b136cae8-ffa1-4eea-bb06-5a19b3a4fba3 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-199-504/2021 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00380-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.17. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 4 d. Rokiškis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovui Antanui Kazkauskui, atsakovo atstovei advokatei R. Š., trečiojo asmens UAB „Pusbroliai“ direktoriui R.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Pusbroliai“, dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraÅ¡tovaizdžiui. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama — Departamentas) pareigÅ«nas 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo metu nustatė, kad J.

B. ir G. B. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirsti įvairių rūšių saugotini medžiai, neturint nustatyto leidimo medžiams kirsti, kai toks leidimas yra būtinas. A. K. neteisėtai nupjovė 7 klevus, iš jų 5 sveiki, 20 gluosnių, iš kurių 15 yra sveiki, 7 beržus ir 7 baltalksnius, iš kurių 1 sveikas. Žala paskaičiuota iškirstiems sveikiems medžiams. Pažeidimas užfiksuotas Rokiškio rajono agentūros 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. S9-146 (2-18).

Neteisėtai sunaikindamas medžius A. K. pažeidė teisės aktus: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatÄ , kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rÅ«pestis ir pareiga, bei 9 str. nuostatÄ , kad ,,piliečiai, suinteresuota, visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų“. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 str. 2 d. nuostatÄ , kad „Želdynus ir želdinius bÅ«tina iÅ¡saugoti kaip estetiÅ¡kai, ekologiÅ¡kai, istoriÅ¡kai ir kultÅ«rai svarbius kraÅ¡tovaizdžio elementus, 14 str. 2 d. nuostatÄ , kad „Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos“, 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus „iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-05-30 nutarimu Nr. 251 patvirtintus kriterijus pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, o bÅ«tent 3.1 punkte įvardintus medžius “augančius valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, iÅ¡skyrus<...>“ ir 3.11 punkte įvardintus medžius augančius valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir puÅ¡ys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukÅ¡tyje), iÅ¡skyrus <...>.

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiÅ¡kia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 22 punkte nustatyta, kad „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal MetodikÄ ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur nupjautas baltalksnis priskirtas I grupei, įkainis - 3 eurai (2.1. p.), beržas ir gluosnis priskirtas II grupei, įkainis - 6 eurai (2.2 p.) bei klevas priskirtas III grupei, įkainis 9 eurai (2.3. p).

Paskaičiuotos žalos dydis yra 3129,00 Eur (žr. 2018-06-22 žalos paskaičiavimas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, atsakovui 2019 m. lapkričio 20 d. buvo pateikta pretenzija (pakartotinai 2020-01-24) dėl žalos, padarytos kraštovaizdžiui geranoriško atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta. Žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas, sumažėjimas ar jų negavimas ir teisiniu aspektu vertinant tai yra pakenkimas teisės saugomoms vertybės ar objektams.

Padarius žalos gamtai, sukuriami negrįžtami neigiami aplinkos pokyčiai. Žala aplinkai suprantama kaip bet koks aplinkos bÅ«klės pablogėjimas, atsiradęs pažeidus teisinius aplinkos reikalavimus. Žalos aplinkai sÄ voka apibrėžiama Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Ä®statymas) 1 str. 21 d. — tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau — funkcijos) pablogėjimas.

Žalos aplinkai sÄ voka detalizuota minėto Ä®statymo 32 str. 1 d.: pripažįstama, kad. žala aplinkai padaryta., jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme;

3) žemei., tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Ä®statymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos iÅ¡teklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytÄ Å¾alÄ atlyginti. Ä®statymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad „gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , (toliau. - Å«kio subjektai) privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės aukles, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius“ (restitutio in integrum principas).

Inter alia, minėto Ä®statymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad civilinė taikoma už bet kokiÄ Å¾alÄ gamtai. Pagal Ä®statymÄ aplinkos apsauga - tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant Å«kinę veiklÄ ar naudojant gamtos iÅ¡teklius (1 str. 2 p.); žala aplinkai - tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (7 str. 21 p.); piliečiai' suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų (9 str.); gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , privalo imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengtÄ Å¾alos aplinkai <...>, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (32 str. 2 d).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p.: “PareikÅ¡ti ieÅ¡kinius, dėl padalytos žalos turi teisę - Aplinkos ministerijos pareigÅ«nai, kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai, kai padaryta žala valstybės interesams”. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad siekdamos užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigÅ«nai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytÄ Å¾alÄ aplinkai ir teikia ieÅ¡kinius dėl jos atlyginimo.

Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra vieÅ¡asis interesas. Vadovaujantis Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (nuo 2018 m. liepos 4 d. galiojanti redakcija), 11.8 punktu. Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus tikslus ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę nustatyta tvarka teikti ieÅ¡kinius teismams dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo, kitus ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus, skundus. Todėl Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti valstybės naudai, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2010).

IÅ¡ Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ ir veikti taip, kad bÅ«tų apsaugota natÅ«rali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad bÅ«tų užtikrintas racionalus gamtos iÅ¡teklių naudojimas, jų atkÅ«rimas bei gausinimas. Tam tikslui sukurtas ir turi deramai funkcionuoti atitinkamas teisinis reguliavimas. IÅ¡ Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais bÅ«tų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvÅ«nijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Taigi, pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais bÅ«tų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybes sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.248 ir 6.249 straipsniai).

Kaltė yra preziumuojama. Žalos faktas ir dydis nėra preziumuojami, todėl turi bÅ«ti įrodyti, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K3165/2010:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB ,, Graanul invest“ bylos Nr. 3K-7465/2008). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai bei 6.248 str. 3 dalis, numatanti, kad asmuo kaltas, jei nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek tai buvo bÅ«tina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ , o kita Å¡alis privalo atlyginti padalytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atlyginti žalÄ padarytÄ gamtai neabejotinai atsiranda pagal Ä®statymÄ bei pagal LR CK 6.251 str. ir 6.263 str. normas. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteista, sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal LR CK 6.210 str. 1 d.. mokamos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos, kurias praÅ¡ysime teismo priteisti. Remdamiesi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamiesi Ä®statymo 14 str., 32 str. ir 33 str. 1 d. 2 p., LR CK 6.37 str. 2 d., 6.251 str.. 6.263 str., p r a Å¡ o : Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3129 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus) žalos gamtai atlyginimÄ ir 5% palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovo Departamento nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.

Be atskiro praÅ¡ymo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovui iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad tai, jog A. K. padarė žalÄ , įrodo Patikrinimo aktas 2018-06-20. Buvo nuvykta į vietÄ , žiÅ«rėta kur eina sklypų ribos, padarytos nuotraukos. Atlikta medžių matavimas ir paskaičiuota žala. J. B. yra patvirtinęs, kad UAB „Pusbroliai“ samdė A. K.. Apie iÅ¡kirstus medžius pranešė J. B. 2018-06-17. Kad medžiai iÅ¡kirsti 2018 m. kovo mėn., buvo nustatyta atliekant tyrimÄ prokuratÅ«roje.

A. K. prisipažino tyrimo metu, kad medžius iÅ¡kirto. Medžių kirtimas be leidimo rodo A. K. tyčiÄ . Padarytos žalos dydžio mažinti negalima. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Atsakovas A. K. atsilipime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Trečiasis asmuo UAB „Pusbroliai“ 2017 m. vasarÄ atliko jam, atsakovui A. K., priklausančiame žemės sklype valymÄ nuo krÅ«mų, siekiant tinkamai prižiÅ«rėti ir tvarkyti žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) Kaimynas J.

B. žemės sklypo geodezinių matavimų savo žemės sklypui nėra padaręs. Riboženkliai nesustatyti. Å is bylos iÅ¡kėlimas yra kaip munduro garbės gynimas iÅ¡ ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pusės. Jis, atsakovas, yra su jais konflikte, nes jie davė leidimÄ iÅ¡kirsti jam priklausančius vertingus medžius dvaro žemėje ir teismas priteisė jam žalos atlyginimÄ . 2018 m. liepos mėnesį jis pasidarė geodezinius savo žemės sklypo matavimus. Tik tada pastebėjo, kad 6 arai žemės priklauso kaimynui J.

