), nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ 2 priedÄ , atlyginimo priedas už iÅ¡tarnautus metus skaičiuojamas procentais nuo pagrindinio atlyginimo.

Tokiu bÅ«du atsakovai (pareiÅ¡kėjos skaičiavimu) jai neiÅ¡mokėjo 15684,05 Lt. PareiÅ¡kėja nurodė, kad vadovaujantis 2008 m. sausio 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ Nr. A1-29 ir 1996 m. vasario 20 d. LR Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo Nr. I-1214 nuostatomis jai iÅ¡ atsakovų priteistini delspinigiai už 1340 dienų (dienų skaičių imant nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. vasario 8 d., kas sudaro: 7613,04 Lt (15684,05 x 809 d. x 0,06%).

Todėl iš viso prašo iš atsakovų priteisti 23297,05 Lt.Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atsiliepime (III tomas, b.l.49-50) į pareiškėjų L. D., B.B., J. B., R. Š., L. T., V. P., Ž. B. patikslintus skundus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo nurodė, kad iš esmės palaiko savo ankstesniuose atsiliepimuose išdėstytus motyvus, o dėl prašomų priteisti sumų palieka spręsti teismo nuožiūra ir prašo pareiškėjų patikslintus skundus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo patenkinti iš dalies bei priteisti pareiškėjams R.

Å ., J. B., B. B., L. D., L.T., Ž. B. ir V. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymo nustatytais terminais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194 nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjų patikslintus skundus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atžvilgiu atmesti.Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (III tomas, b.l. 58-60) į pareiÅ¡kėjų patikslintus skundus nurodo, kad su patikslintais skundais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 28 d. priėmė Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ . Å iuo įstatymu valstybė įsipareigojo grÄ Å¾inti nesumokėtÄ teisėjų darbo užmokesčio ir kitų neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, kurių dydis priklauso nuo teisėjų darbo užmokesčio, dalį, kuriÄ sudaro pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1999 m. gruodžio 31 d., teisėjams iÅ¡mokėtino ir jiems iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydžių ir kitų neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų skirtumas.

Laikotarpį, už kurį apskaičiuojama nesumokėta darbo užmokesčio dalis teisėjams, kurių įgaliojimai nepasibaigę iki 2008 m. spalio 31 d., sudaro trys paskutiniai metai, t.y. nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Å i teisės norma buvo priimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnį, nustatantį, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjų reikalaujamÄ sumÄ .Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime nurodė, jog įstatymų leidėjas turi pareigÄ teisėjų atlyginimų įstatyminį reguliavimÄ pakoreguoti taip, kad jis atitiktų KonstitucijÄ .

Minėta įstatymų leidėjo konstitucinė pareiga neiÅ¡nyks tol, kol nebus deramai įvykdyta. Å iÄ pareigÄ Ä¯statymų leidėjas įvykdė priimdamas minėtÄ Ä¯statymÄ bei Teisėjų atlyginimo įstatymÄ . Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. priėmė nutarimÄ Nr. 194, kuriuo buvo patvirtintas Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apmokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡as. Å is nutarimas įsigaliojo 2009 m. kovo 29 d. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir jį lydinčiais poįstatyminiais aktais, pareiÅ¡kėjams kaip ir visiems kitiems teisėjams, 2009 metais buvo iÅ¡mokėta dalis nesumokėto darbo užmokesčio (Å¡iÄ aplinkybę nurodo ir patys pareiÅ¡kėjai).

Kadangi Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymas yra vykdomas, mano, kad kilęs ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis bÅ«tent įstatymo normomis. Å is įstatymas yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas. Kadangi pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį bus įgyvendintas vadovaujantis įstatymu, nėra pagrindo šį reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių ir turi bÅ«ti taikomas visiems asmenims vienodai.

Tuo tarpu teismo sprendimas konkrečioje byloje yra individualaus taikymo, todėl nelogiÅ¡ka ir neteisinga bendro pobÅ«džio įstatymo normas paneigti individualiais teismo sprendimais. Be to, pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas R. Å . praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį ne už tris paskutinius metus, tačiau už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2005 m. spalio 31 d., tačiau įvertinus Darbo kodekso 298 straipsnio turinį bei teismų praktikÄ , akivaizdu, kad sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo už kitÄ kalendorinį laikotarpį Darbo kodekso 298 straipsnis negali bÅ«ti taikomas pakartotinai.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sukuriama taisyklė, skatinanti asmenis bylinėtis reiÅ¡kiant reikalavimus po kelis kartus, inicijuojant atskirus teisminius procesus, nors iÅ¡ pačios teisės normos turinio akivaizdu, kad numatyta vienkartinio taikymo taisyklė. R. Å . nesumokėta darbo užmokesčio dalis už trejus metus bus grÄ Å¾inta pagal įstatymÄ (dalis sumos jau buvo iÅ¡mokėta), todėl patenkinus jo reikalavimus bendras laikotarpis sudarytų jau nebe tris metus, o tris metus ir 7 mėnesius, todėl bÅ«tų pažeista minėta Darbo kodekso norma.

Jo padėtis taptų geresnė nei visų kitų teisėjų, t.y. jam būtų nustatytas kitoks atlyginimas nei tos pačios teismų sistemos ir tos paties grandies teismo teisėjams, tuo pačiu ir pareiškėjams šioje byloje. Tokia situacija būtų nelogiška, neteisėta ir antikonstitucinė.Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovu šioje byloje yra patraukta ne tik Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir Teisingumo ministerija kaip savarankiškas juridinis asmuo, tačiau Teisingumo ministerijai jokie reikalavimai nėra reiškiami.

Kadangi galutinis sprendimas Å¡ioje byloje neturės įtakos Teisingumo ministerijos kaip institucijos teisėms ar pareigoms, mano, kad Teisingumo ministerija Å¡alintina iÅ¡ proceso.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Gauti pareiÅ¡kėjų L.T., R. Å ., J. B., L. D., V. P., B. B. praÅ¡ymai (III tomas, b.l.65,67-68) bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, o pareiÅ¡kėja Ž. B. – prašė bylos nagrinėjimÄ atidėti (III tomas, b.l.68).

Atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės - Teisingumo ministerijos - atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintus skundus iÅ¡dėstytus motyvus pilnai, papildomai paaiÅ¡kino, kad visuotinai žinoma aplinkybė ir pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad jiems dalis nesumokėto darbo užmokesčio buvo iÅ¡mokėta 2009 m., todėl iÅ¡mokėta suma padengia bent jau iÅ¡ dalies ir laikotarpį, už kurį pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti darbo užmokestį Å¡ioje byloje.

Nurodo, kad iÅ¡mokėtos piniginės sumos, jei teismas tenkintų pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , turėtų bÅ«ti atimtos iÅ¡ reikalaujamų priteisti sumų. Dėl Ž. B. reikalavimo priteisti delspinigius nurodė, kad Å¡iuo atveju yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog delspinigiai nėra priteisiami, nes skiriasi darbdavys ir teisėjams atlyginimÄ sumokantis asmuo, nes Å¡iuo atveju darbdavys yra valstybė, o atlyginimo mokėtojas – teismas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjams buvo sumokėta tiek, kiek jiems priklausė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Taigi ginčas yra kilęs ne dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kuris teisėjams iÅ¡ esmės priklausytų, bet dėl pačios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, todėl delspinigiai neturėtų bÅ«ti skaičiuojami. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Ž. B. reikalauja padidintos mėnesinės bazinės algos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs, kad tai nėra tinkamas reikalavimas. Taip pat praÅ¡o, kad jei teismo sprendimas bÅ«tų priimtas pareiÅ¡kėjų naudai, kaip ir visose tokio pobÅ«džio bylos, teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Tokia praktika yra taikoma, todėl mano, kad nėra priežasties, kodėl ji nebÅ«tų taikoma Å¡ioje byloje.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjai R. Å ., L. T., Ž. B., L. D., J. B., V. P. ir B. B. praÅ¡ymu ir patikslintu praÅ¡ymu (I tomas,b.l. 2?9, 77?87) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė:priteisti R. Å . 55 429,86 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2008 m. gegužės 31 d.), 55 429,86 Lt delspinigių, procesines palÅ«kanas, įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. kovo 1 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ (BMA) ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos;priteisti L.

T. 44 837,03 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.), 20 347,59 Lt delspinigių (už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2008 m. liepos 14 d.), procesines palÅ«kanas, įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. liepos 14 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos;priteisti L.

D. 38 245,76 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.), 13 536,06 Lt delspinigių (už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 14 d.), procesines palÅ«kanas bei įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. liepos 14 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos;priteisti J.

B. 61 285,29 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.), 38 899,04 Lt delspinigių, procesines palÅ«kanas, bei įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. gegužės 31 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos;priteisti V. P. 29 863,87 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d.), 17 344,94 Lt delspinigių, procesines palÅ«kanas bei įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. gegužės 31 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos;priteisti B.

