Legislator Case Law & Legislation
2020-11-18 Nr. AB-21863-3-61-3-03988-2018-2 AI generated

2020-11-18 Nr. AB-21863-3-61-3-03988-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-11-18 Nr. AB-21863-3-61-3-03988-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-11-18 Nr. AB-21863-3-61-3-03988-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2018 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. D1-895 dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijų lėšų, skirtų UAB „Palangos šilumos tinklai“ sumažinimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo (toliau – ir Įsakymas); priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2303-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03988-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2018 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. D1-895 dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijų lėšų, skirtų UAB „Palangos šilumos tinklai“ sumažinimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo (toliau – ir Įsakymas); priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis vykdė projekto „Naujo 5MW biokuro katilo statyba UAB „Palangos šilumos tinklai“ (toliau – ir Projektas), įgyvendinimą. Šio Projekto įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas. Ginčijamu Įsakymu Aplinkos ministerija sumažino pareiškėjui skirtą (139 337,64 Eur) finansavimą 106 278,58 Eur (100 proc. nuo pareiškėjui skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutarties papildomą susitarimą Nr. 2) ir 33 059,06 Eur (11,5 proc. (generalinės rangos išskaitos dydis) nuo pareiškėjui skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutartį). Pareiškėjas nesutinka su Įsakyme konstatuota aplinkybe, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą. Atsakovas ginčijamame Įsakyme nenurodė jokių motyvų, dėl ko pareiškėjas pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Atsakovas tikrųjų faktinių aplinkybių nenustatinėjo, nesiaiškino jokių aplinkybių ir nenurodydamas jokių motyvų bei argumentų dėl pareiškėjui taikytų konkrečių sankcijų dydžių, skirtos sankcijos neindividualizuodamas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą. Nors atsakovas konstatavo pažeidimus, tačiau neatliko jokio tyrimo, neišdėstė jokių faktinių aplinkybių, dėl tariamai konstatuotų pažeidimų.

3. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad jis informavo pareiškėją, jog sprendimas taikyti finansinę korekciją buvo priimtas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. vasario 20 d. išvadą, kuri buvo pateikta ikiteisminiame tyrime Nr.07-6-00001-17. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindinius pirkimo principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą, nurodantį racionaliai naudoti lėšas, taip pat 18 straipsnio 8 ir 11 dalyse įtvirtintas teisės normas, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos ir turi būti skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tarp pareiškėjo ir UAB „Irdaiva“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytos rangos darbų sutarties Nr. 2014-08-01/1 16.3 papunktį, bei Projekto finansavimo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutarties Nr. KKS-S-24(2013) (toliau – ir Finansavimo sutartis) 6.3.2 ir 6.3.3 punktus, įtvirtintas abipusis įsipareigojimas, kad Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias Sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems Sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas. Pareiškėjas, vykdydamas projektą „Naujo 5 MW biokuro katilo statyba UAB „Palangos šilumos tinklai“, kuriam aplinkos ministro įsakymu skirtas finansavimas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies įtvirtintą pirkimo tikslo siekimą – racionaliai naudoti lėšas ir sudarė sutartį su tiekėju, kurio kaina viršijo pareiškėjo suplanuotas lėšas. Pareiškėjas ir UAB „Irdaiva“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Rangos sutartį. Sutarties šalys, pasirašydamos Rangos sutarties Susitarimą Nr. 2, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą. Šalys, vykdydamos Rangos sutartį nesivadovavo jos nuostatomis, o neteisėtai perleidus Rangos sutarties vykdymą kitiems ūkio subjektams, kurie nedalyvavo viešajame pirkime, pakeitė esminę sutarties sąlygą – sutarties šalį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Agentūra paaiškino, kad 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (toliau – ir LAAIF, kurio visas teises ir pareigas perėmė Agentūra) ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ sudarė Projekto finansavimo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį, kurioje numatyta pareiškėjui suteikti ne didesnę kaip 785 098,18 Eur subsidiją. Šia Finansavimo sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą. Dalis Projekto įrangos: katilas, katilo valdymo įranga ir kt. buvo įsigyta vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą, kurį atliko įgaliotoji perkančioji organizacija UAB „Mažeikių šilumos tinklai“.