B.. IeÅ¡kovas LR Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos (toliau tekste IeÅ¡kovas) į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė įrodymų, kad jis, atsakovas A. K., atliko neteisėtus veiksmus ar organizavo medžių kirtimÄ , nepateikė jo kaltės įrodymų, administracinę tvarka jis, atsakovas A. K. nebuvo baustas už šį įvykį. Be to, nesaugotiniems medžiams kirsti leidimas nėra reikalingas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų patikrinimo aktų negalima identifikuoti nei kada, nei kas kirto medžius.

J. B. žemės sklypas nėra priskirtas floros ir faunos apsaugos zonai, jame nėra saugomų medžių, sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jis turėjo būti prižiūrimas ir tvarkomas. J. B., būdamas šio sklypo savininku, juo tinkamai nesirūpino, todėl jame išaugo menkaverčiai medžiai ir krūmai. Nepagrįsta ieškovo išvada, kad buvo sugadintas kraštovaizdis. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, o ne miško ar parko. Sklypas yra apleistas ir yra apaugęs menkaverčiais augalais, kurie neleidžia vykdyti žemės ūkio veiklos.

LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o LR CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. LR CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 246 str. 1 d.). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiÅ¡kia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymÄ .

Taigi sprendžiant, ar apeliantas Å¡iuo atveju Å¡iuo atveju iÅ¡ tiesų veikė neteisėtai, turi bÅ«ti nustatoma, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimu. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra pažeista bendra rÅ«pestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žala galimai padariusio asmens elgesys.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (LR CK 6.249 str. 1 d.). Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė bÅ«klė nustatoma pagal turimÄ informacijÄ apie geriausiÄ aplinkos bÅ«klę (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausima, ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti viena iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiama gamtos elementu pokyti arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimu savybių, naudingu aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-165/20101. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, - žalÄ padaręs asmuo.

LR CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Pagal kasacinio teismo praktikÄ nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo - iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos' taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-118/2010). 2021-05-03 raÅ¡ytiniuose paiÅ¡kinimuose ( popierinės bylos 22-23 lapai ) atsakovas nurodė, kad menkaverčius medžius iÅ¡pjovė jo samdyta UAB “Pusbroliai”.

Jo sklypas, kuriame buvo atliekami Å¡ie darbai, ribojasi su A. B. sklypu. UAB “Pusbroliai” iÅ¡pjovė menkaverčių medžių krÅ«mus ir iÅ¡pjovė medžius, esančius kaimyno A. B. teritorijoje, storesnius nei 24 cm. diametro. A. B. pradėjo raÅ¡yti skundus policijai ir prokuratÅ«rai, tačiau nieko nelaimėjo – nebuvo nustatyta pažeidimų, nes buvo iÅ¡pjauti tik menkaverčiai medžiai. Konfliktas prasidėjo, kai jo privačioje nuosavybėje, dvaro paveldo teritorijoje, pagal Kriaunų seniÅ«no iÅ¡duotÄ leidimÄ A.

B., buvo iÅ¡pjauti 7 sveiki dideli medžiai. Leidimas iÅ¡duotas neiÅ¡siaiÅ¡kinus tikslių sklypų ribų. Dėl padarytos žalos kreipėsi į teismÄ . Po to atvažiavo gamtos apsaugos specialistai su V. P. prieÅ¡akyje, surašė protokolÄ ir “lengva ranka” skyrė 3129 Eur baudÄ , neva jis padarė žalÄ gamtai. Tai jis traktuoja kaip kerÅ¡tÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad pjaunant medžius iki 24 cm. diametro, leidimų nereikėjo, tad jo samdyta UAB “Pusbroliai” pjovė tik menkaverčius medžius be leidimo.

Jie nenupjovė nė vieno didesnio medžio. Nurodytų ieÅ¡kinyje medžių iÅ¡pjauta nebuvo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiojo asmuo UAB „Pusbroliai“ atstovė A. I., teismo posėdyje, vykusiame 2021-05-06, paaiÅ¡kino, kad UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini) vykdė darbus, 9 km. atstumu nuo ginčo teritorijos. J. B. sklype kirtimų nevykdė. Informacijos, ar kirto (duomenys neskelbtini) medžius, ji neturi. Darbų atlikimui vadovavo V. Å .(sklypas (duomenys neskelbtini)) Trečiojo asmens R.