B. 630 331,33 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 31d. iki 2008 m. balandžio 30 d.), 44 627,67 Lt delspinigių (už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 31d. iki 2008 m. liepos 14 d.), procesines palÅ«kanas, bei įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. liepos 14 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos;priteisti Ž.

B. 45 685,30 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir jo priedų (už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2008 m. sausio 31 d.), 18 059,43 Lt delspinigių (už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2008 m. liepos 14 d.) ir procesines palÅ«kanas, bei įpareigoti atsakovus nuo 2008 m. liepos 14 d. tęsti padidėjusio atlyginimo mokėjimÄ , atsižvelgiant į mokėjimo dienai galiojančiÄ Vyriausybės patvirtintÄ bazinę mėnesinę algÄ ir taikyti 50 proc. priedÄ prie atlyginimo nuo pareiginės algos.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu jie dirbo teisėjais Jonavos rajono apylinkės teisme.

Atlyginimo mokėjimas yra atsakovų pareiga pareiÅ¡kėjams, kuriÄ atsakovai vykdo netinkamai, neteisingai apskaičiuodami pareiÅ¡kėjams mokamo atlyginimo dydį.Atsiliepimais (I tomas,b.l.40?41,192?194) į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus atmesti kaip nepagrįstus.Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) nuostatos, įtvirtinančios teisėjų atlyginimo mažinimÄ pereinamuoju laikotarpiu (2001 m. - 2006 m.).

Tačiau Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis (teisėjų pareiginės algos skaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintus MMA dydžio koeficientus), 5 straipsnio 1 dalis (teisėjams mokamas priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d.), 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (teisėjams, kurių vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas iÅ¡ trijų paskutinių mėnesių tarnybinių atlyginimų (pareiginių algų) ir iÅ¡ paskutinių dvylikos mėnesių nustatytų priedų ir priemokų yra didesnis už Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo užmokestį, įsigaliojus Å¡iam įstatymui, mokamas iki tol gautas darbo užmokestis ir 2000 m. nedidinamas) pripažinti neprieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo, Teismų taryba priėmė 2003 m. kovo 7 d. nutarimÄ Nr. 84 ir 2004 m. balandžio 2 d. nutarimÄ Nr. 207 Dėl pritarimo darbo grupės parengtai teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikai. Nors Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime nurodė, kad Å¡ios metodikos yra abejotinos teisinės prigimties ir abejotinos teisinės galios, tačiau faktiÅ¡kai teisėjams atlyginimai buvo skaičiuojami vadovaujantis Å¡iais nutarimais. Metodikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisėjams atlyginimai skaičiuojami pagal Ä®statymÄ , taikant MMA (Å¡iuo metu – pareiginės algos baziniai dydžiai).

Todėl teisėjų atlyginimai priklauso nuo Å¡io dydžio, o ne nuo BMA. PareiÅ¡kėjų teiginys, kad nesant įstatyminio reguliavimo teisėjų atlyginimai iki Å¡iol skaičiuojami taikant Nutarimo Nr. 666 koeficientus, yra nepagrįstas. Metodikoje nurodyta, kad dėl Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo, be teisėjo pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus (pagal Ä®statymÄ ), teisėjams mokėtinas ir skirtumas tarp teisėjo atlyginimo, nustatyto Ä®statyme ir iki tol (iki 2001 m. sausio 1 d.) gauto atlyginimo.

Metodikos 3.1 punktas nustato kaip apskaičiuojamas buvęs teisėjų atlyginimas. Metodikos 5 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, jei pasibaigus Ä®statyme nustatytam pereinamajam laikotarpiui (2006 m.), pagal Ä®statymÄ apskaičiuojamas teisėjų atlyginimas bÅ«tų mažesnis už iki tol gautÄ atlyginimÄ , tai ir tuomet teisėjui be Ä®statyme nustatytos pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus turi bÅ«ti mokamas skirtumas tarp Ä®statyme nustatyto atlyginimo ir iki tol teisėjų gauto (buvusio) atlyginimo.

Todėl teisėjų atlyginimai Å¡iuo metu skaičiuojami ne pagal NutarimÄ Nr. 666, o pagal MetodikÄ , kurioje gautas (buvęs) atlyginimas, nuo kurio skaičiuojamas ir pridedamas teisėjų atlyginimo skirtumas, turi bÅ«ti užfiksuotas ir nekintantis. Tik Å¡is skirtumas apskaičiuojamas taikant nurodytÄ NutarimÄ Nr. 666. Todėl ir teismams nebuvo teisinio pagrindo apskaičiuoti pareiÅ¡kėjams atlyginimÄ nuo 2004 m. gegužės 1 d. pagal padidėjusį BMA. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ ir praÅ¡o jį taikyti.

PareiÅ¡kėjai reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį grindžia 1999 m. gruodžio 23 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 370 (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo apylinkių teisėjams buvo sumažintas 10 % priedas prie atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.134 straipsnis numato atvejus, kada ieÅ¡kinio senatis netaikoma: 3 punktas numato, kad senatis netaikytina ir kitais atvejais, tačiau tik tuomet, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme, todėl Å¡iam reikalavimui ieÅ¡kinio senatis turėtų bÅ«ti taikoma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. nutartyje nurodė, kad bylÄ nagrinėsiantis teismas turėtų svarstyti apie galimybę taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 suformuluotÄ praktikÄ dėl taikytinų terminų reikalaujant nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Å ioje nutartyje teismas pažymėjo, kad nesant Valstybės tarnybos įstatyme nuostatos dėl termino, per kurį gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl negauto atlyginimo, pagal analogijÄ taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I4-10-02 konstatavo, kad Ä®sakymas Nr. 370 yra individualus administracinis teisės aktas. Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®) 20 straipsnio 1 dalis (Ä®sakymo priėmimo dienÄ galiojanti redakcija), bei Å¡iuo metu galiojanti įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) suinteresuotai Å¡aliai dienos.

PareiÅ¡kėjai, bÅ«dami kvalifikuoti teisininkai, turėjo žinoti apie jų atlyginimÄ reguliuojančius teisės aktus. Nepripažinus Ä®sakymo neteisėtu, nėra pagrindo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų reikalavimus. PareiÅ¡kėjams atlyginimas mokėtas pagal galiojančius ir nenuginčytus teisės aktus, be to, kaip nurodo pareiÅ¡kėjai, 40 proc. priedas, nustatytas Ä®sakymu ir taikytas iki teisėjų atlyginimai bus sureguliuoti įstatymu, skaičiuojamas ir mokamas iki Å¡iol. Administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl susijusių su darbu iÅ¡mokų priteisimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose A5-264/2003, A12-219/2004), senaties terminÄ sieja su Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai teisės aktÄ , kurio pagrindu buvo priskaičiuotas susijusios dėl darbo iÅ¡mokos (Konstitucinio Teismo sprendimas negalioja atgal).

Pažymi, kad Å¡i byla yra skirtinga tuo, kad pareiÅ¡kėjai grindžia savo reikalavimÄ Vyriausybės nutarimo neteisėtumu, kuris nėra konstatuotas ir negali bÅ«ti konstatuotas Å¡ioje byloje, nurodo atsakovu Vyriausybę, su kuria pareiÅ¡kėjų nesieja jokie tarnybiniai santykiai ir praÅ¡o nepriemokos už visÄ dirbtÄ teisėju laikotarpį, todėl termino pradžia Å¡iuo atveju skaičiuotina nuo pareiÅ¡kėjo sužinojimo apie savo teisių pažeidimÄ momento. IeÅ¡kinio senaties termino institutas įpareigoja pareiÅ¡kėjus imtis priemonių ginant savo pažeistas teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad „asmenų teisių gynimas remiantis tiesiogiai Konstitucija inter alia yra galimas tais atvejais, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi į teismÄ , o teismas, suabejojęs teisės akto, reguliuojančio ginčo teisinį santykį, konstitucingumu, kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , tačiau Konstitucinis Teismas nutraukia pradėtÄ teisenÄ dėl to, kad byloje taikytino teisės akto galiojimas yra pasibaigęs.” Å i naujai suformuluota taisyklė yra iÅ¡imtis, ir aiÅ¡kinti jos plečiamai negalima.

IÅ¡ nutarties teksto darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad asmuo, kurio byloje teismas nesikreipė į Konstitucinį TeismÄ , praleido ieÅ¡kinio senatį.Atsiliepimais (I tomas, b.l.44?46,149?150) atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas praÅ¡o pareiÅ¡kėjų 2008 m. kovo 13 d. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies – priteisti pareiÅ¡kėjams R. Å ., J. B. ir B.B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir priedus, skaičiuojant nuo 2004 m. gegužės 1 d., o kitiems pareiÅ¡kėjams – nuo jų darbo Jonavos rajono apylinkės teisme pradžios, delspinigius ir palÅ«kanas; pareiÅ¡kėjų 2008 m. kovo 13 d. praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio dalies ir priedų priteisimo atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atžvilgiu atmesti.Nurodo, kad sutinka su pareiÅ¡kėjų argumentais, iÅ¡dėstytais jų 2008 m. kovo 13 d. praÅ¡yme dėl darbo užmokesčio dalies ir priedų priteisimo.