Vadovaujantis Finansavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir LAAIF, reikalavimais, likusiems įrangos ir darbų viešiesiems pirkimams atlikti įgaliota Palangos miesto savivaldybės administracija. Palangos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Katilinės rekonstrukcijos, priestato, kuro sandėlio su transporterių patalpos ir kamino naujos statybos Klaipėdos pl. 63, Palanga darbai“. Dėl šios pirkimų dalies sudaryta Rangos sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Irdaiva“, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Akordas“.

Pareiškėjas ir UAB „Irdaiva“ 2016 m. sausio 27 d. pasirašė Susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties, kuriuo ne tik pratęstas Projekto įgyvendinimo terminas, bet ir pakeistos Rangos sutarties sąlygos. Pareiškėjas savo prašyme Tarnybai dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo nenurodė, kad planuoja pakeisti ir kitas Rangos sutarties sąlygas. Susitarimu Nr. 2 Rangos sutarties šalys atsisakė dalies darbų, numatė galimybę įsigyti papildomus darbus, atsisakė netesybų Rangovui taikymo ir pakeitė kitas Rangos sutarties sąlygas.

Rangos sutartyje nebuvo numatyta galimybė jos vykdymo metu atsisakyti dalies darbų, vienus darbus keisti kitais, įsigyti papildomus darbus. Pažymėjo, kad visi papildomi, Rangos sutartyje nenumatyti, darbai turi būti įsigyjami vykdant naują viešąjį pirkimą. Todėl pareiškėjas, norėdamas pakeisti Rangos sutarties sąlygas, bei siekdamas vienus darbus pakeisti kitais darbais, turėjo kreiptis į Tarnybą dėl sutikimo pakeisti Rangos sutarties sąlygas, nes pačioje Rangos sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsisakyti darbų. Pareiškėjas, pakeitęs Rangos sutarties sąlygas ir negavęs Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, o sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 2 nepaskelbęs viešai, pažeidė 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Palangos šilumos tinklai“ skundą.

8. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 8 ir 11 dalimis, Rangos sutarties 11.1, 16.3 punktais, taip pat nustatęs, kad pareiškėjas ir UAB „Irdaiva“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią UAB „Irdaiva“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti Katilinės rekonstrukcijos, priestato, kuro sandėlio su transporterių patalpa ir kamino naujos statybos Klaipėdos pl. 63, Palangoje darbus, konstatavo, kad sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos, jeigu tokios pakeistos sąlygos neprieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl tokių sąlygų keitimo būtų gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Rangos sutarties sąlygų keitimas atskirtas nuo rašytinių susitarimų prie Rangos sutarties pirkimo tikslui pasiekti, kas reiškia, jog dėl tokių papildomų susitarimų pirkimo tikslui pasiekti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikėjo.

9. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas darbų vykdymo metu pakeitė Rangos sutarties nuostatas, nustatė, jog pareiškėjas ir UAB „Irdaiva“ 2016 m. sausio 27 d. sudarė papildomą susitarimą prie Rangos sutarties Nr. 2 (toliau – ir Susitarimas Nr. 2), kuriuo pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2016 m. birželio 1 d., o sutarties galiojimo terminą iki 2016 m. rugsėjo 1 d., taip pat nurodė, kad užsakovas atsisako netesybų taikymo, atsisakė dalies darbų (automatikos sistemų įrengimo), pridėjo reikalingų papildomų darbų lokalines sąmatas (256 004,93 Eur). Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl sutarties galiojimo ir darbų atlikimo termino nėra, nes dėl šios sąlygos Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas buvo gautas. Pagal susitarimo Nr. 2 turinį teismas vertino, kad minėtu susitarimu buvo pakeistos esminės Rangos sutarties sąlygos, nes pakeistas sutarties dalykas (atliekamų darbų apimtis), taip pat ir kitos sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas siekiant pasiekti pirkimo tikslą, o ne keisti Rangos sutarties sąlygas, nes iš Rangos sutarties turinio matyti, jog galimybė keisti darbų apimtis sutartyje numatyta nebuvo. Sumažinus atliekamų darbų apimtį iš esmės pasikeitė Rangos sutarties objektas, darbų apimties pakeitimas nėra organizacinio ar korekcinio pobūdžio, susitarimu Nr. 2 iš esmės atsisakoma dalies darbų pagal Rangos sutartį – automatikos sistemų įrengimo, kurių pareiškėja įsipareigojo iš rangovo nebereikalauti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog prieš tokių sąlygų pakeitimą būtų kreipęsis į Tarnybą leidimui gauti. Taigi teismas sprendė, kad toks Rangos sutarties sąlygų pakeitimas prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principams, nes skirtinga darbų apimtis galėjo lemti kitų tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.

10. Teismas taip pat iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 medžiagos nustatė, kad pagal liudytojų parodymus (direktoriaus T. J., šilumininko-inžinieriaus M. E., direktoriaus A. M., V. S.) darbus pagal Rangos sutartį atliko ne tik rangovas UAB „Irdaiva“, tačiau ir nedeklaruotas subrangovas, nors 2014 m. rugpjūčio 1 d. rangos sutartyje tokia galimybė perduoti darbus atlikti subrangovams numatyta nebuvo. FNTT 2017 m. rugpjūčio 9 d. užduotyje atlikti objektyvų tyrimą nurodyta, jog po to, kai UAB „Palangos šilumos tinklai“ pasirašė 2014 m. rugpjūčio 1 d. rangos sutartį su UAB „Irdaiva“, šis tą pačią dieną visus prisiimtus įsipareigojimus perleido nedeklaruotam, reikiamų kvalifikacijų neturinčiam subrangovui. Teismas pažymėjo, kad pagal Rangos sutarties nuostatas rangovui UAB „Irdaiva“ buvo suteikta galimybė pasitelkti subrangovus, tačiau tik tuos, kurie buvo nurodyti teikiant pasiūlymą (Rangos sutarties 9.3.2), taip pat įtvirtinta pareiga informuoti užsakovą apie objekte dirbančius subrangovus (Rangos sutarties 9.4.12). Kadangi Rangos sutartyje subrangovų numatyta nebuvo, dokumentų, patvirtinančių, kad darbus atliks subrangovai, nebuvo, todėl teismas vertino, kad pagal Rangos sutarties nuostatas darbus įsipareigojo atlikti UAB „Irdaiva“. Nustačius, kad realiai darbus pagal Rangos sutartį vykdė ne pats rangovas UAB „Irdaiva“, o tretieji asmenys, kurie nebuvo įgalioti tokius darbus atlikti, padaryta išvada, jog iš esmės pakeista Rangos sutarties šalis. Aplinkybė, kad pareiškėjas pakeitė Rangos sutarties sąlygas lėmė, jog jis neatliko ir kitų jai Viešojo įstatymo nuostatose įtvirtintų pareigų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pakeitęs Rangos sutarties sąlygas, nuo tokių sąlygų pakeitimo apie tai per 10 darbo dienų nepaskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pateiktus išaiškinimus, nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog ginčijamas Įsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, o jį priimant tyrimas neatliktas. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas priimtas remiantis Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvada Nr. 4S-269, kurios turinys atskleidžia pareiškėjo įvykdytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, be to, ši išvada buvo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 medžiagos dalis, todėl atsakovas, priimdamas Įsakymą, šios išvados pateikti pareiškėjui negalėjo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas vis dėlto turėjo teisę kreiptis į FNTT su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, dalimi, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo Įsakymo priėmimo motyvų, nes visi dokumentai ir duomenys, kuriais priimamas Įsakymas jam buvo nurodyti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2018 m. spalio 18 d. įžanginėje dalyje nurodytos visos teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėjas Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje pripažintas pažeidęs, todėl konstatavo, jog jo teisė gintis nuo jo atžvilgiu pripažintų pažeidimų paneigta nebuvo. Be to, ginčijamas Įsakymas pareiškėjui atsiųstas kaip priedas prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 23 d. rašto, kuriame taip pat išdėstyti Įsakymo priėmimo motyvai. Teismas padarė išvadą, kad tiek pačiame ginčijamame Įsakyme, tiek 2018 m. spalio 23 d. rašte nurodytas objektyvus Įsakymo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas, t. y. nurodytos tiek teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remtasi priimant įsakymą, tiek faktinis pagrindas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo ir priimtos išvados, dėl finansinės korekcijos apskaičiavimo.

12. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 4 d.) 98, 102 punktais, Aplinkos ministerijai gavus duomenis apie pareiškėjo įvykdytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, ji turėjo teisę ir priėmė sprendimą dėl skirto finansavimo sumažinimo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pačių sumų, kuriomis sumažintas finansavimas neginčija, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens nurodomais teiginiais dėl pareiškėjui suteiktų subsidijų.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti jo vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Palangos šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Palangos šilumos tinklai“ skundą dėl Įsakymo panaikinimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas pabrėžia, jog Katilinės rekonstrukcijos eigoje patikslintos lokalinės sąmatos pagal rekonstrukcijos eigoje paaiškėjusias naujas aplinkybes, negali būti laikoma Rangos sutarties pakeitimu ir tai atitinka Rangos sutarties 16.3. punktą, kuriame buvo numatyta, kad „Sutartyje numatyti atvejai pirkimo tikslui pasiekti, dėl kurių sutarties vykdymo metu numatomi rašytiniai susitarimai prie sutarties ar kurių sudaromi tokie susitarimai, nelaikomi sutarties sąlygų keitimu.“ Apelianto nuomone, nepagrįstas teismo teiginys, kad „Sumažinus atliekamų darbų apimtį iš esmės pasikeitė Rangos sutarties objektas [...]“, Pažymi, kad atliekamų darbų apimtis nebuvo pakeista ir tai matyti iš Papildomo susitarimo Nr. 2 prie Rangos sutarties 7 punkto, kuriame sutarties šalys patikslino papildomų darbų lokalinę sąmatą bei nevykdomų darbų lokalinę sąmatą.

Papildomų darbų kaina visiškai atitiko nevykdomų darbų kainą, todėl atliekamų darbų apimtis negalėjo sumažėti. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, detalizuojančių papildomų darbų rekonstrukcijos eigoje paaiškėjusį neišvengiamą poreikį, siekiant geriausio rezultato tinkamam Rangos sutarties objekto įgyvendinimui ir nevykdomų darbų nereikalingumo, perteklinių darbų pobūdžio, o tik formaliai nurodė, kad darbų apimties pakeitimas nėra organizacinio ar korekcinio pobūdžio. Pagal papildomo susitarimo Nr. 2 prie Rangos sutarties 8 punktą, šalys numatė, kad užsakovas įsipareigoja užtikrinti patekimą ir frontą darbų atlikimui esamoje katilinėje.

Pagal papildomo susitarimo Nr. 2 prie Rangos sutarties, 9–12 punktus, užsakovas ir rangovas sutarties nekeitė, o tik dėl aiškumo detalizavo su katilo pajungimu ir funkcionavimu susijusias detales, siekdamas išvengti šalių ginčų rangos sutarties vykdymo eigoje. Papildomo susitarimo Nr. 2 prie Rangos sutarties, 13–16 punktuose yra numatytos bendros nuostatos, kuriomis nepakeista rangos sutartis. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog susitarimu Nr. 2 buvo pakeistos esminės Rangos sutarties sąlygos, nes pakeistas sutarties dalykas, neparemta jokiais objektyviais duomenimis bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Todėl, apelianto nuomone, byla buvo išnagrinėta neatskleidžiant ginčo esmės. Pažymi, kad betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Šiuo atveju teismas sprendimą grindė ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 medžiagoje esančiais liudytojų parodymais (direktoriaus T. J., šilumininko-inžinieriaus M.