Å ., dalyvavęs vėlesniuose teismo posėdžiuose taip pat nurodė, kad pagal sutartį su A. K., dirbo (duomenys neskelbtini) Pagal ieÅ¡kinį matyti, kad ginčo vieta yra 9 km. atstumu. Kirtimo darbus atliko L. komanda. IeÅ¡kinys tenkintinas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniui pagrįsti pateikė Patikrinimo aktÄ Nr. S9-146 (2-18), 2018 m. birželio 20 d., iÅ¡ kurio matyti, kad RokiÅ¡kio rajono agentÅ«ros vyresnysis specialistas, vyresnysis valstybinis aplinkos inspektorius V. P. ir RokiÅ¡kio rajono agentÅ«ros vyresnioji specialistė, vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė M.

K. atliko patikrinimÄ (duomenys neskelbtini) pagal gautÄ praneÅ¡imÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad birželio 17 d. rajono agentÅ«ra iÅ¡ J. B. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini). esančiame žemės sklype, A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), nukirto jo Å¡eimai priklausančius medžius. PraneÅ¡imas pasitvirtino. Nuvykus į vietÄ , nustatyta, kad J. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m., iÅ¡kirsti įvairių rÅ«Å¡ių medžiai.

Patikrinimo metu buvo pamatuoti savavališkai iškirstų medžių kelmų diametrai: klevai – skersmuo kelme -16;15;8;16 ir 17 cm. Viso – 5 vnt., kelmų skersmuo -72 cm ( sveiki medžiai), o skersmuo kelme – 35 ir 55 cm. Viso – 2 vnt. (kelmai išdžiuvę). Gluosniai (žilvičiai) – skersmuo kelme – 36;26;34;21;18;12;21;15;11;18;17;18;25;8 ir 11 cm. Viso – 15 vnt., kelmų skersmuo -291 cm. (sveiki medžiai), o skersmuo kelme -20;15;69;12 ir 12 cm. Viso – 5 vnt. ( kelmai supuvę ).

Beržai – skersmuo kelme – 13;14;11;10;11;28 ir 20 cm. Viso – 7 vnt., kelmų skersmuo -107 cm. ( sveiki medžiai ). Baltalksniai – 1 vnt., kelmo skersmuo 31 cm. ( sveikas medis ), o skersmuo kelme – 23;13;9;9;13 ir 17 cm. Viso – 6 vnt. ( kelmai supuvę). Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai nupjauta 41 vnt. įvairių rūšių medžių. Patikrinimo akte nurodoma, kad kelmų matavime dalyvavo žemės savininkas J. B., kviestinis R. B. ir A. K., kuris kelmų matavimo pabaigoje pasišalino.

Patikrinimo akto priedÄ â€“ SavavaliÅ¡kai nukirstų medžių kelmų matavimo aktÄ 2018-06-20, yra pasirašę V. P., M. K., J. B. ir R. B.. Tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. B. ir Genovaitei A. B., patvirtina VÄ® Registrų centras pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre duomenys. Atsakovas A. K. nesutinka su ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad trečiasis asmuo UAB „Pusbroliai“ 2017 m. vasarÄ atliko jam, atsakovui A.

K., priklausančiame žemės sklype valymÄ nuo krÅ«mų, siekiant tinkamai prižiÅ«rėti ir tvarkyti žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) Kaimynas J. B. žemės sklypo geodezinių matavimų savo žemės sklypui nėra padaręs. Riboženkliai nesustatyti. 2018 m. liepos mėnesį jis pasidarė geodezinius savo žemės sklypo matavimus. Tik tada pastebėjo, kad 6 arai žemės priklauso kaimynui J. B.. UAB “Pusbroliai” iÅ¡pjovė menkaverčių medžių krÅ«mus ir iÅ¡pjovė medžius, esančius kaimyno A.