Pareiškėjų reikalavimas teisėtas, tačiau pareiškėjai nesumokėto darbo užmokesčio dalį ir priedus prašo priteisti nuo 2004 m. balandžio 1 d., nors 2003 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1604 „Dėl mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio padidinimo“ 115 Lt bazinė mėnesinė alga buvo patvirtinta tik nuo 2004 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis, priedai bei delspinigiai, turėtų būti atitinkamai sumažinti.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjai nesumokėto darbo užmokesčio ir priedų dalį, delspinigius ir procesines palÅ«kanas praÅ¡o priteisti tik iÅ¡ atsakovų Jonavos rajono apylinkės teismo ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, nors atsakovu yra nurodę ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ , kuriai pareiÅ¡kėjai nėra pareiÅ¡kę jokių reikalavimų. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog: „Atlyginimo mokėjimas yra atsakovų pareiga pareiÅ¡kėjams, kuriÄ atsakovai vykdo netinkamai, neteisingai apskaičiuodami pareiÅ¡kėjams mokamo atlyginimo dydį.“ Tačiau atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo formuluotes, galima teigti, jog pareiÅ¡kėjai patys pripažįsta, kad atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atlyginimus jiems neteisingai mokėjo valstybės įpareigojimu ir jos pritarimu.

Tai nebuvo savavaliÅ¡ki, aukÅ¡tesnėms valstybės institucijoms nežinomi ar jų nurodymams prieÅ¡taraujantys atsakovo veiksmai. Kadangi Jonavos rajono apylinkės teismas yra biudžetinė įstaiga, tai jos funkcijų vykdymui, o taip pat ir darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui, lėšos yra gaunamos iÅ¡ valstybės biudžeto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 7 straipsniu, biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iÅ¡ valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų, atsižvelgiant į tai, kas yra steigėjas, pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sÄ matas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedÅ«rų.

Valstybės biudžetÄ tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, o konkrečias lėšas, sudarančias darbo užmokesčio fondÄ , Jonavos rajono apylinkės teismui paskiria asignavimų valdytojas. Asignavimų sumos iÅ¡laidoms, iÅ¡ jų - darbo užmokesčiui, yra maksimalios, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas, kaip teisingai nurodė pareiÅ¡kėjai, buvo įpareigotas pareiÅ¡kėjams mokėti tokio dydžio atlyginimÄ , kurį apskaičiavus buvo skirtos darbo užmokesčio fondo lėšos. Atsakovas nebÅ«tų galėjęs pareiÅ¡kėjams mokėti teisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir priedų, nes tam nebuvo skirtos lėšos iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti darbo užmokesčio ir priedų dalį, delspinigius ir palÅ«kanas iÅ¡ Jonavos rajono apylinkės teismo yra nepagrįstas.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (II tomas, b.l. 138?149) skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės: R. Å . – 23 830,71 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; L. T. - 25 026,97 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; L.D. – 19 881,93 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio;

J. B. – 28 034,91 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; V. P. – 19 856,88 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; B. B. – 21 456,58 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; Ž. B. – 20 660,75 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Nurodė, kad sprendimo vykdymo procese iÅ¡ priteistų sumų nustatyta tvarka turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti mokesčiai. KitÄ skundo dalį atmetė.Nurodė, kad Vyriausybė, vadovaudamasi 1993 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 23 ir 27 straipsnių nuostatomis, 1997 m. birželio 24 d. priėmė nutarimÄ Nr. 666, kuriuo buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teismų teisėjų tarnybiniai atlyginimai, teisėjų tarnybinių atlyginimų priedai už iÅ¡tarnautÄ laikÄ .

Nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. teisėjų darbo apmokėjimÄ reglamentuoja Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. VIII-1904, kurio 3 straipsnis numatė, kad apylinkės teismų teisėjų atlyginimÄ sudaro pareiginė alga ir priedas už iÅ¡tarnautus metus. Å io įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad teisėjų pareiginės algos skaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio koeficientus ir ji apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ Vyriausybės patvirtintos MMA.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 5 ir 6 straipsniai numatė priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus po 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus iÅ¡tarnautus metus bei vienkartinę priemokÄ . 7 straipsnis numatė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ ir pereinamÄ jį laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d., per kurį teisėjams turi bÅ«ti mokamas darbo užmokestis pagal šį įstatymÄ .

Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjūčio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, įtvirtinanti pereinamÄ jį laikotarpį, ir Å¡io įstatymo priedėlio II skirsnis ,,Teisėjų pareiginės algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teisėjų, kurių darbo užmokestis yra didesnis už Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo užmokestį, darbo užmokesčio mažinimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Taip pat pripažinta, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu į teisėjo pareigas paskirtiems asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal tas Å¡io įstatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teisėjų atlyginimų mažinimÄ prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Nuo 2001 m. liepos 12 d. minėtos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo normos negali bÅ«ti taikomos (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.).

Pagal teisėjų atlyginimo apskaičiavimo metodikÄ , kuriai pritarė Teismų taryba 2004 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 207, apylinkės teismo teisėjams darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal NutarimÄ Nr. 666, Ä®sakymÄ Nr. 370 ir Ä®statymÄ . Gautas atlyginimų skirtumas pridedamas prie algos, paskaičiuotos pagal Ä®statymÄ . Minėta metodika nėra norminis aktas, nustatantis teisėjų atlyginimų dydį, jo skaičiavimo tvarkÄ . Pagal Konstitucinio Teismo doktrinÄ teisėjų atlyginimai turi bÅ«ti nustatomi įstatymu.

Nesant kito įstatyminio reglamentavimo, teisėjų atlyginimai iki Å¡iol skaičiuojami pagal Nutarimo Nr. 666 pirmame priede įtvirtintus koeficientus. Nustatytas koeficientas dauginamas iÅ¡ bazinės mėnesinės algos, o ne iÅ¡ nutarime nurodyto pastovaus dydžio. Didėjant baziniam dydžiui, turi didėti ir teisėjų pareiginė alga. Atitinkamai turi padidėti ir priedai už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. Teismų taryba 2003 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 84 nustatė tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti skaičiuojami ir mokami atlyginimai ir jų priedai teisėjams.

Pagal Å¡iÄ tvarkÄ asmeniui, paskirtam į teisėjo pareigas iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo arba Å¡iame įstatyme nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, turi bÅ«ti mokamas teisėjo tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) priedas už iÅ¡tarnautÄ laikÄ , kurio (kintantys) dydžiai nustatyti Nutarimo Nr. 666 antrame priede. Teisėjams iki Å¡iol skaičiuojama alga pagal šį Vyriausybės nutarimÄ , kuriame nenurodytas bazinės mėnesinės algos dydis.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007 konstatavo, kad teisėjai įgijo teisę gauti Nutarimu Nr. 666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 nustatyto dydžio atlyginimÄ . Teisėjų atlyginimai skaičiuojami taikant Nutarimo Nr. 666 pirmame priede įtvirtintus koeficientus, kurie dauginami iÅ¡ bazinės mėnesinės algos. Bazinės mėnesinės algos dydį nustato Vyriausybė.

Nutarimu Nr. 382 nuo 1998 balandžio 1 d. nurodytai darbuotojų kategorijai patvirtinta 105 litų bazinė mėnesinė alga. Vyriausybė 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1604 nuo 2004 m. gegužės 1 d. padidino bazinę mėnesinę algÄ iki 115 litų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. bazinės mėnesinės algos dydis yra 128 Lt (Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1023). Norminiai aktai, nenumato iÅ¡lygų, kad teisėjams taikoma BMA, nustatyta Nutarimu Nr. 382 (koeficientas 105) ir kad koeficientas negali didėti.

IÅ¡ esmės atlyginimų pareiÅ¡kėjams nedidinimas netaikant kintamo BMA dydžio, reiÅ¡kia atlyginimų mažinimÄ . Teismas pažymėjo, kad pažeidimas yra tęstinis (CK 1.127 straipsnis) ir vertino, kad senaties terminas nepraleistas. Teismas pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjo Vidmanto Paurio patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad praÅ¡oma priteisti atlyginimo skirtumÄ nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d., tačiau iÅ¡ patikslinto skundo turinio matyti, kad V. P. siekia prisiteisti atlyginimo skirtumÄ , susidariusį iki 2008 m. gegužės 31 d.