E., direktoriaus A. M., V. S.), neatsižvelgdamas į tai, kad, pvz., V. S. apklausta specialiąja liudytoja, t. y. toks specialusis liudytojas apklausiamas neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, teismas sprendimą grindė FNTT 2017 m. rugpjūčio 9 d. užduotyje atlikti objektyvų tyrimą nurodytais teiginiais, kurie iš esmės suformuoti remiantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno nuomone; taip pat grindė Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvados Nr. 4S-269 turiniu. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė proceso teisės normų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10, 78, 80 straipsniuose, nes bylai reikšmingas aplinkybes konstatavo ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet perrašydamas minėtuose dokumentuose apibendrintas išvadas dėl faktinių aplinkybių buvimo ar pritardamas Tarnybos nustatytoms aplinkybėms.

16. Pareiškėjas pažymi, kad jis jokių subrangos sutarčių nėra sudaręs, todėl teismo teiginys, jog nustačius, kad realiai darbus pagal Rangos sutartį vykdė ne pats rangovas UAB „Irdaiva“, o tretieji asmenys, kurie nebuvo įgalioti tokius darbus atlikti, darytina išvada, jog iš esmės pakeista Rangos sutarties šalis, yra nepagrįstas. Subsidija pareiškėjui sumažinta neteisėtai ir nepagrįstai, remiantis tuo, kad papildomu susitarimu Nr. 2 buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Pažymi, kad subsidijos sumažinimas padidins vartotojų šilumos kainas, be to, pareiškėjas, privalėdamas grąžinti jam skirto finansavimo dalį į Agentūros atsiskaitomąją sąskaitą, turėtų imti paskolą, kas taip pat žymiai padidintų vartotojams šilumos kainą, kadangi prie paskolos prisidėtų ir palūkanos. Taigi teismas šioje byloje detaliai netyrė byloje surinktų įrodymų, savarankiškai nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, išsamiai ir visapusiškai jų nevertino. Akcentuoja, kad Įsakymo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes Įsakyme tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagristų šių teisės normų taikymo būtinybę. Teismas netinkamai vertino Įsakymo turinio atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nukrypo nuo formuojamos vieningos teisminės praktikos, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

17. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, teigdamas, kad teismas, tinkamai pritaikęs ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Visi pareiškėjo išdėstyti argumentai iš esmės susiję su pareiškėjo siekiu įrodyti, kad tarp jo ir UAB „Irdaiva“ sudarytas susitarimas Nr. 2 nelaikytinas rangos sutarties pakeitimu, nes atliktas pirkimo tikslui pasiekti. Esminė aplinkybė, kurią įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir susitarimo Nr. 2 turinį nustatė teismas, yra ta, kad susitarimu Nr. 2 buvo pakeistas sutarties dalykas (atliekamų darbų apimtis), taip pat ir kitos sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo, o tai laikytina esminių rangos sutarties sąlygų pakeitimu. Sutinka su teismo pateiktais argumentais, kad susitarimas Nr. 2 negali būti vertinamas kaip sudarytas pirkimo tikslui pasiekti, nes pagal Rangos sutarties turinį galimybė keisti darbų apimtis nebuvo numatyta. Sumažinus atliekamų darbų apimtį iš esmės pasikeitė Rangos sutarties objektas, darbų apimties pakeitimas nėra organizacinio ar korekcinio pobūdžio, susitarimu Nr. 2 iš esmės atsisakoma dalies darbų pagal rangos sutartį – automatikos sistemų įrengimo, kurių pareiškėjas įsipareigojo iš rangovo nebereikalauti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl tokių pakeitimų būtų kreipęsis į Tarnybą leidimui gauti.