B. teritorijoje, storesnius nei 24 cm. diametro. Leidimų kirsti medžius iki 24 cm. diametro, nereikėjo. Liudytoja M. K. parodė, kad atliekant patikrinimÄ pagal J. B. skundÄ , ji buvo pagalbininkė – padėjo suskaičiuoti, iÅ¡matuoti nukirstus medžius. Kuriuos medžius reikia iÅ¡matuoti, rodė J. B. ir A. K.. A. K. buvo piktas, arÅ¡us ir ant patikrinimo akto nepasirašė. Liudytoja D. B. parodė, kad 2018 m. birželio mėn., gavus J. B. skundÄ , ji, dirbdama AAA vedėja, pavedė tyrimÄ atlikti V.

P.. Buvo suskaičiuoti kelmai, apskaičiuota žala gamtai. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ 2008-03-12, Nr. 206, , 3.10 p., medžiams, kurie buvo nukirsi J. B. žemės Å«kio paskirties sklype, turėjo bÅ«ti gautas leidimas medžius kirsti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad medžius iÅ¡kirto A. K. – jis kirsdamas medžius savo sklype, kuris ribojasi su J. B. žeme, „įlindo“ į svetimÄ sklypÄ . Liudytojas J. B. parodė, kad 2018 m. buvo pakviestas matuoti sklypo ribas dėl A.

K. sklypo geodezinių matavimų. Tada pamatė, kad jo sklype iškirsti medžiai. Iškirsta 41 medis apie 7 arų plote. Nustatė, kad medžius iškirto A. K., kadangi jis kirto medžius savo plote. A. K. prisipažino, kad kirto. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. liepos 22 d. nutartyje, kuria buvo atmestas nukentėjusiojo J. B. atstovo skundas dėl 2019 m. gegužės 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G.

S. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00146-18 panaikinimo, nurodyta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. visose apklausose nurodė, kad jis organizavo medžio kirtimo darbus jam pačiam priklausančio žemės sklypo dalyje, kurios dalis, kaip paaiškėjo atliekant kadastrinius matavimus 2018-06-06, priklausė nukentėjusiajam J. B.. Atsakovo teiginys, kad jo sklypas, kuriame buvo atliekami šie darbai, ribojasi su A. B. sklypu, ir UAB “Pusbroliai” išpjovė menkaverčių medžių krūmus ir išpjovė medžius, esančius kaimyno A.

B. teritorijoje, storesnius nei 24 cm. diametro ( su UAB “Pusbroliais” atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaręs Nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo sytartį Nr. VL-159, dėl medienos išsikirtimo žemės sklype, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)( taip nurodyta sutartyje) kaime, tačiau, kaip teigia atsakovas, jam paprašius, jie menkaverčius medžius, krūmus išpjovė ir (duomenys neskelbtini)m. ), nepagrįstas jokiais įrodymais.

A. K. teigia, kad galimai buvo suskaičiuoti ir iÅ¡matuoti kelmai pakartotinai, t. y. ir tie, kurie buvo iÅ¡matuoti pagal jo, A. K. skundÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. B. 2018m. kovo 7d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:18078895648, buvo nubaustas už tai, kad savavaliÅ¡kai, neturėdamas leidimo, iÅ¡kirto saugotinus medžius (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju Å¡ioje byloje J. B. parodė, kad ginčo vieta yra apie 100 m. atstumu nuo tos vietos, kur jis iÅ¡kirto medžius, priklausančius A.

K.. Liudytoja M. K. taip pat nurodė, kad pagal J. B. skundÄ pakartotinai iÅ¡matuoti pagal A. K. skundÄ matuotų medžių negalėjo, kadangi pagal A. K. skundÄ matuoti medžiai buvo aukščiau, prie dvaro, o J. B. sklype nupjautų medžių vieta yra žemiau, galimai 20 m. atstumu. Tad Å¡is atsakovo teiginys laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu. Atsakovo praÅ¡ymu apklaustų liudytojų – jo sÅ«naus R. S. parodymai, kad matydavo, kaip atvažiuoja autobusiukas ir darbininkai pjauna menkaverčius medžius;

R. G. parodymai, kuri nurodė, kad buvo papraÅ¡yta paliudyti, kad atsakovas nepjovė medžių, kad sklype dirbo žmonės, bet kokios firmos, nežino; R. B. parodymai, kad lankydamasi (duomenys neskelbtini) dvare, 2017 m. vasarÄ matė dirbančius žmones, kurie, kaip paaiÅ¡kino A. K., yra samdomi UAB „Pusbroliai“ darbuotojai, kurie valo teritorijÄ , kad ji nematė nupjautų medžių, iÅ¡skyrus mažo diametro, nei aplinkybė, kad jis už ginčo medžių nukirtimÄ nebuvo nubaustas administracine tvarka ( kaip matyti iÅ¡ Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimo, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J.

B. priklausančiame žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), be LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo „ III sk. 3 p., nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjauti medžiai, priskiriami saugotiniems, medžius nupjovė A. K., tačiau administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ANK 591 str. 7p. pagrindu, pasibaigus ANK 39 str. nustatytam 2 m. terminui ), nepaneigia virš nurodytų nustatytų aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad A.

K., bÅ«damas nepakankamai rÅ«pestingu, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar teritorija, kurioje organizavo krÅ«mų ir medžių kirtimÄ , priklauso jam, o ne kaimyniniam J. B. sklypui, taip pat neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokių medžių kirtimui reikalingas atitinkamas leidimas ( kaip pats teigia, leidimas nereikalingas, jeigu medžių diametras iki 24 cm ), ir taip neteisėtai, nesilaikydamas Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų, neturėdamas leidimo kirsti saugotinus medžius, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo be leidimo Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto apraÅ¡o 9 p. reikalavimas, organizavo kirtimÄ ir iÅ¡kirto J.

B. žemės Å«kio paskirties sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), saugotinus medžius (medžių kirtimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o 3.10 p., 3.11 p. ). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Ä®statymas) 1 str. 21 d., žala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau — funkcijos) pablogėjimas.

Medžių nukirtimas neabejotinai pakeičia vietovės kraÅ¡tovaizdį. Ä®vertinęs pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetÄ , teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti, t. y. A. K. neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, nepaneigta A. K. kaltė dėl neteisėto medžių kirtimo (CK 6.246, 6.248 ir 6.249 straipsniai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 22 punkte nustatyta, kad „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“.

Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal MetodikÄ ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur nupjautas baltalksnis priskirtas I grupei, įkainis - 3 eurai (2.1. p.), beržas ir gluosnis priskirtas II grupei, įkainis - 6 eurai (2.2 p.) bei klevas priskirtas III grupei, įkainis 9 eurai (2.3. p).

IÅ¡ 2018 m. birželio 22 d. Žalos paskaičiavimo matyti, kad viso gamtai padaryta žala – 3129 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsakovui A. K. 2019-11-20, 2019-12-23, 2020-01-04 raÅ¡tais siÅ«lė gera valia atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ , tačiau iki Å¡io laiko A. K. žalos neatlygino. Esant nurodytam, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinys tenkintinas – priteistina iÅ¡ atsakovo A. K. valstybės naudai 3129 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus) žalos gamtai atlyginimÄ .

Be to, vadovaujantis CK 6. 37 str. 1 d. ir 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei 5% palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme ( 2020-04-20 ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteistas sumas atsakovas turėtų pervesti į ieÅ¡kovo Departamento nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB. IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikiant ieÅ¡kinį ( CPK 83 str. 1 d. 5 p. ). Tenkinus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., žyminis mokestis – 70 Eur, priteistina valstybei iÅ¡ atsakovo.

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 22,80 Eur. Tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovo ( CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str.). IeÅ¡kovo praÅ¡ymu, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovui iÅ¡duotinas vykdomasis raÅ¡tas be atskiro praÅ¡ymo. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3129 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus) žalos gamtai atlyginimÄ ir 5% palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme ( 2020-04-20 ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieÅ¡kovo Departamento nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,80 Eur ( dvideÅ¡imt du eurus 80 ct ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 70 Eur ( septyniasdeÅ¡imt eurų ) žyminio mokesčio valstybei. Å ias iÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, kodas 73000, ar kitame pasirinktame banke (bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660 ). Be atskiro praÅ¡ymo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovui iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus. Teisėja Ledina Šinkūnienė