T-XX-54-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00070-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. liepos 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Zigmo Levickio (kolegijos pirmininko), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K., dėl akto panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 14.4.OV-84 „Dėl žalos atlyginimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad tyrė D. K. pareiškimą dėl elektros prietaisų neveikimo 2011 m. gruodžio 9 d. D. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nustatė, jog jokių gedimų 0,4 kV oro linijoje L-400 iš TR-9 ir transformatorinėje TR-9 trečiojo suinteresuotojo asmens pareiškime nurodytu laiku užfiksuota nebuvo, joks gedimas bendrovės skirstomuosiuose tinkluose laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 8 d. vakaro iki 2011 m. gruodžio 9 d. ryto užfiksuotas nebuvo. Įvertinus tai, kad Klaipėdos regione nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. buvo paskelbta ekstremali situacija, bendrovė raštu informavo D. K., jog, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 144.1 punktu, nėra teisinio pagrindo atlyginti D. K. patirtos žalos. Trečiasis suinteresuotas asmuo apskundė jų sprendimą atsakovui, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pripažinta, jog elektros energijos tiekėjas nepakankamai motyvavo atsisakymą atlyginti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes elektros energijos tiekėjas nepateikė Civiliniame kodekse nurodytų įrodymų, atleidžiančių jį nuo žalos atlyginimo. Sprendime taip pat konstatuota, kad AB „Lesto“ nepateikė įrodymų, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos („force majeure“) aplinkybėms taisyklių. Pareiškėjas teigė, kad neaišku, kuo remiantis atsakovas konstatavo, jog sutartis neįvykdyta. Manė, kad skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas sprendimas negali būti laikomas administraciniu aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies pagrindu, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teigė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė 2012 m. kovo 13 d. atsakovo nurodymas Nr. 14-52, todėl pareiškėjas skųsti turėjo šį administracinį aktą. Tvirtino, jog pareiškėjas pažeidė Elektros energijos pirkimo-pardavimo 2010 m. lapkričio 23 d. sutarties 4.1 punktą, nustatantį, kad tiekėjas įsipareigoja aprūpinti abonentą kokybiška elektros energija iki 3 kW leistinos galios, ir 4.6 punktą, nustatantį pareigą pareiškėjui patikimai eksploatuoti, laiku, greitai ir kokybiškai remontuoti savo elektros įrenginius.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostatas ir Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 4 punkto nuostatas, šį ginčą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas išimtine kompetencija. Pareiškėjo reikalavimas kildintinas iš sutartinių teisinių santykių, t. y. iš tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta išankstinė jų sprendimo ne teisme tvarka, todėl kyla abejonių, ar ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas ginčija Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 14.4.OV-84 „Dėl žalos atlyginimo“, priimtą išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens D. K. prašymą ištirti pareiškėjo (energijos tiekėjo) veiksmų teisėtumą dėl nekokybiškai tiektos elektros energijos ir padarytos žalos atlyginimo.

Energetikos įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1888 redakcija) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pagal šio straipsnio 16 dalį, ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimų, priimtų išsprendus su energijos tiekėjo tiekiamos energijos kokybe susijusius vartotojų skundus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, rūšinio teismingumo nustatymo taisykles. Šioje byloje ginčijamas Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas, priimtas nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl energijos tiekėjo pagal elektros energijos tiekimo sutartį tiekiamos elektros energijos kokybės, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K., dėl akto panaikinimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Zigmas Levickis

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Virgilijus Valančius