19. Atsakovas teigia, kad yra nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas bylą išnagrinėjo neištyręs įrodymų, nes priešingai, sprendime yra pateikta išsami įrodymų analizė kartu su teismo vertinimu ir konstatavimu, kad susitarimu Nr. 2 buvo padarytas esminis rangos sutarties pakeitimas, lėmęs sprendime įvardytų teisės aktų pažeidimą ir subsidijos sumažinimą ginčijamu Įsakymu. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo ginčijamo Įsakymo priėmimo motyvų, nes visi dokumentai ir duomenys jam buvo nurodyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taip pat pagrįstai sprendė, jog Aplinkos ministerijai gavus duomenis apie pareiškėjo įvykdytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, ji turėjo teisę ir priėmė sprendimą dėl skirto finansavimo sumažinimo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Agentūra teigia, kad teismas išsamiai ir argumentuotai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Informuoja, kad 2018 m. balandžio 3 d. buvo baigtas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir LAAIF) reorganizavimas ir visas įstaigos teises ir pareigas perėmė Agentūra. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba 2016 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 4S-180 sutiko, jog būtų dar kartą pratęstas Rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo ir Rangos sutarties galiojimo terminas, tačiau pareiškėjas savo prašyme Tarnybai nenurodė, jog planuoja pakeisti ir kitas Rangos sutarties sąlygas. Pareiškėjas, norėdamas pakeisti Rangos sutarties sąlygas bei siekdamas vienus darbus pakeisti kitais darbais, turėjo kreiptis į Tarnybą dėl sutikimo pakeisti Rangos sutarties sąlygas, nes pačioje Rangos sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsisakyti darbų. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Irdaiva“ rangos sutarties Nr.2014-08-01/01 vykdymui galėjo pasitelkti tik tuos subrangovus, kurie buvo numatyti pasiūlyme, naujo subrangovo pasitelkimo galimybė sutartyje nebuvo numatyta, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis į Tarnybą dėl sutikimo. Nesutinka su pareiškėju, kad atsakovas Įsakyme nenurodė jokių motyvų, dėl ko pareiškėjas pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pažymi, kad Įsakyme buvo akcentuota, jog jis priimtas ne tik remiantis Tvarkos aprašo 98 ir 102 punktais, bet ir atsižvelgiant į Tarnybos išvadą Nr. 4S-269. Aplinkos ministerija 2018 m. spalio 23 d. rašte Nr. (52-l)-D8-5069 taip pat informavo pareiškėją, kad sprendimas sumažinti skirtą projektui finansavimą priimtas atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. vasario 20 išvadą Nr. 4S-269, kuri yra ikiteisminio tyrimo (Nr. 07-6-00001-17) medžiaga, todėl Aplinkos ministerija negali šios išvados pateikti susipažinti. Rašte buvo pasiūlyta pareiškėjui kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir FNTT dėl galimybės susipažinti su Tarnybos išvada Nr. 4S-269.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymo, kuriuo pareiškėjui sumažintas finansavimas 139 337,64 Eur suma Projekto „Naujo 5MW biokuro katilo statyba“ įgyvendinimui.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodamas aplinkybėmis, kad papildomas susitarimas Nr. 2 prie Rangos sutarties buvo atliktas siekiant pirkimo tikslui pasiekti, atsakovo Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o teismas sprendime padaręs priešingas išvadas, neatskleidė ginčo esmės, detaliai netyrė byloje surinktų įrodymų, savarankiškai nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, išsamiai ir visapusiškai jų nevertino, be to, nesilaikė proceso teisės normų, numatytų ABTĮ 10, 78, 80 straipsniuose.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-895 sumažino pareiškėjui skirtą finansavimą 139 337,64 Eur, remdamasis Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 98 ir 102 punktais bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvada Nr. 4S-269. Aplinkos ministerija 2018 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo atžvilgiu yra priimtas ginčijamas Įsakymas sumažinti skirtą finansavimą 139 337,67 Eur suma. Šiame rašte detalizuota, kad: 1) 106 278,58 Eur suma (100 proc. nuo pareiškėjai skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutarties papildomą susitarimą Nr.