Teismas patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje nurodomÄ datÄ vertino kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ ir pareiÅ¡kėjui priteisė atlyginimo skirtumÄ iki 2008 m. gegužės 31 d. – pagal tikrÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ , suformuluotÄ patikslintame skunde. TokiÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ patvirtina ir 2008 m. birželio 3 d. buhalterinė pažyma, kurioje atlyginimo skirtumas apskaičiuotas iki 2008 m. gegužės mėnesio įskaitytinai. Nurodė, kad Seimas 2008 m. spalio 28 d. priėmė Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ , kurio 1 straipsnyje, apibrėžiančiame įstatymo paskirtį, nustatoma, kad Å¡io įstatymo paskirtis – grÄ Å¾inti teisėjams nesumokėtÄ teisėjų darbo užmokesčio ir kitų nesumokėtų iÅ¡mokų, kurių dydis priklauso nuo teisėjų darbo užmokesčio dalį, kuriÄ sudaro per Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nustatytÄ laikotarpį pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1991 m. gruodžio 31 d., teisėjams iÅ¡mokėtino ir per tÄ patį laikotarpį jiems iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydžių ir kitų neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų skirtumas.

Minėtu įstatymu nespręstas klausimas dėl atlyginimų skirtumo, susidariusio netinkamai taikant BMA, grÄ Å¾inimo. IÅ¡ Jonavos rajono apylinkės teismo įsiskolinimas negali bÅ«ti priteistas, nes teismo kaltės dėl nepilnų atlyginimų mokėjimo pareiÅ¡kėjams nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I4-10-02 konstatavo, kad Ä®sakymas Nr. 370 yra individualus administracinis teisės aktas. Skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos (ABTÄ® 20 straipsnio 1 dalis (įsakymo priėmimo dienÄ galiojanti redakcija) bei Å¡iuo metu galiojanti įstatymo 33 straipsnio 1 dalies redakcija).

Teismas atmetė pareiÅ¡kėjų skundo dalį dėl įpareigojimo skaičiuoti ir mokėti pareiÅ¡kėjams teisėjų atlyginimÄ taikant kintamÄ BMA ir 50 proc. atlyginimo priedÄ . Pažymėjo, kad 2008 m. lapkričio 6 d. Seimas priėmė Teisėjų atlyginimų įstatymÄ , kuriuo nustatė teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ . Pažymėjo, kad palÅ«kanos pagal CK 6.210 straipsnį gali bÅ«ti taikomos esant civilinėms piniginėms prievolėms, nes CK 6.210 straipsnis yra CK XVII skyriuje, reglamentuojančiame sutarčių nevykdymo civilines teisines pasekmes, o byloje nagrinėjami santykiai, kylantys iÅ¡ tarnybos.

Taip pat atmetė pareiÅ¡kėjų reikalavimus priteisti delspinigius, nes pagal 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ delspinigiai gali bÅ«ti priteisti esant kaltei. Be to, teisės aktai nenumato galimybės delspinigius priteisti iÅ¡ valstybės.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi (II tomas, b.l. 177-190) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai – Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai - siekia atgauti savo atlyginimo dalį, kuri jiems nebuvo mokama nuo 2000 m. sausio 1 d. sumažinus iki tol nustatytÄ ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimÄ Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimÄ Nr. 689 apskaičiuojamÄ darbo užmokestį, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1604 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1023 nustatytus BMA dydžius.

Vertinant pareiÅ¡kėjų reikalavimo pagrįstumÄ , pažymėjo, kad laikotarpiu, už kurį pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jiems neiÅ¡mokėto atlyginimo dalį, teisinius santykius, susijusius su teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimu ir mokėjimu, inter alia reguliavo Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas. Å io įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, be kita ko, nustatė, kad teisėjams, kurių vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas iÅ¡ trijų paskutinių mėnesių tarnybinių atlyginimų (pareiginių algų) ir iÅ¡ paskutinių dvylikos mėnesių nustatytų priedų ir priemokų, yra didesnis už Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo užmokestį, įsigaliojus Å¡iam įstatymui, mokamas iki tol gautas darbo užmokestis ir 2000 metais nedidinamas.

Konstitucinis Teismas, 2001 m. liepos 12 d. nutarime, analizuodamas paminėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , pažymėjo, jog joje įstatymu yra įtvirtintas teisėjams mokamų atlyginimų dydis, t. y. įstatyme yra nustatytas valstybės įsipareigojimas mokėti ne mažesnį kaip iki Å¡io įstatymo priėmimo teisėjams mokėto dydžio atlyginimÄ . Nurodęs, jog Å¡ia nuostata nėra įtvirtintas teisėjų iki tol gautų atlyginimų mažinimas, Konstitucinis Teismas jÄ pripažino neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

Atkreipė dėmesį, kad minėtu nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijos 5, 109 straipsniams, 114 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui buvo pripažintos tik tos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis buvo įtvirtintas teisėjų atlyginimų mažinimas. Tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatos netaikytinos situacijai, kai teisėjų atlyginimai taikant pagal atitinkamus teisės aktus jų dydžių apskaičiavimui reikšmingus parametrus, įskaitant BMA dydžius, nėra didinami.

Todėl pareiškėjų nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 Lt) taikymas teisėjų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas.Pažymėjo ir tai, kad minėtame 2001 m. liepos 12 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog įsigaliojus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. vasario 23 d. priimtu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ Vyriausybei įtvirtintas pavedimas nustatyti teisėjų atlyginimus.

Kadangi minėtame Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme teisėjų atlyginimų santykiai reguliuojami kitaip nei Vyriausybės nutarimuose, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1499 (kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“) nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Taigi, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymui, iki jo įsigaliojimo priimtais poįstatyminiais teisės aktais nustatytas teisėjų atlyginimo apskaičiavimo teisinis reguliavimas daugiau negalėjo (ir negali) bÅ«ti taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po minėto įstatymo įsigaliojimo, t. y. Å¡iais poįstatyminiais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos dar iki Konstituciniam Teismui priimant 2001 m. liepos 12 d. nutarimÄ .

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjams, jų praÅ¡yme ir patikslintame praÅ¡yme nurodomu laikotarpiu, iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo kylantis teisėjo atlyginimo konstitucinės apsaugos imperatyvas garantavo teisę į ne mažesnį, kaip iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo gautÄ teisėjo atlyginimÄ , neatsižvelgiant į BMA dydžio pakeitimus.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybė, jog, įsigaliojus minėtam įstatymui, iÅ¡ Lietuvos Respublikos teisės sistemos buvo paÅ¡alinti su teisėjų atlyginimu susijusius teisinius santykius reguliuojantys Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, kuriuose teisėjų atlyginimas buvo siejamas su BMA.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ perskaičiuoti priklausantį darbo užmokestį, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1604 ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1023 nustatytus BMA dydžius.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, kas buvo pagrindas naikinti teismo sprendimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Be to pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra suformavęs vieningÄ praktikÄ dėl Darbo kodekso 298 straipsnio taikymo nagrinėjamam ginčui (dėl nesumokėtos teisėjų atlyginimo dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo) spręsti (žr. administracines bylas Nr. A822-792-2009;

Nr. A143-698-2009; A822-763-2009 ir kt.). Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Darbo kodekso 298 straipsnio taikymo klausimas detaliai yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009.

Todėl, sprendžiant šį klausimÄ nagrinėjamoje administracinėje byloje, bÅ«tina laikytis teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, kuri yra iÅ¡ esmės panaÅ¡i su nagrinėjama byla. Tai yra bÅ«tina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.

Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla (nutartis Å¡ioje byloje priimta 2009 m. sausio 23 d.) yra reikÅ¡minga ir ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Taigi Darbo kodekso 298 straipsnio netaikymas taip pat laikytinas pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ (ABTÄ® 143 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. raÅ¡tu Nr. I-1578-629/10 (III tomas, b.l.1) pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams pateikti patikslintus skundus.

PareiÅ¡kėjai, įgyvendinami savo teisę tikslinti skundo reikalavimus, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintus skundus. Teismas, vertindamas reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ , taip pat remiasi ir faktiniu pagrindu nurodytu pirminiuose skunduose. Byloje nustatyta, kad Ž. B. ir L. T. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. liepos 7 d. dekretu Nr. 150 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.12,15) paskirtos Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjomis nuo 2004 m. liepos 7 d. penkeriems metams.

R. Š. Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. kovo 16 d. dekretu Nr. 250 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.18) paskirtas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. kovo 10 d. dekretu Nr. 351 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.

19) paskirtas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėju iki 65 metų.J. B. Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. gruodžio 03 d. dekretu Nr. 455 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.22) paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. lapkričio 16 d. dekretu Nr. 677 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.

24) paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja iki 65 metų.V. P. Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. liepos 12 d. dekretu Nr. 372 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.28) paskirtas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėju penkeriems metams.L. D. Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 2 d. dekretu Nr. 221 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.31) paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja penkeriems metams.B. P. (B.) Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. balandžio 26 d. dekretu Nr. 856 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l.34) paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja penkeriems metams.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. balandžio 25 d. dekretu Nr. 267 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (I tomas, b.l. 35-35A) paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja iki 65 metų.PareiÅ¡kėjai savo patikslintuose skunduose nurodė, kad teisėjai įgijo teisę gauti 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.689 nustatyto dydžio atlyginimÄ , Å¡i įgyta teisė Konstitucijos yra saugoma, todėl teisinėmis priemonėmis ginama nuo pažeidimų. Pažymėtina, jog Konstitucijoje ir jÄ aiÅ¡kinančioje konstitucinėje doktrinoje, suformuluotoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas, 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas) nustatytas konstitucinis, t. y. aukščiausios teisinės galios, reguliavimas, susijęs su teisėjų atlyginimais, reiÅ¡kia, kad:

1) sÄ voka „teisėjo atlyginimas“ apima visas iÅ¡mokas, mokamas teisėjui iÅ¡ valstybės biudžeto;

2) teisėjų atlyginimai turi bÅ«ti nustatomi įstatymu, jų dydžiai, kaip ir teisėjams nustatytos materialinės bei socialinės garantijos, turi bÅ«ti tokie, kad atitiktų teisėjo konstitucinį statusÄ , jo orumÄ ir atsakomybę;

3) tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismo teisėjų atlyginimų negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teisę) pagal tai, kada tam tikro dydžio teisėjo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo pradėjo dirbti atitinkamo teismo teisėju iki nustatant tam tikro dydžio to teismo teisėjo atlyginimÄ , ar po to;

4) Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimÄ ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumÄ ;

5) teisėjų atlyginimų mažinimas yra galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis;

6) mažinti atlyginimus teisėjams galima tik įstatymu ir tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė padėtis yra itin sunki;

7) atlyginimų mažinimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimų.Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos turi paisyti tiek įstatymų leidėjas, tiek ir teismas nagrinėjantis konkrečiÄ bylÄ . 2000 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu nutraukė pradėtÄ teisenÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigÅ«nų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tačiau Konstitucinis Teismas tuo pačiu nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjūčio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, įtvirtinanti pereinamÄ jį laikotarpį, ir Å¡io įstatymo priedėlio II skirsnis „Teisėjų pareiginės algos“ ta apimtimi, nustatančia juose teisėjų, kurių darbo užmokestis yra didesnis už Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo užmokestį, darbo užmokesčio mažinimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu į teisėjo pareigas paskirtiems asmenims darbo užmokestis nustatomas ir skaičiuojamas pagal tas Å¡io įstatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, nustatančias teisėjų atlyginimų mažinimÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Minėtas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas įsigaliojo 2001 m. liepos 18 d. (jo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienÄ ). BÅ«tent nuo Å¡ios dienos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, negalėjo bÅ«ti taikomos (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o tai reiÅ¡kia, kad teisėjams, gaudavusiems didesnį atlyginimÄ iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo įsigaliojimo turėjo bÅ«ti mokamas didesnis iki minėto įstatymo įsigaliojimo ir taikymo gautas teisėjo atlyginimas iki tol, kai 2008 m. lapkričio 15 d.

įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymas.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu buvo sumažintas atlyginimas apylinkių teismų teisėjams, t. y. tiems teisėjams, kurių teisėjų atlyginimus reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ (o nereglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“, nes pastarieji reglamentavo tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyrių pirmininkų ir teisėjų, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, šio teismo skyrių pirmininkų ir teisėjų, apygardų teismų pirmininkų, šių teismų skyrių pirmininkų ir teisėjų, apylinkių teismų pirmininkų ir jų pavaduotojų atlyginimų dydžius) ir tuo metu iš jo kylantys arba su juo susiję kiti teisės aktai.

Taigi, Å¡ie teisėjai, gaudavę didesnį atlyginimÄ iki Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo įsigaliojimo įgijo teisę gauti iki Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo gautÄ didesnį teisėjo atlyginimÄ .Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime, taip pat konstatavo, kad „Seimas 2000 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymÄ , kuriuo buvo nustatyti teisėjų atlyginimai.

Tai reiškia, kad įsigaliojus šiam įstatymui minėtu 1993 m. vasario 3 d. priimtu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teisėjų atlyginimus neteko galios. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme teisėjų atlyginimų santykiai reguliuojami kitaip nei Vyriausybės nutarimuose, Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja.“Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad 2001 m. liepos 18 d.

įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui jokio žemesnės juridinės galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkių teismų teisėjų atlyginimų dydžių įtvirtinimu, neliko (iki tol, kol 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymas), nes:– pirma, kai kurias Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, remtis tuo metu galiojusiomis minėto įstatymo nuostatomis, skaičiuojant nurodytų teisėjų atlyginimų dydį, buvo neįmanoma, kadangi, kaip minėta šiame sprendime, nuo 2001 m. liepos 18 d.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, negalėjo bÅ«ti taikomos (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o tai reiÅ¡kia, kad teisėjams, gaudavusiems didesnį atlyginimÄ iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo įsigaliojimo turėjo bÅ«ti mokamas (iki 2008 m. lapkričio 15 d., kai įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymas) didesnis iki minėto įstatymo įsigaliojimo ir taikymo gautas teisėjo atlyginimas, t. y. toks atlyginimas, kuris negalėjo bÅ«ti apskaičiuojamas remiantis tomis Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis, kurios tebegaliojo (taip yra dėl paprasčiausios priežasties – teisėjų atlyginimo dydis, apskaičiavus jį remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, visada bus mažesnis, negu buvo iki Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo);– antra, Seimo 1993 m. vasario 3 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ neteko galios nuo 2001 m. gegužės 9 d.;– trečia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigÅ«nų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2001 m. liepos 12 d. nutarime, neteko galios, kai įsigaliojo Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas.Atkreiptinas dėmesys, kad pastarÄ jÄ aplinkybę taip pat nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2010 m. kovo 15 d. nutartyje.

Pareiškėjos Ž. B. reiškiamas reikalavimas dėl padidinto BMA taikymo atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje, pareiškėjų nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 Lt) taikymas teisėjų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas. Be to, kaip jau buvo minėta, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui, galiojančiam iki šiol, jokio žemesnės juridinės galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkių teismų (ir kitų teismų) teisėjų atlyginimų dydžių įtvirtinimu, neliko.

Pagal KonstitucijÄ teisėjų atlyginimai, jų dydžiai gali bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, todėl nors apylinkių teismų teisėjų atlyginimų dydžių apskaičiavimui ginčo metu pagal abejotinos teisinės prigimties ir teisinės galios Teismų tarybos nutarimus buvo taikytini nebegaliojantys teisės aktai, kuriuose jau tuo metu nebuvo jokio galiojančio teisinio reguliavimo, nėra jokių teisinių sÄ lygų, prielaidų teigti, jog galėtų bÅ«ti taikomi kokie nors žemesnės juridinės galios negu įstatymai teisės aktai, kurie buvo priimti po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo įsigaliojimo ir kurie bÅ«tų susieję savyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ su anksčiau galiojusiu (ir tik dėl Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo taikomu) teisiniu reguliavimu.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-824/2009).Teismas, kaip minėta, vadovaujasi ir pareiÅ¡kėjų pirminiuose skunduose nurodomu faktiniu pagrindu, kad apskaičiuojant pareiÅ¡kėjams teisėjo atlyginimÄ turėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruodžio 24 d.

įsakymas Nr. 221 „Dėl priedų prie tarnybinių atlyginimų“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. 221) taikymo, kuriame buvo nustatytas 50 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas, o ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 370 „Dėl priedų prie tarnybinių atlyginimų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 370) apylinkės teismo teisėjams nustatytas 40 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjai taip pat siekia prisiteisti teisėjo atlyginimo skirtumÄ , susidariusį dėl Ä®sakymo Nr. 370, o ne Ä®sakymo Nr. 221 taikymo.Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-824/2009 konstatuota „Nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d.

įsakymas Nr. 370 nėra pripažintas neteisėtu, Konstitucinis Teismas savo praktikoje ne sykį yra konstatavęs, kad bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimÄ ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuojamas kaip kėsinimasis į Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo garantijas. Teisėjų atlyginimas laikinai įstatymu gali bÅ«ti mažinamas tik esant itin sunkiai valstybės ekonominei ir finansinei bÅ«klei (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas).

Pabrėžtina, jog Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinė doktrina, kuri apima ir Å¡io teismo aktų motyvuojamosiose dalyse pateiktÄ Konstitucijos nuostatų aiÅ¡kinimÄ , saisto ne tik įstatymų leidėjÄ , bet ir bylÄ nagrinėjantį teismÄ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje iÅ¡ esmės pabrėžė, kad teisėjų teisė į įgytÄ atlyginimÄ ir jo nemažinimÄ yra saugoma Konstitucijos, todėl teisinėmis priemonėmis gintina nuo pažeidimų.

Nustačius, kad atlyginimas pareiÅ¡kėjams buvo sumažintas ne dėl to, kad valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis arba kad jis (atlyginimas) sumažintas nesilaikant proporcingumo principo, arba kad sumažintas atlyginimas mokamas pažeidžiant galimybės mažinti teisėjo atlyginimÄ laikinumÄ , bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad minėta pareiÅ¡kėjų teisė yra pažeista, ir jÄ ginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-587/2009).

Pastaruoju atveju pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A–3/2008 konstatavo, kad 1999 m., tai yra laikotarpiu, kai buvo sumažinti teisėjų atlyginimai, valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, kuri pagerėjo nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuo Å¡ios dienos valstybei neatÅ¡aukus ekonominių priemonių (Å¡iuo atveju atlyginimų mažinimo) taikymo, buvo pažeistas tokių priemonių laikinumo principas ir nuo Å¡io laikotarpio pradžios pažeistos teisės turėtų bÅ«ti ginamos.Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, be kita ko, yra pabrėžęs, kad kol įstatymų leidėjas nėra įvykdęs savo konstitucinės pareigos pakoreguoti teisėjų atlyginimų santykių reguliavimo įstatymo lygmeniu, asmenys, manantys, jog jų teisės ar laisvės Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytu teisėjų atlyginimo santykių teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamos bÅ«tent dėl to, kad įstatymo leidėjas nėra įvykdęs Å¡ios savo konstitucinės pareigos, turi teisę ir dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , o atitinkami teismai, pagal savo kompetencijÄ nagrinėjantys tokias bylas, pagal KonstitucijÄ privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės ar laisvės Å¡iuo įstatymu iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių ar laisvių teisminę gynybÄ , taikydami ne tik įstatymÄ , bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ .

Toks teisėjų atlyginimo santykio visuminio teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose tol, kol įstatymų leidėjas įvykdys savo konstitucinę pareigÄ ir teisėjų atlyginimų santykių reguliavimÄ Ä¯statymo lygmeniu pakoreguos taip, kad jis atitiktų KonstitucijÄ .Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjų teisė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 221 nustatytÄ tarnybinio atlyginimo priedÄ turi bÅ«ti ginama ir jiems turi bÅ«ti kompensuojamos netektos pajamos dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 370 sumažinto atlyginimo priedo taikymo po 2003 m. sausio 1 d. <...>konstatuojant teisę į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, nėra reikÅ¡minga, jog dalis pareiÅ¡kėjų teisėjo pareigas pradėjo eiti po 2000 m. sausio 1 d. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iÅ¡ svarbių Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo nepriklausomumo aspektų yra tai, kad visi teisėjai, vykdydami teisingumÄ , turi vienodÄ teisinį statusÄ tuo atžvilgiu, kad negali bÅ«ti nustatomos nevienodos teisėjo nepriklausomumo vykdant teisingumÄ (sprendžiant bylas) savarankiÅ¡kumo garantijos, o teisėjų vienodo teisinio statuso principas reiÅ¡kia, kad teisėjų materialinės bei socialinės garantijos gali bÅ«ti diferencijuojamos tik pagal aiÅ¡kius, ex ante žinomus kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas (pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę) (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad teisėjų socialinio (materialinio) pobÅ«džio garantijos gali bÅ«ti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę, tačiau tai anaiptol nereiÅ¡kia, kad asmens darbo teisėju trukmės kriterijus gali bÅ«ti pakeistas kitu, iÅ¡ esmės skirtingu, kriterijumi, pavyzdžiui, teisės aktuose nustačius tam tikrÄ kalendorinę datÄ (jÄ Ä¯vardijus tiesiogiai arba susiejus su kokiu nors teisiniu faktu, kaip antai kokio nors teisės akto įsigaliojimu), nuo kurios asmeniui pradėjus dirbti teisėju arba nutrÅ«kus jo įgaliojimams tam tikros jam nustatytos (taikomos) socialinės (materialinės) garantijos skirtųsi nuo tų, kurios nustatytos (taikomos) kitų tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies (bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų atveju) teisėjams.

Taigi tos pačios teismų sistemos ir tos paties grandies teismo teisėjų atlyginimų negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teisę) pagal tai, kada tam tikro dydžio teisėjo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradėjo dirbti atitinkamo teismo teisėju iki nustatant tam tikro dydžio to teismo teisėjo atlyginimÄ , ar po to). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos teisėjų nediferencijuoja pagal tai, kada jie pradėjo eiti teisėjo pareigas.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su minėtu teisėjų vienodo teisinio statuso principu nesuderinama būtų tokia padėtis, kad tos pačios grandies teisme teisėjų atlyginimai būtų skaičiuojami pagal skirtingas metodikas ir skirtųsi dydžio prasme tuo pagrindu, kada teisėjai pradėjo eiti savo pareigas.”Be to, pažymėtina, kad Darbo kodekso 298 straipsnio taikymo klausimas detaliai yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009.

Todėl, sprendžiant jį šioje administracinėje byloje, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, kuri yra iš esmės panaši su nagrinėjama byla. Tai yra būtina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla (nutartis Å¡ioje byloje yra priimta 2009 m. sausio 23 d.) yra reikÅ¡minga ir ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartyje konstatavo, kad Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatomis turėtų bÅ«ti remiamasi ir teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo bylose. Nors Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nagrinėjamoje byloje aktualių klausimų nereglamentuoja, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies antrÄ punktÄ Å¡is įstatymas netaikomas teisėjams, tačiau pagal Teismų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusÄ nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡is ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, o pagal to paties įstatymo 41 straipsnį teisėjas yra valstybės pareigÅ«nas, turintis Å¡iame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus.

Atsižvelgdama į minėtas teisės nuostatas teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad susidarius teisės reglamentavimo spragoms, klausimai, kurie yra susiję su teisėjų statusu, jų darbine veikla ir kurie nereglamentuojami Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo ir kt., atsižvelgiant į aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju gali bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5–2065/2006, 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10–583/2006, 2006 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10–189–06, 2005 m. gruodžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A1–638–05) Darbo kodekso 298 straipsnis taikomas nagrinėjant kitas administracines bylas, susijusias su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimu policininkams, prieÅ¡gaisrinės apsaugos darbuotojams ir kt., todėl teisėjų kolegija nemano, kad turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡imtis nagrinėjamoje byloje, susijusioje su teisėjams neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimu.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ kreipėsi 2008 m. kovo 26 d. (I tomas, b. l. 2-9, 77-87), patikslintais skundais (III tomas, b.l.3-4, 10-11, 15-16, 22-23, 32-34) prašė priteisti iÅ¡ atsakovų – Jonavos rajono apylinkės teismo bei Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. nesumokėto darbo užmokesčio ir jo priedų dalį pareiÅ¡kėjams:

J. B.- 13650,51 Lt, L. D. - 10977,09 Lt, B.B. - 13320,04 Lt, R. Å . – 5386,31 Lt (už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2005 m. spalio 31 d.), L. T. – 10190,28 Lt, V. P. – 9418,99 Lt, Ž.B. – neiÅ¡mokėto pagrindinio atlyginimo ir jo priedų dalį - 15684,05 už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d., bei delspinigius - 7613,04 Lt, viso 23297,05 Lt.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei remiantis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjams – J.

B., L. D., B. B., L.T., V. P. priteistina neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d., o R. Å . - laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2005 m. spalio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį 2005 m. ir 2008 m. kovo mėnesiais ne už visÄ mėnesį, todėl Å¡ių mėnesių nepriemoka yra apskaičiuojama nustačius vienos dienos neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį bei jÄ padauginus iÅ¡ tÄ mėnesį dirbtų dienų skaičiaus.

J. B.: Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. kovo mėn.210,00168,0042,002005 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002005 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002005 m. liepos mėn.367,50294,0073,502005 m. rugpjūčio mėn.534,55427,64106,912005 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002005 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002005 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002006 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002006 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002006 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gegužės mėn.910,00728,00182,002006 m. birželio mėn.1330,001064,00266,002006 m. liepos mėn.661,50529,20132,302006 m. rugpjūčio mėn.267,27213,8253,452006 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002006 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002006 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002007 m. vasario mėn.1392,631114,11278,522007 m. kovo mėn.1190,00952,00238,002007 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002007 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002007 m. liepos mėn.0,000,000,002007 m. rugpjūčio mėn.668,18534,55133,632007 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002007 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002007 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002008 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002008 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002008 m. kovo mėn.1237,89990,32247,57IÅ¡ viso:45519,5236415,649103,88 Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo pažyma (III tomas, b.l. 8,13,19,37) apie 2009 m.

Jonavos rajono apylinkės teismui paskirtų lėšų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengi paskirstymÄ . IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjai J.B. pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo įstatymÄ yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 2339,00 Lt, todėl J. B. priteisiama neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis nuo 2005 m. kovo mėn. 26 d. iki 2008 m. kovo mėn. 26 d. yra 9103,88-2339,00= 6764,88 Lt (III tomas. b.l.5). L.D.:

Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. kovo mėn.180,00144,0036,002005 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002005 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002005 m. liepos mėn.1470,001176,00294,002005 m. rugpjūčio mėn.1135,91908,72227,192005 m. rugsėjo mėn.133,64106,9226,722005 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002005 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. sausio mėn.1050,00840,00210,002006 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002006 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002006 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002006 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002006 m. liepos mėn.294,00235,2058,802006 m. rugpjūčio mėn.935,45748,36187,092006 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002006 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002006 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. sausio mėn.868,64694,92173,722007 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002007 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002007 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002007 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002007 m. liepos mėn.1330,001064,00266,002007 m. rugpjūčio mėn.0,000,000,002007 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002007 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002007 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002008 m. sausio mėn.935,45748,37187,082008 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002008 m. kovo mėn.1237,89990,32247,57IÅ¡ viso:46320,9837056,819264,17 Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo pažyma (III tomas, b.l. 8,13,19,37) apie 2009 m.

Jonavos rajono apylinkės teismui paskirtų lėšų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengi paskirstymÄ . IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjai L. D. pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1864,00 Lt, todėl L..D priteistina neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. yra 9264,17-1864= 7400,17 Lt (III tomas. b.l.7). B. B.: Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. kovo mėn.210,00168,0042,002005 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gegužės mėn.1135,91908,72227,192005 m. birželio mėn.1050,00840,00210,002005 m. liepos mėn.1470,001176,00294,002005 m. rugpjūčio mėn.0,000,000,002005 m. rugsėjo mėn.1336,361069,09267,272005 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002005 m. lapkričio mėn.1190,00952,00238,002005 m. gruodžio mėn.1249,50999,60249,902006 m. sausio mėn.1050,00840,00210,002006 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002006 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002006 m. balandžio mėn.653,33522,67130,662006 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002006 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002006 m. liepos mėn.1470,001176,00294,002006 m. rugpjūčio mėn.1470,001176,00294,002006 m. rugsėjo mėn.70,0056,0014,002006 m. spalio mėn.1135,91908,73227,182006 m. lapkričio mėn.840,00672,00168,002006 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002007 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002007 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002007 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002007 m. birželio mėn.73,5058,8014,702007 m. liepos mėn.1470,001176,00294,002007 m. rugpjūčio mėn.1470,001176,00294,002007 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002007 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002007 m. lapkričio mėn.770,00616,00154,002007 m. gruodžio mėn.386,84309,4777,372008 m. sausio mėn.0,000,000,002008 m. vasario mėn.0,000,000,002008 m. kovo mėn.275,37219,7955,58IÅ¡ viso:39356,7231484,877871,85 Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo pažyma (III tomas, b.L 8,13,19,37) apie 2009 m.

Jonavos rajono apylinkės teismui paskirtų lėšų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengi paskirstymo. IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjai B. B. pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 2345 Lt, todėl B. B. priteistina neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. yra: 7871,85-2345= 5526,85 Lt (III tomas. b.l.6). R. Å .: Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. kovo mėn.210,00168,0042,002005 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002005 m. birželio mėn.910,00728,00182,002005 m. liepos mėn.1102,50882,00220,502005 m. rugpjūčio mėn.1470,001176,00294,002005 m. rugsėjo mėn.467,73374,1993,542005 m. spalio mėn.200,00160,0040,00IÅ¡ viso:7300,235840,191460,04 Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas R.

Å . savo patikslintu skundu (III tomas, b.l.10-11) praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2005 m. spalio 31 d. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjui R. Å . priteistina 1460,04 Lt (III tomas, b.l.12) neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis iÅ¡ kurios neatimama apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 2381 Lt suma pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ , nes pastarasis prašė priteisti negautÄ darbo užmokestį iki laikotarpio, numatyto 2008 m. spalio 28 d.

Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatyme, pradžios.    L. T.: Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. kovo mėn.210,00168,0042,002005 m. balandžio mėn.1330,001064,00266,002005 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002005 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002005 m. liepos mėn.73,5058,8014,702005 m. rugpjūčio mėn.801,82641,45160,372005 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002005 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002005 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. sausio mėn.840,00672,00168,002006 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002006 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002006 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002006 m. birželio mėn.490,00392,0098,002006 m. liepos mėn.294,00235,2058,802006 m. rugpjūčio mėn.1470,001176,00294,002006 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002006 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002006 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002007 m. vasario mėn.1237,89990,32247,572007 m. kovo mėn.980,00784,00196,002007 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002007 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002007 m. liepos mėn. 0,002007 m. rugpjūčio mėn.334,09267,2766,822007 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002007 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002007 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002008 m. sausio mėn.935,45748,37187,082008 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002008 m. kovo mėn.1237,89990,32247,57IÅ¡ viso:44044,6435235,738808,91 Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo pažyma (III tomas, b.l. 8,13,19,37) apie 2009 m.

Jonavos rajono apylinkės teismui paskirtų lėšų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengi paskirstymÄ . IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjai L. T. pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo įstatymÄ yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1778,00 Lt, todėl L. T. priteisiama neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis nuo 2005 m. kovo mėn. 26 d. iki 2008 m. kovo mėn. 26 d. yra 8808,91-1778 = 7030,91 Lt (I tomas, b.l.67, III tomas, b.l.18).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikta pažyma pagal pareiÅ¡kėjos L. T. patikslintÄ skundÄ nėra pilna, nes pastarojoje nėra pateiktas paskaičiuoto atlyginimo priedo skirtumas pagal LR teisingumo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymÄ Nr. 221 ir pagal LR teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymÄ Nr. 370, todėl teismas minėtÄ skirtumÄ laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2005 m. spalio 31 d. apskaičiavo remdamasis kitomis teismui pateiktoms pažymomis (I tomas, 10-11,67). V. P.: Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. rugpjūčio mėn.267,27213,8253,452005 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002005 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002005 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002006 m. vasario mėn.1160,53928,43232,102006 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002006 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002006 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002006 m. liepos mėn.294,00235,2058,802006 m. rugpjūčio mėn.334,09267,2766,822006 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002006 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002006 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002007 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002007 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002007 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002007 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002007 m. liepos mėn.280,00224,0056,002007 m. rugpjūčio mėn.267,27213,8253,452007 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002007 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002007 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002008 m. sausio mėn.1470,001176,00294,002008 m. vasario mėn.1470,001176,00294,002008 m. kovo mėn.1237,89990,32247,57IÅ¡ viso:40591,0532472,868118,19 Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktos Jonavos rajono apylinkės teismo pažyma (III tomas, b.l. 8,13,19,37) apie 2009 m.

Jonavos rajono apylinkės teismui paskirtų lėšų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengi paskirstymÄ . IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjui V. P. pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo įstatymÄ yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1845,00 Lt, todėl V. P. priteisiama neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. 26 d. iki 2008 m. kovo mėn. 26 d. yra 8118,19 -1845= 6273,19 Lt (III tomas, b.l.24).Teismo vertinimu, Ž.

B. priteistina neiÅ¡mokėta teisėjo atlyginimo dalis laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. sausio 31 d. (III tomas, b.l.51) vadovaujantis žemiau iÅ¡dėstytu. Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjų darbo užmokestis nustatomas įstatymu. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje yra numatyta, kad Å¡is įstatymas nustato valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sÄ lygas.

Nei viename iÅ¡ teisėjų darbo užmokesčio klausimus reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatytas terminas per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas teisėjo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 punktÄ , kuris numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija – taikomos artimiausios savo prigimtimi teisės normos, o būtent taikomos darbo teisės normos, numatytos Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendras ieškinio senaties terminas, šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jei šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. PareiÅ¡kėjos Ž. B. skundas teismui paduotas 2008 m. kovo 26 d. (b. l. 1-3), todėl atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimo daliai laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 25 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009). PareiÅ¡kėjos reikalavimo daliai laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 25 d. teismas taiko ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, kadangi to prašė atsakovas, o aplinkybių, kurių pagrindu jis bÅ«tų atnaujintinas, teismas nenustatė, todėl tenkinami pareiÅ¡kėjos reikalavimai laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. sausio 31 d.

Ž. B.: Metai, mėnuoPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr. 221, LtPriedas pagal Ä®sakymÄ Nr.370, LtSkirtumas, Lt2005 m. kovo mėn.210,00168,0042,002005 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002005 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002005 m. birželio mėn.1260,001008,00252,002005 m. liepos mėn.1470,001176,00294,002005 m. rugpjūčio mėn.668,18534,55133,632005 m. rugsėjo mėn.1002,27801,82200,452005 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002005 m. lapkričio mėn.1330,001064,00266,002005 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. sausio mėn.980,00784,00196,002006 m. vasario mėn.1237,89990,31247,582006 m. kovo mėn.1470,001176,00294,002006 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gegužės mėn.1470,001176,00294,002006 m. birželio mėn.490,00392,0098,002006 m. liepos mėn.1396,501117,20279,302006 m. rugpjūčio mėn.868,64694,91173,732006 m. rugsėjo mėn.1470,001176,00294,002006 m. spalio mėn.1470,001176,00294,002006 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002006 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. sausio mėn.935,45748,36187,092007 m. vasario mėn.1315,261052,21263,052007 m. kovo mėn.1330,001064,00266,002007 m. balandžio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gegužės mėn.1069,09855,27213,822007 m. birželio mėn.1470,001176,00294,002007 m. liepos mėn.1470,001176,00294,002007 m. rugpjūčio mėn.1470,001176,00294,002007 m. rugsėjo mėn.882,00705,60176,402007 m. spalio mėn.766,96613,57153,392007 m. lapkričio mėn.1470,001176,00294,002007 m. gruodžio mėn.1470,001176,00294,002008 m. sausio mėn.1002,27801,84200,43IÅ¡ viso:43204,5134563,648640,87 Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja Ž.

B. savo patikslintu skundu (III tomas, b.l.32-34) praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d., kadangi iki tos dienos dirbo Jonavos rajono apylinkės teisme, vėliau buvo perkelta į Kauno miesto apylinkės teismÄ . Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo pažyma (III tomas, b.l. 8,13,19,37) apie 2009 m. Jonavos rajono apylinkės teismui paskirtų lėšų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengi paskirstymÄ .

IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjai Ž.B. pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo įstatymÄ yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 2048 Lt, todėl Ž. B. priteisiama teisėjo atlyginimo dalis nuo 2005 m. kovo mėn. 26 d. iki 2008 m. sausio mėn. 31 d. yra 8640,87-2048 = 6592,87 Lt. Teismas pažymi, kad priteistos neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies sumos nurodomos su privalomaisiais mokesčiais, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.PareiÅ¡kėja Ž.

B. patikslintu skundu (III tomas, b.l. 32-34) praÅ¡o teismo taip pat priteisti 7613,04 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. vasario 8 d., tačiau teismas tokius reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus, nes skiriasi darbdavys ir teisėjams atlyginimÄ sumokantis asmuo: Å¡iuo atveju darbdavys yra valstybė, o atlyginimo mokėtojas – teismas. Pagal 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ delspinigiai gali bÅ«ti priteisti esant kaltei, tačiau teisės aktai nenumato galimybės delspinigius priteisti iÅ¡ valstybės.Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-985/2009 konstatavo, kad „nei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas (2000 m. vasario 29 d.

įstatymas Nr. VIII-1904), nei Valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-855) nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai iÅ¡mokamo darbo užmokesčio mokėjimu. Todėl konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio taikymo požiÅ«riu delspinigių už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ nustato DK 207 straipsnio 1 dalis bei Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas.

Pastarojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Šioje teisės normoje taip pat nustatytos delspinigių dydžio apskaičiavimo taisyklės. Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nuoroda DK 207 straipsnio 1 dalyje į delspinigių dydį („įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai“) bei pats Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo pavadinimas leidžia daryti prielaidÄ , kad pastarasis įstatymas yra skirtas „aptarnauti“ (detaliai sureglamentuoti) DK 207 straipsnio 1 dalį. Savo ruožtu tai leidžia daryti prielaidÄ , kad taikant svarstomas teisės normas bÅ«tina vadovautis (suteikti pirmenybę) DK 207 straipsnio 1 dalies nuorodai į darbdavio kaltę, t. y. pareigos mokėti delspinigius atsiradimas turi bÅ«ti siejamas su darbdavio kalte, o ne darbuotojo kaltės nebuvimu, kaip tai nurodyta Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau tarp Å¡ių teisės normų (jose nurodyto kaltės aspekto) galima įžvelgti kolizijÄ , todėl kolegija pripažįsta bÅ«tina pasisakyti dėl tokios (galimos) kolizijos iÅ¡sprendimo bÅ«do. Tai darant, kolegijos manymu, bÅ«tina vadovautis DK 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ , jeigu tarp DK normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieÅ¡taravimų, taikoma DK norma. Taigi darytina iÅ¡vada, kad, sprendžiant delspinigių už darbo užmokesčio (jo dalies) mokėjimo pavėlavimÄ priteisimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio pavėlavimo yra kalta darbo užmokestį iÅ¡mokanti institucija.

Be to, kolegija pažymi, kad darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai mokėjo atsakovas RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas, kuris privalėjo laikytis Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų dėl asignavimo panaudojimo griežtai pagal paskirtį. Todėl jau vien dėl to yra akivaizdu, kad Å¡io atsakovo kaltės (DK 207 straipsnio 1 dalies taikymo prasme) dėl laiku neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies nėra. Kolegija taip pat pažymi, kad kaltės sampratos (DK 207 straipsnio 1 dalies taikymo prasme) neatitinka ir kito atsakovo (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės) veiksmai – atitinkamų teisės aktų, nors vėliau ir pripažintų neatitinkančiais Konstitucijos, priėmimas, – nes Å¡ie veiksmai iÅ¡ esmės buvo politinio apsisprendimo rezultatas ir pagal šį savo lygmenį teismo negali bÅ«ti vertinami pagal analogijÄ teisės (DK 207 straipsnio 1 dalies) taikymo požiÅ«riu.“Dėl tinkamų atsakovų Å¡ioje byloje, tai remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutartimi tinkamu atsakovu laikytina Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009).

Atsakovas argumentavo, kad 2008 m. spalio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymas Nr. X-1761, kuris jau yra vykdomas, todėl kilęs ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis bÅ«tent įstatymo normomis, nes įstatymas yra galiojantis. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. priėmė nutarimÄ Nr. 194, kuriuo patvirtino Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apmokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡Ä .

Pastarasis įsigaliojo 2009 m. kovo 29 d. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir jį lydinčiais poįstatyminiais aktais, pareiÅ¡kėjams, kaip ir visiems kitiems teisėjams, 2009 metais buvo iÅ¡mokėta dalis nesumokėto darbo užmokesčio (Å¡iÄ aplinkybę nurodo ir patys pareiÅ¡kėjai). Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį bus įgyvendintas vadovaujantis įstatymu ir nėra pagrindo šį reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka, nes Å¡is įstatymas nenumato jokių iÅ¡imčių ir turi bÅ«ti taikomas visiems asmenims vienodai.

Tuo tarpu teismo sprendimas konkrečioje byloje yra individualaus taikymo, todėl nelogiÅ¡ka ir neteisinga bendro pobÅ«džio įstatymo normas paneigti individualiais teismo sprendimais. Teismas, vadovaudamasis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje (II tomas, b.l. 177-190) teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymo (2008 m. spalio 28 d.

įstatymo Nr. X-1761) ir Å¡io įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194 patvirtinto Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o (toliau - ir ApraÅ¡as) įsigaliojimas, kolegijos nuomone, nėra teisinė kliÅ«tis naujam bylos nagrinėjimui teisme, nes Å¡io Ä®statymo bei ApraÅ¡o nuostatos nepaneigia galimybės tokio pobÅ«džio ginÄÄ iÅ¡spręsti teismine tvarka. Tai matyti iÅ¡ Ä®statymo 4 ir 5 straipsnių, pagal kuriuos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos nustatymas pavestas Vyriausybei, bei iÅ¡ ApraÅ¡o 4 punkto 3 ir 4 pastraipų, kuriose yra aptarta galimybė spręsti atitinkamÄ ginÄÄ teismine tvarka.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009 teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismui apgynus pareiÅ¡kėjų teises teismine tvarka, jie negalės reikalauti tos pačios neiÅ¡mokėtos teisėjų atlyginimo dalies dar kartÄ pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų R. Å ., L. T., Ž.

B., L.D., J. B., V.P., B. B.patikslinti skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Atsakovo LR teisingumo misterijos atstovas teismo posėdyje prašė atidėti sprendimo vykdymÄ metams, atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės finansinę padėtį. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2010 m. sausio mėn. 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-57/2010 konstatavo, jog ypatingai svarbu yra tai, kad teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ).

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui, o toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl, vadovaudamasi ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas ir teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjų – R. Å ., L.T., Ž. B., L. D., J. B., V. P., B. B. patikslintus skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti L.D. iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. – 7400,17 Lt (Septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus litų ir septyniolika centų).Priteisti B.

B. iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. – 5526,85 Lt (Penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis centus).Priteisti J. B. iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. – 6764,88 Lt (Å eÅ¡is tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus).Priteisti R.

Å . iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2005 m. spalio 31 d. – 1460,04 Lt (VienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų ir keturis centus).Priteisti L. T. iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. – 7030,91 Lt (Septynis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt litų ir devyniasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ).Priteisti V.

P. iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. – 6273,19 Lt (Å eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus ir devyniolika centų).Priteisti Ž. B. iÅ¡ atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. – 6592,87 Lt (Å eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis centus).Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                         Milda Vainienė