2) subsidija sumažinta, nes darbai ir paslaugos įsigyti sudarius papildomą susitarimą Nr. 2, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas; 2) 33 059,06 Eur suma (11,5 proc. nuo pareiškėjui skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutartį) subsidija sumažinta, nes pagal Rangos sutartį buvo taikyta 11,5 proc. generalinės rangos išskaita iš bendros subtiekėjams mokėtinos sumos. Rašte pažymėta, kad ginčijamas Įsakymas taip pat priimtas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvada, pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00001-1.7., tačiau jos pareiškėjui pateikti negali, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.

FNTT 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte nusiuntė Tarnybai užduotį atlikti objektyvų tyrimą ir pateikti specialistų išvadas dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ vykdyto Katilinės rekonstrukcijos, priestato, kuro sandėlio su transporterių patalpa ir kamino naujos statybos Klaipėdos 63, Palangoje, darbų pirkimo, po kurio su rangovu UAB „Irdaiva“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta sutartis Nr. 2014-08-01/1. Tarnyba 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 konstatavo, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimo tikslo siekimą – racionaliai naudoti lėšas ir sudarė sutartį su tiekėju, kurio kaina viršijo suplanuotas lėšas, taip pat pareiškėjas, nepaskelbęs Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016 m. sausio 27 d. papildomo susitarimo prie Rangos sutarties Nr. 2, pažeidė imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, o perduodamas Rangos sutarties vykdymą kitiems subjektams, kurie viešajame pirkime nedalyvavo, pakeitė esminę Rangos sutarties sąlygą – sutarties šalį, todėl taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartoja, tačiau papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir Įsakymo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį, daro išvadą, kad šis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamo akto turinio galima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas Įsakymas dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijų lėšų, skirtų UAB „Palangos šilumos tinklai“, sumažinimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo. Atmestini kaip deklaratyvūs pareiškėjo argumentai, kad Įsakyme tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagristų šių teisės normų taikymo būtinybę, nes priešingai – šios nutarties 25 punkte nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Įsakyme yra nurodytas faktinis pagrindas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo ir priimtos išvados dėl finansinės korekcijos apskaičiavimo, t. y.

Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadą, kurioje konstatuoti ir detalizuoti pareiškėjo atlikti pažeidimai. Tarnyba minėtoje 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimo tikslo siekimą – racionaliai naudoti lėšas ir sudarė sutartį su tiekėju, kurio kaina viršijo suplanuotas lėšas; pareiškėjas, nepaskelbęs Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016 m. sausio 27 d. papildomo susitarimo prie Rangos sutarties Nr. 2, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, o perduodamas Rangos sutarties vykdymą kitiems subjektams, kurie viešajame pirkime nedalyvavo, pakeitė esminę Rangos sutarties sąlygą – sutarties šalį, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Byloje taip pat nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į FNTT prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, dalimi, tačiau nesikreipė. Taigi bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo teisė gintis nuo konstatuotų pažeidimų buvo paneigta ar kaip nors apribota.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtinumą sudaryti Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties nulėmė aplinkybė, jog detalizuojančių papildomų darbų rekonstrukcijos eigoje paaiškėjo neišvengiamas poreikis, siekiant geriausio rezultato tinkamam Rangos sutarties objekto įgyvendinimui. Apeliantas taip pat tvirtina, kad 2016 m. sausio 27 d. papildomas susitarimas prie Rangos sutarties Nr. 2 nelaikomas sutarties sąlygų keitimu, nes atliktas pirkimo tikslui pasiekti.

29. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d.). Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje [..] (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 11 d.). Rangos sutarties 11.1 punkte nurodyta, kad sutartyje nenumatytų darbų pirkimas vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; Rangos sutarties 16.3 punkte nustatyta, kad šios sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 nustatyti principai ir tikslai ir tokiems Sutarties pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju minėtu susitarimu pakeistas Rangos sutarties dalykas – atliekamų darbų apimtis, taip pat netesybų mokėjimo sąlygos, o darbus pagal Rangos sutartį realiai vykdė ne pats rangovas UAB „Irdaiva“, o tretieji asmenys, kurie nebuvo įgalioti tokius darbus atlikti, be to, pakeitęs Rangos sutarties sąlygas, apie tai per 10 darbo dienų nuo pakeitimo pareiškėjas nepaskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Bylos duomenys patvirtina, kad Susitarimu Nr. 2, be kita ko:

1) pareiškėjas atsisakė netesybų taikymo;

2) atsisakė dalies darbų (automatikos sistemų įrengimo), nors Rangos sutartyje galimybė keisti darbų apimtis sutartyje nebuvo numatyta, taigi sumažinus atliekamų darbų apimtį iš esmės pasikeitė Rangos sutarties objektas) ir 3) iš esmės pakeitė Rangos sutarties šalį, t. y. realiai darbus pagal Rangos sutartį vykdė ne pats rangovas UAB „Irdaiva“, o tretieji asmenys, kurie nebuvo įgalioti tokius darbus atlikti (t. y. nedeklaruotas subrangovas). Šiuo aspektu primintina, kad pagal Rangos sutarties nuostatas rangovui UAB „Irdaiva“ buvo suteikta galimybė pasitelkti subrangovus, tačiau tik tuos, kurie buvo nurodyti teikiant pasiūlymą (Rangos sutarties 9.3.2), taip pat įtvirtinta pareiga informuoti užsakovą apie objekte dirbančius subrangovus (Rangos sutarties 9.4.12).

Byloje duomenų, kad buvo įgyvendintos minėtos Rangos sutarties sąlygos, nėra. Dėl nurodytų aplinkybių išvada, jog buvo pakeistos, be kita ko, esminės Rangos sutarties sąlygos, ir tokie pakeitimai šiuo atveju nebuvo korekcinio pobūdžio, pagrįsta. Taip pat pareiškėjas, pakeitęs Rangos sutarties sąlygas, nuo tokių sąlygų pakeitimo apie tai per 10 darbo dienų nepaskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2016 m. sausio 27 d.

Papildomas susitarimas prie Rangos sutarties Nr. 2 vertintinas kaip Rangos sutarties pakeitimas, o ne paprastas rašytinis susitarimas prie sutarties, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas. Darytina išvada, kad 2016 m. sausio 27 d. Papildomu susitarimu pakeistos esminės sutarties sąlygos prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams, o siekiant atlikti Rangos sutarties esminius pakeitimus ginčo atveju reikėjo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Finansavimo sutarties 4.1.15 ir 5.1 papunkčiuose taip pat įtvirtinta sąlyga, jog, be kita ko, pareiškėjas privalo raštu informuoti LAAIF (kurio visas teises ir pareigas perėmė Agentūra) apie visus numatomus Projekto pakeitimus, susijusius su šia sutartimi ir Projekto įgyvendinimu.

Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tokią pareigą būtų įvykdęs.

31. Atsakydama į apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, detaliai netyrė byloje surinktų įrodymų, savarankiškai nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, išsamiai ir visapusiškai jų nevertino, nesilaikė proceso teisės normų, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti esminiai pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas deklaratyviai ir nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, detalizuojančių papildomų darbų rekonstrukcijos eigoje paaiškėjusį neišvengiamą poreikį, siekiant geriausio rezultato tinkamam Rangos sutarties objekto įgyvendinimui, nes pats pareiškėjas nenurodė ir niekaip nepagrindė tokių neišvengiamą poreikį keisti Rangos sutartį aplinkybių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės ir proceso teisės normas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė